Byla 2A-62/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Inesai Arbočienei, atsakovo atstovei adv. Eglei Balnienei, trečiojo asmens atstovei adv. Rūtai Brazauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo įstaigos See-Berufsgenossenschaft apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1482-34/2005 pagal ieškovo See-Berufsgenossenschaft ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei (toliau – UADB) „Ergo Lietuva“, tretiesiems asmenims UAB „Klaipėdos terminalo grupė“, S. D. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas See-Berufsgenossenschaft (Vokietijos jūrų profesinė bendrija), remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – VFR) Socialinio įstatymo VII knygos 121 straipsnio antra dalimi, X knygos 116 straipsniu, Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 14 straipsniu, CK 6.263, 6.264, 6.270, 6.280, 6.283 straipsniais, 6.1014 straipsnio trečia dalimi, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo 51 304,54 eurų (177 144,31 Lt) nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas (1t.,b.l.3-7, 3t.,b.l.1-5). Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ (reorganizuotas iš Konsorciumo „Klaipėdos terminalas“) teritorijoje prie Klaipėdos jūrų uosto 130-os krantinės 2002-08-07 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalota Vokietijos motorlaivio „EMIL NOLDE“, priklausančio BELUGA SHIPPING GmbH, jaunesnioji jūreivė-praktikantė D. K. , kuri pagal VFR Socialinio įstatymo VII knygos 121 straipsnio antrą dalį, apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu valstybinėje institucijoje Jūrų profesinėje bendrijoje (See-Berufsgenossenschaft). VFR Socialinio įstatymo X knygos 116 straipsnis numato, kad žalos atlyginimo reikalavimo teisė pereina draudėjui, jei dėl žalą sukėlusio įvykio jis privalėjo mokėti socialines išmokas, todėl ieškovas, apmokėjęs nukentėjusiajai D. K. sveikatos sugrąžinimo išlaidas, vadovaujantis minėtomis VFR įstatymų normomis, LR CK 6.280 straipsniu, įgijo regreso teisę į šią žalą padariusį asmenį. Be to, LR CK 6.264 straipsnis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, o kadangi Klaipėdos terminalas yra sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį su UADB „Ergo Lietuva“, todėl dėl draudėjo (trečiojo asmens UAB „Klaipėdos terminalo grupė“) kaltės atsiradusius 51 304,54 eurų dydžio nuostolius, susijusius su D. K. sveikatos sugrąžinimu, privalo atlyginti draudikas - atsakovas UADB „Ergo Lietuva“. Nurodė, jog atsakovas (draudikas) atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad dėl nelaimingo atsitikimo kalta pati nukentėjusioji. Tačiau pagal LR DĮ nelaimingo atsitikimo metu galiojusios redakcijos 14 straipsnio trečios dalies 2 punktą, draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos, o 14 straipsnio šešta dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Be to, atsakovas kaip trečiojo asmens draudikas, DĮ nustatytas pareigas atliko netinkamai, kadangi atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, neįrodė aplinkybių, atleidžiančių draudiką nuo išmokos mokėjimo, neatsižvelgė ir nevertino nukentėjusiosios D. K. bei kitų įvykio liudininkų parodymų. Atsakovo 2004-01-12 rašto (atsisakyme, 1t.,b.l.9) išvados padarytos atsižvelgiant į Klaipėdos terminalo kranininko trečiojo asmens S. D. parodymus, ignoruojant kitų įvykio liudytojų parodymus. Todėl draudikas pagal DĮ 14 straipsnio trečios dalies 2 punktą, neturėjo teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Pagal CK 6.270 straipsnio pirmą dalį, trečiojo asmens UAB „Klaipėdos terminalo grupė“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, civilinė atsakomybė preziumuojama, jeigu jis neįrodo, kad žala atsirado dėl asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas yra kaltės forma, kuri aiškintina baudžiamosios teisės prasme, kaip asmens psichologinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Be to, negalima įrodyti asmens kaltės, t.y. atskleisti šio asmens psichologinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, neatsižvelgiant į jo paties parodymus. Teigė, jog LR Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.748 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai) įpareigoja darbdavį tiriant nelaimingą atsitikimą darbe greta kitų nustatomų aplinkybių pareikalauti iš kitų asmenų, galinčių suteikti informaciją, žodinių ir/ar rašytinių paaiškinimų dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių (46 p. 3 d., 4 d.). Be to, pagal 2001 m. gegužės 23 d. LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 171 patvirtintas Darbų saugos taisykles laivų krovos įmonėse (toliau - Taisyklės), laivų krovos įmonėse turi būti užtikrinta gera komunikacija tarp krano operatoriaus ir uosto krovėjų bei geras krovinio kelio matomumas, o tuo atveju, jeigu operatorius (mašinistas) nemato viso perkeliamo krovinio kelio ar stropuotojo, turi būti paskirtas signalininkas, kuris gerai matytų krovinio kelią ar stropuotoją, kurį matytų operatorius; stropuotojas ar signalininkas turi naudotis nustatyta signalizacijos sistema (Taisyklių 323 p., 326 p.); leidžiamas abipusis radijo telefoninis ryšys, esant blogam matomumui, nepakankamam apšvietimui, rūkui, nepalankioms atmosferos sąlygoms, jeigu operatorius blogai mato signalininko ženklus arba keliamą krovinį, o nesant tokio ryšio, krano darbas turi būti sustabdytas (Taisyklių 326 p.). Be to, operatorius neturi teisės vykdyti tokią komandą, kuri buvo duota žodžiu ar kitu nenustatytos formos signalu, o jei signalas neaiškus, operatorius privalo sustabdyti krano darbą, kol nepaaiškės duoto signalo reikšmė (Taisyklių 327 p.). Todėl kranininko S. D. paaiškinimas, kad jis nematė krovinio kelio, įrodo ne nukentėjusiosios neatsargumą, o priešingai - žalą padariusio asmens kaltę, kadangi UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ nesiėmė tinkamų priemonių ryšiui tarp operatoriaus ir krovėjų palaikyti. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog nukentėjusioji pažeidė Taisyklių 291.1 ir 225 punktus. Ieškovas nurodė, jog, remiantis žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės prezumpcija ir neįrodžius nukentėjusio asmens kaltės, naudos gavėjui (ieškovui) atlygintini visi nuostoliai, susiję su žalos atlyginimo išieškojimu bei nukentėjusiosios D. K. sveikatos sugrąžinimu.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Ergo Lietuva“ 2 975 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 9 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad šios kategorijos bylose teismui nesuteikta teisė rinkti įrodymus, todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal tikėtinumo taisyklę, konstatuoja, jog 2002-08-07 įvykusį nelaimingą atsitikimą sąlygojo pačios nukentėjusiosios D. K. didelis neatsargumas. Teismas nustatė, kad nukentėjusiosios neatsargumas pasireiškė, kai ji krovė krovinį būdama pavojingoje konteinerio nusileidimo pusėje, kuri negali būti matoma kranininko, ir nesulaukusi, kol kranininkas nuleis konteinerį, ėmė į jį krauti krovinio tvirtinimo prietaisus, tuo pažeisdama Taisyklių 291.1 ir 225 straipsnius, kuriuose nurodyta, jog draudžiama būti po keliamu, nuleidžiamu, kabančiu ar perkeliamu kroviniu, negalima per kabančio konteinerio apžiūrą prieiti arčiau nei 5 metrus prie konteinerio. Be to, nors nukentėjusioji parodė, jog konteineris kabojo 70-80 cm aukštyje, tačiau jos parodymai duoti, praėjus 9 mėnesiams nuo įvykio ir prieštarauja nelaimingo atsitikimo metu duotiems kitų liudytojų paaiškinimams, todėl teismas nurodė, jog vadovaujasi kitų įrodymų šaltinių patirtinta faktine aplinkybe, jog nukentėjusioji mėtė tvirtinimo elementus į besileidžiantį konteinerį, dėl to galėjo ir privalėjo numatyti, kad konteineris nuolat artėja, t.y. įmetus vieną tvirtinimo įrenginį į konteinerį ir besiekiant kito, – leidžiamas konteineris bus dar arčiau žemės, o renkant tvirtinimo elementus po konteineriu, – dar arčiau nukentėjusiosios. Teismas konstatavo, jog nukentėjusioji nelaimingo atsitikimo metu ne tik pažeidė darbų saugos taisykles, tačiau buvo nedėmesinga, palįsdama po nuleidžiamu konteineriu, nors toks neatsargumas suprantamas kiekvienam bent minimaliai dėmesingam ir apdairiam žmogui (CK 6.248 str. 3 d.). Pagal CK 6.253 straipsnio penktą dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, jei žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, t.y. kai asmuo, suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, manydamas, kad žalos pavyks išvengti, ir tuo prisiimdamas žalos atsiradimo riziką. Be to, teismas nurodė, kad pagal CK 6.270 straipsnio pirmą dalį, žala, atsiradusi dėl nukentėjusiojo kaltės ar didelio neatsargumo, nėra atlyginama, o iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad žala atsirado dėl pačios nukentėjusios D. K. didelio neatsargumo, todėl atsakovas yra atleidžiamas nuo tokios žalos atlyginimo. Teismas, atleidęs atsakovą nuo žalos atlyginimo, žalos dydžio klausimo nebesvarstė.

5Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, neteisingai vertino faktinių aplinkybių visumą, nepasisakė dėl daugelio ieškovo argumentų, nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiosios parodymais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

6Teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, neatsižvelgdamas į draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, kurios nurodo, jog draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos, ir draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 14 str. 3 d. 2 p., 4 d., 6 d.). Atsakovas (draudikas), vykdydamas nuostolių reguliavimo procedūrą, sąmoningai nerinko ir nenagrinėjo nei nukentėjusiosios, nei įvykio liudininkų, išvardintų pretenzijų pareiškėjo anketoje, parodymų, o atsižvelgė tik į trečiojo asmens pateiktus įrodymus; atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo išmokos mokėjimo.

7Nepagrįstas teismo teiginys, jog nukentėjusios parodymai nelaikytini tinkamais, nes jie duoti po 9 mėnesių. Be to, teismas, nesiremdamas nukentėjusiosios parodymais, nustatė buvus nukentėjusios didelį neatsargumą, tačiau negalima įrodyti asmens kaltės, nesiremiant ir neatsižvelgiant į jo paties parodymus. Nukentėjusioji buvo vėlai apklausta ieškovo iniciatyva dėl to, jog atsakovas, kaip draudimo kompanija, nevykdė DĮ nustatytos pareigos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje surinkti visus įrodymus, atlikti tyrimą, todėl ieškovas nelaikytinas sąžininga šalimi.

8Teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių bei įrodymų, tarpe jų, kad įvykio metu tvyrojo rūkas, buvo blogas matomumas, trečiojo asmens kranininko S. D. prieštaringų ir neatitinkančių tikrovės parodymų, kurie nėra tokie nuoseklūs kaip nukentėjusiosios ir kelia abejonę dėl kranininko galimybės įžiūrėti signalizuojamus ženklus. Pagal S. D. paaiškinimus, jis nematė nė vieno stropuotojo, nesivadovavo nustatyta ženklų sistema, nes negalėjo sukonkretinti, kas davė komandą nuleisti konteinerį. Šie faktai įrodo ne nukentėjusiosios neatsargumą, o žalą padariusio asmens kaltę, kadangi nebuvo imtasi priemonių ryšiui tarp operatoriaus ir krovėjų palaikyti (Taisyklių 323-327p.).

9Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 225 punktu, nes nelaimingo atsitikimo metu konteinerio apžiūra nebuvo vykdoma, taip pat nepagrįstai remtasi ir Taisyklių 291.1 punktu, nes nukentėjusioji nebuvo ir negalėjo būti po kroviniu, kuris kabėjo mažiau nei 1 metro aukštyje. Kaip teigia nukentėjusioji, ji priėjo prie krovinio, kai jis kabėjo 70-80 cm aukštyje nejudėdamas, ką leidžia Taisyklių 292 punkto antra dalis. Atsakovo teiginiai, kad trečiojo asmens UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ darbuotojai darbus buvo baigę ir tik padėjo nukentėjusiajai ir jos įgulai „susitvarkyti“, neturi teisinės reikšmės ir neatitinka Taisyklių 284, 339.8, 3.1-3.2 punktų nuostatų. UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ darbuotojų veiksmai turėjo būti prižiūrimi stividoriaus, atsakingo darbuotojo, o netinkamas šių pareigų atlikimas sukelia teisines pasekmes.

10Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika žalos atlyginimo bylose, apibendrinta 1997-01-16 nutarime Nr. 2, jog asmenys, kurių veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltinių eksploatavimu, pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jei neįrodo, jog žala kilo dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo tyčios, o kranas yra didesnio pavojaus šaltinis.

11Apeliantas nurodo, jog net nukentėjusiosios veiksmus įvertinus kaip didelį neatsargumą, nebūtų pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes Draudimo sutarties sąlygų 6 punkte numatyti konkretūs įvykiai, kurie laikomi nedraudiminiais, jų sąrašas baigtinis ir jie nesiejami su nukentėjusiojo elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c.b. M. Dubauskaitė v. DUAB „Baltijos garantas“, Nr. 3K-3-1445/2002). Be to, CK 6.1014 numato, kad dėl didelio neatsargumo galima nemokėti draudimo išmokos, jei įstatymas tiesiogiai numato tokią galimybę konkrečiai draudimo formai ar rūšiai.

12Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, o ieškovas, remdamasis pavėluotai surašytais nukentėjusiosios parodymais, neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog žalos atsiradimą lėmė didelis pačios nukentėjusiosios neatsargumas, kas buvo pagrindu atleisti atsakovą nuo draudimo išmokos išmokėjimo (CK 6.270 str. 1 d.). Be to, nukentėjusios parodymai prieštarauja trečiojo asmens ir kitų liudytojų parodymams, pateiktiems iškart po įvykio. Apeliantas nepagrįstai remiasi Taisyklių 323-327 punktais, nes įvykio metu krovos darbai nebuvo atliekami. Atsakovas nurodo, jog teismas pagrįstai nesivadovavo teismų praktika, suformuota galiojant 1964 m. CK nuostatoms dėl žalos atlyginimo, kuri prieštarauja galiojantiems teisės aktams, būtent CK 6.270 straipsnio pirmai daliai, pagal kurią padidinto pavojaus šaltinio valdytojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei žalos atsiradimą lėmė ne tik nukentėjusio asmens tyčia, bet ir didelis neatsargumas. Be to, pagal Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 2 straipsnio pirmą dalį, draudiminiu įvykiu laikomas įvykis, draudimo sutarties galiojimo laiku sukėlęs trečiųjų asmenų sužeidimus, kai pagal galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus reikalavimas atlyginti dėl to kilusią žalą yra pareiškiamas draudėjui (UAB „Klaipėdos terminalo grupė“). Todėl didelis nukentėjusiosios neatsargumas nepriskiriamas prie draudiminių įvykių, o atsakovas neturi prievolės išmokėti ieškovui draudimo išmokos.

13Tretysis asmuo UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog kranininkas objektyviai negalėjo matyti nukentėjusiosios, nes ją užstojo konteineris, o kranininkui signalizavę nukentėjusiosios laivo įgulos nariai, rodydami, kur nuleisti aikštelę, patys buvo neatidūs. Nurodo, jog krovos darbai buvo baigti, tačiau Vokietijos laivo įgulos prašymu jiems buvo padedama patekti prie aukštai denyje sukrautų konteinerių tam, kad juos sutvirtinti, todėl ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Taisyklių 323-327 punktų pažeidimu kaip pagrindu išmokėti draudimo išmoką, ir teismas pagrįstai šių nuostatų netaikė. Teigia, kad jūreivių perkėlimas buvo organizuotas bendrai Klaipėdos terminalo ir Vokietijos laivo darbuotojų pastangomis, todėl signalizavę asmenys (laivo įgula) prisiėmė atsakomybę už blogo signalinio ženklo („nuleisti“) nurodymą, o terminalo darbuotojai negali būti atsakingi už nepavaldžių asmenų veiksmus.

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir taikė civilinio proceso įstatymą ir materialinės teisės normas, neatskleisdamas bylos esmės, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta civilinė byla.

16Pagal Lietuvos Konstitucijos 5 str., 109 str., CPK nuostatas, teismas – valdžios institucija, įpareigota vykdyti teisingumą, nagrinėjant teismines bylas, laikantis nustatytos proceso tvarkos, išsamiai nustatant esmines tikrąsias bylos aplinkybes, priimant teisingą sprendimą.

17Apygardos teismas, sprendime konstatavęs, kad šios kategorijos bylose teismas savo iniciatyva nerenka įrodymų, nesivadovavo ir kitomis CPK taisyklėmis, kurios taikytinos, nagrinėjant teismines civilines bylas žodinio proceso tvarka, tarpe jų CPK 14, 15, 42, 159, 177, 178, 183, 185 straipsnių nuostatomis, kurių tinkamai netaikęs, neištyrė ir nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Beje, teismas neatsižvelgė į tai, jog turint omeny, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda ir be kaltės, todėl, kai žala didesnio pavojaus šaltiniu padaroma nukentėjusiajam asmeniui, kuris nelaimingo atsitikimo metu nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, šis laikytinas silpnesniąja prievolės šalimi.

18CPK 14 str. nustato, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus CPK numatytus atvejus, o savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Pagal CPK 13 str., bylos šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o CPK 42 str. nustatytas procesines teises, tarpe jų pareikšti prašymus, teikti įrodymus, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, turi ne tik šalys, bet ir tretieji asmenys (CPK 47 str.), ir teismas bylos teisminio nagrinėjimo metu privalo užtikrinti dalyvaujančiam byloje asmeniui realią galimybę disponuoti įstatymo suteiktomis teisėmis (CPK 13 str., 243 str., 249 str.).

19CPK 159 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismo posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, imasi priemonių šalims sutaikyti, žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimų dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, arba CPK nustatyta tvarka rinkti įrodymus savo iniciatyva. CPK 183 str. nustato, kad teismas tiria bylos įrodymus CPK nustatyta tvarka, laikydamasis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principo, o pagal CPK 179 str. nuostatas, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Be to, pagal CPK 212 str., išaiškinti nagrinėjamoje byloje kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos ir kt. žinių, teismas gali skirti ekspertizę.

20Pagal CPK 185 str. nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

21Apygardos teismas, pažeisdamas nurodytas civilinio proceso taisykles, neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, teismo posėdyje netyrė įrodymų, svarbių bylos teisingam išnagrinėjimui, bei padarė nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių (kurių teismas iš esmės ir nenustatė), tarpe jų, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorlaivio jaunesnioji jūreivė D. K. , sąlygojo nukentėjusiosios D. K. didelis neatsargumas, dėl ko ir atsirado žala ieškovui, kuri nėra atlyginama pagal CK 6.270 str. 1 d.

22Nors teismas sprendime ir nurodė, kad bylos įrodymus įvertino pagal CPK 185 str., nuostatas, tačiau nei įrodymus tirdamas, nei juos įvertindamas teismas nesilaikė CPK nustatytų taisyklių, tarpe jų ir CPK 185 str. nuostatų.

23Antai, teismas savo išvadas (tarpe jų dėl nukentėjusiosios D. K. didelio neatsargumo) padarė, remdamasis nelaimingo atsitikimo akto, padidinto pavojaus šaltinio krano mašinisto S. D. , įvykio vietoje buvusio E.B. rašytinių paaiškinimų duomenimis, atmesdamas D. K. paaiškinimą, tinkamai neįvertinęs, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas atliktas neišsamiai, laisvos formos nelaimingo atsitikimo aktas nepakankamai informatyvus, įvykio vietoje buvusių asmenų rašytiniai paaiškinimai prieštaringi, o nelaimingas atsitikimas įvyko padidinto pavojaus šaltinio veiklos pasekmėje sužalojus nukentėjusiąją D. K. . Teismas, šių asmenų net neapklausęs teismo posėdyje, nepripažinęs būtinu trečiojo asmens S. D. dalyvavimo teismo posėdyje, reikiamai neištyrė nelaimingo atsitikimo aplinkybių, visiškai netyrė ir nevertino padidinto pavojaus šaltinio veiklos, jo valdytojo veiksmų bei padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių ir įstatymo.

24Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo.

25CK 6.270 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

26Pagal CK 6.282 straipsnio pirmąją dalį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

27Taigi, sprendžiant dėl padidinto pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo, įstatymas įpareigoja atsakingą už žalą asmenį įrodyti, kad žala atsirado dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo, kurio konstatavimui šioje byloje įrodymų nepakanka. Kolegijos nuomone, pagal bylos įrodymų duomenis, nustatytus nenuosekliais, neišsamiais padidinto pavojaus šaltinio valdytojo darbuotojų ir kitų asmenų paaiškinimais, kurie tinkamai neištirti teismo posėdyje, neinformatyviu nelaimingo atsitikimo aktu, neapklausus net nukentėjusiosios, tinkamai nenustačius jos sužalojimo aplinkybių, apygardos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadai, kad atsakovas įrodė, jog žala ieškovui atsirado dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo, dėl kurio atsakovas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, kadangi jie nepagrindžia aukščiau nurodytos išvados, bet duoda pagrindo manyti, jog padidinto pavojaus šaltinio valdytojas neužtikrino darbų saugumo, o krano mašinistas buvo neatidus, neatsargus, dirbdamas su padidinto pavojaus šaltiniu.

28Be to, visiškai atleisdamas atsakovą nuo žalos atlyginimo, apygardos teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ išaiškino, kad civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas, nesiejant jo su teisinės pareigos pažeidimu ir žalą padariusio asmens kalte. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako, nustačius šias sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla ,susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims ar jų turtui, yra bet koks veikimas, sukeliantis didesnę grėsmę padaryti žalą naudojant didesnio pavojaus šaltinį. Priežastinis ryšys tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos ir atsiradusios žalos yra tuomet, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, arba sudarė sąlygas jai padidėti. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą, žalos padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp veiklos ir žalos turi įrodyti ieškovas, o išvados apie įrodymų buvimą ar nebuvimą turi būti motyvuotos teismo sprendime (1 p., 8 p.).

30Šio nutarimo 20 punkte, 2002 m. spalio 2 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-1125/2002) Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog didelis nukentėjusiojo neatsargumas yra tuomet, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir savo elgesiu leido šioms pasekmėms atsirasti. Nukentėjusiojo didelį neatsargumą turi įrodyti atsakingas už žalą asmuo. Beje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 2002 m. gruodžio 2 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-1445/2002) pažymėjo, jog didelio neatsargumo sampratos CK neapibrėžia, todėl aiškinant didelio neatsargumo sąvoką reikėtų pasiremti užsienio bei Lietuvos teismų praktika bei teisės doktrina. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog dideliu neatsargumu (gross negligence angl., grobe Fahrlässigeit vok., faute lourde pranc.) laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Be to, nurodė, kad 6.1014 str. nuostata dėl didelio neatsargumo, kaip atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindo, gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei įstatymas tiesiogiai konkrečiai draudimo formai ir rūšiai numato tokią galimybę.

31Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ 20 p. išaiškino, kad nukentėjusiojo dideliu neatsargumu laikytinas toks neatsargumas, kuomet asmuo numatė arba galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (pvz., asmens girtumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių medžiagų, neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais mechanizmais, bei teismo pripažintos aplinkybės, patvirtinančios asmens didelį neatsargumą).

32Apygardos teismas aukščiau nurodytų bylos duomenų pagrindu nurodė, kad D. K. pažeidė Taisyklių 291.1 p. ir 225 p. reikalavimus, įvertindamas nukentėjusiosios veiksmus kaip didelį neatsargumą, dėl kurio atsakovas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo. Tačiau šių nuostatų pažeidimas teismo konstatuotas remiantis aukščiau minėtais prieštaringais, pakankamai neištirtais bylos duomenimis, neatsižvelgus į teismų praktiką, be to, atsakovas bei tretysis asmuo teigia, jog nurodytos Taisyklės šioje byloje netaikytinos, bet nenurodė kito teisės akto, kuris reglamentuoja nelaimingo atsitikimo metu dirbusių padidinto pavojaus šaltinio valdytojo ir kitų asmenų veiksmus. Apygardos teismas, neišsamiai nustatęs nelaimingo atsitikimo aplinkybes, neapsvarstė ir nepasisakė dėl Taisyklių taikymo pagrindo, vertinant įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmus.

33Teismas, vertindamas nukentėjusiosios veiksmų atitikimą Taisyklių reikalavimams, netyrė, ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, trečiojo asmens krano mašinisto veiksmai atitiko nurodytas Taisyklių nuostatas bei kitus saugaus darbo reikalavimus, nors tai galėjo būti reikšminga, sprendžiant dėl nelaimingo atsitikimo mechanizmo, padidinto pavojaus šaltinio valdytojo ir jo draudiko atsakomybės, nes nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, atsižvelgiant į jo pobūdį ir laipsnį, gali sudaryti pagrindą ne atleisti nuo atsakomybės žalą padariusį asmenį (padidinto pavojaus šaltinio valdytoją) ar jo draudiką, o sumažinti žalos atlyginimą pagal CK 6.282 sąlygas.

34Beje, pagal Taisyklių 323 punktą, tuo atveju, jeigu operatorius (mašinistas) nemato viso pakeliamo krovinio kelio ar stropuotojo, turi būti paskirtas signalininkas, kuris gerai matytų krovinio kelią ir stropuotoją, kurį matytų operatorius. Stropuotojas gali atlikti signalininko funkciją ir reguliuoti krovinio kėlimą, naudodamiesi nustatyta signalizacijos ženklų sistema (Taisyklių 324, 326 p., 2 priedas). Leidžiamas abipusis radijo telefoninis ryšys, esant blogam matomumu, nepakankamam apšvietimui, rūkui, nepalankioms atmosferinėms sąlygoms, jeigu operatorius blogai mato signalininko ženklus arba keliamą krovinį. Nesant tokiam ryšiui, krano darbas turi būti sustabdytas. Be to, operatorius neturi teisės vykdyti tokią komandą, kuri buvo duota žodžiu ar kitu nenustatytos formos signalu. Jei signalas neaiškus, operatorius privalo stabdyti krano darbą, kol nepaaiškės duoto signalo reikšmė. Komandą ,,STOP“ operatorius privalo įvykdyti tuoj pat, nepriklausomai nuo to, kieno ir kokiu būdu ji duota (327 p.). Jeigu operatorius mato, kad signalininko komandą vykdyti pavojinga, turi teisę tokios komandos nevykdyti, kol išsiaiškins su pamaininiu mechaniku ar darbų vadovu (328 p.).

35Pagal bylos duomenis yra pagrindo manyti, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, jo darbuotojas (krano mašinistas S. D. ) nesilaikė šių Taisyklių nuostatų. Tačiau tokiai išvadai ir Taisyklių taikymui pagrįsti, kaip ir nukentėjusiosios veiksmų teisingam nustatymui bei įvertinimui, reikalinga pagal CPK taisykles ištirti bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su nelaimingu atsitikimu, juos tinkamai įvertinti, nepažeidžiant CPK reikalavimų, vadovaujantis CK 1.5 str. nuostatomis.

36Apygardos teismas, netinkamai taikęs paminėtas CPK taisykles, materialinės teisės normų nuostatas, neatsižvelgęs į Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių ir įstatymo, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Civilinė byla grąžintina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes kolegijos nutartyje nurodyti argumentai sudaro pagrindą išvadai, jog apygardos teismas neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje esančius įrodymus negalima išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame nėra privalomas dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas bei apribota galimybė pateikti naujus įrodymus (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

38Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas See-Berufsgenossenschaft (Vokietijos... 4. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 9... 5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005... 6. Teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą,... 7. Nepagrįstas teismo teiginys, jog nukentėjusios parodymai nelaikytini... 8. Teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių bei įrodymų, tarpe jų, kad... 9. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 225 punktu, nes nelaimingo... 10. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika žalos... 11. Apeliantas nurodo, jog net nukentėjusiosios veiksmus įvertinus kaip didelį... 12. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. Tretysis asmuo UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ atsiliepimu į apeliacinį... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė... 16. Pagal Lietuvos Konstitucijos 5 str., 109 str., CPK nuostatas, teismas –... 17. Apygardos teismas, sprendime konstatavęs, kad šios kategorijos bylose teismas... 18. CPK 14 str. nustato, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje... 19. CPK 159 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismo posėdžio pirmininkas... 20. Pagal CPK 185 str. nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 21. Apygardos teismas, pažeisdamas nurodytas civilinio proceso taisykles,... 22. Nors teismas sprendime ir nurodė, kad bylos įrodymus įvertino pagal CPK 185... 23. Antai, teismas savo išvadas (tarpe jų dėl nukentėjusiosios D. K. didelio... 24. Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 25. CK 6.270 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su... 26. Pagal CK 6.282 straipsnio pirmąją dalį, kai paties nukentėjusiojo asmens... 27. Taigi, sprendžiant dėl padidinto pavojaus šaltinio padarytos žalos... 28. Be to, visiškai atleisdamas atsakovą nuo žalos atlyginimo, apygardos teismas... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27... 30. Šio nutarimo 20 punkte, 2002 m. spalio 2 d. nutartyje (civ. byla Nr.... 31. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1997 m. sausio 16 d. nutarime... 32. Apygardos teismas aukščiau nurodytų bylos duomenų pagrindu nurodė, kad D.... 33. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios veiksmų atitikimą Taisyklių... 34. Beje, pagal Taisyklių 323 punktą, tuo atveju, jeigu operatorius (mašinistas)... 35. Pagal bylos duomenis yra pagrindo manyti, kad padidinto pavojaus šaltinio... 36. Apygardos teismas, netinkamai taikęs paminėtas CPK taisykles, materialinės... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 38. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir...