Byla 2A-529-186/2007

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

2Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų

3Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės sekretoriaujant

4Jolantai Mušinskaitei dalyvaujant ieškovei

5J. B. ieškovo atstovui

6advokatui Ramūnui Mikulskui atsakovo atstovei

7advokatei Violetai Zabielienei

8teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

9Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UADB „ERGO Lietuva“, prašydamas priteisti iš atsakovo 16800 Lt draudimo išmokos ir bylinėjimosi išlaidas. Proceso metu jo teises perėmė J. B. . Ieškovas nurodė, kad 2005-06-19 jis su atsakovu sudarė Pastatų draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti jam priklausantys pastatai, esantys Jagelonių k., Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Pastatai buvo apdrausti jų naująja verte: gyvenamasis namas - 120000 Lt sumai, ūkiniai pastatai (unikalus Nr. ( - )) - 36000 Lt sumai, viralinė (unikalus Nr. ( - )) - 3000 Lt sumai, tvartas (unikalus Nr. ( - )) - 24000 Lt sumai. 2005-09-24 sudegė tvartas, kuris buvo sunaikintas 100 procentų. Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu, tačiau atsisakė atlyginti už jį apdraustąja nauja verte (24000 Lt) ir išmokėjo tik 6800 Lt, t.y. pritaikė 70 procentų pastato nusidėvėjimo dydį bei atskaitė sutartyje numatytą 400 Lt franšizę. Ieškinyje nurodyta, kad toks atsakovo sprendimas neatitinka sutarties sąlygų, nes sudarant draudimo sutartį buvo pateikta raštiška informacija, kurios 4 p. nustatyta, jog draudimo išmoka, sudarius draudimo sutartį naująja verte, yra lygi pastato atstatymo kaštams. Jokių papildomų sąlygų šiuo klausimu sudarant sutartį nebuvo. Atsakovas paminėtą savo sprendimą grindžia Pastatų draudimo taisyklių 18.3. p., tačiau sudarant sutartį draudimo išmoką ribojančio taisyklių punkto nebuvo, o pagal LR CK 6.186 str. negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t.y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje.

11Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

12Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-02-08 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atstovavimo išlaidas. Teismas sprendime konstatavo, jog pastatų ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijime Nr. 710-361-003410 nurodyta, kad draudimo apsauga suteikiama pagal „Pastatų draudimo taisykles (ERGO, PDT, 2002) Nr. 035“ (b.l. 22-25). Minėtų taisyklių 18.3 punkte nurodoma: jeigu pastatas apdraustas naująja verte, tai draudimo išmoka padengia visas atstatymo išlaidas, kai apdraustas pastatas atstatomas ankstesnėje jo buvimo vietoje. Jeigu tai nėra įmanoma teisiškai arba ekonomiškai, tai pakanka, kad pastatas atstatomas kitoje Lietuvos vietoje. Jeigu draudėjas nusprendžia po draudiminio įvykio nebeatstatyti pastato, tai draudimo išmoka yra lygi pastato vertei, buvusiai prieš pat draudiminį įvykį. Apsispręsti dėl pastato atstatymo draudėjas gali per du metus po draudiminio įvykio. Tuomet jis įgauna teisę į draudimo išmokos dalį – skirtumą tarp išmokėtos sumos ir naujosios vertės, kuri pagrindžiama faktinio atstatymo išlaidų dokumentais. Teismas nustatė, kad sudegęs pastatas - tvartas nėra atstatytas. Teismas kritiškai vertino ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad sudarant su atsakovu draudimo sutartį Pastatų draudimo taisyklėse nebuvo 18.3 punkto, nes A. B. su atsakovu buvo sudaręs tris draudimo sutartis, visose sutartyse buvo nurodyta ir A. B. savo parašu patvirtino, kad yra supažindintas su draudimo taisyklėmis bei gavo draudimo taisyklių kopiją. Teismas padarė išvadą, kad A. B. buvo tinkamai supažindintas su draudimo sąlygomis ir buvo gavęs draudimo taisykles. Teismas pažymėjo, kad dviejų metų terminas, per kurį draudėjas gali apsispręsti dėl pastato atstatymo, nepraėjęs. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisingai apskaičiavo draudimo išmokos dydį, nes pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2002 07 29 pažymėjimą sudegusio tvarto vidutinė rinkos vertė yra 5496 Lt, už sudegusį pastatą buvo išmokėta 6800 Lt draudimo išmoka, o įrodymų apie pastato rekonstrukciją arba remontą po 2002-05-20, nepateikta.

13J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sudarant draudimo sutartį draudėjas gavo raštišką informaciją, kurios 4 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka, sudarius draudimo sutartį naująja verte, yra lygi pastato atstatymo kaštams. Pastatų draudimo taisyklėse nebuvo 18.3. punkto, o pagal LR CK 6.186 str. negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos. Teismas klaidingai konstatavo, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai apie pastato remontą ar rekonstrukciją po 2002-05-20, nes nevertino aplinkybės, kad 2005-06-19 sudarant draudimo sutartį tvartas buvo apdraustas naująja verte – 24000 Lt, o draudimo taisyklėse nustatyta, kad draudimo suma lygi pastato vertei, buvusiai prieš pat draudiminį įvykį. Teismas netinkamai įvertino liudytojos D. V. parodymus apie pastatų būklę ir sutarties išaiškinimą. Kadangi sudarant draudimo sutartį draudimo suma nebuvo susieta su apdrausto turto rinkos vertės pokyčiais, draudikas negalėjo šiuo pagrindu sumažinti draudimo išmokos. Kadangi pastatas buvo apdraustas naująja verte, draudimo išmoka turi būti tiesiogiai proporcinga draudimo sumos dydžiui. Teismas aiškindamas sutarties sąlygas draudiko naudai pažeidė LR CK 6.193 str. 4 d. nuostatas.

14Atsakovas UAB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

17Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

18Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pareigos neperžengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

19Byloje nustatyta, kad 2005-06-07 ieškovas A. B. su UAB „ERGO Lietuva“ sudarė Pastatų ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausti ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys Jagelonių k., Elektrėnų sav. (b.l.6-8). 2005-09-24 gaisro metu visiškai sudegė vienas iš apdraustų pastatų – tvartas (b.l.16). ERGO Lietuva šį įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo ieškovui 6800 Lt draudimo išmoką, lygią pastato vertės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį, ir franšizės skirtumui (b.l.9). Ieškovas A. B. pareikštu ieškiniu ginčija draudimo išmokos apskaičiavimą, išmokant ne pastato naujajai vertei lygią draudimo išmoką (pastato atstatymo išlaidas), o draudimo išmoką, lygią pastato vertei, buvusiai prieš pat draudiminį įvykį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, jog draudikas tinkamai apskaičiavo draudimo išmokos dydį, nes vadovavosi Pastatų draudimo taisyklių (ERGO, PDT, 2002) Nr. 035 18.3 punkto nuostatomis, su kuriomis ieškovas buvo tinkamai supažindintas. Apeliantės J. B. apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimu, sprendžiant, ar pagrįstai draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, vadovavosi pastato verte, buvusia prieš pat draudiminį įvykį, t.y. apeliantė ginčija draudiko pasirinktą draudimo išmokos apskaičiavimo būdą. Apeliantė taip pat nurodo, jog draudikas pagal pasirinktą draudimo išmokos apskaičiavimo būdą netinkamai nustatė pastato vertę, buvusią prieš pat draudiminį įvykį.

20Nagrinėjamu atveju pastatų draudimo sutarties tarp šalių sudarymą patvirtina A. B. prašymas sudaryti pastatų draudimo sutartį ir 2005-06-07 Draudimo liudijimas Nr. 710-361-003410 (b.l.7,6). Minėti dokumentai kartu su Pastatų draudimo taisyklėmis Nr. 035 yra sudedamoji tarp šalių sudarytos pastatų draudimo sutarties dalis. Pastatų draudimo taisyklės yra standartinės draudimo sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui vienašališkai yra parengusi draudimo įmonė. Pagal LR CK 6.185 str. 2 d., sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti.

21Atsakovas ERGO Lietuva, išmokėdamas draudimo išmoką ieškovui A. B. , jos apskaičiavimą grindė Pastatų draudimo taisyklių 18.3 punkte įtvirtintomis nuostatomis ir išmokėjo ieškovui pastato vertės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį, dydžio draudimo išmoką, nesant duomenų, jog draudėjas atstato apdraustą pastatą. Taisyklių 18.3 punkte numatyti draudimo išmokos mokėjimo apribojimai, taikomi apdraudus pastatą naująja verte. Esant draudiminiam įvykiui tokiu atveju išmokama draudimo išmoka turi padengti visas faktiniais atstatymo išlaidų dokumentais grindžiamas pastato atstatymo išlaidas, bet negali viršyti draudimo sutarties šalių sulygtos sutartyje numatytos pastato naujosios vertės. Tuo atveju, kai draudėjas po draudiminio įvykio nusprendžia pastato nebeatstatyti, draudimo išmoka lygi pastato vertei, buvusiai prieš pat draudiminį įvykį. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog A. B. buvo tinkamai supažindintas su Pastatų draudimo taisyklių sąlygomis. Tai patvirtina 2005-06-07 Draudimo liudijime esantis draudėjo parašu patvirtintas įrašas, jog pasirašant draudimo sutartį draudikas jį tinkamai supažindino su Pastatų draudimo taisyklėmis Nr. 035 ir jos buvo jam įteiktos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojos D. V. parodymus, nustatant, ar nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos LR CK 6.185 str. 2 d. sąlygos ir draudėjui buvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su standartinėmis sąlygomis. Pažymėtina, jog šios liudytojos parodymai neturi įrodomosios vertės nustatant Pastatų draudimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų turinį. Nei ieškovas A. B. , nei jo teisių perėmėja J. B. nepateikė jokių įrodymų, jog draudėjas nebuvo supažindintas su Pastatų draudimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės J. B. argumentus, jog A. B. sudarydamas su atsakovu pastatų draudimo sutartį nebuvo supažindintas su Pastatų draudimo taisyklių 18.3 punkto nuostatomis, nes toks punktas minėtose taisyklėse nebuvo įtvirtintas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog draudimo liudijimo pasirašymo (draudimo sutarties sudarymo) metu, t.y. 2005-06-07, galiojusiose Pastatų draudimo taisyklėse Nr. 035 buvo įtrauktos 18.3 p. nuostatos, kuriomis atsakovas grindė draudimo išmokos ieškovui apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija Pastatų draudimo taisyklių 18.3. punkte įtvirtintų sąlygų, kurios pagrindu ieškovui buvo apskaičiuota draudimo išmoka, nelaiko netikėtomis (siurprizinėmis) sutarties sąlygomis, nes jos draudėjui A. B. buvo tinkamai atskleistos ir jis aiškiai išreiškė sutikimą su šiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog Prašyme sudaryti pastatų draudimo sutartį Informacijos draudėjui 4 punkte nurodyta sąlyga, jog draudimo išmoka, sudarius draudimo sutartį naująja verte, yra lygi pastato atstatymo kaštams, neprieštarauja Pastatų draudimo taisyklių 18.3. punkte įtvirtintai draudimo išmokos mokėjimo tvarkai, kadangi jame konkretizuota, kokioms sąlygoms esant draudimo išmoka būtų lygi pastato atstatymo išlaidoms.

22Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės J. B. argumentus, jog draudikas UAB „ERGO Lietuva“, išmokėdamas A. B. draudimo išmoką, netinkamai įvertino pastato vertę, buvusiai prieš pat draudiminį įvykį. Pažymėtina, jog Pastatų draudimo taisyklių 18.3 punkte įtvirtintos draudimo išmokos apskaičiavimo taisyklės yra iš esmės susijusios su pastato atkuriamosios vertės ir rinkos vertės įvertinimo metodų taikymu, priklausomai nuo to, ar apdraustas pastatas įvykus draudiminiam įvykiui yra atstatomas, ar ne. Pastato apdraudimas naująja verte reiškia, jog draudiminio įvykio atveju draudėjui būtų išmokama draudimo išmoka, padengianti pastato atstatymo išlaidas, kurios būtų pagrįstos faktiniais pastato atstatymo išlaidų dokumentais (atkuriamosios vertės metodas). Priešingu atveju, draudėjui nusprendus neatstatyti pastato, draudimo išmoka būtų lygi pastato vertei, buvusiai prieš pat draudiminį įvykį (rinkos vertės metodas). Draudimo sutartyje nurodyta draudžiamo pastato naujoji vertė – tai maksimalus draudimo išmokos dydis, kuris pastato atstatymo atveju galėtų būti sumokėtas draudėjui, jei šis minėtą dydį pagrįstų faktiniais atstatymo išlaidų dokumentais. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „ERGO Lietuva“ ir A. B. sudarytoje draudimo sutartyje numatyta pagalbinio statinio – tvarto naujoji vertė 24000 Lt. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog ši draudimo sutartyje nurodyta statinio vertė atitinka jo vidutinę rinkos vertę pastatų draudimo sutarties sudarymo dieną. Pastato naujoji vertė yra grindžiama atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, kurios pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju draudimo išmokos apskaičiavimas buvo grindžiamas pastato rinkos vertės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį, apskaičiavimu. Rinkos vertė - tai pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pastato naujoji vertė, grindžiama atstatymo išlaidomis, ir pastato vertė, buvusi prieš pat draudiminį įvykį, nesutampa.

23Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl faktiškai išmokėtos draudimo išmokos atitikimo pagalbinio ūkio pastato – tvarto vertei, buvusiai prieš pat draudiminį įvykį, pagrįstai vadovavosi Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2002-07-29 pažymėjime nurodyta vidutine rinkos verte (b.l.10-11). Kolegija pripažįsta, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtame pažymėjime nurodytą pastato vertę, nors, vadovaujantis LR CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, pareiga įrodyti pastato vertę, buvusią prieš pat draudiminį įvykį, teko būtent ieškovui.

24Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė J. B. pateikė teismui įrodymus dėl pastato atstatymo lokalinės sąmatos pateikimo UAB „ERGO Lietuva“. Teisėjų kolegija pažymi, jog pateikta lokalinė sąmata nepatvirtina draudiminio įvykio metu visiškai sudegusio pastato faktinių atstatymo darbų. Sąmatos esmė yra būsimų kaštų įvertinimas. Tuo tarpu pagal Pastatų draudimo taisyklių 18.3 punktą pastato atstatymo vertė turi būti grindžiama faktiniais pastato atstatymo išlaidų dokumentais, t.y. apskaitos dokumentais. Be to, iš pateiktos sąmatos negalima spręsti, jog joje pateiktos būtent pagalbinio ūkio pastato tvarto (unikalus Nr. ( - )) atstatymo įvertinimas.

25Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-02-08 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės J. B. atsakovo UAB „ERGO Lietuva“ naudai priteistinos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, mažinamos iki 400 Lt (LR CPK 92 str., 98 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti atsakovui UAB „ERGO Lietuva“ (į.k. ( - )) iš ieškovės J. B. (a.k. ( - ) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų... 3. Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės sekretoriaujant... 4. Jolantai Mušinskaitei dalyvaujant ieškovei... 5. J. B. ieškovo atstovui... 6. advokatui Ramūnui Mikulskui atsakovo atstovei... 7. advokatei Violetai Zabielienei... 8. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. apeliacinį... 9. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UADB „ERGO... 11. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.... 12. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-02-08 sprendimu ieškinį... 13. J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 14. Atsakovas UAB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 15. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 18. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas yra... 19. Byloje nustatyta, kad 2005-06-07 ieškovas A. B. su UAB „ERGO Lietuva“... 20. Nagrinėjamu atveju pastatų draudimo sutarties tarp šalių sudarymą... 21. Atsakovas ERGO Lietuva, išmokėdamas draudimo išmoką ieškovui A. B. , jos... 22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės J. B. argumentus, jog... 23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl faktiškai išmokėtos draudimo... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė J. B.... 25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 26. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės J. B. atsakovo UAB „ERGO... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str.... 28. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti atsakovui UAB „ERGO Lietuva“ (į.k. ( - )) iš ieškovės J. B....