Byla 2S-2372-254/2016
Dėl skolos už šilumą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. Ž., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“ dėl skolos už šilumą.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 6 033,36 Eur skolą, 208,56 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
    2. Atsakovas, atstovaujamas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, pateikė atsiliepimą į ieškinį.
    3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti asociacijos „Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjunga“ pateiktą atsiliepimą į ieškinį ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui; nustatė atsakovui 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pagrindinius asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos tikslus, todėl nėra galimybės konstatuoti, jog tarp šalių kilęs ginčas pagal savo pobūdį patenka į asociacijos veiklos sritis ir pagrindinius jos veiklos tikslus. Dėl šių priežasčių asociacija negali būti atstovu pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
    4. Atsakovas, atstovaujamas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, pateikė atskirąjį skundą (pavadintą atsiliepimu) dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad asociacijos vienas iš tikslų yra vartotojų teisių apsauga, numatyta asociacijos įstatuose, todėl ji yra tinkama atsakovo atstovė byloje. Teismas nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti atsakovo atsiliepimą kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti, nors privalėjo pareikalauti, jog būtų pašalintas trūkumas - pateikti įstatai.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus: pateikti tinkamo asmens pasirašytą ir atitinkantį CPK 306 straipsnio, 111 straipsnio reikalavimus atskirąjį skundą.
    2. Teismas nustatė, kad jog į teismą kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovas, neturintis teisės jam atstovauti teisme pagal pavedimą. Atsakovo vardu atskirąjį skundą savo elektroniniu parašu pasirašė ir teismui pateikė jo atstovė asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“. Tarp šalių kilęs ginčas pagal savo pobūdį nepatenka į asociacijos veiklos sritis ir pagrindinius jos veiklos tikslus. Nagrinėjamos bylos duomenimis ir remiantis Juridinių asmenų registro išrašu, asociacijos įstatais, kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariui, asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, teismas laikė, kad asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo nario konsultavimas ir jo interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jo interesus, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narį pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo rugpjūčio 19 d. nutarties, kurį pats pasirašė, todėl 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytos pasekmės netaikomos ir atskirasis skundas laikomas paduotu atsakovo (tokiau – apeliantas) A. Ž..
    2. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Atsakovą atstovaujanti asociacija pateikė atstovavimo sutartį ir sprendimą dėl atsakovo narystės asociacijoje, taip pat pridėjo asociacijos įstatus, patvirtinančius, kad vartotojų teisių apsauga yra vienas iš asociacijos tikslų, pridėjo teismų nutartis, kuriose yra patvirtinta šios asociacijos teisė ginti vartotojus teismuose.
      2. Joks teisės aktas tokio apribojimo nenustato, kad asociacija gali turėti tik vieną tikslą. Iš asociacijos įstatų matyti, kad asociacija vienija asmenis, kurie vienu metu yra vartotojai, tėvai, kultūros paveldo puoselėtojai, buriuotojai ir verslininkai, arba priklauso vienai iš šių asmenų grupių, pritardami ir likusiems asociacijos tikslams. Dėl to asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ yra tinkamas atsakovo atstovas teisme, nes vartotojų atstovavimas teisme nėra nei vienintelis, nei pagrindinis asociacijos tikslas, kaip nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teismas. Asociacijos įstatuose numatyta, kad atstovavimas teisme yra pagalbinis, skirtas asociacijos pagrindiniam - tikslui ginti vartotojų teises, pasiekti.
      3. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo tariamo įsiskolinimo už jam neva suteiktas vartojimo paslaugas – karštą vandenį, už kurį atsakovas arba yra atsiskaitęs, arba jomis faktiškai nesinaudojo. Atsakovas, priklausantis tam tikrų asmenų – fizinių asmenų, vartotojų ir butų savininkų – grupei, pagrįstai ir teisėtai yra atstovaujamas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“. Narių teises vartojimo sutarčių, energijos vartojimo, paskirstymo, statinių priežiūros klausimais gina asociacija, nes asociacijos įstatuose yra numatyta (Nr. 23) vartotojų teisės, jų apsauga ir gynimas, ir fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais.
      4. Teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2015 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-18/2015, tačiau neįvertino, kad minėtos bylos aplinkybės, kai asociacijos vienintelis įstatuose numatytas tikslas buvo atstovavimas teisme, visiškai neatitinka šios bylos aplinkybių, kai asociacijos įstatuose atstovavimas numatytas kaip pagalbinis tikslas, skirtas pasiekti kitus pagrindinius asociacijos tikslus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-314-464/2016 ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2a-431-407-2015 išaiškinta, kad bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių, asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ yra tinkamas atstovas ir bylą gali vesti savarankiškai nedalyvaujant advokatui.
    3. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Ieškovė palaiko pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytą poziciją ir mano, kad asociacija yra įkurta tikslu, jog kilus ginčui dėl šilumos tiekimo – vartojimo santykių, būtų galimybė atstovauti asociacijos narius teismuose. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad asociacija įgyvendina kitus tikslus, išskyrus tikslą atstovauti asociacijos narius teismuose.
      2. Tai, kad asociacija yra atstovavosi nariams teismuose, patvirtina, kad jos tikslas yra atstovauti narius teismuose. Pastebėtina, kad atsakovas asociacijos nariu tapo 2016 m. liepos 11 d., t. y. po to, kai ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Asociacija veikia iš esmės kaip advokatų kontora, vykdo advokato funkcijas, kurias gali atlikti tik advokatas ar advokato padėjėjas.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl asociacijos nario atstovavimo ir gynimo teisme

    1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
    2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas atsakovui terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti tinkamo asmens pasirašytą atskirąjį skundą, pagrįstumo. Atsakovo vardu atskirąjį skundą pateikė asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“.
    3. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).
    4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto normos taikymą, yra nurodęs, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Visų pirma iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).
    5. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro išrašo bei įstatų duomenimis, nustatė, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos tikslai 2 punkte apibrėžti kaip fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose būsto ir kitų statinių statybos, priežiūros, vystymo klausimais; 23 punkte – vartotojų teisės, jų apsauga ir gynimas, fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad asmenų atstovavimas ir gynimas teisme yra pagrindinis asociacijos tikslas, todėl ji negali būti fizinio asmens atstovu pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.
    6. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto pateikus duomenis apie jo tapimą asociacijos nariu ir asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstatus, daro išvadą, kad iš 78 asociacijos tikslų pagrindinis ir esminis yra fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose. Tokią išvadą teismas daro taip pat remdamasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Nr. 3P-1518/2016 civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, kuria šios asociacijos kasacinis skundas buvo atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
    7. Pažymėtina, kad apeliantas prašymą priimti jį į asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pateikė 2016 m. liepos 11 d., kuomet atsirado poreikis pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kurį surašė asociacijos pirmininkas būtent šią dieną (b.l. 41-76). Šios aplinkybės ir patvirtina tai, kad atsakovo atstovavimas teisme kilo ne iš jo veiklos, koordinuojamos asociacijos, bet atvirkščiai – kilus poreikiui asociacijai atstovauti atsakovą teisme, dėl ko jis ir tapo asociacijos nariu. Kasacinis teismas kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. 3P-1518/2016 nurodė, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo, jeigu atstovavimas nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų, tai asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo negali būti laikomas tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Nr. 3P-1518/2016).
    8. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jau paminėtose kasacinio teismo nutartyse ir 2015 m. sausio 14 d. nutartyje Nr. 3P-18/2015, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra suformuota nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo, kurios privalo laikytis žemesniųjų instancijų teismai. Apelianto argumentai dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-314-464/2016 ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2a-431-407-2015 nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo teismui kitaip aiškinti asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstatuose nurodytus tikslus, negu juos naujausioje praktikoje aktualiu klausimu išaiškino kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. 3P-1518/2016).
    9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuomet skundžiamojoje nutartyje nustatė, jog į teismą su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovas, neturintis teisės jam atstovauti teisme pagal pavedimą. Todėl skundžiama 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straispnio 1 dalies 1 punktas).

7Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8atskirąjį skundą atmesti.

9Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai