Byla I-2872-643/2013

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo V. Č. skundo priėmimo klausimą,

Nustatė

2Pareiškėjas V. Č. 2013 m. kovo 25 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą prašydamas išnagrinėti jo skundą, taikyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriui drausminę nuobaudą ir išreikalauti iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-12-17 vaizdo kamerų stebėjimo įrašą.

3Skundą atsisakytina priimti.

4Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

5Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis 2013 m. vasario 11 d. administracinėje byloje Nr. A520-696/2013).

6Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pagrindinis jo reikalavimas yra prašymas taikyti Lukiškių TI-K direktoriui drausminę nuobaudą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į pareigą priėmęs asmuo. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas asmenis skiria ir iš jų atleidžia teisingumo ministras. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra pavaldi įstaiga Kalėjimų departamentui, todėl Lukiškių TI-K direktorių į pareigas skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Vadovaujantis nustatytu esamu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tarnybines nuobaudas Lukiškių TI-K direktoriui gali skirti tik teisingumo ministras, o ne teismas.

7Todėl pareiškėjo keliamas ginčas dėl drausminės bylos iškėlimo Lukiškių TI-K direktoriui nelaikytinas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurių sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

8Pareiškėjo reikalavimas išreikalauti iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-12-17 vaizdo kamerų stebėjimo įrašą yra procesinio pobūdžio. Kadangi pareiškėjo pagrindinis materialusis reikalavimas yra nenagrinėtinas teismo, todėl ir išvestinį procesinio pobūdžio reikalavimą atsisakytina priimti tuo pačiu pagrindu.

9Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo V. Č. skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

10Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 149 straipsniu,

Nutarė

11V. Č. skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

12Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai