Byla I-264-163/2011

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. K., S. B., S. K., A. L., S. A., J. E., M. K., mokslinei-techninei komercinei uždarajai akcinei bendrovei „Liora“, S. S., R. Ž., L. J., A. L., E. K., A. J., A. B., J. P., I. Ž. , S. K., AB „Parex bankas“, A. P. M., R. K., S. K., A. K ., E. M ., L . Ž .i (V.), R. S., S. V., R. D., K. U ., J M. P., V. P., A. Ž., L. A., V. A., O. R., D. K., K. S., S. R., E. K., T. G., V. G. (V. G.), A. S., A. V. K., J. K., J. M., R. M., O. J., R. E. N. (R. E. N.), A. P., J. K., L. K., V. Z., D. Z., O. S., UAB „Olizarų rūmai“, D. G., A. G., V. M., D. Ž., Ž. Š., AB bankui „Snoras“, AB Danske bankui, AB SEB bankui, AB bankui „Swedbank“, R. S. projektavimo firmai „Pilis“, UAB „Prie pušelės“, D. Ž., V. K., S. K., N. G., E. L., A. D., R. A., V. J., S. J., J. L., K. K., E. L., J. K., R. J., I. Ž., A. Ž., UAB „Marganda“, IĮ „TAKO“, A. Š., V. Š., UAB „Alio“, D. M., G. M., J. S., A. M., R. M., R. S., L. G. ir V. G. dėl Neringos savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimo Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ) Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės valdybos 1999-10-20 sprendimo Nr. 285 ir 2002-10-09 sprendimo Nr. 211 dėl žemės sklypų ribų ir ploto patvirtinimo bei žemės sklypų naudojimo sąlygų patvirtinimo, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999-12-20 leidimo Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimų: 2000-02-18 Nr. 10-R, 2000-02-18 Nr. 10-R-A, 2000-02-18 Nr. 10-R-B bei dėl 2004-07-14 pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą ( - ), Neringoje, akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras patikslintu prašymu (t. 4, b.l. 2-16) kreipėsi į teismą, prašydamas:

41) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“;

52) panaikinti Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ) Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“;

63) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195;

74) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimus: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - )., Neringoje, aktą.

8Nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba 2006 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4-8-1129 informavo apie galimus teisės pažeidimus išnuomojant valstybinės žemės sklypus, esančius adresu ( - ) Neringoje. Siekdamas surinkti reikalingus duomenis prašymui dėl viešojo intereso gynimo pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atlikusi ginčo teritorijos detaliojo plano patikrinimą, 2007 m. birželio 13 d. išvadoje konstatavo, jog detaliojo plano sprendiniai dėl sklypų suformavimo prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimams.

9Pažymėjo, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ) Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Žemės sklypai yra išnuomoti fiziniams ir juridiniams asmenims. Nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ) Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniais suformuoti 4 žemės sklypai: ( - ) kuriems nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti; numatyta esamus pastatus rekonstruoti iki 2 aukštų su mansarda, įrengiant šlaitinius stogus, mansardinis aukštas gali būti iškeltas; apdailai naudojamos tradicinės Kuršių nerijos pastatų apdailos medžiagos; nustatytas naudojimo režimas – gyvenamoji paskirtis, tvarkymo darbai – visų rūšių remonto, rekonstrukcijos ir pritaikymo darbai, tvarkymo režimas – netverti aplink sklypus tvorų, nerengti vartų ar kitų užtvarų be atskiro derinimo su savivaldybe; numatytos automobilių statymo vietos, pėsčiųjų takai, privažiuojamieji keliai.

10Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir KNNP planavimo schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatai). Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

111994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinto KNNP planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje nagrinėjama teritorija patenka į gyvenamąją funkcinę zoną. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XX zonai, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa, nagrinėjamoje teritorijoje esantis pastatas pažymėtas kaip nukeltinas. KNNP planavimo schemos brėžinyje Nr. 8A tiriama teritorija patenka į tris teritorijas, kurioms nustatyti skirtingi naudojimo reglamentai.

12Pareiškėjo nuomone, Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Detaliojo plano sprendinys suformuoti keturis žemės sklypus prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės - planinės dalies bei „Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plano/1942 m./“ sprendiniams, kurių pagrindu detaliuoju planu turėjo būti suformuoti trys žemės sklypai. Nurodo, jog ginčijame detaliajame plane žymimo sklypo ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) numatytas plotas 2 283 kv.m (22,83 aro) prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės - planinės dalies apibendrinančiame tome nurodytam Nidos ir jos artimos aplinkos architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento reikalavimui – „atstatomoje ( - ) zonoje sklypų dydis gyvenamiesiems namams – ne daugiau 6 arai“. Teigia, jog detaliojo plano sprendinys – visuose keturiuose suformuotuose žemės sklypuose esamus pastatus rekonstruoti iki 2 aukštų su mansarda, įrengiant šlaitinius stogus ir numatant galimybę iškelti mansardinį aukštą – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės- planinės dalies sprendiniui, kad atstatomose posesijose namai turi būti projektuojami vienaaukščiai su mansardomis. Mano, jog detaliojo plano sprendinys – vietoj posesijų Nr. 25 ir Nr. 26 rekonstruojant atkurti gyvenamosios paskirties statinius (( - )) – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės - planinės dalies sprendiniui – posesijų Nr. 25 ir 26 vietas užėmusių susiamortizavusių poilsio namų vietoje atstatyti buvusių namų tūrius – imitacijas ir panaudoti juos visuomeninio centro paskirčiai. Pabrėžia, jog detaliojo plano sprendinys – sklype ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) rekonstruoti esamą pastatą prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) brėžinio Nr. 8A „Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema“ sprendiniui, nurodančiam, kad šioje teritorijoje „turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai“. Pažymi, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plane 1942 m. šiame sklype nėra fiksuota posesija, todėl atstatyti nebuvo galima.

13Pareiškėjo teigimu, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), bet ir kitiems norminiams teisės aktams: 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktams, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.

14Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto neteisėto detaliojo plano pagrindu priimti kiti administraciniai aktai: sprendimai dėl žemės sklypų ribų ir plotų bei žemės naudojimo sąlygų, naudojimo paskirties nustatymo, leidimas vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybių ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus, statybos leidimai, aktas pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą taip pat yra neteisėti. Teigia, kad panaikinus ginčijamą sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 285 ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 211, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. išduotas leidimas Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduoti statybos leidimai: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą ( - ) Nidos gyv., Neringoje, (1 etapas) aktas.

15Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi (t.IV, b.l. 212-220) administracinė byla pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą dėl Neringos savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimo Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ) Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės valdybos 1999-10-20 sprendimo Nr. 285 ir 2002-10-09 sprendimo Nr. 211 dėl žemės sklypų ribų ir ploto patvirtinimo bei žemės sklypų naudojimo sąlygų patvirtinimo, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999-12-20 leidimo Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimų: 2000-02-18 Nr. 10-R, 2000-02-18 Nr. 10-R-A, 2000-02-18 Nr. 10-R-B bei dėl 2004-07-14 pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą ( - ), Nidos gyv., Neringoje, akto panaikinimo, nutraukta.

162009 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (t.V, b.l. 16-19) panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis ir byla perduota teismui nagrinėti iš naujo.

172009 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą, sprendimu (t.V, b.l. 199-232) pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ) Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ) Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimus: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B ir 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ) gyv., Neringoje, aktą.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi (t.VI, b.l. 36-55) atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų K.S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G., S. T., R. Ž., mokslinės-techninės komercinės uždarosios akcinės bendrovės „Liora“, A.S., D. K., S. K., S.A. J. E., M. K., O. S., J. K., L. K., D.G., A. G., AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko apeliacinius skundus patenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

19Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (t.VII, v.l. 61-62) nustatė terminą pareiškėjui patikslinti prašymo reikalavimus atsižvelgiant į 2011 m. sausio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį.

20Pareiškėjas patikslintuose prašymuose (t. VII, b.l. 78-92, 124-140) formuluoja tokius pačius reikalavimus, kaip ir 2008 m. vasario 15 d. patikslintame prašyme. Patikslintų prašymų motyvai analogiški minėtajam 2008 m. vasario 15 d. prašymui. Mano, jog pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės, atsižvelgiant į tai, jog jos sudaro pagrindą pradėti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūrą, yra tinkamos viešajam interesui apginti.

21Pareiškėjo Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovė prokurorė Kornelija Rušinaitė prašo tenkinti patikslintą prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, jog ginčijami aktai buvo išduoti patvirtinto detaliojo plano pagrindu, todėl yra betarpiška sąsaja tarp ginčijamo detaliojo plano bei vėlesnių aktų. Neprašo naikinti projektavimo sąlygų sąvado, nes jo galiojimas pasibaigė pripažinus statinį tinkamu naudoti. Mano, jog savavališkos statybos padarinių šalinimui neturėtų būti taikoma nauja Statybos įstatymo redakcija, nes ginčas jau buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme galiojant kitai Statybos įstatymo redakcijai ir byloje keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Tokią savo poziciją argumentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi Nr. A-525-734/2010. Teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus ginčijamus administracinius aktus, pareiškėjas galės Statybos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į statybos valstybinę priežiūrą atliekančius viešojo administravimo subjektus su prašymu spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus.

22Atsakovių – Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovas advokatas Arūnas Ivancius prašo pareiškėjo patikslinto prašymo netenkinti. Mano, jog pagal reikalavimus, kurie nagrinėjamoje byloje yra pareikšti patikslintame prašyme, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarties reikalavimų, netikslino prašymo toje apimtyje, kokią buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas, todėl vien šiuo pagrindu prašo atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Mano, jog administracinių aktų panaikinimas, kai sprendiniai yra realizuoti, neapgina viešojo intereso. Pabrėžia, jog kiti argumentai buvo nurodyti atsiliepime į prašymą. Atsiliepime (t. II, b.l. 128-130) nurodyta, jog ginčijami administraciniai aktai yra realizuoti, nes detaliojo plano sprendiniai įgyvendinti, t.y. suformuoti žemės sklypai ir rekonstruoti suplanuoti statiniai. Pažymi, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja teisiniai santykiai, todėl patenkinus prašymą, būtų sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija.

23Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Tadas Būdvytis prašymo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui. Iš dalies sutinka su pareiškėjo pozicija, nes ginčijami aktai prieštarauja KNNP planavimo schemai, todėl turi būti panaikinti. Tačiau mano, jog pagal reikalavimų apimtį, kurie reiškiami byloje, nebus apgintas viešasis interesas. Panaikinus skundžiamus aktus nebus išspręstas klausimas dėl tų aktų pagrindu atsiradusių padarinių. Mano, jog atsižvelgiant į ekonomiškumo ir operatyvumo principus efektyviau būtų buvę pareiškėjui tikslinti prašymo reikalavimus.

24Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu (t. II, b.l. 141-144) sutinka su prašymu, nes jame išdėstyti motyvai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais yra pagrįsti.

25Tretysis suinteresuotas asmuo Rimantas Žukauskas prašo atmesti pareiškėjo prašymą.

26Tretysis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nes Tarnybai pareiškėjas jokių reikalavimų nekelia (t. X, b.l. 35).

27Tretysis suinteresuotas asmuo AB „SEB“ bankas nesutinka su pareiškėjo prašymo reikalavimais. Nurodo, jog banko naudai yra įkeista dalis nekilnojamojo turto. Pastatas, kuriame yra butas, priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Liora“, yra pripažintas tinkamu naudoti, kas leido pagrįstai tikėtis, kad statyba vyko teisėtai. Teismui tenkinus pareiškėjo prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo, būtų pagrindas reikalauti nugriauti bankui įkeistą butą, o tai neigiamai paveiktų banko skolininko – UAB „Liora“ mokumą. O sutarties neįvykdymo atveju bankas patirtų didelę turtinę žalą, negalėdamas nukreipti išieškojimo į hipotekos objektą, o tai reikštų, jog bankas svarstytų galimybę reikalauti žalos iš valstybės biudžeto. Pažymi, jog įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Mano, jog praėjus pakankamai ilgam terminui nuo ginčijamų administracinių aktų, kuriais patvirtintas detalusis planas, o vėliau jais remiantis išduoti kiti administraciniai aktai, svarstytina, ar nagrinėju atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą yra adekvačios siekiama tikslui ir atitinka proporcingumo principo keliamus reikalavimus. Pabrėžia, jog byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių viešojo intereso pažeidimą buvimo, neįvertinti pažeidimo mastas ir galimybė nagrinėjamu atveju įteisinti statinius. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (t. X, b.l. 38-44).

28Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (t., VIII, b.l. 175). Palaiko poziciją išdėstytą ankstesniuose teismo posėdžiuose bei atsiliepime į skundą. Atsiliepime (t. II, b.l. 185-191) nurodo, jog ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažymi, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų, todėl Neringos savivaldybės tarybos 1997 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 buvo pažeisti aukštesnės teisinės galios teisės norminių aktų reikalavimai. Pritaria pareiškėjo prašyme išdėstytiems reikalavimams panaikinti neteisėto detaliojo plano pagrindu priimtus kitus administracinius aktus.

29Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir S. K. prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t.VIII, b.l. 176).

30Tretysis suinteresuotas asmuo V.M. pranešimu (t. VIII, b.l. 178) nurodo, jog negali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, nes nebėra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi butą, adresu ( - ), 2008 metais pardavė.

31Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo tenkinti pareiškėjo prašymą (t.II, b.l. 185-192).

32Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 120) siūlo jį patenkinti. Pažymi, jog kilus pagrįstam įtarimui, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma veikla nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas saugoti valstybės ir visuomenės interesą, ginti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso gynimui. Pažymi, jog turi būti panaikinti institucijų administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

33Tretysis suinteresuotas asmuo O. S. prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Mano, kad yra pažeistas teisėtų lūkesčių principas (t. II, b.l. 222).

34Tretysis suinteresuotas asmuo AB bankas „Swedbank“ prašo atmesti pareiškėjo prašymą. Mano, kad prašymas yra nepagrįstas, neatskleista prašyme nurodytų reikalavimų esmė. Pažymi, jog nesant reikalavimo nugriauti statinius, negali būti tinkamai ginamas viešasis interesas, negali būti sprendžiami klausimai dėl žalos atlyginimo ir dėl pastatų paėmimo visuomenės poreikiams, tretieji suinteresuoti asmenys negali ginti savo interesų.

35Tretysis suinteresuotas asmuo R. E. N. pranešimu (t.IX, b.l. 192) informuoja, jog nuo rugsėjo 1 d. nebėra buto( - ), Neringoje, savininkas, todėl jo nebedomina tolesnė proceso eiga.

36Tretieji suinteresuoti asmenys – R.S., A. Ž., L.Ž. (V.), V. P. atsiliepimuose (t. II, b.l. 153-159, 161-167, 169-175, 177-183) nurodo, jog su prašymu nesutinka ir siūlo jį atmesti. Jų teigimu, planavimo schemos sprendiniai negali būti taikomi asmenims, kuriems nuosavybės teisėmis priklauso patalpos pastate – gyvenamajame name, ( - ), Neringa, nes ginčo namas yra ir buvo dviejų aukštų, todėl jam negali būti taikomi planavimo schemos reikalavimai, neatitinkantys faktinės padėties, buvusios tvirtinant KNNP planavimo schemą. Taip pat nurodo, jog detaliojo plano sprendinys sklype ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) rekonstruoti esamą pastatą neprieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniui, nurodančiam, kad šioje teritorijoje „turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai“, nes ginčo namas nėra menkavertis, jis nėra atstatomas, o yra rekonstruojamas.

37Tretysis suinteresuotas asmuo A.S. atsiliepimu (t.II, b.l. 200-203) prašo netenkinti pareiškėjo prašymo. Pažymi, jog KNNP planavimo schemoje numatyti nacionalinio parko teritorijos vystymo erdvinės koncepcijos ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai galės būti įgyvendami, jeigu bus priimti papildomi teisės aktai, numatantys konkrečius koncepcijos ir principų įgyvendinimo sprendimus.

38Tretieji suinteresuoti asmenys S.K., A. K., V. P. prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t.V, b.l. 47, 50).

39Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Liora“ prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (t.V, b.l. 49).

40Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į patikslintą prašymą nepateikė.

41Visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (t. X, b.l. 18) paskelbiant spaudoje. Neatvykę proceso dalyviai prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nepranešė neatvykimo priežasčių.

42Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui, trečiųjų suinteresuotų asmenų – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V. K., S. B., S. K., A. L., S. A., J. E., M. K., mokslinei-techninei komercinei uždarajai akcinei bendrovei „Liora“, S. S., L. J., A. L., E. K., A. J., A. B., J. P., I. Ž., S. K., AB „Parex bankas“, A. P. M., R. K., S. K., A. K., E. M., L. Ž. (V.), R. S., S. V., R. D., K. U., J. M. P., V. P., A. Ž., L. A., V. A., O. R., D. K., K. S., S. R., E. K., T. G., V. G. (V. G.), A. S., A. V. K., J. K., J. M., R. M., O. J., R. E. N. (R. E. N.), A. P., J. K., L. K., V. Z., D. Z., O. S., UAB „Olizarų rūmai“, D. G., A. G., V. M., D. Ž., Ž. Š., AB bankui „Snoras“, AB Danske bankui, AB SEB Vilniaus bankui, AB bankui „Swedbank“, R. S. projektavimo firmai „Pilis“, UAB „Prie pušelės“, D. Ž., V. K., S. K., N. G., E. L., A. D., R. A., V. J., S. J., J. L., K. K., E.L., J. K., R. J., I. Ž., A. Ž., UAB „Marganda“, IĮ „TAKO“, A. Š., V. Š., UAB „Alio“, D. M., G. M., J. S., A. M., R. M., R. S., L. G. ir V. G. nedalyvaujant.

43Teisėjų kolegija konstatuoja

44Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas:

  1. Pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ) Neringos m., detalaus plano patvirtinimo“;
  2. Pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr.211, dėl žemės sklypų ribų ir ploto patvirtinimo bei žemės sklypų naudojimo sąlygų patvirtinimo;
  3. Pripažinti negaliojančiu Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. išduotą leidimą Nr.99/195;
  4. Pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išduotus statybos leidimus: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ) gyv. Neringoje (1 etapas) aktą.

45Administracinė byla pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. vasario 25 d. nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino skundžiamus aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi administracinę bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ginčijamų aktų, t.y. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimo Nr. 99/195 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus jos teritorijoje objektui – gyvenamajam daugiabučiui namui ( - ) gyv., Neringoje, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 18 d. leidimo Nr. 10-R rekonstruoti poilsio patalpas į gyvenamąsias patalpas (( - )), 2000 m. vasario 18 d. leidimo Nr. 10-R-A poilsio patalpas rekonstruoti į gyvenamąsias patalpas (( - )), 2000 m. vasario 18 d. statybos leidimo Nr. 10-R-B rekonstruoti poilsio patalpas į gyvenamąsias patalpas (( - )) bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje (I etapas), akto ir 1999 m. spalio 20 d. Neringos savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 271. Taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėtų įvertinti, ar nėra būtinybės pareiškėjui pasiūlyti patikslinti ar papildyti pareikštų reikalavimų, nepažeidžiant ABTĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

46Dėl viešojo intereso gynimo

47Byloje teisėjų kolegija sprendžia, ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, tinkamai realizavo teisminės gynybos prielaidas ir sąlygas, t. y. ar gynė viešąjį interesą.

48Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822‑65/2009 išaiškino, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų pasiektas rezultatas.

49Bylos duomenys rodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašomų panaikinti statybos leidimų pagrindu yra atsiradę konkretūs materialiniai padariniai – rekonstruoti statiniai, esantys trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės objektu. Teismas, siekdamas tinkamai identifikuoti sprendžiamo klausimo esmę, bei įsitikinti, jog prokuroro pareikštus reikalavimus patenkinus, teisinė tvarka bus atkurta be papildomo teisminio įsikišimo, 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (t.VII, b.l. 61-62) įpareigojo pareiškėją patikslinti ar papildyti pareikštus reikalavimus, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 17 d. nutartį. Administracinių bylų proceso dispozityviškumo principas reiškia, kad bylos dalyką nustato pareiškėjas. Bylos dalyko nustatymas yra pareiškėjo diskrecijos teisė. Pareiškėjas atsisakė tikslinti prašymo reikalavimus, pateikdamas nuomonę dėl nutartyje nurodytų įsipareigojimų vykdymo (t.VII, b.l. 69-70). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas, t.y. prašymas patikrinti įgyvendinamų administracinių aktų teisėtumą, nėra pakankamas jų sukurtoms pasekmėms pašalinti. Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytų subjektų iniciatyva. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme prokuroras aiškiai neįvardijo, koks visuotinai svarbus tikslas bus pasiektas ginčijamų aktų panaikinimu, ir kokią įtaką (reikšmę) teismo sprendimas turės asmenims, nesantiems šios administracinės bylos proceso šalimis, todėl toks prašymas (skundas) negali būti tenkinamas.

50Pažymėtina, jog išreikšdamas savo valią ginti viešąjį interesą, t. y. kreipdamasis į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindais, prokuroras turi ne tik deklaruoti atstovaujamą vertybę, bet ir įvardyti konkretų tikslą, kuris būsimu teismo sprendimu (pareikštų reikalavimų apimtyje) numatomas pasiekti. Naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatų, prokuroras privalo sąžiningai bei racionaliai. Jo inicijuojamos sudėtingos ir ilgai trunkančios teisinės procedūros turi būti objektyviai pagrįstos, orientuotos į apibrėžtą rezultatą, kompleksiškos, t. y. maksimaliai veiksmingos.

51Pareiškimai dėl viešojo intereso gynimo paprastai yra susiję ne tik su valstybės, visuomenės ar jos dalies neindividualizuotomis teisėmis, bet ir su teisėmis, kurios priklauso konkrečiam asmeniui ar asmenims. Ginant viešąjį interesą, dažnai įsiterpiama į kitų asmenų subjektinių teisių sritį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

52Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 buvo akcentuota, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

53Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną, į tai, kad ginčo pastatai yra daugelio sąžiningai įgijusių nuosavybės teises fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė ir pastatų dalies nugriovimo atveju patirtų nuostolius, kuriuos galėtų reikalauti atlyginti iš savivaldybės bei valstybės, į tai, kad ginčo teritorijoje statyba iš esmės galima (išskyrus sklype ( - )), tik statiniai turėtų būti mažesni, teisėjų kolegija mano, jog viešojo intereso gynimas teisme yra neproporcingas siekiamam rezultatui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2499/2011, atmesdamas pareiškėjo prašymą, pasisakė, jog turi būti atsižvelgiama ir į laiko tarpą nuo skundžiamų aktų priėmimo iki kreipimosi į teismą (nagrinėjamoje situacijoje praėjo beveik 8 metai), į nekilnojamojo turto materialinę išraišką, ginamų individualių ir visuomeninių vertybių svarbą, asmens pasitikėjimą valstybe ir teise. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus prašymą dėl pareiškėjo pasirinkto viešojo intereso gynimo būdo dėl kitų prašyme nurodytų skundžiamų aktų panaikinimo motyvų teisėjų kolegija nepasisako.

54Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro patikslintą prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą atmesti.

57Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,... 3. pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras patikslintu... 4. 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą... 5. 2) panaikinti Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą... 6. 3) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos... 7. 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos... 8. Nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba 2006 m. spalio... 9. Pažymėjo, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu... 10. Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas 1994 m.... 11. 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269... 12. Pareiškėjo nuomone, Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d.... 13. Pareiškėjo teigimu, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne... 14. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto neteisėto... 15. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi... 16. 2009 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi... 17. 2009 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, iš naujo... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi... 19. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi... 20. Pareiškėjas patikslintuose prašymuose (t. VII, b.l. 78-92, 124-140)... 21. Pareiškėjo Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį... 22. Atsakovių – Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 23. Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 24. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros... 25. Tretysis suinteresuotas asmuo Rimantas Žukauskas prašo atmesti pareiškėjo... 26. Tretysis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės... 27. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „SEB“ bankas nesutinka su pareiškėjo... 28. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prašo... 29. Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir S. K. prašo bylą nagrinėti jiems... 30. Tretysis suinteresuotas asmuo V.M. pranešimu (t. VIII, b.l. 178) nurodo, jog... 31. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 32. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 33. Tretysis suinteresuotas asmuo O. S. prašo pareiškėjo prašymą atmesti.... 34. Tretysis suinteresuotas asmuo AB bankas „Swedbank“ prašo atmesti... 35. Tretysis suinteresuotas asmuo R. E. N. pranešimu (t.IX, b.l. 192) informuoja,... 36. Tretieji suinteresuoti asmenys – R.S., A. Ž., L.Ž. (V.), V. P.... 37. Tretysis suinteresuotas asmuo A.S. atsiliepimu (t.II, b.l. 200-203) prašo... 38. Tretieji suinteresuoti asmenys S.K., A. K., V. P. prašo bylą nagrinėti jiems... 39. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Liora“ prašo pareiškėjo skundo... 40. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į patikslintą prašymą nepateikė.... 41. Visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti... 42. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja... 44. Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 45. Administracinė byla pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta.... 46. Dėl viešojo intereso gynimo... 47. Byloje teisėjų kolegija sprendžia, ar pareiškėjas,... 48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 49. Bylos duomenys rodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro... 50. Pažymėtina, jog išreikšdamas savo valią ginti viešąjį interesą, t. y.... 51. Pareiškimai dėl viešojo intereso gynimo paprastai yra susiję ne tik su... 52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos... 53. Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną, į tai, kad ginčo pastatai yra... 54. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 56. pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio... 57. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...