Byla 2A-13-123/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant pareiškėjos E. Ž. atstovui advokatui V. A., suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. L., išnagrinėjo suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio

219 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, BĮ Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. Ž. nuosavybės teise priklausančiame 0,3800 ha žemės sklype, esančiame ( - ), XX amžiaus I pusėje yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Paaiškino, kad šis sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinyje, o gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). UAB „Klaipėdos projektas“ atliko istorinį tyrimą ir nustatė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas suplanuotas Pakalnės kaimo anksčiausio ir tankiausio apstatymo zonoje, netoli senosios kaimo mokyklos, todėl tikėtina, kad sklypo vietoje sodyba buvo įsikūrusi XIX a. iki 1888 metų potvynio, o per potvynį, kaip ir dauguma sodybų, buvo paplauta ir, kad sodyba įsikūrė po 1938 metų, nugriauta pirmaisiais pokario dešimtmečiais. Prielaida apie sklype stovėjusią sodybą tikėtina dėl sklype aptinkamų sunykusios sodybos vietai būdingų požymių: sklypo teritoriją supančių senų medžių eilių, aptinkamų akmenų, sulaukėjusių vaiskrūmių.

5Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-10-19 sprendimu pareiškėjos E. Ž. pareiškimą patenkino. Leidimo pastatų statybai gavimo tikslu nustatė, kad E. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0,3800 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), XX amžiaus I pusėje buvo dviejų pastatų, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, sodyba. Teismas konstatavo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog yra išlikę sodų liekanų, nes žemės sklypo pakraščiuose auga vaiskrūmiai ir seni medžiai, vietomis matosi akmenys, su žemės sklypu ribojasi sodybos. Be to, liudytojai V. V., M. R. nurodė statinių žemės sklype išsidėstymą, buvusios sodybos pastatų dislokacijos vietą, patys yra matę sodybą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas tenkino pareiškėjos pareiškimą ir nustatė prašomą juridinį faktą.

6Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Juridinis faktas, kad sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. UAB „Klaipėdos projektas“ istorinėje pažymoje, kuria priimdamas sprendimą rėmėsi pirmosios instancijos teismas, daromos tik prielaidos, kad sklype galėjo būti sodyba, tačiau nėra pateikiama jokių įrodymų apie buvusią sodybą. Priešingai, nurodoma, kad jokiuose kartografiniuose dokumentuose ginčo sklype nėra pažymėto užstatymo. Liudytojų parodymai nepatvirtina istorinėje pažymoje pateiktų duomenų, yra prieštaringi ir jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Liudytoja M. R. nurodo, kad gluosniai sklype atsirado pokario laikotarpiu, tačiau pažymoje nurodoma, kad sklypo teritoriją supantys medžiai yra sodybos požymis. Pažymoje nurodyta, kad iki 1938 m. sklypo vietoje buvo pieva, tačiau liudytojas V. V. nurodė, kad žmonės, kurie gyveno sodyboje iki karo vertėsi žvejyba. Vien vaiskrūmių buvimas dar neįrodo buvus sodą. Be to, užfiksuoti akmenys nėra įrodymas, patvirtinantys, kad toje vietoje stovėjo namas ar kitas pastatas. Klaipėdos apskrities archyvo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymose nepateikta jokios informacijos apie sklypo užstatymą ar buvusius savininkus. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjai E. Ž. priklausančiame sklype XX a. pirmoje pusėje buvo sodyba, nėra išlikę ir buvusių statinių ar sodo liekanų. Be to, siekiant nustatyti juridinį faktą, turi būti duomenų, apibrėžiančių pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja E. Ž. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, remdamasis įrodymų šaltiniais, esančiais byloje, pagrįstai nustatė pareiškėjos prašomą juridinį faktą. Prieškario Rusnėje pamatiniai namų akmenys buvo įleidžiami negiliai ir ant jų statoma medinė namo konstrukcija su nendriniu stogu. Sodybos buvimo faktą taip pat patvirtina aplinkybė, kad šalia yra buvusi B. sodyba ir šis faktas patvirtintas teismo sprendimu, o iš kitos pusės tebestovi išlikęs gyvenamasis namas. Kaip ir kiekvieno gyvenamojo namo sudedamoji dalis yra išlikę vaiskrūmiai ir seni medžiai.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šilutės rajono savivaldybės administracija nurodo, kad palaiko BĮ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Ginčas byloje kilo dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype XX amžiaus I pusėje yra buvusi sodyba.

11Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, sieja su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Taigi sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos.

12Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 421 patvirtinto Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamento 6 punkte nustatyta, kad buvusi sodyba – sodyba, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose, arba kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu. Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.15 punkte nustatyta, kad sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais).

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai E. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3800 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Šis žemės sklypas yra Nemuno deltos regioninio parko Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinyje (b. l. 22, 23–24). Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo dviejų pastatų sodyba, kaip įrodymu rėmėsi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytomis aplinkybėmis buvusiai sodybai patvirtinti: istorine pažyma, liudytojų parodymais, žemės sklypo apžiūrėjimo vietoje aktu ir prie jo esančiu planu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

14Iš UAB „Klaipėdos projektas“ nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės

15J. V. atlikto istorinio tyrimo bei pateiktos istorinės pažymos matyti, kad E. Ž. priklausančiame žemės sklype apstatymo padėtis iki XX a. pradžios dėl didžiąja dalimi per karą ir pokaryje sunykusių Šilutės krašto archyvinių šaltinių lieka nežinoma. Fragmentiškai išlikusios kartografijos lyginamosios analizės būdu nustatyta, kad nuo XX a. pr. iki 1938 m. sklype buvo pieva. Įvertinti sklypo apstatymo situaciją po 1938 m., neišlikus tikslesnės istorinės kartografijos, nėra galimybės. Išvadoje taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad sklypas suplanuotas Pakalnės kaimo anksčiausio ir tankiausio apstatymo zonoje, netoli senosios kaimo mokyklos, tikėtina, kad: a) sklypo vietoje sodyba buvo įsikūrusi jau XIX a. iki 1888 m. potvynio, o per potvynį, kaip ir dauguma sodybų, buvo paplauta; b) kad sodyba įsikūrė po 1938 m., nugriauta pirmaisiais pokario dešimtmečiais. Prielaida apie sklype stovėjusią sodybą tikėtina dėl sklype aptinkamų sunykusios sodybos vietai būdingų požymių: sklypo teritoriją supančių senų medžių eilių, aptinkamų akmenų, sulaukėjusių vaiskrūmių (b. l. 17). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta grafologinė rašysenos ekspertizė, kurios tikslas nustatyti specialistės J. V. 2009-01-23 istorinės pažymos 7 priede, kuris yra datuotas 1912 metais, padaryto įrašo istoriniame dokumente – tuometinio faktinio žemės sklypo savininko pavardę. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-04-05 ekspertizės akto Nr. 11-3065(11) nustatyta, kad minėtos pažymos priede nurodyto sklypo, pažymėto Nr. 264, savininko pavardės įrašas yra „J.“. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011-08-12 pažymos Nr. R4-1225 matyti, kad dėl nenurodyto turto savininko vardo archyvas negali atlikti išsamios dokumentų paieškos. Pažymoje taip pat nurodyta, kad archyvo duomenimis Pokalna kaimo žemės sklypo Nr. 264 byloje nurodyti nekilnojamojo turto savininkai yra E. J., O. F., G. ir E. B.

16Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2011-08-12 pažymos duomenis, prielaidą dėl pareiškėjos sklype stovėjusios sodybos galima patvirtinti sodybos pažymėjimo vietovės plane aplinkybe. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenų matyti, kad ginčo vietoje archyvo nurodyti asmenys turėjo nekilnojamojo turto. Lietuvos centrinio archyvo duomenis, patvirtinančius, jog sodyba (nekilnojamasis turtas) pažymėta vietovės plane, patvirtina kiti byloje esantys duomenys: liudytojų parodymai, antstolio K. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iš UAB „Klaipėdos projektas“ J. V. istorinės pažymos duomenų taip pat yra pagrindo spręsti ginčo sklype buvus sodybą, kuri galėjo būti pastatyta iki 1888 m. potvynio, o per potvynį buvo paplauta, arba įsikūrė po 1938 m. ir nugriauta pirmaisiais pokario dešimtmečiais. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą – aplinkinių sodybų buvimo faktą, sklypo teritoriją supančių senų medžių eilių, aptinkamų akmenų, sulaukėjusių vaiskrūmių, tikėtina, kad ginčo vietoje buvo sodyba su gyvenamosios paskirties pastatu.

17Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, taigi prielaidų darymas yra neišvengiamas. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Teisėjų kolegijos manymu, byloje esantys duomenys yra pakankami padaryti išvadą, kad pareiškėjai priklausančiame sklype

18XX a. I pusėje buvo dviejų pastatų (gyvenamasis namas ir jo priklausinys) sodyba.

19Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 19 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos E. Ž.... 3. Teisėjų kolegija... 4. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę... 5. Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-10-19 sprendimu pareiškėjos E. Ž.... 6. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė saugomų teritorijų... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja E. Ž. prašo Šilutės rajono... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šilutės rajono savivaldybės... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Ginčas byloje kilo dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjai... 11. Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos... 12. Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 421 patvirtinto Nemuno deltos... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai E. Ž. asmeninės... 14. Iš UAB „Klaipėdos projektas“ nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos... 15. J. V. atlikto istorinio tyrimo bei pateiktos istorinės pažymos matyti, kad E.... 16. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą ir Lietuvos centrinio valstybės... 17. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo... 18. XX a. I pusėje buvo dviejų pastatų (gyvenamasis namas ir jo priklausinys)... 19. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 20. Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija... 21. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą palikti...