Byla 2A-937/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S., J. S. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškiniai atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-595-159/2012 pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S., A. S., D. L. dėl administracinio akto, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, atsakovės D. L. patikslintą priešieškinį atsakovams Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo, atsakovo A. S. priešieškinį atsakovams Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo (tretieji asmenys: valstybės įmonė „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. Ž13-(6.2)-155, tenkinant A. S., E. L. ir D. L. prašymus, nuspręsta parduoti žemės sklypo, esančio ( - ) dalis.

52011 m. sausio 4 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pardavė, o D. L. už 73,32 Lt nusipirko asmeninės nuosavybės teise 182/1354 žemės sklypo, esančio ( - ) dalį.

6Be to, 2011 m. sausio 4 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pardavė, o A. S. už 1 811,06 Lt bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. S., nusipirko 990/1354 žemės sklypo, esančio ( - ) dalį.

72011 m. sausio 4 d. patvirtinti perdavimo – priėmimo aktai, kuriais Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perdavė, o D. L., asmeninės nuosavybės teise priėmė 182/1354 žemės sklypo dalis ir pirkėjas – A. S., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. S., priėmė 990/1354 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1354 ha, esančio ( - ) dalis.

8Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. Ž13-(6.2)-155 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo“; 2) pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2011 m. sausio 4 d. patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 54; 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2011 m. sausio 4 d. patvirtintą perdavimo – priėmimo aktą, notarinio registro Nr. 55; 4) taikyti restituciją – įpareigoti D. L. grąžinti 0,0182 ha žemės sklypą, esantį ( - ) , valstybei; priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos D. L. 73,32 Lt; 5) pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2011 m. sausio 4 d. patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 58; 6) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2011 m. sausio 4 d. patvirtintą perdavimo – priėmimo aktą, notarinio registro Nr. 59; 7) taikyti restituciją – įpareigoti J. ir A. S. grąžinti 0,0990 ha žemės sklypą, esantį ( - ), valstybei; priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos J. ir A. S. 1 811,06 Lt. Nurodė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), dalių pardavimas prieštarauja LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad uosto rezervinėje teritorijoje esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačiai nuosavybei, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Tuo tarpu žemės sklypas, esantis ( - ), pagal 1993 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 822 patvirtintų rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašą patenka į uosto rezervinę teritoriją tarp Nemuno g. ir Žalgirio g.

92011 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13 VĮ-(14.13.2)-24 „Dėl Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010-12-15 įsakymo Nr. Ž13-(6.2)-155 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) , pardavimo“ 2 priedo 7.2; 7.2.1; 7.2.2; 7.3; 7.3.1; 7.3.2; 11.2; 11.3 punktų pripažinimo netekusiais galios“ minėti punktai pripažinti netekusiais galios.

10Atsakovė D. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2011 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13 VĮ-(14.13.2)-24 „Dėl Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. Ž13-(6.2)-155 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimo“ 2 priedo 7.2; 7.2.1; 7.2.2; 7.3; 7.3.1; 7.3.2; 11.2; 11.3 punktų pripažinimo netekusiais galios“; 2) pripažinti, kad D. L. nuo 1998 m. gruodžio 19 d. įgijo nuosavybės teisę į 182/1354 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Paaiškino, kad 1998 m. spalio 20 d. D. L. su buvusiu sutuoktiniu E. L. lygiomis dalimis iš A. V., įsigijo ¼ dalį gyvenamojo namo, adresu ( - ), o ankstesnė namų valdos savininkė A. V. 1998 m. spalio 20 d. pareiškimu perleido D. L. ir E. L. teises į Klaipėdos miesto žemėtvarkos tarnybos sąskaitą sumokėtas 20,35 Lt valstybės vienkartines išmokas už privatizuotiną 0,1354 ha ploto namų valdos žemės sklypą. 1998 m. lapkričio 4 d. D. L. Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, reikalingą namų valdos eksploatavimui ir įskaityti A. V. įmokėtus 20,35 Lt investicinius čekius; 3) 1998 m. gruodžio 19 d. D. L. į Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sąskaitą sumokėjo 125,65 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir visiškai atsiskaitė už privatizuotiną žemės sklypo dalį bei nuo 1998 m. spalio 20 d. D. L. realiai pradėjo naudotis ir naudojosi žemės sklypu, reikalingu gyvenamojo namo tinkamam naudojimui ir eksploatavimui. Tokiu būdu, atsakovės nuomone, 1998 m. gruodžio 19 d. šalys iš esmės įgyvendino visas pirkimo – pardavimo sandoriui reikšmingas teises ir pareigas (CK 6.305 str. 1 d., 1964 m. CK 253 str.), o Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius dėl neaiškių priežasčių nuo 1998 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. nesprendė ir vengė įforminti notarinės formos žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį, nors ne kartą kreiptasi į atsakingus asmenis su paklausimais dėl žemės sklypo pardavimo, nes žemės sklypas nepatenka į uosto rezervines teritorijas. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėjo užbaigti ginčo žemės sklypo privatizavimo procedūras ir įforminti su atsakove D. L. notarinės formos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijai pripažinus 1994 m. gegužės 16 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 376 negaliojančiu, D. L. tebevaldė namų valdos dalį, esančią ( - ). Pardavusi namų valdos dalį, esančią ant ginčo žemės sklypo, D. L. manė, kad toks pardavimas netrukdys įforminti notarinės formos žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, atsakovė nurodė, kad teismas turėtų ex officio taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes ir konstatuoti, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp Uosto direkcijos ir D. L. dėl pastatų, esančių ( - ), yra niekinis sandoris nuo jo sudarymo momento, nes pirkimo–pardavimo sutartyje neaptartos pirkėjos teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai (CK 6.394 str. 2 d.) bei taikyti restituciją.

11Atsakovas A. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti, kad A. S. nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. įgijo nuosavybės teisę į 990/1354 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Paaiškino, kad atsakovui A. S. pagal 1990 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso ¾ pastato, ir ¾ dalys kitų statinių, esančių ( - ). Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais. Atsakovas 1992 m. rugpjūčio 3 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 300 rub. valstybinį mokestį ir 6 160 rub. už perkamą žemę, tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tuo metu nebuvo sudaryta. 2011 m. sausio 4 d. žemės sklypo, esančio ( - ), dalies, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ir patvirtinta, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad uosto rezervinė teritorija – uosto teritorijai plėsti reikalingos su uosto teritorija turinčios ribos Lietuvos Respublikos teritorijos dalys, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Tačiau pagal 1993 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 822 patvirtintą sąrašą teritorijos ir akvatorijos bei rezervinės teritorijos, reikalingos Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, ( - ), į šią teritoriją nepatenka, o 1994 m. gegužės 16 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 376, kuriuo išplėstas teritorijos sąrašas, nebuvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ ir dėl to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas negaliojančiu.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu:

141. Atmetė D. L. patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl 2011 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 13 VĮ-(14.13.2)-24 „Dėl Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-15 įsakymo Nr. Ž13-(6.2)-155 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo“ 2 priedo 7.2; 7.2.1; 7.2.2; 7.3; 7.3.1; 7.3.2; 11.2; 11.3 punktų pripažinimo netekusiais galios“ panaikinimo ir dėl pripažinimo, kad D. L. nuo 1998 m. gruodžio 19 d. įgijo nuosavybės teisę į 182/1354 dalis žemės sklypo, esančio ( - ).

152. Atmetė A. S. priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad A. S. nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. įgijo nuosavybės teisę į 990/1354 dalis žemės sklypo, esančio adresu ( - ).

163. Iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus ir:

171) pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2011 m. sausio 4 d. patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pardavė, o D. L., už 73,32 Lt asmeninės nuosavybės teise nusipirko 182/1354 žemės sklypo, esančio ( - ) dalį;

182) pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2011 m. sausio 4 d. patvirtintą perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos perdavė, o D. L., asmeninės nuosavybės teise priėmė 182/1354 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1354 ha, esančio ( - );

193) taikė restituciją ir įpareigojo D. L., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžinti 182/1354 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1354 ha, esančio ( - ).

204) priteisė D. L. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 73,32 Lt ir 519 Lt patirtų išlaidų už nekilnojamojo daikto VĮ Registrų centre įregistravimą ir išregistravimą.

215) pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2011 m. sausio 4 d. patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pardavė, o A. S., už 1 811,06 Lt bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. S. nusipirko 990/1354 dalį žemės sklypo, esančio ( - ).

226) pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. 2011 m. sausio 4 d. patvirtintą perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, perdavė, o A. S., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. S. priėmė 990/1354 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1354 ha, esančio ( - ).

237) priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., ir J. S., po 905,58 Lt.

248) atmetė ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. Ž13-(6.2)-155 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo“ pripažinimo negaliojančiu.

259) priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., J. S., ir D. L., po 980 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

26Spręsdamas atsakovės D. L. priešieškinio pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams D. L. ir A. S. nuo 2006 m. vasario 6 d. (Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. pranešimas atsakovų D. L. ir A. S. atstovei advokatei S. B.) buvo žinoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)), žemės sklypas ar jo dalys nebus jiems parduoti. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5361-37/2006, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ) patenka į jūrų uosto rezervinę teritoriją ir kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalis draudžia uosto rezervinėse teritorijose esančius statinius ar kitą nekilnojamąjį turtą perduoti privačiai nuosavybei (CPK 182 str.). Teismas, įvertinęs tokias teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, kad 1998 m. gruodžio 19 d. ginčo 182/1354 žemės sklypo dalis kaip civilinių teisių objektas, esantis ( - ), D. L. nebuvo suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus, kad pagal 2000 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 519 8 punktą patvirtinti prašomo parduoti žemės sklypo, esančio ( - ), duomenys, buvo pridėtas iš namų valdos, esančios ( - ), kadastrinės bylos bendras viso 1253 kv. m ploto žemės sklypo planas, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu registruojamo žemės sklypo duomenų ir sąlygų nustatyta, kad pagal Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtinto teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 8–115 detaliojo plano sprendinius, esamas gyvenamasis namas ( - ), numatomas griauti, o žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, – konstatavo, kad teismo sprendimu nėra pagrindo nustatyti ir patvirtinti D. L. nuo 1998 m. gruodžio 19 d. įgijus nuosavybės teisę į 182/1354 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), nes D. L. nuosavybės teisių pripažinimą draudžia 1993 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 822 su vėlesniais pakeitimais, juo patvirtintas rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašas, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad uosto rezervinėje teritorijoje esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačiai nuosavybei, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.

27Spręsdamas dėl atsakovo A. S. priešieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokias teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, kad 1992 m. rugpjūčio 3 d. ginčo 990/1354 žemės sklypo dalis, kaip civilinių teisių objektas, esantis ( - ) A. S. nebuvo suformuota pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus, kad pagal 2000 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 519 8 punktą patvirtinti prašomo parduoti žemės sklypo, esančio ( - ) duomenis, buvo pridėtas iš namų valdos, esančios ( - ), kadastrinės bylos bendras viso 1253 kv. m ploto žemės sklypo planas, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu registruojamo žemės sklypo duomenų ir sąlygų nustatyta, kad pagal Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtintos teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 8–115 detaliojo plano sprendinius, esamas gyvenamasis namas ( - ), numatomas griauti, o žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, konstatavo, kad teismo sprendimu nėra pagrindo nustatyti ir patvirtinti A. S. nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. įgijus nuosavybės teisę į 990/1354 žemės sklypo, esančio ( - ), dalis, nes A. S. nuosavybės teisės pripažinimą draudžia 1993 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 822 su vėlesniais pakeitimais, juo patvirtintas rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti sąrašas. Pažymėjo, kad J. S. pripažino, jog jai 2005 m. buvo žinoma apie pastatų, adresu ( - ), nugriovimą, kad su Uosto direkcija derėjosi dėl namų valdos išpirkimo, tačiau nesusitarė dėl išmokėtinos 700 000 Lt kompensacijos už jiems priklausančios namo valdos dalį ir dėl 152 000 Lt atlyginimo už 990/1354 žemės sklypo dalis.

28Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą teismas įvertino tai, kad bylos nagrinėjimo metu jau buvo panaikintas pagrindas, remiantis kuriuo sudarytos ginčijamos 2011 m. sausio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartys (2011 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 13 VĮ-(14.13.2)-24 „Dėl Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. Ž13-(6.2)-155 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo“ 2 priedo 7.2; 7.2.1; 7.2.2; 7.3; 7.3.1; 7.3.2; 11.2; 11.3 punktų pripažinimo netekusiais galios), kad parduodamo naudojamo žemės sklypo, esančio ( - ) duomenų sąlygose 10 punktu – pagal Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtintos teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 8–115 detaliojo plano sprendinius esamas gyvenamas namas ( - ) numatomas griauti, žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams; kad Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 68 nebuvo ginčijamas ir iš dalies įvykdytas, Uosto direkcijai iš buvusių gyvenamojo namo, adresu ( - ), bendraturčių D. L. ir E. L., nupirkus jiems priklausančias namų valdos dalis, kad ginčijamų 2011 m. sausio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarčių 8.1.2 punktuose įrašyti pardavėjos pareiškimai, jog Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 68 patvirtintos teritorijos tarp Nemuno, Minijos, Varnėnų, Smiltelės g. ir krantinių Nr. 8–115 detaliojo plano sprendinius esamas gyvenamas namas ( - ) numatomas griauti, žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5361-37/2006 nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), patenka į jūrų uosto rezervinę teritoriją ir kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalis draudžia uosto rezervinėse teritorijose esančius statinius ar kitą nekilnojamąjį turtą perduoti privačiai nuosavybei , kad 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2011 m. sausio 3 d. raštais Uosto direkcija informavo ir prašė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pradėti 1354 kv. m ploto žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto, adresu ( - ), paėmimą visuomenės poreikiams. Tokiu būdu teismas darė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos atveju gintinas viešasis visuomenės interesas, ginčijamos 2011 m. sausio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartys dėl žemės sklypo dalių, esančių ( - ) pardavimo atsakovams D. L. ir J. ir A. S. pripažintinos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., 1993 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 822 patvirtintų rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašas). Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinio reikalavimus ir apgynus viešąjį visuomenės interesą, bus apsaugotas valstybės finansinis interesas ir išvengta nepagrįsto kompensavimo, nes tiek atsakovė D. L., tiek atsakovė J. S. patvirtinto, kad turi interesą iš Uosto direkcijos gauti kuo didesnę kompensaciją už neva nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo, esančio ( - ), dalis.

29Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Iš dalies patenkinus ieškinį ir pripažinus pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis, iš atsakovų valstybei priteistina po 965 Lt žyminio mokesčio ir po 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso po 980 Lt valstybei (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

31Apeliaciniu skundu atsakovė D. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o D. L. priešieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

321. Atsakovė visą kainą už sklypą sumokėjo dar 1998 m. gruodžio 19 d. ir nuo tada perėmė sklypą naudoti savo dispozicijon, tačiau Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius kažkodėl vengė įforminti sklypo pirkimo – pardavimo sutartį notarine tvarka, tačiau vien dėl to atsakovės teisėti interesai įsigyti privačion nuosavybėn žemės sklypą negali būti paneigti (CK 1.93 str. 4 d.).

332. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo redakcija, draudžianti uosto rezervinėse teritorijose esančius statinius ir kitą nekilnojamąjį turtą perleisti privačion nuosavybėn, buvo priimta tik 2002 m. gruodžio 5 d., o atsakovė prašymą parduoti jai sklypą buvo pateikusi dar 1998 m. lapkričio 4 d. ir visą kainą už sklypą sumokėjusi 1998 m. gruodžio 19 d.

343. CK, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d. 1.109 straipsnyje numatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, tačiau 1964 m. CK tokios nuostatos nenumatė.

354. 2010 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos jūrų uosto direkcija iš atsakovės nupirko pastatus, esančius ( - ), tačiau pirkimo – pardavimo sutartyje neaptarė Uosto direkcijos, kaip pirkėjos, teisės į sklypą, ant kurio stovi nupirkti pastatai, nors atsakovė buvo nurodžiusi, kad teismas ex officio turėtų taikyti niekinio sandorio pasekmes.

365. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendime nėra konstatuota ir nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), patenka į uosto rezervinę teritoriją, o sprendime yra nustatyta tik aplinkybė, jog kompetentingos institucijos pateikė duomenis apie tai, kad sklypas patenka į jūrų uosto rezervinę teritoriją. Be to, byloje buvo sprendžiamas tik Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų teisėtumo klausimas, todėl minėtu teismo sprendimu nelaikytina nustatytu prejudiciniu faktu aplinkybė, jog ginčo sklypas patenka į uosto rezervinę teritoriją.

376. 1993 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr 822 „Dėl Klaipėdos valstybinių jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ 3 punkte yra patvirtintas ne jūrų uosto rezervinių teritorijų sąrašas, o tik sąrašas teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovą atlikti žemės sklypų geodezinius matavimus, kuriuos atlikus būtų visiškai pašalintos dvejonės, ar sklypas patenka į 4,9 ha ploto teritoriją, kuri Vyriausybės nutarimu yra patvirtinta kaip rezervinė, tačiau teismas nepagrįstai tokio prašymo netenkino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad sklypas vis tik patenka į jūrų uosto rezervinę teritoriją.

387. Iš bylos nagrinėjimo metu gautos, tačiau dėl nežinomų priežasčių pirmosios instancijos teismui nepateiktos 2011 m. kovo 17 d. Teritorijų tarp Nemuno, Žalgirio ir Kalnupės gatvių bei Mituvos, Sulupės ir Nemuno gatvių schemos aiškiai matyti, kad atsakovei priklausantis sklypas nepatenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintą rezervinę teritoriją, reikalingą Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti.

398. Atsakovės sklypo vertė pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrų duomenis yra 19 221,57 Lt, todėl jai tenkanti žyminio mokesčio dalis turėtų būti 576,65 Lt, o ne 965 Lt.

40Apeliaciniu skundu atsakovai A. S. ir J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas A. S. priešieškinio reikalavimas, o ieškinys dėl atsakovams priklausančios žemės sklypo, esančio ( - ), dalies pirkimo ir perdavimo pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo tenkintas ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

411. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-540/2009) konstatavo, kad Vyriausybės 1994 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 376 „Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti“ (1.2 punktu nustatyta, kad teritorija, esanti tarp Minijos ir Nemuno gatvių iki įvažiavimo į Smiltynės perkėlą yra rezervinė) yra negaliojantis, nes nebuvo oficialiai paskelbtas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Tuo tarpu pagal rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąraše (1993 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“) aprašytas sklypo ribas žemės sklypas, esantis ( - ), nepatenka į Vyriausybės patvirtintą uosto rezervinę teritoriją, nes ( - ) yra tarp Salupės ir Srėvos gatvių, t. y. už Žalgirio gatvės pabaigos.

422. Teismas nenagrinėjo ir nesprendė 1992 m. rugpjūčio 3 d. sumokėtų pinigų už išperkamą žemės sklypą (rublių ir investicinių čekių) ekvivalentu litais grąžinimo klausimo (1992 m. rugpjūčio 3 buvo sumokėtas 300 rublių valstybinis mokestis, o tą pačią dieną Lietuvos taupomasis bankas iš nebalansinės sąskaitos nurašė 6 160 rublių investicinių čekių į Klaipėdos miesto žemėtvarkos tarnybos sąskaitą).

433. Atsakovas, turėdamas nekilnojamojo turto, esančio ( - ), turėjo neginčijamą teisę nusipirkti iš valstybės namo bei ūkinių pastatų eksploatavimui reikalingą žemės sklypą (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.).

444. Apeliantai nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą yra įgiję nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. (CK 1.93 str. 4 d.), t. y. anksčiau nei sandoris įformintas notarine tvarka ir anksčiau nei buvo priimtas Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 822.

45Atsiliepimu į atsakovės D. L. apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad teisės aktai galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 376 „Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti“ teisėtumu. Be to, pažymi, kad žemės sklypas, esantis ( - ) buvo įtrauktas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų, reikalingų uostui plėsti, sąrašą Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimu. Tuo tarpu nekilnojamąjį turtą (butą) iš D. L. Uosto direkcija nupirko jau 2010 m. rugpjūčio 17 d., t. y. jau daugiau kaip prieš 4 mėnesius iki minėto žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo, o D. L. nebeturėjo jokio juridinio pagrindo, įskaitant ir prieš tai minėtus pagrindus, reikalauti ar sudaryti žemės perleidimo sandorį.

46Atsiliepimu į atsakovės D. L. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovų ieškinys dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas jau 2006 metais, motyvuojant tuo, kad žemės sklypas patenka į Klaipėdos uosto rezervinę teritoriją ir žemės sklypo pardavimas negalimas, nes tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. vasario 6 d. raštu Nr. GS-84-(3.3-3.4) D. L. advokatei S. B. atsakė, kad žemės sklypo privatizuoti negalima, nes jis patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę teritoriją. Tuo tarpu daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo.

47Atsiliepimu į atsakovės D. L. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d. prašyme Klaipėdos miesto savivaldybės merui pati D. L. nurodė, kad žemės sklypas, esantis, ( - ) patenka į uosto rezervinę teritoriją, kas nustatyta ir įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu. Be to, pažymi, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 6.393 str. 4 d.).

48Atsiliepimu į atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą atsakovė D. L. prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sklypas, esantis ( - ), nepatenka į uosto rezervinę teritoriją, o nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė, todėl sandoris laikomas sudarytu nuo šalių valios išreiškimo momento.

49Atsiliepimu į atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo sklypas 1992 m. rugpjūčio 9 d. nebuvo suformuotas ir įregistruotas viešajame registre ir negalėjo būti civilinių teisių objektu (CK 1.109 str.), o A. S. veiksmai bei siekiai įsigyjant nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį, turint tikslą vėliau iš Uosto direkcijos gauti kuo didesnę kompensaciją už neva nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, vertintini kaip nesąžiningas elgesys ir piktnaudžiavimas teise.

50Atsiliepimu į atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko savo atsiliepime į D. L. apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir motyvus.

51Atsiliepimu į atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantų priešieškinio pagrindas ir dalykas jau 2006 metais yra išnagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

52IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Atsakovų A. S. ir J. S. bei atsakovės D. L. apeliaciniai skundai atmetami.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

55Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantai teigia, kad nuosavybės teisę jie faktiškai įgijo iki ginčijamo administracinio akto priėmimo ir ginčijamų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, tačiau taip teigti nėra jokio pagrindo, nes pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 149 straipsnio 1 dalį turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, o nuosavybės į nekilnojamąjį turtą įgijimas be sutarties apskritai neįmanomas. Atitinkamai analogiška nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 6.393 straipsnio 4 dalyje. Be to, klausimas dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įpareigojimo sudaryti žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį (CK 1.93 str. 4 d.) išspręstas jau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu (2 t., 144 – 145 b. l.), kuriuo iš esmės konstatuota, jog žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimas negalimas dėl jo patekimo į valstybinio jūrų uosto rezervinę teritoriją. Tuo tarpu nors atsakovė D. L. nurodo, kad prašymą parduoti sklypą ji pateikė dar 1998 m. lapkričio 4 d., pinigus už sklypą sumokėjo 1998 m. gruodžio 19 d., o 1964 metų CK nebuvo numatyta, jog civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, tačiau šios aplinkybės konkrečiu atveju neturi įtakos vertinant ginčijamo administracinio akto, priimto 2010 m. gruodžio 15 d., ir ginčijamų sandorių, kurie sudaryti 2011 m. sausio 4 d. (t. y. galiojant naujam CK ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatoms, draudžiančioms nekilnojamojo turto, esančio uosto rezervinėse teritorijose, perleidimą) teisėtumą.

56Atsakovė teigia, kad teismas ex officio turėtų pripažinti niekiniu ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Klaipėdos jūrų uosto direkcija nupirko iš atsakovės pastatus, esančius ( - ), nes minėtoje sutartyje nebuvo aptartos Uosto direkcijos teisės į žemės sklypą (CK 6.394 str. 2 d.). Tačiau pažymėtina, kad iki ginčijamų 2011 m. sausio 4 d. sandorių sudarymo žemės sklypo, esančio ( - ), savininkė buvo Lietuvos Respublika (1 t., 35 – 36 b. l.), todėl teigti, kad statinių pirkimo - pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp D. L. ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos turėjo būti aptartos nuosavybės teisės į žemės sklypą, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 10 dalimi perleidžiant statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta, būtent statinį ar įrenginį įgyjantis asmuo kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, pirkimo – pardavimo sutartį.

57Apeliaciniu skundu D. L. nesutinka, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu (2 t., 144 – 145 b. l.) konstatuotas ginčo žemės sklypo patekimas į jūrų uosto rezervinę teritoriją, tačiau pažymėtina, kad jokia kita priežastis minėtu sprendimu atmesti A. S. ir D. L. ieškinį apskritai neanalizuota, todėl teigti, kad ieškinys buvo atmestas ne dėl ginčo sklypo patekimo į jūrų uosto rezervinę teritoriją nėra pagrindo. Be to, nors tiek atsakovė D. L., tiek atsakovai A. S. ir J. S. apskritai ginčija žemės sklypo patekimo į Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 822 patvirtintą rezervinę teritoriją tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių (1.5) faktą, tačiau tai, kad ginčo sklypas patenka į minėtą teritoriją, aišku iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ribų nustatymo projekto (1 t., 51 b. l), kuris buvo parengtas ir suderintas dar iki Vyriausybei priimant 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 822. Tiesa, atsakovė D. L. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teritorijų tarp Nemuno, Žalgirio ir Kalnupės gatvių bei Mituvos, Salupės ir Nemuno gatvių schemą (3 t., 61 b. l.), tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad minėta schema pirmosios instancijos teismui, kaip pripažįsta pati apeliantė, dėl nežinomų priežasčių, nebuvo pateikta, todėl ją priimti apskritai atsisakytina (CPK 314 str.). Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, minėta schema nepatvirtina apeliacinių skundų reikalavimų pagrįstumo (CPK 185 str.), nes Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 822 rezervinei teritorijai priskirta teritorija tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių, o ne teritorija tarp Nemuno, Žalgirio ir Kalnupės gatvių bei Mituvos, Salupės ir Nemuno gatvių. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsiliepimu į atsakovės D. L. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (atsakovės pateiktą schemą parengė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vyresnysis specialistas (3 t., 61 b. l.) patvirtino ginčo žemės sklypo patekimo į uosto rezervinę teritoriją faktą. Atitinkamai, esant aukščiau minėtiems įrodymams (1 t., 51 b. l. ir kt.), įpareigoti ieškovą atlikti žemės sklypų, įeinančių į uosto rezervinę teritoriją, geodezinius matavimus, nėra pagrindo, o patys atsakovai tokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.).

58Apeliaciniame skunde atsakovai A. S. ir J. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vyriausybės 1994 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 376 „Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti“ pripažino negaliojančiu, tačiau pažymėtina, kad minėtu nutarimu nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas nesirėmė. Tuo tarpu nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės perleidimo būdą, t. y. tai, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.), nepaneigia imperatyviųjų įstatymo nuostatų (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 str. 3 d.) taikymo.

59Atsakovai A. S. ir J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesprendė jų sumokėtų pinigų už sklypą rubliais bei investiciniais čekiais klausimo, tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, pagrįstai vadovavosi būtent ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytomis sumomis (CK 6.145 str. 1 d., 1 t., 18 b. l.).

60Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl aukščiau aptartų apeliacinių skundų argumentų nėra pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės D. L. apeliacinio skundo argumentu dėl žyminio mokesčio priteisimo proporcingai jai priklausiusio žemės sklypo vertei (19 221,57 Lt; 1 t., 35 b. l.), dėl ko Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu iš atsakovės D. L. priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei dydis mažintinas nuo 980 Lt iki 591,65 Lt (19 221,57 * 0,03+15).

61Atmetus atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą, iš minėtų atsakovų priteistina po 2000 Lt atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (3 t., 108 b. l.).

62Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK ... straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

64Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu valstybei iš D. L. (a. k. ( - ) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 591,65 Lt (penkių šimtų devyniasdešimt vieno lito 65 ct).

65Priteisti iš atsakovų A. S. (a. k. ( - ) ir J. S. (a. k. ( - ) po 2000 Lt (du tūkstančius litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.... 5. 2011 m. sausio 4 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria Lietuvos... 6. Be to, 2011 m. sausio 4 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria... 7. 2011 m. sausio 4 d. patvirtinti perdavimo – priėmimo aktai, kuriais Lietuvos... 8. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą ir ieškiniu... 9. 2011 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 10. Atsakovė D. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2011 m.... 11. Atsakovas A. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atnaujinti praleistą... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu:... 14. 1. Atmetė D. L. patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl 2011 m. sausio... 15. 2. Atmetė A. S. priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo, kad A. S. nuo... 16. 3. Iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus ir:... 17. 1) pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V.... 18. 2) pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V.... 19. 3) taikė restituciją ir įpareigojo D. L., Lietuvos Respublikai,... 20. 4) priteisė D. L. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės... 21. 5) pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V.... 22. 6) pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V.... 23. 7) priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės... 24. 8) atmetė ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 25. 9) priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės... 26. Spręsdamas atsakovės D. L. priešieškinio pagrįstumo klausimą, pirmosios... 27. Spręsdamas dėl atsakovo A. S. priešieškinio reikalavimų, pirmosios... 28. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą teismas įvertino tai, kad bylos... 29. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė,... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 31. Apeliaciniu skundu atsakovė D. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 32. 1. Atsakovė visą kainą už sklypą sumokėjo dar 1998 m. gruodžio 19 d. ir... 33. 2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo redakcija, draudžianti uosto... 34. 3. CK, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d. 1.109 straipsnyje numatyta, kad... 35. 4. 2010 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos jūrų uosto direkcija iš atsakovės... 36. 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendime nėra... 37. 6. 1993 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr 822 „Dėl Klaipėdos... 38. 7. Iš bylos nagrinėjimo metu gautos, tačiau dėl nežinomų priežasčių... 39. 8. Atsakovės sklypo vertė pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo... 40. Apeliaciniu skundu atsakovai A. S. ir J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 41. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr.... 42. 2. Teismas nenagrinėjo ir nesprendė 1992 m. rugpjūčio 3 d. sumokėtų... 43. 3. Atsakovas, turėdamas nekilnojamojo turto, esančio ( - ), turėjo... 44. 4. Apeliantai nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą yra įgiję nuo 1992... 45. Atsiliepimu į atsakovės D. L. apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ... 46. Atsiliepimu į atsakovės D. L. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos... 47. Atsiliepimu į atsakovės D. L. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė... 48. Atsiliepimu į atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą atsakovė D. L.... 49. Atsiliepimu į atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo... 50. Atsiliepimu į atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą atsakovas... 51. Atsiliepimu į atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą Klaipėdos... 52. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. Atsakovų A. S. ir J. S. bei atsakovės D. L. apeliaciniai skundai atmetami.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 55. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantai teigia, kad... 56. Atsakovė teigia, kad teismas ex officio turėtų pripažinti niekiniu ir 2010... 57. Apeliaciniu skundu D. L. nesutinka, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 58. Apeliaciniame skunde atsakovai A. S. ir J. S. teigia, kad pirmosios instancijos... 59. Atsakovai A. S. ir J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai... 60. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 61. Atmetus atsakovų A. S. ir J. S. apeliacinį skundą, iš minėtų atsakovų... 62. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą iš... 64. Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu... 65. Priteisti iš atsakovų A. S. (a. k. ( - ) ir J. S. (a. k. ( - ) po 2000 Lt (du...