Byla I-7309-473/2007
Dėl protokolinio sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Kęstučiui Griniui, atsakovo atstovams Dovilei Terepaitei ir Antanui Katinui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir UAB „Kretingos šilumos tinklai“ dėl protokolinio sprendimo panaikinimo,

Nustatė

3pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisijos) 2007-03-06 protokolinio sprendimo Nr. O2-6 dalis, kuriomis buvo suderintos UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pateiktos ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos.

4Skunde (b.l. 2-5) nurodo ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Kęstutis Grinius paaiškino, kad Komisija 2007-03-06 protokoliniu sprendimu Nr. 02-6 svarstė ir nutarė derinti 2007-01-10 raštu Nr.R2-10 UAB „Kretingos šilumos tinklai" ir 2007-01-15 raštu Nr.V5/07-16/32 UAB „Mažeikių šilumos tinklai" pateiktas ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas. Komisija pareiškėjui 2007-03-27 raštu Nr. R2-373 ir 2007-03-16 raštu Nr. R2-292 pateikė suderintas amortizacijos normas. Skyriuje Mašinos ir įrengimai, buvo suderinti normatyvai nuo šilumos punktų, mazgų, modulių. Paaiškina, kad amortizacijos normos energijos kainose turi didžiulę reikšmę vartotojų ekonominiams interesams. Mano, kad Komisija, priimdama protokolinį sprendimą grubiai pažeidė vartotojų esmines teises: nesilaikė įstatyminių procedūrų numatytų LR Energetikos įstatyme ir LR Vyriausybės nutarime, pažeidė įstatymo viršenybės bei LR Viešojo administravimo įstatyme numatytą administracinę procedūrą. Nurodo, kad atsakovas privalėjo viešai paskelbti minėtą protokolinį sprendimą, o to nepadaręs pažeidė vartotojų teisę į informaciją. Skundžiamame akte taip pat nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Paaiškina, kad pastato šildymo sistema su šilumos punktais yra butų ir patalpų bendroji dalinė nuosavybė. Šiluminis punktas ar mazgas (kaip dalis sistemos) negali būti atidalijamas ir tapti šilumos tiekėjo nuosavybe. Mano, kad Komisija privalėjo įsitikinti ir būti tikra, kad šilumos punktai teisiškai galėjo pereiti iš bendrosios dalinės nuosavybės į privačią (šilumos tiekėjo). Teigia, kad jokiomis teisinėmis aplinkybėmis, rekonstrukcijos (remonto) metu ar kitaip, šilumos punktai negali tapti trečiųjų asmenų nuosavybe (taip pat ir šilumos tiekėjų) ir todėl mokesčiai nuo šio turto negali būti įtraukti į šilumos kainas. Komisija derindama amortizaciją nuo butų ir patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės, kuri jokiomis aplinkybėmis negalėtų tapti UAB „Kretingos šilumos tinklai" ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai" nuosavybe, nuo kurių LR Pelno įstatymo tvarka skaičiuojami amortizacijos mokesčiai, netinkamai taikė LR Civilinį kodeksą, LR Pelno įstatymą, buvo netinkamai išaiškintos ir pritaikytos teisės normos, ir priimtas neteisėtas ir nepagrįstas administracinis aktas. Teigia, kad UAB „Kretingos šilumos tinklai" ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai" Komisijai pateikė neteisingus duomenis apie derinamą nuosavą turtą, kuris nėra jų įsigytas iš bendrosios dalinės nuosavybės savininkų. Komisija nesiėmė veiksmų nustatyti objektyvias aplinkybes ir priežastis, nesilaikė LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. l d. Mano, kad Komisijos veiksmai derinant UAB „Mažeikių šilumos tinklai" ir UAB „Kretingos šilumos tinklai" amortizacijos normas yra neteisėti ir pažeidžiantys vartotojų ekonominius interesus ir teises.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Kęstutis Grinius prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

6Atsakovas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 49-50) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovai Dovilė Terepaitė ir Antanas Katinas paaiškino, kad 2007-03-06 posėdyje Komisija svarstė UAB „Kretingos šilumos tinklai" ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai" centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas. Nustatant šias kainas, turėjo būti atitinkamai įvertintos ir nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos, kadangi šios sąnaudos įtraukiamos į centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas. Paaiškina, kad Komisija amortizacijas normas tik derina, o jas nustato ir Komisijai pateikia pačios įmonės. Toks suderinimas vykdomas tik nustatant centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, t. y. faktiškai Komisija, nustatydama konkrečias centralizuotai tiekiamos šilumos bazines kainas, priima kompleksinį sprendimą dėl veiksnių, turinčių įtakos minėtoms kainoms (tarp jų - ir dėl į kainas įtraukiamų amortizacinių atskaitymų dydžio). Komisijos Šilumos skyrius, išanalizavęs visus Įmonių pateiktus duomenis, Komisijos posėdžiui parengė 2007-02-21 pažymą Nr. 05-32 ir 2007-02-26 pažymą Nr. 05-34. Šiose pažymose pateikta detali įmonių centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų analizė, įvertintos visos sąnaudos (tarp jų ir amortizaciniai atskaitymai). 2007-03-06 posėdyje Komisija apsvarstė Šilumos skyriaus pateiktą analizę ir pasiūlymus bei priėmė sprendimą dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų įmonėms nustatymo, kuris įformintas nutarimu. Tačiau kadangi Komisija, prieš priimdama galutinį sprendimą, turėjo nustatyti įmonėms efektyvumo koeficientus, pelno normas bei įvertinti amortizacijos normas, šie tarpiniai sprendimai buvo užfiksuoti 2007-03-06 posėdžio protokole Nr. 02-6. Mano, kad Komisijos protokoliniai sprendimai neturėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodo, kad joks teisės aktas nenustato, kad Komisijos protokoliniai sprendimai dėl amortizacijos normatyvų derinimo turėtų būti skelbiami „Valstybės žiniose". Įmonių centralizuotai tiekiamos šilumos bazinės kainos svarstytos viešame Komisijos posėdyje, kuriame galėjo dalyvauti visi suinteresuoti vartotojai, jame dalyvavo ir pats pareiškėjas. Be to, Komisija teikia informaciją pagal konkrečius vartotojų paklausimus. Nurodo, kad Komisija, priimdama nutarimus dėl įmonių centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų nustatymo nenagrinėjo skundo ar pranešimo, o įgyvendino Energetikos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, todėl šių nutarimų priėmimas negali būti laikomas Viešojo administravimo įstatyme numatyta administracine procedūra. Teigia, kad jokie teisės aktai nenustato, kad Komisijos sprendimai dėl amortizacijos normatyvų derinimo turėtų būti įforminami nutarimais. Mano, kad į Komisijos sprendimų sąvoką patenka tiek Komisijos nutarimai, tiek protokoliniai sprendimai. Pastarieji nėra skelbiami „Valstybės žiniose“, bet su jais galima susipažinti. Nurodo, kad į šilumos ar karšto vandens sąnaudas galima įtraukti amortizacinius atskaitymus tik nuo turto, kuris yra šilumos tiekėjo nuosavybė. Tik tokiu atveju Komisija, nustatydama centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas, amortizacinius atskaitymus įtraukia į kainą. Paaiškina, kad keičiant šilumos ir karšto vandens tiekimo būdą, gyvenamuosiuose namuose įrengiami šilumos punktai, kurių anksčiau nebuvo. Šiais veiksmais šilumos tiekėjas, gyventojams sutikus, pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą papildo savo įrenginiais, tai yra nemokamai įrengia šilumos punktą. Šilumos punktai yra tiesiogiai susiję su šilumos ir karšto vandens tiekimu ir tuo atveju, jeigu šilumos punktai yra šilumos tiekėjo nuosavybė, amortizaciniai atskaitymai nuo šio turto įskaičiuojami į šilumos ir karšto vandens sąnaudas. Mano, kad nei Šilumos ūkio įstatymo, nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos nepaneigia galimybės, kad šilumos punktai galėtų nuosavybės teise priklausyti šilumos tiekėjui. Įstatymas nedraudžia visiems namo, buto ar kitų patalpų savininkams susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių, šiuo atveju nuosavybės teisių į individualų šilumos punktą perdavimo tretiesiems asmenims (taip pat ir šilumos tiekėjams). Taip šilumos punkto nuosavybės teisės šilumos tiekėjui gali pereiti visų namo, buto ar kitų patalpų savininkų susitarimo, sudaryto su šilumos tiekėju, pagrindu. Mano, kad Komisija, priimdama skundžiamus protokolinius sprendimus, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, veikė pagal savo diskreciją ir kompetenciją.

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai Dovilė Terepaitė ir Antanas Katinas prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad amortizaciniai atskaitymai nuo šilumos punktų nebuvo įtraukti i bazines kainas.

8Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais į šilumos ir karšto vandens tiekimo sąnaudas galima įtraukti amortizacinius atskaitymus nuo turto, kuris yra šilumos tiekėjo nuosavybė. Į įmonės tiekiamos šilumos ir karšto vandens sąnaudas įtraukti amortizaciniai atskaitymai šilumos punktų, įrengtų juridinį statusą turintiems vartotojams, tikslu užtikrinti patikimą ir ekonomišką šildymo paslaugų tiekimą. Teigia, kad minėti šilumos punktai yra įmonės nuosavybė. Į teismo posėdį įmonės atstovas neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

9Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kretingos šilumos tinklai“ atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju amortizaciniai atskaitymai buvo skaičiuojami tik nuo įmonei priklausančio turto. Bendrovė, gerindama šilumos ir karšto vandens tiekimą ir mažindama šilumos tiekimo sąnaudas, atsisakė vandens tiekimo iš grupinių boilerinių ir įrengė karšto vandens tiekimo individualius šilumokaičius kai kuriuose objektuose. Bendrovė pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas papildė savo įrenginiais, tai yra nemokamai įrengė šilumokaičius ir šilumos punktą. Paaiškina, kad teikiant naujos bazinės kainos skaičiavimus į bendrovės turto nusidėvėjimo sąnaudas nebuvo įtrauktos gyvenamųjų namų šilumos punktų ar šilumokaičių, kurie nuosavybės teise nepriklauso įmonėms, nusidėvėjimo sąnaudos. Paaiškina, kad gyvenamuosiuose namuose įrengti šilumokaičiai jau yra nusidėvėję ir apskaitoje atvaizduoti 1 lito verte. Į teismo posėdį įmonės atstovas neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

10Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir UAB „Kretingos šilumos tinklai“ nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

11Konstatuojama.

12Energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatyta, kad Komisija derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas.

13Įgyvendindama šią funkciją Komisija 2003-07-08 priėmė nutarimą Nr. 03-43 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos patvirtinimo" (toliau - Metodika). Metodikos 23 punkte pateikiama šilumos ir (arba) karšto vandens dvinarės kainos sąvoka - tai šilumos gamybos, perdavimo, ir (arba) pardavimo bei karšto vandens bazinė arba perskaičiuota kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Metodikos 49.2 punkte nurodyta, jog prie sąlygiškai pastovių ir joms prilygintų sąnaudų priskiriamos nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis teisės aktais. Komisija amortizacinius atskaitymus apskaičiuoja vadovaudamasi Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kuri leidžiamus atskaitymus apibrėžia kaip visas faktiškai patirtas įprastines tokiai veiklai vieneto sąnaudas, būtinas vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, o 2 dalis ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, be kita ko, priskiria ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas.

14Šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas, kuriame nustatyta Komisijos pareiga patvirtinti šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas bazinei šilumos kainai skaičiuoti ir nustatyti bazinę šilumos kainą ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 30 straipsnio 4 dalis). Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisijos nustatytos bazinės kainos turi būti skelbiamos „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai".

15Energetikos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu ir gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Komisijos nuostatų 10 punkte, kuriame minimi „Komisijos sprendimai". Komisijos darbo reglamento 11 punkte nustatyta, kad posėdžiuose priimti sprendimai paprastai įforminami nutarimais, o sprendimai, dėl kurių nereikia priimti nutarimų, įforminami protokoliniais įrašais. Nutarimai ir protokoliniai sprendimai siunčiami vykdytojams ir kitiems adresatams. Taigi darytina išvada, kad į įstatyme numatytų „Komisijos sprendimų“ sąvoką patenka tiek Komisijos nutarimai, tiek protokoliniai sprendimai.

16Byloje nustatyta, kad 2007-03-06 vykusio Komisijos posėdžio metu buvo svarstomos bendrovių „Mažeikių šilumos tinklai“ ir „Kretingos šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiamos šilumos bazinės kainos. Posėdyje protokoliniu sprendimu Nr. O2-6 buvo nutarta derinti 2007-01-10 raštu Nr. R2-10 UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir 2007-01-15 raštu Nr. V5/07-16/32 UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pateiktas ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas (b.l. 65-66). Priimto protokolinio sprendimo pagrindu 2007-03-06 Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-17 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų UAB Kretingos šilumos tinklai“ ir 2007-03-07 nutarimą Nr. O3-18 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų UAB Mažeikių šilumos tinklai“, kuriais nustatė bendrovėms bazines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas.

17Pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo 2007-03-06 protokolinio sprendimo Nr. O2-6 dalies, kuria buvo suderintos UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pateiktos ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos, teisėtumo.

18Išanalizavus anksčiau aptartus teisės aktus, reglamentuojančius šilumos ir karšto vandens kainų nustatymą, matyti, kad ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos turi tiesioginę sąsają su Komisijos nustatomomis bazinėmis šilumos ir karšto vandens kainomis, taigi tuo pačiu ir su vartotojų ekonominiais interesais, nes bendrovių amortizaciniai atskaitymai yra įtraukiami į šilumos kainas. Iš byloje esančios faktinės medžiagos matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys šilumos punktų ar šilumokaičių nusidėvėjimo sumų įtraukimą į bendrovių turto nusidėvėjimo sąnaudas sieja su faktu, kad tam tikruose bendrovių aptarnaujamuose objektuose buvo įrengti individualūs šilumokaičiai, t.y. patalpų savininkai leido bendrovėms papildyti pastato šildymo ir karšto vandens teikimo sistemas bendrovėms priklausančiais įrenginiais (b.l. 180-181). Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į skundą (b.l. 108-109, 180-181) teigia, kad šilumos punktai yra bendrovių nuosavybė, todėl atskaitymus nuo šio turto galima įtraukti į šilumos ir karšto vandens tiekimo sąnaudas. Iš teismui pateiktų bendrovių amortizacinių atskaitymų lentelių (b.l. 118-178) matyti, kad ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos nuo šilumos punktų, įrengtų daugiausiai juridinį statusą turtintiems vartotojams (pvz. šiluminis punktas prekybos centre „Maxima“, kurio amortizacinė suma sudaro 285,63 Lt (b.l. 135) ir pan.), tuo tarpu gyvenamųjų namų šilumos punktų ar šilumokaičių nusidėvėjimo sumos į bendrovių turto nusidėvėjimo sąnaudas nebuvo įtrauktos, jų likutinė vertė įvertinta 1 lito suma. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 22 punktą šilumos punktas – tai prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis ir pristatantis į pastato šildymo prietaisus. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatomis pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos, taigi ir šilumos punktų bei šilumokaičių įrengimo, pakeitimo naujais ar rekonstravimo išlaidos, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Šilumos tiekėjų veiksmai, kuriais jie savo lėšomis įrengė šilumos punktus kai kuriems šilumos vartotojams priklausančiuose objektuose ir tokiu būdu pagerino jų turto būklę, sukūrė kitus sutartinius santykius tarp šilumos tiekėjų ir minėtų šilumos vartotojų, tačiau su šiais veiksmais susijusių sąnaudų įtraukimas į amortizacijos normas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu kitų šilumos vartotojų atžvilgiu. Su šiais atnaujinimais (šilumos punktų bei šilumokaičių įrengimu, priežiūra, rekonstrukcija) susijusių išlaidų atlyginimo šilumos tiekėjai gali reikalauti sutarčių pagrindu iš šilumos vartotojų, kuriems buvo atlikti minėti šilumos įrenginių pagerinimai, bet ne įtraukiant šias sąnaudas į amortizacinius atskaitymus, tiesiogiai įtakojančius bazines šilumos kainas.

19Atsiliepime į skundą (b.l. 59-63) atsakovas nurodo, kad bendrovės pagrįstai įtraukė į ilgalaikio nekilnojamojo turto nusidėvėjimo apskaičiavimus amortizacinius atskaitymus nuo šilumos punktų, tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atskaitymai nuo minėtų šilumos punktų nebuvo įtraukti į ilgalaikio nekilnojamojo turto nusidėvėjimo atskaitymus ir neįtakojo bazinės šilumos kainos. Šie atsakovo paaiškinimai tarpusavyje prieštaraujantys ir dviprasmiški.

20Teismas pažymi, kad ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normų, kurios vėliau įtraukiamos skaičiuojant šilumos kainas, suderinimas yra viena iš Komisijos funkcijų, kurią ji įgyvendina priimdama protokolinius sprendimus. Konstatuotina, kad amortizacijos normų suderinimas yra tarpinis veiksmas, prieš Komisijai priimant nutarimą dėl bazinių šilumos kainų nustatymo. Amortizacijos normos tiesiogiai įtakoja bazinių šilumos kainų dydį, todėl darytina išvada, kad Komisijos sprendimas dėl amortizacijos normų suderinimo sukelia teisines pasekmes, kurios turi įtakos ne tik šilumos tiekimo įmonėms, bet ir plačiam suinteresuotų fizinių ir juridinių asmenų ratui, t.y. šilumos vartotojams. Todėl konstatuotina, kad Komisijos priimami protokoliniai sprendimai turi būti oficialiai paskelbiami, juose turi būti nurodoma jų apskundimo tvarka.

21Pažymėtina, kad iš ginčijamo protokolinio sprendimo nėra aišku, kaip buvo paskaičiuotos amortizacijos normos, kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi derinant jų dydžius. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1d., viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais - ir su gyventojais ar jų grupėmis. Nors atsakovas nurodo, kad posėdyje, kurio metu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir pareiškėjo, kaip vartotojų interesus ginančios nevyriausybinės organizacijos, atstovai, pažymėtina, kad posėdžio metu nebuvo pateikti detalūs skaičiavimai, susiję su amortizacijos normų nustatymu; argumentai, kuriais remiantis šilumos tiekėjų įrengtų šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudos buvo įtrauktos (arba neįtrauktos) į amortizacijos normas, nebuvo atspindėti ir posėdžio protokole (b.l. 62-67).

22Atsakovo priimami sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus, keliamus administraciniams aktams. Aktuose turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta jų apskundimo tvarka (8 str. 2d.). Darytina išvada, kad administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą protokolinį sprendimą nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytais reikalavimais, todėl ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

23Dėl anksčiau nurodytų procedūrinių ir turinio pažeidimų Komisijos protokolinis sprendimas Nr. O2-6 dalyje, kuria buvo suderintos UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pateiktos ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos, naikintinas kaip neteisėtas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pateiktas ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas ir priimti sprendimą, atitinkantį anksčiau išvardintų teisės aktų keliamus reikalavimus.

24Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

26patenkinti pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą.

27Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-03-06 protokolinio sprendimą Nr. O2-6 dalyje, kuria buvo suderintos UAB „Kretingos šilumos tinklai“ ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pateiktos ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos.

28Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti... 4. Skunde (b.l. 2-5) nurodo ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Kęstutis Grinius prašė skundą... 6. Atsakovas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos su... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai Dovilė Terepaitė ir Antanas Katinas... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atsiliepimu... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kretingos šilumos tinklai“ atsiliepimu... 10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ)... 11. Konstatuojama.... 12. Energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatyta, kad Komisija... 13. Įgyvendindama šią funkciją Komisija 2003-07-08 priėmė nutarimą Nr. 03-43... 14. Šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą jų... 15. Energetikos įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija atsako už... 16. Byloje nustatyta, kad 2007-03-06 vykusio Komisijos posėdžio metu buvo... 17. Pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo 2007-03-06 protokolinio sprendimo Nr.... 18. Išanalizavus anksčiau aptartus teisės aktus, reglamentuojančius šilumos ir... 19. Atsiliepime į skundą (b.l. 59-63) atsakovas nurodo, kad bendrovės pagrįstai... 20. Teismas pažymi, kad ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo... 21. Pažymėtina, kad iš ginčijamo protokolinio sprendimo nėra aišku, kaip buvo... 22. Atsakovo priimami sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis... 23. Dėl anksčiau nurodytų procedūrinių ir turinio pažeidimų Komisijos... 24. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų... 26. patenkinti pareiškėjo Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų... 27. Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-03-06... 28. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...