Byla 2A-79-425/2008

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko, kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjo) ir Margaritos Dzelzienės, posėdžio sekretorė Daiva Banevičiūtė,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2575-198/2007, pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarei Daivai Marcinkevičienei, tretiesiems asmenims J. R., V. R., I. K. ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir,

Nustatė

4Ieškovas A. K. 2007-04-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės notarės Daivos Marcinkevičienės 52 000 litų turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas savo prašymą argumentavo, kad Panevėžio miesto valdybos 1991-09-16 potvarkiu Nr. 463v, ieškovui gyvenant santuokoje su trečiuoju asmeniu I. K., jų keturių asmenų šeimai buvo suteiktas 3-jų kambarių kooperatinis butas, esantis Molainių g. 78-25, Panevėžyje. Gautą kreditą buto įsigijimui grąžino 1994-12-19, įmokėdami paskutiniąją 1877,91 Lt įmoką. Pagal 2007-02-28 namų savininkų bendrijos pažymą Nr.07/02-28 su buvusia žmona I. K. tapo šio buto bendrasavininkiais, lygiomis dalimis valdantis šį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nurodė, jog 1999-08-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2(2)-3118/1999 santuoką su I. K. nutraukta. I. K. reikalavimo padalinti buto nepareiškė, todėl laikytina, kad toliau lygiomis dalimis valdė jį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, kad notarė 2006-12-18 patvirtino buto, esančio Molainių g. 78-25, Panevėžyje, pirkimo pardavimo sandorį, pagal kurį buvusi sutuoktinė I. K. pardavė butą tretiesiems asmenims V. R. ir J. R.. Ieškovas mano, jog notarė negalėjo tvirtinti buto pirkimo pardavimo sutarties ieškovui nežinant, be jo sutikimo. Notarė, prieš tvirtinant sandorį, turėjo įsitikinti ar minėtas butas priklauso abiem sutuoktiniams, ar yra vieno iš jų nuosavybė. Notarė privalėjo pareikalauti iš buvusios sutuoktinės I. K. neginčijamus įrodymus, jog butas Molainių g.78-25, Panevėžio mieste yra jos asmeninė nuosavybė, o nesant tokių įrodymų sutarties netvirtinti. Dėl notarės veiksmų ieškovui padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas liko be būsto, naujieji buto savininkai pareikalavo tučtuojau išsikelti, todėl buvo priverstas gyventi pas pažįstamus, giminaičius, tuo sukeldamas jiems nepatogumų. Notarės neteisėti veiksmai sukėlė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi lėšų naujo būsto įsigijimui ieškovas neturi.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-12-12 sprendimu A. K. ieškinį atmetė. Priteisė iš A. K. 68,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Teismas nurodė, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris nenuginčytas ir yra galiojantis. Ieškovo argumentai dėl notarės, tvirtinusios minėtą sandorį, veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais padarė išvadą, kad butas Molainių g.78-25, Panevėžio mieste asmeninės nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui I. K.. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovas žinojo, jog buvusi žmona ruošiasi parduoti butą, todėl buto pardavimo žinia jam nebuvo netikėta, todėl ieškovas, teigdamas jog butas Molainių g.78-25, Panevėžio mieste priklausė jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, galėjo pasinaudoti teise kreiptis į teismą, ginčydamas registro įstaigos padarytus įrašus. Teismas nenustatė atsakovės Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarės Daivos Marcinkevičienės atsakomybės pagrindu dėl patvirtinto ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio tarp trečiųjų asmenų.

6Apeliaciniame skunde ieškovas A. K. prašo apeliacinės instancijos teismo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą argumentavo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas šiurkščiai pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, neatskleidus bylos esmės, visiškai nemotyvavus sprendimo:

71. Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsnio 3 dalies 1 punktas įpareigoja teismo sprendimo aprašomojoje dalyje privalomai nurodyti ieškovo reikalavimų ir paaiškinimų santrauką. Teismas, rašydamas aprašomąją sprendimo dalį dėl apeliantui nežinomų priežasčių, praleido visus reikalavimus ir paaiškinimus, kuriais įrodinėjama notarės kaltė. Svarbiausias iš jų, kad nesant VĮ Registrų centro išduotoje pažymoje aiškios nuorodos, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui I. K. iš viso negalėjo tvirtinti buto pirkimo-pardavimo sandorio. Šis apelianto argumentas ne tik nenurodytas sprendimo aprašomojoje dalyje, bet ir motyvuojamojoje dalyje stengiantis kiek įmanoma jį apeiti, dėl jo nepasisakant. Sis klausimas esminis, jo neišsprendus teisingai pagal galiojančius įstatymus, teisėto ir pagrįsto sprendimo priimti neįmanoma. Todėl laikytina, kad iš viso neatskleista bylos esmė ir tai yra pagrindas, panaikinus neteisėtą sprendimą, bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. ld.2p).

82.Pažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsnio 4 dalies 2,3,4 punktus sprendimas visiškai neargumentuotas, nenurodyti įstatymai ir kiti teisiniai argumentai, nepasisakyta kodėl ir kokio įstatymo pagrindu visi apelianto argumentai, paaiškinimai, įrodymai atmetami, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įstatymai pritaikyti netinkamai. Tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 3. Teismas, teigdamas, kad "sandoris nenuginčytas ir yra galiojantis", nemotyvavo ir nenurodė teisinių argumentų, kodėl ieškovas privalo jį nuginčyti. Ieškovas nereikalauja daikto grąžinti natūra sau, o prašo tik atlyginti kaltininko-notarės, pažeidusios jo teises sąskaita turtinę ir neturtinę žalą. Tik ieškovas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, arba apskritai jas atsisakyti ginti, ir niekas neturi teisės jam nurodyti, kaip jam tai padaryti, nebent gali protingai patarti. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, numatytas CK 1.138 straipsnio 6 punkte yra netinkamas, ydingas, kodėl remdamasis juo negaliu jis ginti pažeistų teisių, todėl laikytina, kad teismas pažeidė šį straipsnį jo netaikydamas. 4. Teismas, teigdamas, kad "ieškovo argumentai dėl notarės, tvirtinusios minėtą sandorį, veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti", visiškai teiginio nemotyvuoja ir nenurodo teisinių argumentų savo teiginiui pagrįsti. Visi teismo sprendime esantys teiginiai turi būti motyvuoti. Vietoj to, teismas panaudoja teisės doktrinoje vadinamą pseudoargumentacijos metodą, kuris šioje byloje pasireiškė atskirų įstatymo straipsnių, dirbtinai pašalinus juos iš viso įstatymo konteksto citavimu bet kaip, teisinių kategorijų "nuosavybė" ir "asmeninė nuosavybė" sutapatinimu, teiginių be motyvų ir argumentų prirašymu ir nutylint ieškovo paaiškinimus bei teisinius argumentus, arba juos be motyvų ir argumentų pripažįstant nepagrįstais. Teismas nurodo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnį, tačiau neatkreipia dėmesio į tai, kad šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad prieš tvirtinant sandorį notaras privalo įsitikinti ar visas daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui (l d.), o tokių duomenų VĮ Registrų centras pažymose, kad butas visas asmeninės nuosavybės teise priklauso I. K. nėra. 5. Teismas nesiremia Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsniu, kuriuo privalo remtis, nes jame fiksuota notaro pareiga užtikrinti, kad teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, ir netyrė kokius veiksmus atliko notaras, kad pastebėjęs, kad išduotose pažymose nenurodyta, jog butas visas asmeninės nuosavybės teise priklauso I. K.. 6.Teismas remiasi LR Nekilnojamojo turto Registro įstatymo 4 straipsniu, bet nesiremia šio įstatymo 1 straipsniu, kuriame konstatuojama, kad LR Nekilnojamojo turto registras nesukuria daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, o tik registruoja šias teises, atsiradusias įstatymo, sandorio, juridinio fakto ir kitu teisėtu pagrindu. Todėl nepasitenkinama vien banko duomenų išrašu, o tiriama kokiu teisiniu pagrindu įrašas padarytas, t.y. notaras privalo ištirti ir VĮ Registrų centras išduoto pažymėjimo turinį. 7. Teismas netyrė ir nepasisakė, kokius veiksmus, vykdydama LR Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnio nuostatas, privalėjo atlikti notarė, pastebėjusi, kad VĮ Registro centro išduoto pažymėjimo 4p. nurodyta, kad juridinis pagrindas įregistruoti L. K. vardu nuosavybę "Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma 2005-04-22 Nr. 1128", t.y. įregistruotas neteisėto dokumento pagrindu. GNSB pirmininkas, išduodamas pažymą apie juridinį faktą, kas yra nekilnojamojo daikto savininkas, akivaizdžiai viršijo įgalinimus. Nei galioję, nei galiojantys įstatymai niekada jam tokios teisės nebuvo ir nėra suteikusios. Teismas nepateikia teisinių argumentų, kodėl jis remiasi LR Nekilnojamojo turto registro 4 straipsniu ir ignoruoja to paties įstatymo 1 ir 22 straipsnius. 8. apeliantas sutinka su teismo išaiškinimu, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigė nutraukus santuoką, todėl visiškai nesuprantama, o sprendime neišaiškinama, kaip ši teisės norma padeda išspręsti ginčą, ir kaip ji įtakoja buvusių sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Bereikalingų teisės normų įtraukimas į motyvuojamąją sprendimo dalį laikytinas kaip nesusipratimas. 9. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių painioja sąvokas "nuosavybės teisių atsiradimas" su sąvoka "nuosavybės teisių įregistravimas". I. K. niekada buto asmeninės nuosavybės teise neturėjo, ji tik atliko neteisėto dokumento pagrindu registraciją. 10. Teismas, darydamas išvadą, kad butas yra asmeninė I. K. nuosavybė, nenurodo kokio dokumento pagrindu šią išvadą padaro. Tokio dokumento byloje nėra ir nebuvo. Teiginys nemotyvuotas ir teisiškai nepagrįstas.

911. Teismas, teigdamas, kad I. K. butą įsigijo už asmenines lėšas ir investicinius čekius, šio teiginio netyrė, o tik perrašė I. K. žodžius. I. K. įrodymų šiuo klausimu nepateikė, reikalavimo pripažinti butą asmenine jos nuosavybe nepateikė. Investiciniai čekiai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

1012. Teismas netyrė ir iš esmės nepasisakė dėl Utenos rajono apylinkės teismo leidimo parduoti butą Molainių gt. 78-25, Panevėžyje, šio dokumento teisinės galios, bei notarės privalomų veiksmų, gavus šį neteisėtą dokumentą. Šeimos turtu pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa. Pačiame leidime nurodyta, kad šeimos gyvenamoji patalpa yra Utenos rajone, kur teisėtai nuomos ar panaudos sutarties pagrindu I. K. gyvena, todėl butui parduoti teismo leidimo iš viso nereikėjo ir jis išduotas neteisėtai. Antra, Utenos rajono apylinkės teismas leidimu nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, kad I. K. yra šio buto savininkė, kadangi ji neprašė tokio fakto nustatyti, o be to žinoma (CPK 446 str.), kad tokį faktą gali nustatyti tik Panevėžio miesto apylinkės teismas. Trečia, jei teismas vertina teismo leidimą pagal CPK 18 straipsnio privalomumo kriterijus, privalėjo tirti ir pasisakyti, kokius veiksmus privalėjo atlikti ar nieko neatlikti notarė, gavusi akivaizdžiai neteisėtą Utenos rajono apylinkės teismo leidimą. Neteisingai nustatytas faktas, kad apeliantas visą laiką žinojau apie ketinimą sudaryti sandorį. Teismas nurodė, kad iš pradžių ieškovas padėjo I. K. ieškoti pirkėjo, po to ji atsisakė ieškovo paslaugų ir slėpė, kad yra radusi pirkėjus. 13. Netyrė ir nepasisakė, kodėl notarei nereikia žinoti, kad nutraukus santuoką, santuokoje įgytas turtas privalomai dalijamas teismo keliu arba notarine tvarka. 14. Nesivadovavo nuostata, kad pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, turtas ir daiktai nedingsta, nepereina vieno buvusio sutuoktinio nuosavybėn, o tampa bendrąja daline nuosavybe, kur kiekvieno buvusio sutuoktinio dalys lygios ir tokį daiktą parduodant, būtinas kito bendrasavininkio sutikimas.

1115. Tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kaip teigiama motyvuojamosios dalies pabaigoje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas ir nenurodė nei vienos kasacinės instancijos teisme išnagrinėtos bylos. Tokiu būdu teiginys nemotyvuotas ir teisiškai neargumentuotas.

1216. Be to, pažeidžiant LR CPK 43 str., 47 str., 159 str., byla visiškai neparuošta teisminiam nagrinėjimui, netikslintos įrodinėtinos aplinkybės, į procesą neįtraukti bendrijos pirmininkas, VĮ Registrų centras, Teisingumo ministerija ir nemotyvuota kodėl, nors šį klausimą kėlė ne ieškovas, o atsakovė ir jos pusėje išstojusi draudimo bendrovė.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB DK „PZU Lietuva“ su apeliaciniu skundu nesutiko, motyvuodami, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris teisėtas ir galiojantis, todėl nėra pagrindo svarstyti notarės D. Marcinkevičienės veiksmų, atliktų tvirtinant minėtą ginčo sandorį. Nurodo, jog nenustatytas ir neįrodytas notarės D. Marcinkevičienėds atliktų veiksmų, tvirtinant minėtą 2006-12-18 pirkimo-paradavimo sutartį, neteisėtumas, nenustatyta ir neįrodyta notarės civilinė atsakomybė, todėl trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmokos.

14Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).

15Panevėžio miesto valdybos 1991-09-16 potvarkio Nr.463v 5 priedu „Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr.113 papildomas vardinis narių sąrašas“ nustatyta, kad į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą buvo įtraukta I. K., kurios šeimą sudarė vyras A. K., duktė ir sūnus, paskiriant 3 kambarių, 49440,51 Lt vertės butą (b.l. 7,8-12).

16Molainių g.78-jo, 80-jo, 82-jo namų savininkų bendrijos pirmininko pažyma nustatyta, kad Kvedarai paskutinė įnašą 1877,91 Lt už butą padarė 1994-12-16 (b.l. 16).

17Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-08-27 sprendimu nutraukta santuoka tarp I. K. ir A. K. (b.l.17).

18Panevėžio m. savivaldybės administracijos CMS 2007-01-08 „Pažyma dėl santuokos nutraukimo įregistravimo“ Nr.26 nustatyta, kad 2004-06-02sudarytas A. K., gim.1961m. ir I. K., gim.1955m. santuokos nutraukimo įrašas Nr.180 (b.l.18), I. K. 2006-11-30 išduotas „Ištuokos liudijimas“ (b. l. 71).

192006-11-30 Panevėžio miesto CMS, 2006-11-24 Molainių g. 78-ojo, 80-ojo, 82-jo namų savininkų bendrijos pirmininko pažymoje Nr. 1201 nurodyta, kad K. I. yra Molainių g. 78-ojo, 80-ojo, 82-jo namų savininkų bendrijos narė, jai nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis Molainių g. 78-25, Panevėžio mieste. Kreditas, skirtas buto statybai, išmokėtas (b.l.73).

20VĮ Registrų centras Panevėžio filialo „Pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2006-11-22 Nr.44-1383415“, galiojusia nuo 2006-11-27 iki 2006-12-26“ nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, 64,66 kv.m. butas esantis Molainių g.78-25, Panevėžio m., nuosavybės teise priklausantis I. K.. Juridinis pagrindas: gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma, 2005-04-22 Nr.1128 (b.l.68), o 2006-11-21 „Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu“ nustatyta, kad nuosavybės teisė į butą I. K. įregistruota 2005-06-29 (b.l. 69-70).

21Panevėžio miesto 7-ojo biuro notarė Daiva Marcinkevičienė 2006 m. gruodžio 18 d. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią I. K. pardavė V. R. ir J. R. butą, esantį Molainių g. 78-25, Panevėžio mieste ( b.l. 21-23).

22Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (1992, Nr.28-810) 46str. reglamentuoja notaro tvirtinamų sandorių sudarymą bei jų registravimą. Įstatymas numato, kad nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas. Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir tas daiktas priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai yra teismo leidimas.

23Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinėje byloje atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė notarė, prieš tvirtindami buto pirkimo-pardavimo sandorį, iš jai pateiktų rašytinių įrodymų: VĮ Registrų centras Panevėžio filialo „Pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2006-11-22 Nr.44-1383415“, galiojusios nuo 2006-11-27 iki 2006-12-26“, 2006-11-21 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu apie I. K. vardu įregistruotą turtą-butą, reg. Nr. 35/107035; 2006-12-11 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2022-455/2006, leisti I. K. parduoti butą, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad parduodamo buvo, esančio Molainių g.78-25, Panevėžio m. savininkė yra I. K.. LR Nekilnojamjo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Notarinio veiksmo atlikimui notarė D. Marcinkevičienė įvertino jai pateiktus dokumentus ir juose nurodytus duomenis ir jais vadovavosi tvirtindama pirkimo-pardavimo sandorį, pagrįstai įsitikinusi, kad butas, esantis Molainių g. 78-25, Panevėžyje asmeninės nuosavybės teise priklauso I. K.. At­si­žvel­giant į no­ta­ro pro­fe­si­nės veik­los rei­ka­la­vi­mus, tvir­ti­nant 2006 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį, notarės D. Marcinkevičienės kal­tė, kaip ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės są­ly­ga, nenu­sta­­tyta, kadangi neįro­dy­ta, jog no­ta­ro atlikti veiksmai neatitiko įstatymo reikalavimams. Informacijos, kad parduodamas butas įgytas I. K. ir ieškovo A. K. santuokos metu, notarė neturėjo. No­ta­ras pri­va­lo už­tik­rin­ti, kad ci­vi­li­niuo­se san­ty­kiuo­se ne­bū­tų ne­tei­sė­tų san­do­rių. Jei­gu teis­mas pa­nai­ki­na ar pri­pa­žįs­ta ne­ga­lio­jan­čiu no­ta­ro pa­tvir­tin­tą san­do­rį, tai yra prie­lai­da svars­ty­mui, kad no­ta­ras ne vis­ką tinkamai at­li­ko, nes ob­jek­ty­viai įsta­ty­mo pa­žei­di­mas kon­sta­tuo­tas.

24Byloje surinktų rašytini įrodymų pagrindu, kolegija daro išvadą, kad notarė D. Marcinkevičienė, tvirtindama 2006 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį, nepažeidė Notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo - 2006 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį patvirtino tik nustačiusi, kad nekilnojamasis daiktas nuosavybes teise priklauso teisių perleidėjai I. K..

25Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nustatyta, kad butas, esantis Molainių g. 78-25, Panevėžyje viešame regisre įregistruotas tik I. K. vardu, todėl laikomas asmenine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas, teigdamas, jog butas, esantis Molainių g. 78-25, Panevėžyje, priklausė jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, galėjo pasinaudoti teisie kreiptis į teismą, ginčydamas registro įstaigos padarytus įrašus, įregistruoti nuosavybės teises į ginčo butą tik I. K..

26Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.). Atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes: 1. apelianto nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir formos vertinimai yra formalaus pobūdžio, neesminiai ir pripažintini teisiškai nereikšmingais; 2. pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris nenuginčytas ir yra galiojantis, reiškia tai, kad sandoris yra teisėtas, t.y. nenustatyta sandorį patvirtinusio notaro kaltė. Nesant nustatytos notaro kaltės dėl sandorio, negalima notaro atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti apelianto minimą Civilinio kodekso 1.138str.6p., kuris numato teisę pažeidusio asmens atsakomybę; 3. teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos teisingai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl parduodamas butas nuosavybės teise priklauso I. K., ir kad nėra notaro kaltės patvirtinant buto pirkimo-pardavimo sandorį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo dar daugiau papildomai motyvuoti ir argumentuoti paminėtą išvadą. 4. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl notarui nesuteikta teisė nesivadovauti ar revizuoti nekilnojamojo turto registro duomenimis. Registro nuoroda, kad ginčo buto savininkas I. K., butą valdanti nuosavybės teise, yra pakankamai suprantama ir aiški. Į ginčo butą ieškovo A. K. nuosavybės teisės niekada nebuvo įregistruotas, todėl notarui nebuvo jokių duomenų apie ieškovo galimas pretenzijas dėl patvirtinto buto pirkimo-pardavimo sandorio. 5. I. K. savo nuosavybės teises į ginčo butą įregistravo įstatymo nustatyta tvarka, nuosavybės teisių įregistravimas nenuginčytas, todėl apeliantas be pagrindo šioje byloje akcentuoja bendrijos pirmininko kaltę dėl išduotos pažymos turinio; 6. kieno investiciniai čekiai buvo panaudoti apmokant banko suteiktą kreditą neturi reikšmės ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; 7. Utenos rajono apylinkės teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2022-455/2006, leisti I. K. parduoti ginčo butą, yra įsiteisėjusi, todėl notarui nebuvo jokio pagrindo abejoti šia teismo nutartimi; 8. trečiojo asmens V. R. parodymais nustatyta, kad ieškovui A. K. buvo žinomos buto pardavimo aplinkybės, kadangi jis pats kelis kartus leido pirkėjai apžiūrėti butą, ieškovas išsivežė baldus ir daiktus iš buto. Abejoti trečiojo asmens parodymais nėra pagrindo. 9. apeliantas A. K. yra vidutinio amžiaus žmogus, todėl susidariusioje situacijoje jis pats turėjo teisę ir pareigą domėtis santuokos nutraukimo, nuosavybės teisių į butą įregistravimo aplinkybėmis.

27Svarbią reikšme nagrinėjamoje byloje turi aplinkybė, patvirtinta trečiųjų asmenų Reifų, liudytojos V. Š., kad parduodant ginčo butą, ieškovas A. K. aprodė butą pirkėjams, žinojo, kad butas bus parduodamas, tačiau tuomet jokių pretenzijų nei I. K., nei tretiesiems asmenims dėl savo pažeistų teisių neišsakė.

28Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96str.2d., atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

31Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš A. K. 22,00 Lt teismo turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Ieškovas A. K. 2007-04-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-12-12 sprendimu A. K. ieškinį... 6. Apeliaciniame skunde ieškovas A. K. prašo apeliacinės instancijos teismo... 7. 1. Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsnio 3 dalies 1 punktas įpareigoja... 8. 2.Pažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsnio 4 dalies 2,3,4 punktus... 9. 11. Teismas, teigdamas, kad I. K. butą įsigijo už asmenines lėšas ir... 10. 12. Teismas netyrė ir iš esmės nepasisakė dėl Utenos rajono apylinkės... 11. 15. Tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kaip teigiama... 12. 16. Be to, pažeidžiant LR CPK 43 str., 47 str., 159 str., byla visiškai... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB DK „PZU Lietuva“ su apeliaciniu... 14. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 15. Panevėžio miesto valdybos 1991-09-16 potvarkio Nr.463v 5 priedu... 16. Molainių g.78-jo, 80-jo, 82-jo namų savininkų bendrijos pirmininko pažyma... 17. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-08-27 sprendimu nutraukta santuoka... 18. Panevėžio m. savivaldybės administracijos CMS 2007-01-08 „Pažyma dėl... 19. 2006-11-30 Panevėžio miesto CMS, 2006-11-24 Molainių g. 78-ojo, 80-ojo,... 20. VĮ Registrų centras Panevėžio filialo „Pažyma apie nekilnojamojo daikto... 21. Panevėžio miesto 7-ojo biuro notarė Daiva Marcinkevičienė 2006 m.... 22. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (1992, Nr.28-810) 46str. reglamentuoja... 23. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinėje byloje atveju pirmosios instancijos... 24. Byloje surinktų rašytini įrodymų pagrindu, kolegija daro išvadą, kad... 25. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai turtas... 26. Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas... 27. Svarbią reikšme nagrinėjamoje byloje turi aplinkybė, patvirtinta... 28. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96str.2d., atmetus apeliacinį skundą,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti...