Byla 2S-581-479/2016
Dėl antstolio veiksmų

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. ir suinteresuoto asmens J. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. S., J. G., BUAB „Valitekas“ dėl antstolio veiksmų.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja G. G. 2015-12-09 kreipėsi į antstolę S. S. su skundu dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad vykdydama išieškojimą iš J. G. antstolė neteisėtai areštavo jai mokamą socialinę išmoką. Pareiškėja paaiškino, kad santuoką su J. G. ji sudarė tik ( - ) ir jokio bendro turto sutuoktiniai neturi. Dėl to pareiškėja prašė panaikinti antstolės S. S. 2015-11-10 turto arešto aktą Nr. S1-29359, kuriuo areštuota dalis skolininkui J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – pareiškėjai mokamos nuolatinės išmokos.

4Antstolė S. S. 2015-12-16 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-12 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė S. S. vykdo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1684-750/2015 dėl 198,39 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. G. išieškotojos BUAB „Valitekas“ naudai. Teismas taip pat nustatė, kad 2015-11-10 turto arešto aktu Nr. S1-29359 antstolė areštavo skolininkui J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinei G. G. mokamą nuolatinę išmoką, išskaičiuojant 1/2 jos dalį nuo 70 procentų nuo pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas, tai yra 386,59 Eur. Turto arešto aktu antstolė įpareigojo vykdymo proceso dalyvius iki 2015-12-11 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Teismas pažymėjo, kad jokie vykdymo veiksmai iš pareiškėjos turto nėra atliekami, o nuolatinė išmoka areštuota siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas padarė išvadą, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Teismas konstatavo, kad vykdydama išieškojimą antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių LR CPK nuostatų nepažeidė.

6Atskiruoju skundu pareiškėja G. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Pareiškėja skunde nurodė, kad santuoką su J. G. ji sudarė tik ( - ) ir jokio bendro turto sutuoktiniai neturi. Pareiškėja paaiškino, kad anksčiau jos sutuoktinis gyveno su D. P., todėl išieškojimas turėtų būti nukreiptas į tuo metu jų įgytą bendrą turtą. Skunde nurodoma ir tai, kad antstolė neteisėtai areštavo jai mokamas išmokas, nes pareiškėjos turtinė padėtis yra bloga.

7Kitu atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad antstolė neteisėtai areštavo jo sutuoktinei mokamas išmokas, nes šeimos turtinė padėtis yra bloga ir dėl to ji neturi pakankamai lėšų savo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliantas nurodė ir tai, kad laisvės atėmimo vietoje jis dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl antstolė nepagrįstai išieškojimą nukreipė į jo sutuoktinės turtą.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. S. prašo atskiruosius skundus atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį palikti nepakeistą. Antstolė nurodė, kad skolininkas J. G. asmeninės nuosavybės teise neturi jokio turto, todėl buvo areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tai yra sutuoktinei mokamos nuolatinės išmokos, bei pasiūlyta vykdymo proceso dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Antstolė pažymėjo, kad išieškojimas iš areštuoto bendro turto bus vykdomas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatys skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolė teigė, kad ji neturi teisės nutraukti vykdomo išieškojimo dėl blogos pareiškėjos ir skolininko turtinės padėties. Atsiliepime teigiama, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai buvo teisėti.

9Atskirieji skundai atmetami.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

11Atskiruosiuose skunduose apeliantai nurodė, kad jų santuoka buvo sudaryta tik ( - ) ir jokio bendro turto sutuoktiniai neturi. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo paaiškino, kad anksčiau J. G. gyveno su D. P., todėl išieškojimas turėtų būti nukreiptas į tuo metu jų įgytą bendrą turtą. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė

12S. S. vykdo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1684-750/2015 dėl 198,39 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. G. išieškotojos BUAB „Valitekas“ naudai. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkui buvo siunčiamas raginimas įvykdyti teismo sprendimą, tačiau per raginime nustatytą terminą skolininkas teismo sprendimo neįvykdė (vykd. b. l. 5-6). Teismas atsižvelgia į tai, kad skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdžius, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (LR CPK 624 str. 1 d.). Viena iš LR CPK 624 str. 2 d. numatytų priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininko vardu nėra registruota jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (vykd. b. l. 31-36). Nors skunduose nurodoma, kad išieškojimas turėtų būti nukreiptas į turtą, kurį skolininkas įgijo gyvendamas su D. P., tačiau nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų apie kitą skolininkui priklausantį turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas (LR CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų iki 2016-02-29 buvo išieškota tik 1,92 Eur, todėl akivaizdu, kad skolininko gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos nėra pakankamos išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (b. l. 24, 37). Pažymėtina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (LR CPK 634 str. 2 d., 624 str. 3 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir skolininkas J. G. ( - ) sudarė santuoką, todėl nuo ( - ) pareiškėjos gaunamos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (vykd. b. l. 1, 41-42, LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Pagal LR CPK 666 str. 1 d. nuostatas išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto yra vykdomas LR CPK 667 str. nustatyta tvarka. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pradėdama išieškojimą iš bendro turto antstolė laikėsi LR CPK 667 str. nustatytos tvarkos. Įvertinęs aptartas vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė teisėtai areštavo skolininkui priklausančią G. G. mokamą nuolatinės išmokos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir įpareigojo vykdymo proceso dalyvius kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

13Skunduose nurodoma ir tai, kad antstolė neteisėtai areštavo pareiškėjai G. G. mokamas išmokas, nes šeimos turtinė padėtis yra bloga ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015-11-10 turto arešto aktu Nr. S1-29359 antstolė areštavo skolininkui J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – sutuoktinei G. G. mokamą nuolatinę išmoką, išskaičiuojant 1/2 jos dalį nuo 70 procentų nuo pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 1/2 dalį LR CPK 736 str. nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas, tai yra 386,59 Eur. Byloje nustatyta, kad antstolės areštuotos lėšos pareiškėjai yra mokamos kaip netekto darbingumo pensija (vykd. b. l. 65). LR CPK 739 str. nustato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netekto darbingumo pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal LR CPK 739 str. nuostatas nėra galimas, todėl darytina išvada, jog šios paskirties lėšos galėjo būti areštuotos laikantis LR CPK 667 str., 736 str. bei 737 str. nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su bloga šeimos turtine padėtimi nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumą, nes šios aplinkybės nėra pagrindas antstolei neatlikti vykdymo veiksmų. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu LR CPK 736 str. 2 d. nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos (LR CPK 736 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atlikdama skundžiamus veiksmus antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė ir pirmosios instancijos teismas tai nustatė teisingai.

14Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasis LR CPK 335-339 str., teismas

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai