Byla e2-1826-603/2017
Dėl pažeistos bendraturčio pirmenybės teisės gynimo perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

2sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,

3dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai,

4ieškovės atstovui advokatui Michailui Gaibel,

5atsakovui A. P.,

6atsakovo UAB „Geruda“ atstovams direktoriui R. Š. ir advokatei Ievai Brasiūnienei,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams UAB „Geruda“ ir A. P. dėl pažeistos bendraturčio pirmenybės teisės gynimo perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas,

Nustatė

8ieškovė J. S. pateiktu ieškiniu atsakovams UAB „Geruda“ ir A. P. prašo pripažinti negaliojančia (apsimestine) tarp UAB „Geruda“ ir A. P. 2016-07-27 sudarytą mainų sutartį Nr. 1-8710, šią sutartį laikyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi; pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį perkelti ieškovei J. S. pirkėjo teises ir pareigas į 817/15834 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), į 919/4950 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), į 1279/6893 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); priteisti iš ieškovės A. P. 271 350 Eur dydžio pinigų sumą, sumokant šią sumą atsakovui per 30 dienų terminą nuo byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo A. P. atsakovui UAB „Geruda“ butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir garažą, ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei 137 350 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodo, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais (pretendentais į buvusio Neskučių rėžinio kaimo žemės nuosavybės teisių atkūrimą) priklauso trys žemės sklypai, esantys ( - ) gatvėje: 31/578 dalis sklype, unikalus Nr. ( - ), 7/330 dalis sklype, unikalus Nr. ( - ), 585/27572 dalis sklype, unikalus Nr. ( - ). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo ieškovė sužinojo, jog 2016-07-27 pagal Mainų sutartį Nr. 1-8710 UAB „Geruda“ įsigijo nuosavybės teisę į 817/15834 dalį sklype, unikalus Nr. ( - ), 919/4950 dalį sklype, unikalus Nr. ( - ), 1279/6893 dalį sklype, unikalus Nr. ( - ). Minėta mainų sutartimi 2016-07-27 A. P. perdavė UAB „Geruda“ nuosavybėn: 817/15834 dalį sklype, unikalus Nr. ( - ), (kaina 73 530 Eur), 919/4950 dalį sklype, unikalus Nr. ( - ), (kaina 82 710 Eur), 1279/6893 dalį sklype, unikalus Nr. ( - ), (kaina 115 110 Eur), kurių bendra kaina šalių susitarimu sudarė 271 350 Eur, o UAB „Geruda“ A. P. mainais perdavė asmeninėn nuosavybėn butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), (kaina 124 000 Eur), su garažu, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), (kaina 10 000 Eur) bei sumokėjo A. P. 137 350 Eur dydžio piniginę priemoką. Tikroji atsakovų valia buvo sudaryti ne mainų, o žemės dalių pirkimo–pardavimo sandorį, todėl apsimestiniu mainų sandoriu iš ieškovės neteisėtai atimta jai įstatymo suteikta pirmenybės teisė į žemės dalių pirkimą. Ši ieškovės teisė turi būti apginta perkeliant jai žemės dalių pirkėjo, t. y. UAB „Geruda“, teises ir pareigas. Pažymėjo, jog įstatymas numato bendraturčiams pirmenybės teisę pirkti parduodamas turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Be to, CK 1.87 str. 2 d. įtvirtinta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų tiesės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Ši taisyklė bendraturčių teisiniams santykiams taikoma, jei pirkimo–pardavimo sandorį jo šalys pridengia apsimestiniu sandoriu (pvz., mainų). Taigi, jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne mainų, bet pirkimo–pardavimo sandoris, o sandorio objektas yra turto, keliems asmenims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, tai bendraturtis turi teisę reikalauti, kad mainų sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ir jam būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės ir galiojančiu laikomas tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi, apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Pripažinus, kad turto perleidimo sutartis buvo apsimestinė, pirkimo–pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms. Kvalifikavus sutartį kaip nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, taikytinos CK 4.79 str. nuostatos. Atsakovų sudaryto sandorio apsimestinumą patvirtina tai, kad mainomi daiktai buvo akivaizdžiai nelygiaverčiai, o piniginė priemoka buvo netgi didesnė už pačių mainomų daiktų kainą, tuo realiai atlikdama mokėjimo už įgyjamą daiktą funkciją. Nors įstatymas ir nereikalauja visiško mainomų daiktų kainos vienodumo bei numato priemokos dėl kainų skirtumo sumokėjimo galimybę, tačiau neprotingai didelis mainomų daiktų kainos skirtumas ir jo kompensavimo tikslu mokama neproporcingai didelė priemoka iškreipia mainų sutarties esmę ir paskirtį bei liudija apie visai kito sandorio, kurio esminė sąlyga yra gaunamo daikto kainos sumokėjimas, sudarymą, t. y. apie pirkimą-pardavimą. Atsakovų tariamai mainytų daiktų kaina skiriasi daugiau kaip 2 kartus: A. P. žemės dalių kaina, t. y. 271 350 Eur, buvo daugiau kaip 100 proc. didesnė už UAB „Geruda“ buto su garažu kainą – 134 000 Eur, o UAB „Geruda“ A. P. sumokėta piniginė priemoka – 137 350 Eur buvo didesnė netgi už visų UAB „Geruda“ tariamai mainytų daiktų kainą. Abejonių kelia ir mainyto buto kainos objektyvumas, nes buto vidutinė rinkos vertė, VĮ „Registrų centras“ nustatyta 2016-07-05 dienai, sudarė 87 800 Eur. Be to, UAB „Geruda“ butą su garažu nusipirko neturėdama jokių ketinimų įgyvendinti savo nuosavybės teisių į juos, o tik tam, kad panaudotų jį mainams, nors turėjo galimybę žemės dalių kainą apmokėti A. P. pinigais. Butas su garažu UAB „Geruda“ nuosavybėn įgytas prieš 6 dienas iki mainų sandorio su A. P. sudarymo, neįtikėtina, jog UAB „Geruda“, vos įsigijusi butą su garažu, prarado jiems bet kokį interesą, nutardama juos mainais perleisti A. P., taip pat neįtikėtina, jog A. P. butas su garažu iš karto tiko ir patiko, turint omenyje, kad deryboms dėl sutarties sąlygų, notarinės mainų sutarties parengimui reikėjo nemažai laiko. Mainų sutarties apsimestinumą įrodo ir ankstesni atsakovo motinos R. P. mainų sandoriai su Gariūnų verslo parku susijusiais asmenimis, kuomet jų nuosavybėn įvairiu laiku mainais buvo perleistos kitų toje pat teritorijoje esančių keturių žemės sklypų dalys. Taigi, atsakovams sudarius ginčijamą mainų sandorį, buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įsigyti parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės dalis ta kaina ir sąlygomis, kuriomis jos buvo parduotos UAB „Geruda“, ši teisė turi būti ginama, mainų sandorį pripažįstant apsimestiniu, laikant jį pirkimo–pardavimo sandoriu ir perkeliant ieškovei pirkėjo teises ir pareigas. Be to, šalims taikytinos atitinkamos teisinės pasekmės: iš ieškovės A. P. priteistina žemės dalių kaina, o iš pastarojo UAB „Geruda“ priteistinas butas, garažas ir gauta piniginė priemoka.

10Atsakovas A. P. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė veikė piktavališkai ir kreipėsi į teismą ne todėl, kad norėtų įsigyti žemės sklypų dalis pirmumo teise. Ieškovė nėra įgijusi iš bendrasavininkų nė vieno iš aplinkinių žemės sklypų, niekada nėra pasinaudojusi pirmumo teise. Ieškovė nėra pajėgi ar suinteresuota supirkinėti žemės sklypus, ieškovė nori parduoti jai priklausančius žemės sklypus, nes jais nesinaudoja ir neturi galimybių naudotis. Atsakovui žemės sklypai, kuriuos jis perleido mainų sutartimi, nebuvo reikalingi, atsakovas negalėjo jais naudotis, nes jie yra prie pat kelio, šiuose žemės sklypuose nėra galimybės ką nors pastatyti ar vykdyti kokią veiklą, todėl jis pasiūlė gretimų sklypų savininkui šį turtą mainyti į atsakovui reikalingą turtą – šeimos būstą. Atsakovai sutarė, kad dėl mainomo turto vertės skirtumo UAB „Geruda“ išmokės papildomą pinigų sumą, kurią A. P. panaudos buto apstatymui ir įrengimui. Abejotina, kad ieškovė galės išpirkti A. P. priklausiusius žemės sklypus, todėl atsakovas liks tiek be turto, kurį įgijo mainų sutarties pagrindu, tiek be pinigų.

11Atsakovas UAB „Geruda“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimus pripažinti mainų sutartį negaliojančia, kaip neva neatitinkančią tikrosios sutarties šalių valios, nes ieškovei tikroji sutarties šalių valia negali būti žinoma, ji gali ją tik spėti. Ieškovė yra įgaliota kitų sklypų bendrasavininkų veikti jų vardu, visų bendrasavininkų tikslas – perleisti žemės sklypus UAB „Geruda“ ar kitiems suinteresuotiems asmenims. Ieškovė yra nesąžininga, veikia su grupe kitų bendrasavininkų ir jų atstovų, yra įtakojama teisininkų ir kitų įgaliotinių, siekiančių užsidirbti iš tarpininkavimo perleidžiant turtą, tuo tarpu A. P. veikia savo valia ir nuožiūra, todėl tikėtina, kad trukdo ieškovei įgyvendinti jos neteisėtus siekius, o ši imasi visų galimų priemonių, kad sudarytų atsakovui kiek įmanoma daugiau nepatogumų. Ieškovė reikalavimus reiškia siekdama pakenkti A. P.. Ginčijamas sandoris nėra apsimestinis, ieškovė nežino sandorio sudarymo aplinkybių, tariamą sandorio dirbtinumą įrodinėja netinkamai vertindama bylai svarbias aplinkybes ir netinkamai aiškindama sutartį. Aplinkybę, jog sandoris yra apsimestinis turi įrodyti ieškovė. Šiuo atveju turi būti išaiškinti tikrieji šalių ketinimai, tikslai, turi būti atsižvelgta į ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, šalių santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką. Mainų sutarties šalys turėjo aiškius ketinimus ir tikslus – UAB „Geruda“ suinteresuota įgyti nuosavybės teises į žemės sklypų dalis, kadangi jie ribojasi su UAB „Posūkis“ ir UAB „Jurgena“, su atsakovu susijusių įmonių, nuosavybės teise valdomais sklypais bei pakliūna į Gariūnų verslo parko teritoriją. Pažymėtina, jog ginčo žemės sklypų paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdas - „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos“, tad bendrasavininkai negali tikėtis plačių turto panaudojimo ar sklypų užstatymo galimybių. Turėdama nuosavybės teises į ginčo sklypus, UAB „Geruda“ gali ne tik plėsti nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę, bet ir bendradarbiaudama su Vilniaus miestu, priimti tam tikrus sprendimus dėl kelio plėtimo. A. P. pats kreipėsi į UAB „Geruda“ atstovus, siūlydamas sudaryti sandorį dėl žemės sklypų bei paaiškindamas, kad jam būtų priimtinas sandoris mainų forma, nes šiuo metu dairosi būsto šeimai, UAB „Geruda“ sutiko su A. P. pasiūlymu ir šalys sutarė, kad A. P. nurodys konkretų nekilnojamąjį turtą, kuris bus tinkamas jo šeimai ir šis turtas bus įgytas UAB „Geruda“ bei mainomas į žemės sklypų dalis su priemoka. Šalims buvo priimtina ir tinkama tokia mainų sutarties sudarymo forma, šalių tikslai atitiko šalių ketinimus, jie buvo pasiekti. Šiuo atveju svarbu tai, kad turtas buvo mainomas už sąžiningą ir tikrąją jo kainą. Taip pat svarbu tai, kad atsakovas, lyginant jį su kitais žemės sklypų bendraturčiais, turėjo pakankamai didelę žemės sklypų dalį bei buvo vienintelis savarankiškai veikiantis asmuo, atėjęs tartis dėl mainymo galimybių. UAB „Geruda“ nebuvo svarbu, su kuriuo iš žemės sklypų bendraturčių vykdyti mainus, kadangi mainymui galėjo pasiūlyti ir kito nekilnojamojo turto, bet nė vienas kitas asmuo dėl savo turto dalies į nesikreipė. Dialogas tarp ieškovės ir UAB „Geruda“ vyko anksčiau dėl kito žemės sklypo, tačiau šalims nepavyko pasiekti susitarimo dėl žemės sklypo vertės. Atsakovo motinos, R. P. ir UAB „Posūkis“ bei V. R. sudaryti sandoriai nėra tariamai neteisėta schema, priešingai, tai buvo įprasta praktika tarp šalių, visų sutarčių šalys yra laisvos susitarti dėl turto kainos, o atsakovas, priešingai nei ieškovė, nenaudoja šantažo ar kitos formos neteisėto spaudimo. Ieškovė, būdama kitų bendrasavininkų atstove, ginčija tik vieną mainų sutartį, sudarytą su A. P., o tai verčia abejoti ieškovės sąžiningumu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, todėl sutartis yra teisėta, galiojanti ir nepažeidžianti ieškovės ar kitų bendraturčių interesų. Tarp šalių buvo aiškus noras apsikeisti nekilnojamojo turto vienetais – A. P. iki mainų sutarties sudarymo nurodė, jog jo siekis yra gauti ne pinigus už žemės sklypų dalis, t. y. ne parduoti turtą, bet įgyti šeimos būstą, jį apstatyti ir įrengti pagal savo poreikius tam panaudojant priemoką bei išvengti papildomų sandorių sudarymo, galimų kredito sutarčių pasirašymo ir pan. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sandorio dirbtinumą pagrindžia faktas, jog atsakovui A. P. buvo išmokėta priemoka, o ne tik išmainytas nekilnojamasis turtas. CK 6.433 str. 2 d. nuostata dispozityviai leidžia sandorio šalims susitarti dėl kainų skirtumo kompensavimo, t. y. priemokos sumokėjimo. Be to, ieškovė reikalauja ne tik pripažinti Mainų sutartį negaliojančia, bet laikyti ją pirkimo - pardavimo sutartimi ir perkelti jai pirkėjo teises, įpareigojant sumokėti A. P. 271 350 eurų per 30 dienų, tačiau UAB „Geruda“ kyla abejonių dėl ieškovės turtinės padėties ir galimybių perimti pirkėjo teises bei sąžiningai atsiskaityti už žemės sklypų dalis. Ieškovė privalo įrodyti jos realias galimybes atsiskaityti tuo atveju, jei jai būtų perkeltos pirkėjo teisės. Neįrodžius šios aplinkybės, ieškovė negali kelti tokio reikalavimo, kadangi tuomet ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas reikštų ne ginčo išsprendimą, bet naujo ginčo sukūrimą, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei grubiai pažeistų atsakovų interesus.

12Pateiktu dubliku ieškovė palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus, prašo juos tenkinti, o atsakovų argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią, tačiau tikrosios šalių valios nustatymui nėra privalu būti viena iš to sandorio šalių ir tą valią „žinoti“. UAB „Geruda“ pripažino, kad, kaip Gariūnų verslo parką administruojanti įmonė, turi siekį įsigyti nuosavybėn gretimą verslo parkui teritoriją, kuri ribojasi su žemės sklypais jau priklausančiais su juo tiesiogiai susijusioms kitoms Gariūnų verslo parko įmonėms UAB „Posūkis“ ir UAB „Jurgena“. Tikslas – paversti gretimą teritoriją verslo aptarnavimui reikalingomis automobilių parkavimo aikštelėmis ir kt. Atsakovas taip pat pripažino, jog ginčijama mainų sutartis yra nuosekliai susijusi su UAB „Posūkis“ bei V. K. veiksmais praeityje per mainų sandorius iš A. P. motinos įsigyjant dalis kituose keturiuose tos pačios teritorijos žemės sklypuose. V. K. tiesiogiai dalyvavo derantis su A. P. dėl ginčijamo mainų sandorio sudarymo bei jį sudarant. Paminėti, su atsakovu susiję asmenys pradines sklypo dalis kiekviename iš kitų 4 žemės sklypų 2010-2013 metais įgydavo tik per mainus, po ko neretai sekdavo kitų dalių pirkimas. Toks elgesys suteikia galimybę per mainus tapti žemės sklypo dalių savininkais tam, kad vėliau galima būtų supirkinėti likusias dalis, nustatant bendrasavininkams savo sąlygas. UAB „Geruda“ pripažino, kad butą su garažu pirko ne sau, o tik tam, kad išmainytų juos į A. P. valdomas žemės dalis, kokį butą su garažu reikia nupirkti, UAB „Geruda“ turėjo nurodyti A. P.. Šios atsakovo nurodomos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas mainų sandoris buvo kuriamas dirbtinai, nors UAB „Geruda“ turėjo pakankamai lėšų sumokėti A. P. už jam priklausiusias žemės sklypo dalis, kad šis galėtų įsigyti jam reikalingą butą. Neįtikinami argumentai, jog mainų sandoris buvo sudarytas dėl to, jog tokius mainus pasiūlė A. P., kuris siekė be papildomų sandorių gauti naują būstą šeimai, nes jokių papildomų sandorių atsakovui nebūtų reikėję. Jokio mainymui tinkamo daikto UAB „Geruda“ neturėjo, o tik susitarė su A. P., jog ateityje nusipirks jo nurodytą ir jam tinkamą butą su garažu, po ko išmainys jam į jo žemę. Visa tai leidžia konstatuoti, kad mainų sandoris buvo sukurtas dirbtinai, nesant tam jokio realaus poreikio ir valios, ginčijamos mainų sutarties sudarymo priežastis yra paneigti kitų bendrasavininkių turimą pirmenybės teisę. Be to, mainomi daiktai akivaizdžiai nelygiaverčiai, UAB „Geruda“ piniginė priemoka netgi didesnė už visų jo tariamai mainytų daiktų kainą, tuo realiai ji atlieka ne mainomų daiktų kainos skirtumo išlyginimo, o grynai mokėjimo už įgyjamą daiktą funkciją. Tikroji atsakovų valia buvo žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas. UAB „Geruda“ atsikirtimai esą ieškovė, subūrusi žemės sklypų bendrasavininkių grupę, yra nesąžininga, įtakojama teisininkų ir kitų asmenų, veikia neracionaliai, neetiškai, apgaudinėja kitus bendrasavininkius, naudoja šantažą ir neteisėtą spaudimą, yra niekuo nepagrįsti, neįrodyti, šmeižiantys ieškovę. Priešingai, būtent A. P. yra tas, kuris pasielgė nesąžiningai ir pakenkė likusiems savininkams, įskaitant ir ieškovę, nesiskaitydamas su jų teisėtais, įstatymo saugomais pirmumo teisės interesais, dėl A. P. veiksmų sklypų bendrasavininkai neteko galimybės parduoti jiems priklausančias žemės sklypų dalis už rinkos kainą. Jei ieškovė būtų įstatymo nustatyta tvarka A. P. informuota apie jo ketinimą parduoti savo žemės dalis ne žemės bendrasavininkiui, ji būtų neabejotinai pasinaudojusi savo pirmenybės teise, kadangi tai ateityje būtų jai užtikrinę galimybę be nereikalingų apsunkinimų naudotis savo žeme ir galbūt pelningiau ją parduoti. Be to, nei A. P., nei jo motina R. P., nedalyvavo teismo procesuose atkuriant bendrasavininkams nuosavybes teises. Abejonių dėl ieškovės finansinių galimybių UAB „Geruda“ nepagrindė jokiais įrodymais. Įstatymas nereikalauja bendrasavininkui, siekiančiam pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti kito bendrasavininkio perleidžiamą turto dalį, įrodinėti savo finansinį pajėgumą. Nurodo, kad atsakovo A. P. pateikti atsiliepimo į ieškinį argumentai ieškinio pagrįstumo niekaip nepaneigia, o yra labiau emociniai, nelogiški, skirti apjuodinti ieškovę ir parodyti savo tariamą padorumą ir pažeidžiamumą. Atsakovas atsiliepime aiškina, jog ieškovė veikia piktavališkai ir kreipėsi į teismą ne norėdama pirmumo teise įgyti atsakovui priklausančius žemės sklypus, tačiau dėl ko ieškovė kreipiasi į teismą ir kuo pasireiškia ieškovės piktavališkumas atsakovas neatskleidžia, tik samprotauja, kad ieškovė ir kiti bendrasavininkiai nori parduoti jiems priklausančias žemės dalis, ieškovė yra tas žmogus, kuris bando uždirbti iš savo turimo turto. Noras uždirbti iš savo turto ar jį parduoti yra teisėtas ir natūralus, įstatymo garantuojamų teisių įgyvendinimas. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, esą ieškovė niekada nėra pasinaudojusi savo pirmenybės teise, nėra pajėgi ir suinteresuota supirkinėti žemės sklypus, nes ieškovė nei karto nebuvo informuota apie jos galimybę pirmumo teise nusipirkti atsakovo A. P. ar kito asmens perleidžiamą žemės dalį. Ieškovė kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar jai pasinaudoti pirmenybės teise, ar ne, o tai, kad ieškovė nepasinaudojo šia teise praeityje, neatima iš jos galimybės pasinaudoti ja ateityje perkant kitą žemės dalį. UAB „Geruda“ atsiliepime nurodytas pripažinimas apie ginčijamo mainų sandorio ryšį su ankstesniais kitų žemės sklypų mainų sandoriais, patvirtina, kad A. P. dalyvavo Gariūnų verslo parką administruojančių asmenų schemoje užvaldant aplinkinius žemės sklypus ir paneigia A. P. nurodomus argumentus. Restitucijos taikymo atveju A. P. vaiko interesai nebūtų pažeisti, nes šeima turi dar vieną gyvenamąjį būstą, o visų atliktų pagerinimų vertės A. P. galės reikalauti iš UAB „Geruda“, kuriam teismo sprendimu turi būti grąžintas butas su garažu. Tenkinus ieškinį, A. P. bus priteista žemės dalių kaina iš ieškovės, tad atsakovas galės nusipirkti šeimai naują būstą, jį įsirengti. Be to, teismas turi teisę pasirinkti kitą restitucijos būdą.

13Atsakovas A. P. tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės pateiktame dublike yra daug netiesos, nepagrįstų kaltinimų atsakovui. Ieškovė piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, elgiasi nesąžiningai bei galimai siekia suklaidinti teismą. Pateiktame dokumente nepateikiama teisinė pozicija, o tik siekiama perkelti ginčą į emocinį lygmenį, reikalavimai grindžiami ieškovės samprotavimais ir įsivaizdavimu. Toks ieškovės reikalavimas negali būti toleruojamas ir atmetus ieškinį, ieškovei skirtina bauda už nesąžiningą ir netinkamą naudojimąsi savo teisėmis. Byloje nesprendžiamas klausimas kaip buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypus, todėl ieškovės argumentai šiuo klausimu nepagrįsti. A. P. neprisijungė prie ieškovės ir kitų bendrasavininkų grupės, savo turtu naudojosi kaip jam atrodė teisinga ir protinga. Aplinkybė, jog ieškovas pasirinko ne parduoti žemės sklypų dalis, o jas mainyti nepažeidžia ieškovės teisių, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė turėtų pateikti duomenis apie galimybę atsiskaityti su atsakovu. Butas, kurį atsakovas įgijo mainų sutarties pagrindu yra naudojamas jo šeimos, jis šį butą įsirengė. Sudarytas sandoris nėra apsimestinis, nes atsakovui šio buto reikėjo, šiuo metu šis butas atsakovui taip pat yra reikalingas. Priemoka atsakovui taip pat buvo reikalinga, ją atsakovas panaudojo buto įsirengimui, turėjo planų pradėti nuosavą verslą, kuriuos šiuo metu įgyvendina. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovas padeda užvaldyti žemės sklypus. Atsakovas sudarė vienintelį sandorį su UAB „Geruda“, jokių kitų tikslų atsakovas neturi.

14Atsakovas UAB „Geruda“ tripliku palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo atmesti ieškinį visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės ieškinyje ir dublike pateikti argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti bei nesudarantys pagrindo tenkinti reiškiamus reikalavimus. Ieškovė, turėdama procesinę pareigą įrodyti sandorio apsimestinį pobūdį, nepateikia jokių įtikinamų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovų tikroji valia sudarant sandorį buvo kitokia, nei kad šalys ją išreiškė sudarydamos būtent mainų sutartį. Mainų sutarties esmė – apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra šalių ketinimų įsigyti atitinkamą daiktą sutapimas, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Esminę reikšmę turi tikrųjų mainų sutarties šalių, t. y. atsakovų, ketinimų, tikslų nustatymas. UAB „Geruda“ atsiliepime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad mainų sutarties šalys turėjo aiškius mainų sutarčiai būdingus ketinimus ir tikslus: UAB „Geruda“ buvo suinteresuotas įgyti nuosavybės teises į žemės sklypų dalis, tuo tarpu A. P. buvo suinteresuotas išmainyti jam priklausančias žemės sklypų dalis į konkretų turtą. A. P. pasiūlė UAB „Geruda“ mainus, kaip geriausiai atitinkančius jo tikslus bei šeimos interesus, UAB „Geruda“ toks pasiūlymas pasirodė priimtinas, nes turėjo piniginių lėšų mainomo buto įgijimui, priemokos išmokėjimui bei buvo suinteresuotas žemės sklypų dalių įsigijimu. Šie atsakovų veiksmai nėra neteisėti ar nelogiški, ypač atsižvelgiant į anksčiau susiklosčiusią praktiką šioje teritorijoje sudarinėti panašius sandorius, kurių ieškovė anksčiau neginčijo, nekvestionavo jų teisėtumo. Atsakovai nesiekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, tą patvirtina iš šalių elgesys: A. P. realiai įgijo iš UAB „Geruda“ jo pasirinktą konkretų būstą, šio būsto po sandorio sudarymo niekam neperleido bei neketina to daryti, priešingai – už gautą priemoką įsirengė jį pagal šeimos poreikius, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Situacijos nekeičia ir ta aplinkybė, kad UAB „Geruda“ atsakovo A. P. pasirinktą butą su garažu įsigijo specialiai šios sutarties sudarymui, nes tai nepaneigia suderintos šalių valios apsikeisti konkrečiu turtu, kaip ir galutinio rezultato – abi šalys gavo tai, ką norėjo gauti. UAB „Geruda“ sutinka, jog nebūtų jokių kliūčių atsiskaityti su A. P. pinigine forma, tačiau A. P. ieškojo asmens, kuris jam galėtų pasiūlyti būstą ir būtų suinteresuotas jam priklausančių sklypų dalių įsigijimu, o aplinkybė, kad ieškovei atsakovo interesas sudaryti mainų sutartį atrodo neįprastas, nėra pagrindas abejoti šalių valios išraiška. Tenkinus ieškovės reikalavimą būtų visiškai paneigta mainų sutarties šalių pirminė valia, tikslai ir iškreipta jų interesų pusiausvyra. Be to, pati A. P. ir ieškovės J. S. pirkimo-pardavimo sutartis neatitiktų sutarčių laisvės principo, nes A. P. niekada nebuvo išreiškęs valios sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė neturi to konkretaus buto su garažu, kuris reikalingas A. P., todėl jis gali iš viso nebenorėti parduoti jam priklausančios dalies. Įstatymas numato draudimą versti sudaryti sutartį, o pirkėjo teisių perkėlimas būtų priverstinis ir dirbtinis. Turtas buvo mainomas už sąžiningą ir tikrąją turto kainą, siekiant išlyginti mainomų daiktų vertės skirtumą, buvo sumokėta priemoka, kurios išmokėjimą numato įstatymas. R. P. sudaryti mainų sandoriai yra įprasta, sąžiningų asmenų praktika, geriausiai atitinkanti jų poreikius ir interesus. Ieškovės į bylą pateikti teismų sprendimai nepatvirtina jos išskirtinio indėlio, R. P. pasyvumo ar veikimo prieš bendrasavininkų interesus, yra nesusiję su nagrinėjama byla. Pažymi, jog ieškovė nepateikia jokių jos finansines galimybes patvirtinančių įrodymų, paaiškinimo, iš kokių lėšų ketina per 30 dienų sumokėti 271 350 Eur. Ieškovei neturint galimybių perimti pirkėjo teises ir įsigyti iš A. P. turtą už sumą, kurią yra sumokėjusi UAB „Geruda“, griauti tarp atsakovų jau susiklosčiusius teisinius santykius nėra jokio teisėto pagrindo, o ieškinio pareiškimas esant tokioms aplinkybėms iš esmės rodytų ieškovės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškiniu turėtų būti siekiama realiai apginti pažeistas teises, o ne pakenkti atsakovams.

152017 m. sausio 16 d. gauti ieškovės paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovės sąskaitoje 2017 m. sausio 12 d. buvo 150 011,77 Eur piniginių lėšų, ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, kurio VĮ „Registrų centras“ atlikto masinio vertinimo vertė yra 240 731,20 Eur, taigi, ieškovė yra finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.

16Trečiasis asmuo notarė L. Š. pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad abejotina, jog ieškovei gali būti žinoma tikroji ginčijamo sandorio šalių valia, nes ji nedalyvavo šalių ikisutartiniuose santykiuose ar pasirašant sutartį. Ieškovės argumentai dėl mainų sutarties šalių tikrosios valios paremti ieškovės spelionėmis bei sau palankiai aiškinant faktines sandorio sudarymo aplinkybes. Mainų sutarties šalys siekia apsikeisti daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida mainų sutarčiai - šalių ketinimų įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą, sutapimas, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo-pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų. Ginčijama mainų sutartimi UAB „Geruda“ siekė įgyti mainomų žemės sklypų dalis, nes jos yra reikalingos bendrovės verslo vystymui, o A. P. siekė įgyti gyvenamąjį būstą. Faktą, kad mainų sutarties sudarymas visiškai atitiko šalių valią patvirtina ir ta aplinkybė, kad po sandorio sudarymo šalys daugiau jokių sandorių dėl išmainytų daiktų nesudarė, UAB „Geruda“ vis dar yra įgytų žemės sklypų dalių bendrasavininke, o A. P. tebėra įsigyto buto su garažu savininku. Įstatymas numato, kad mainų sutarties šalys gali susitarti dėl kainų skirtumo kompensavimo, todėl faktas, kad atliekant mainus buvo susitarta dėl priemokos už mainomų daiktų verčių sumokėjimo, parodo, kad turtas buvo mainomas už sąžiningą ir tikrąją jo kainą. Kadangi šalys susitarė dėl konkrečių nekilnojamųjų daiktų, tenkinančių šalių poreikius, apsikeitimo, buvo sutarta dėl realios mainomų daiktų kainos, tvirtinant ginčo sandorio šalių valios sudaryti būtent mainų sutartį nekilo. Tvirtinant mainų sutartį buvo atlikti visi tokio sandorio tvirtinimui būtini veiksmai, išsamiai ir tinkamai nustatyta faktinė padėtis, abiejų sandorio šalių pageidaujamos ir prognozuojamos pasekmės, jų pageidaujamos sąlygos, šalims buvo išaiškintos atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir teisinės pasekmės.

17Ieškovės atstovas advokatas Michail Gaibel 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad UAB „Geruda“ mainytas turtas, t. y. butas su garažu, buvo dirbtinai sukurtas, nes sutartinių santykių pradžioje UAB „Geruda“ šio turto neturėjo, jį įgijo A. P. prašymu. Mainų sutartimi šalys siekia įgyti kitos šalies turimą daiktą, tuo tarpu UAB „Geruda“ A. P. reikalingo daikto neturėjo, jį nusipirko prieš 6 dienas iki mainų sandorio sudarymo, t. y. turtas įgytas pagal A. P. poreikius. Ieškinys grindžiamas tuo, kad abi šalys buvo nesąžiningos, abi siekė sudaryti apsimestinį sandorį. Tikroji šalių valia gali būti nustatoma remiantis kitais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į faktines aplinkybes, šalių elgesį, sutarties turinį, elgesį prieš mainų sandorį, ankstesnius kitų asmenų veiksmus, prieš sudarant sandorį. Pažymėjo, jog UAB „Geruda“ sudarytas buto pirkimo-pardavimo sandoris yra susijęs su ginčijama mainų sutartimi, todėl šie sandoriai turi būti aiškinami kartu. Be to, atsakovų sudarytas sandoris yra susijęs su kitais sandoriais. Atsakovų argumentai dėl ieškovės nepagrįsto bylinėjimosi yra nepagrįsti, nelogiški. UAB „Geruda“ sudaryta mainų sutartimi siekia supirkti kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus pagal jos siūlomas sąlygas, už mažesnę nei rinkos kainą. Šiuo metu vyksta ginčo sklypų supirkinėjimas, nes UAB „Geruda“ įgijo dalis šiuose sklypuose, buvo sudaryti mainų bei pirkimo-pardavimo sandoriai. Įžengimas į žemės sklypą mainų sandoriu įgyjant jo dalį yra ydingas jeigu iš tiesų siekiama pirkti, nes pirkimas turi būti vykdomas paisant bendrasavininkų pirmenybės teisių. Taigi, atsakovai, sudarydami mainų sutartį, elgėsi nesąžiningai kitų žemės sklypo dalių savininkų atžvilgiu, pažeidė jų pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalis. Žemės sklypo bendrasavininkis turi teisę nuspręsti, sudaryti mainų ar pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Aplinkybė, kad ieškovė neginčijo anksčiau sudarytų sandorių, neatima iš ieškovės teisės ginčyti atsakovų sudarytą mainų sutartį. Ieškovė faktiškai nesinaudoja žemės sklypo dalimis, tačiau ji neturi tokios galimybės. Įstatymas nereikalauja, kad bendrasavininkis, norėdamas pasinaudoti savo pirmumo teise, turėtų kokių nors konkrečių tikslų. Būtent parduodančiam žemės sklypo dalį bendrasavininkui yra pareiga pranešti kitiems bendrasavininkams, tačiau ne ketinančiam pirkti. Ieškovė atstovo žiniomis į A. P. dėl žemės sklypo dalių įsigijimo nesikreipė.

18Atsakovo UAB „Geruda“ atstovė advokatė Ieva Brasiūnienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus bei papildomai paaiškino, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių atsakovų valios ydingumą. Ieškovės nurodomi ankstesni sandoriai patvirtina, kad tam tikri asmenys, t. y. R. P., anksčiau yra išreiškę valią sudaryti būtent mainų sandorius, todėl suprantama, kad ir A. P. norėjo sudaryti būtent tokį sandorį. Po minėtų mainų sutarčių sudarymo žemės sklypų supirkimas neįvyko, sudarytos tik dvi pirkimo-pardavimo sutartys 2014 metais. Tai patvirtina, kad nei UAB „Geruda“, nei su atsakovu susiję asmenys nėra supirkę minėtų sklypų kaip teigia ieškovė. UAB „Geruda“ šiuo metu neveda derybų su kitais bendrasavininkais dėl jų dalių supirkimo. Gretimuose sklypuose UAB „Geruda“ bei su ja susijusiems asmenims priklauso žemės sklypo dalys, tačiau šie asmenys nėra viso žemės sklypo savininkai. Sandoris buvo sudarytas A. P. kreipusis į UAB „Geruda“, A. P. pageidavo sudaryti mainų sutartį, taigi, šalių valia susiklostė tuo metu, kai atsakovai susitarė, jog sudaryta sutartis bus mainų sutartis. Visi ginčo sklypai yra palei kelią Vilnius-Kaunas, juose nėra jokių statinių, neregistruotas joks turtas, šiuose sklypuose įrengtos parkavimo aikštelės. Ginčo žemės sklypuose nėra galimybės statyti, griauti ar vykdyti veiklą, šiuo turtu kažkas naudojasi, tačiau neaišku kas, todėl pagrįstas A. P. noras sudaryti mainų sutartį ir tokiu būdu įgyti savo šeimai būstą. Nekilnojamas turtas, kurį turėjo UAB „Geruda“, A. P. nebuvo tinkamas, todėl jis nurodė konkretų turtą, tenkinantį jo poreikius. Mainų sutarties šalys turėjo teisę bei visišką laisvę sudaryti mainų sutartį. Įstatymas numato galimybę sumokėti priemoką sudarant mainų sutartį, jos sumokėjimas nedaro sandorio apsimestiniu. A. P. jam išmokėtą priemoką naudojo buto įrengimui. Šalys iš sudaryto sandorio gavo tai, ką norėjo gauti, t. y. A. P. gavo būstą, o UAB „Geruda“ žemės sklypo dalis, todėl sudarytas sandoris atitiko jų tikrąją valią. Ieškovei pasididinus jos turimo turto dalį, situacija iš esmės nepasikeistų, nes sklypas ir toliau priklausytų keliems savininkams. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė yra pajėgi ieškinio patenkinimo atveju įvykdyti teismo sprendimą. Būtent mainų sutartis buvo sudaryta dėl to, kad abi šalys norėjo sudaryti mainų sutartį, t. y. viena šalis norėjo įgyti žemės sklypo dalis, kita šalis norėjo įgyti būstą, tačiau A. P. netiko UAB „Geruda“ turimas turtas, todėl UAB „Geruda“ įgijo ginčo butą su garažu. Paaiškino, kad S. L. įgaliojimo veikti Gariūnų verslo centro vardu.

19Atsakovo UAB „Geruda“ atstovas direktorius R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „Geruda“ siekia įsigyti visus minėtus žemės sklypus, investuoja lėšas, yra suinteresuota plėtoti verslą, t. y. teikti nuomos paslaugas, siekia toliau gerinti verslo parko aplinką. Ginčo sklypuose užstatymas nenumatytas, numatytas tik parkavimo aikštelės įrengimas. Žemės sklypai įgyjami teisėtai, UAB „Geruda“ siekia teisėtais būdais įsigyti šiuos žemės sklypus už sutartą kainą ir įrengti juose nemokamas parkavimo aikšteles.

202017 m. rugpjūčio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas A. P. paaiškino, kad atsakovo valia buvo ne parduoti šiuos žemės sklypus, o sudaryti mainų sutartį. Atsakovas ginčo sklypais negalėjo naudotis, jie nebuvo jam reikalingi, atsakovui buvo reikalingas būstas šeimai. A. P. kreipėsi į UAB „Geruda“, kuri pasiūlė žemės sklypą T. V. arba kotedžą, tačiau šis turtas neatitiko A. P. lūkesčių, todėl šalys susitarė, kad UAB „Geruda“ įsigis A. P. tinkamą būstą. Gauta piniginė priemoka investuota į būstą, kuriame atsakovas su šeima šiuo metu gyvena, bei nuosavą verslą. Ieškovė į A. P. dėl sklypo dalių pirkimo nėra kreipusis, A. P. maždaug prieš metus informavo kitus bendrasavininkus, kad nori išmainyti jam priklausančią žemės sklypų dalį į gyvenamąjį būstą, tačiau niekas pasiūlymų pirkti nepateikė. Ieškovės apie norą mainyti turtą atsakovas neinformavo. Konkretų butą UAB „Geruda“ nurodė pats, butą matė. Paaiškino, jog dirbo UAB „Posūkis“, kreipėsi į ją dėl mainų sutarties sudarymo, nes šios įmonės yra susijusios. Apie motinos R. P. sudarytus mainų sandorius nieko nežino, taip pat nežino, kaip R. P. sužinojo apie šias įmonės, su jomis susisiekė.

21Ieškinys tenkintinas.

22Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog butą, esantį ( - ), bei garažą, esantį ( - ), UAB „Geruda“ įgijo 2016 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 2017 m. liepos 20 d. sudarytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo UAB „Geruda“ perėmė minėtą butą su garažu. 2016 m. liepos 27 d. UAB „Geruda“ ir A. P. sudarė mainų sutartį, kuria UAB „Geruda“ perleido A. P. asmeninėn nuosavybėn butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), mainais į A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 817/15834 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 919/4950 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei 1279/6893 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), o A. P. perdavė minėtus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus mainais į UAB „Geruda“ nuosavybės teise priklausančius daiktus. Mainų sutarties 3.1 punkte įtvirtinta, kad daiktai mainomi su 137 350 Eur priemoka, kurią UAB „Geruda“ įmokėjo į A. P. vardu atidarytą banko sąskaitą prieš pasirašant ir patvirtinant šią sutartį. Atsakovas A. P. pateikė įrodymus, jog po mainų sutarties sudarymo pirko namų apyvokos daiktus.

23Nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 31/5278 dalys, žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 7/330 dalys bei žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 585/27572 dalys, priklauso ieškovei J. S.. Ieškovė yra įgaliota dalies kitų sklypų bendrasavininkų atstovauti jų interesus.

24Be to, nustatyta, kad UAB „Posūkis“ priklauso 5100/27200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniuje, kuris įgytas 2011-11-21 mainų sutartimi Nr. 12601, sudaryta su R. P., bei 2014-08-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7432, sudaryta su O. L., šio sklypo bendrasavininke yra ir ieškovė, kuriai priklauso 67/1700 dalys. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 979/22609 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 4239/22609 dalys minėto sklypo priklauso UAB „Posūkis“, kuris nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą įgijo 2010-09-03 mainų sutarties Nr. 10675, sudarytos su R. P., pagrindu bei 2014-08-21 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su O. L., pagrindu. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1113/52468 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 2436/13117 dalys šio sklypo, įgyto mainų sutarties su R. P. pagrindu, priklauso UAB „Posūkis“. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1443/67644 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 3159/16911 dalys šio sklypo mainų sutarties su R. P. pagrindu priklauso V. K.. Juridinių asmenų išrašai patvirtina, kad V. K. yra UAB „Geruda“, UAB „Posūkis“, valdybos narė. Į bylą pateiktas UAB „Geruda“ akcininkų sąrašas patvirtina, kad UAB „Jurgena“ yra UAB „Geruda“ akcininkė, UAB „Posūkis“ akcininke yra UAB „Jurgena“. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ bei UAB „Posūkis“ yra Gariūnų verslo parką administruojančios įmonės. Pateiktas UAB „Geruda“ balansas patvirtina, kad minėtos įmonės finansinė padėtis 2015 metais buvo gera.

25Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės sąskaitos likutis 2017-01-12 dienai buvo 150 011,77 Eur, be to, ieškovei nuosavybės teise 67/1700 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė yra 838000 Eur, 979/22609 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 345000 Eur, 229/4300 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 354000 Eur, 261/4900 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 325000 Eur, 408/7751 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 106000 Eur. 3100/126500 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 26400 Eur, 395/7419 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 128000 Eur, 54/34024 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 308000 Eur, 1113/52468 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 247000 Eur, 1443/67644 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 17800 Eur, 513/19660 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 79200 Eur, 810/37992 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 164000 Eur, 222/8522 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 161000 Eur, 120/5720 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 32800 Eur, 453/21360 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )sklypo vidutinė rinkos vertė 106000 Eur, 7/330 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 88600 Eur, 31/5278 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 266000 Eur, 585/27572 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo vidutinė rinkos vertė 121000 Eur, žemės sklypas su statiniais, registro Nr. 1/34239, esantys ( - ), butas, esantis adresu ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 24038 Eur. Ieškovė taip pat pateikė pranešimą, kuriame UAB „Kita diena“ nurodo, jog ieškinio tenkinimo atveju suteiktų ieškovei 271 350 Eur paskolą, bei UAB „Kita diena“ banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, jog įmonės banko sąskaitoje 2017-01-13 dienai buvo 566800,39 Eur.

26Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti atsakovų UAB „Geruda“ ir A. P. 2016 m. liepos 27 d. sudarytą mainų sutartį negaliojančia, t. y. apsimestine, nes tikroji atsakovų valia buvo sudaryti ne mainų, o žemės dalių pirkimo–pardavimo sandorį. Apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos, tokio sandorio teisinės pasekmės apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnyje. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.

27Bendriausio pobūdžio teisės norma, nustatanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią dalį, šios teises įgyvendinimo sąlygos ir jos gynimo būdai įtvirtinti CK 4.79 straipsnyje. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Pagal CK 4.79 str. 2 d. dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu (nekilnojamojo daikto dalies atveju –per notarą) pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalyje pažymima, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoj perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005). Sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, leidžia savininkui pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau teismas pažymi, jog savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių, be kita ko, ir bendraturčių teisės, nurodytos CK 4.79 straipsnyje. Be to, CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu.

29Teismas taip pat pažymi, jog tuo atveju, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butą, esantį ( - ), bei garažą, esantį ( - ), UAB „Geruda“ įgijo 2016-07-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 2016-07-27 mainų sutarties pagrindu šis nekilnojamas turtas perleistas A. P., todėl šios sutartys turi būti aiškinamos ne izoliuotai, o kartu.

30Kaip jau minėta, mainų sandorio esmė – išvengti kelių atskirų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, kai šio sandorio šalys turi turtą, kuris dėl savo individualių savybių tinkamas ir norimas įgyti kiekvienos iš sandorio šalių. Būtent dėl tos aplinkybės, kad viena mainų sandorio šalis turi konkretų turtą, kuris dėl individualių jo savybių reikalingas kitai sandorio šaliai (ir atvirkščiai), o vienos iš šalių turto bendraturtis tokiomis savybėmis pasižyminčio turto neturi ir negali jo pasiūlyti, įstatymas neįpareigoja mainų sandorio šalis pasiūlyti tokiam bendraturčiui pirmenybės teise įsigyti mainomą turto dalį, nes priešingu atveju, bendraturčiui pasinaudojus tokia teise ir įsigijus norimą mainyti turto dalį, tos dalies savininkas negautų to, ko siekė, t. y. būtų neproporcingai apribota jo galimybė pasirinkti pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį – negautų jam dėl konkrečių individualių požymių svarbaus turto, kurį turi trečiasis asmuo, o ne bendraturtis.

31Nagrinėjamu atveju susiklostė priešinga situacija. Atsakovas A. P. paaiškino, jog UAB „Geruda“ jam mainais už žemės sklypų dalis siūlė žemės sklypą bei kotedžą, tačiau šis turtas neatitiko jo poreikių, todėl A. P. pats surado jam patinkantį butą su garažu, jį apžiūrėjo bei nurodė jį UAB „Geruda“, taigi, pats A. P. siekė jį įsigyti, tačiau nesiekė įgyti tam tikro UAB „Geruda“ individualiais, A. P. itin svarbiais, reikšmingais požymiais pasižyminčio turto, todėl nebuvo objektyvios būtinybės sudaryti mainų sutartį tarp atsakovų. Atsakovas A. P. galėjo pasiekti savo tikslą įgyti butą su garažu ir nepažeisdamas ieškovės teisių, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nusiųsdamas ieškovei bei kitiems bendrasavininkams pasiūlymą dėl ginčo žemės dalių pirkimo, o ieškovei ar kitiems žemės bendrasavininkams pasinaudojus šiuo pasiūlymu, atsakovas A. P. būtų galėjęs nusipirkti savo norimą butą už gautus iš ieškovės ar kitų bendrasavininkų pinigus.

32Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų sudaryto mainų sandorio esmė buvo išvengti turto bendrasavininkų, taip pat ir ieškovės, pirmenybės teisės įgyvendinimo, užkertant jiems kelią įsigyti turto dalį. Šią išvadą patvirtina ne tik aukščiau minėtos aplinkybės, bet ir atsakovo A. P. nenuoseklumas duodant paaiškinimus teisme: atsakovas A. P. nurodė, kad dėl užimtumo darbe neturėjo laiko ieškoti būsto, todėl jam buvo priimtinas būtent mainų sutarties sudarymas, tačiau taip pat paaiškino, kad įgytą butą, esantį ( - ), bei garažą, esantį ( - ), surado pats, jį apžiūrėjo bei nurodė jį nupirkti UAB „Geruda“ tam, kad būtų išmainytas į ginčo žemės sklypų dalis. Šių aplinkybių neginčijo ir UAB „Geruda“, kuri taip pat paaiškino, kad atsakovai susitarė sudaryti mainų sutartį dar iki UAB „Geruda“ įgyjant minėtą butą su garažu. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja V. K. parodė, kad derybos su A. P. užtruko apie pusę metų. Be to, butą, esantį ( - ), bei garažą, esantį ( - ), UAB „Geruda“ įgijo 2016 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 2017 m. liepos 27 d. mainų sutarties pagrindu šis nekilnojamas turtas perleistas A. P.. Teismo vertinimu sandorių, t. y. buto su garažu pirkimo-pardavimo sutarties bei mainų sutarties, sudarymo operatyvumas, atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Geruda“ niekada nebuvo suinteresuotas pirkti minėtą butą su garažu, priešingai, butas su garažu įgytas siekiant sudaryti mainų sutartį bei esminį atsakovo UAB „Geruda“ tikslą – įgyti ginčo žemės sklypų dalis. Šias išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, jog mainų sutartimi UAB „Geruda“ išmokėjo A. P. mainomo buto kainą viršijančią priemoką. Atsakovai pagrįstai pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia sudarant mainų sutartį ir mainant nelygiaverčius daiktus, sumokėti priemoką, tačiau pažymėtina, jog mainų sutarties 3.1. punkte įtvirtinta, kad daiktai mainomi su 137 350 Eur priemoka A. P.. Atsakovų sudarytos mainų sutarties 3.2. punktas numato, kad buto, esančio ( - ), kaina yra 124 000 Eur, o garažo, esančio ( - ), vertė yra 10 000 Eur, taigi, visų UAB „Geruda“ mainomų daiktų vertė nustatyta šalių sutartimi yra 134 000 Eur, tuo tarpu priemoka, kurią UAB „Geruda“ sumokėjo A. P. yra 137 350 Eur, t. y. didesnė už mainomų daiktų vertę.

33Aplinkybė, jog atsakovai tikėtinai dėl mainų sandorio susitarė dar tuomet, kai UAB „Geruda“ neturėjo buto su garažu, nesudaro pagrindo ginčo sandorį laikyti teisėtu. Priešingai, aplinkybė, kad atsakovas A. P. susitarė su UAB „Geruda“, kad pastaroji įgytų jo norimą butą ir išmainytų jį A. P., taip dirbtinai išvengiant įstatymo nustatytos pareigos informuoti bendraturčius apie ketinimą parduoti savo turto dalį, sudaro pagrindą laikyti tarp atsakovų A. P. ir UAB „Geruda“ sudarytą sandorį neatitinkančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Išdėstytų argumentų pagrindu, darytina išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti tarp atsakovų A. P. ir UAB „Geruda“ sudarytą mainų sutartį neatitinkančia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, neteisėta ir apsimestine, kuria siekiama užmaskuoti tikrąjį atsakovo A. P. tikslą parduoti ginčo žemės sklypus bei atsakovo UAB „Geruda“ tikslą sumokėti už ginčo žemės sklypus, nesuteikiant ieškovei galimybės įsigyti ginčo žemės sklypų dalių bei apeinant ieškovės pirmenybės teisę įgyti šį turtą.

34Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tarp atsakovų A. P. ir UAB „Geruda“ 2016 m. liepos 27 d. sudaryta mainų sutartis, kuria UAB „Geruda“ perleido A. P. asmeninėn nuosavybėn butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), mainais į A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 817/15834 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 919/4950 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei 1279/6893 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), o A. P. perdavė minėtus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis mainais į UAB „Geruda“ nuosavybės teise priklausančius daiktus bei UAB „Geruda“ išmokėjo atsakovui A. P. 137 350 Eur priemoką, pripažintina apsimestine, kuria siekiama pridengti kitą sandorį – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tarp UAB „Geruda“ ir A. P. sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip pirkimo pardavimo sutartis. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl atsakovų UAB „Geruda“ ir A. P. išmainyto turto kainų, byloje taip pat nėra duomenų, jog pirkimo-pardavimo sandoris neatitinka pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl šią sutartį teismas palieka galioti.

35Ieškovė ieškiniu prašo pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį perkelti ieškovei J. S. pirkėjo teises ir pareigas į 817/15834 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), į 919/4950 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), į 1279/6893 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bei priteisti iš ieškovės A. P. 271 350 Eur dydžio pinigų sumą, sumokant šią sumą atsakovui per 30 dienų terminą nuo byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o iš atsakovo A. P. priteisti atsakovui UAB „Geruda“ butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir garažą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei 137 350 Eur. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012). Byloje nustatyta, kad atsakovas A. P., norėdamas parduoti ginčo žemės sklypų dalis, turėjo laikytis įstatyme nustatytos tvarkos bei pagal CK 4.79 str. 2 d., pranešti bendraturčiams apie tai, kad ketina parduoti jam nuosavybės teise priklausančias turto dalis, tačiau šios tvarkos nesilaikė ir taip pažeidė ieškovės pirmenybės teisę pirkti buto dalį ta kaina bei tokiomis pat sąlygomis kaip UAB „Geruda“. Aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog prieš ginčijamos mainų sutarties sudarymą ieškovė kreipėsi į atsakovą A. P. dėl ginčo turto pirkimo, nepaneigia būtent atsakovo A. P. pareigos pranešti apie ketinimą parduoti bendrosios nuosavybės dalį, nes įstatymas pareigą nustato būtent ketinančiam parduoti bendraturčiui, o ne potencialiam pirkėjui. Pirkėjų teisių perkėlimas ieškovei nelemia išvados, kad atsakovų teisės bus neproporcingai pažeistos. Šioje byloje reikšminga tai, kad ieškovei priklauso ginčo sklypų dalys, kurių vertė, tikėtina, turėtų atitikti ginčo turto dalies vertę. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog turi pakankamai turto teismo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybė, kad pirkėjo teisių perkėlimas ieškovei gali sukurti prielaidas kitiems teisminiams ginčams, nėra pakankama pirkėjo teisių perkėlimo negalimumui konstatuoti ir kartu pateisinti bei įteisinti akivaizdžiai neteisėtą atsakovų susitarimą dėl turto mainų, apeinant ieškovės teises. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės teisės turi būti ginamos, perkeliant jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. liepos 27 d. tarp A. P. ir UAB „Geruda“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

36Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; kt.). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju mainų sutartimi UAB „Geruda“ perleido A. P. asmeninėn nuosavybėn butą, esantį ( - ), bei garažą, esantį ( - ), mainais į A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 817/15834 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), 919/4950 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), bei 1279/6893 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), o A. P. perdavė minėtus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis mainais į UAB „Geruda“ nuosavybės teise priklausančius daiktus bei UAB „Geruda“ išmokėjo atsakovui A. P. 137 350 Eur priemoką. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. P. ginčo sutartimi įgijo butą su garažu – šeimos būstą, kurį įsirengė pagal šeimos poreikius. Minėtas butas UAB „Geruda“ buvo įgytas būtent mainų sandoriui sudaryti. Teismas sprendžia, jog ieškovės prašomos restitucijos taikymas, t. y. priteisti iš ieškovės A. P. 271 350 Eur, sumokant šią sumą atsakovui per 30 dienų terminą nuo byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o iš A. P. priteisti UAB „Geruda“ butą, esantį ( - ), ir garažą, esantį ( - ), bei 137 350 Eur, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių interesus labiausiai atitiks restitucijos būdas, iš ieškovės J. S. atsakovo UAB „Geruda“ naudai priteisiant ginčo žemės sklypų vertę – 271 350 Eur, o butą, esantį ( - ), ir garažą, esantį ( - ), bei A. P. išmokėtą 137 350 Eur priemoką palikti atsakovui A. P..

37Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

38Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkinamas, 2016 m. liepos 27 d. tarp atsakovų A. P. ir UAB „Geruda“ sudaryta mainų sutartis pripažįstama pirkimo-pardavimo sandoriu, ieškovei perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2016 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iš ieškovės atsakovui UAB „Geruda“ priteisti 271 350 Eur, o butą, esantį ( - ), ir garažą, esantį ( - ), bei A. P. išmokėtą 137 350 Eur priemoką palikti atsakovui A. P..

39CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė reikšdama ieškinį sumokėjo 2904,00 Eur žyminio mokesčio bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 8,41 Eur išlaidas už registrų išrašų gavimą. Ieškinį tenkinus, iš atsakovų A. P. bei UAB „Geruda“ lygiomis dalimis priteisiama 2912,41 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

40CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl 2016 m. spalio 31 d. taikytos laikinosios apsaugos priemones paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

42ieškinį tenkinti.

43Pripažinti 2016 m. liepos 27 d. tarp UAB „Geruda“ ir A. P. sudarytą mainų sutartį, kuria UAB „Geruda“ perleido A. P. asmeninėn nuosavybėn butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), mainais į A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 817/15834 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei 919/4950 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei 1279/6893 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), o A. P. perdavė minėtus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus mainais į UAB „Geruda“ nuosavybės teise priklausančius daiktus, UAB „Geruda“ išmokėjo A. P. 137 350 Eur priemoką, pirkimo-pardavimo sutartimi.

44Perkelti ieškovei J. S., a. k. ( - ) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

45Priteisti iš ieškovės J. S., a. k. ( - ) atsakovui UAB „Geruda“, j. a. k. 122043119, 271 350,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 euro ct).

46Nustatyti, kad butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir garažas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei A. P. išmokėta 137 350 Eur dydžio priemoka lieka atsakovo A. P. nuosavybe.

47Sprendimą siųsti VĮ „Registrų centras“.

48Priteisti ieškovei J. S. lygiomis dalimis iš atsakovų A. P., a. k. ( - ) ir UAB „Geruda“, j. a. k. 122043119, 2912,41 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvylika eurų 41 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

49Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,... 3. dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai,... 4. ieškovės atstovui advokatui Michailui Gaibel,... 5. atsakovui A. P.,... 6. atsakovo UAB „Geruda“ atstovams direktoriui R. Š. ir advokatei Ievai... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S.... 8. ieškovė J. S. pateiktu ieškiniu atsakovams UAB „Geruda“ ir A. P. prašo... 9. Nurodo, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais... 10. Atsakovas A. P. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį... 11. Atsakovas UAB „Geruda“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti visa... 12. Pateiktu dubliku ieškovė palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus, prašo... 13. Atsakovas A. P. tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės... 14. Atsakovas UAB „Geruda“ tripliku palaiko atsiliepime išdėstytus... 15. 2017 m. sausio 16 d. gauti ieškovės paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad... 16. Trečiasis asmuo notarė L. Š. pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti.... 17. Ieškovės atstovas advokatas Michail Gaibel 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykusio... 18. Atsakovo UAB „Geruda“ atstovė advokatė Ieva Brasiūnienė teismo... 19. Atsakovo UAB „Geruda“ atstovas direktorius R. Š. teismo posėdžio metu... 20. 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas A. P.... 21. Ieškinys tenkintinas. ... 22. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog butą, esantį ( - ), bei garažą,... 23. Nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (... 24. Be to, nustatyta, kad UAB „Posūkis“ priklauso 5100/27200 dalis žemės... 25. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės sąskaitos... 26. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti atsakovų UAB „Geruda“ ir... 27. Bendriausio pobūdžio teisės norma, nustatanti bendraturčio pirmenybės... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad esminis mainų... 29. Teismas taip pat pažymi, jog tuo atveju, kad kai tos pačios šalys vienu metu... 30. Kaip jau minėta, mainų sandorio esmė – išvengti kelių atskirų... 31. Nagrinėjamu atveju susiklostė priešinga situacija. Atsakovas A. P.... 32. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų sudaryto mainų sandorio... 33. Aplinkybė, jog atsakovai tikėtinai dėl mainų sandorio susitarė dar tuomet,... 34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tarp atsakovų A. P.... 35. Ieškovė ieškiniu prašo pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį perkelti... 36. Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti... 37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą... 38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo... 39. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 40. CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270... 42. ieškinį tenkinti.... 43. Pripažinti 2016 m. liepos 27 d. tarp UAB „Geruda“ ir A. P. sudarytą... 44. Perkelti ieškovei J. S., a. k. ( - ) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m.... 45. Priteisti iš ieškovės J. S., a. k. ( - ) atsakovui UAB „Geruda“, j. a.... 46. Nustatyti, kad butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir garažas, esantis (... 47. Sprendimą siųsti VĮ „Registrų centras“.... 48. Priteisti ieškovei J. S. lygiomis dalimis iš atsakovų A. P., a. k. ( - ) ir... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...