Byla I-859-661/2007

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. M. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie LR VRM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 160.08 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937, 2004-03-24 nutarimu Nr. 316, 2005-04-04 nutarimu Nr. 361, 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 nusprendė nedidinti minimalios mėnesinės algos valstybės tarnautojams, tai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui, pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstitucinį visų asmenų lygybės principą. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai jam nepadidinus MMA, atsakovas privalo išmokėti atlyginimo skirtumą.

3Pareiškėjas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal LR Seimo narių grupės prašymą Nr. 31/2006 (b.l. 2-7).

4Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 24).

5Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą, jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 10).

6Paaiškino, kad skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas netinkama išvykdė darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus.

7Atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b.l. 20).

8Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad VRM vykdo Vadovybės apsaugos departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų teisėsaugos srityje įgyvendinimo kontrolę ir neatsako už atsakovo veiksmus įgyvendinant teisės aktus vidaus administravimo srityje (b.l. 11-12). Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 25).

9Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 5 d., 137 str. 4 d.).

10Skundas atmestinas.

11Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas dirba Vadovybės apsaugos departamente prie VRM (b.l. 21).

12Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

13Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

14Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

16Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje ir konstitucinio teisėtumo garantas Lietuvoje yra Konstitucinis Teismas. Konstitucijos 102 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisęs aktą, motyvuojant šio akto nekonstitucingumu.

17Vadovaujantis šiomis nuostatomis konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, jog nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį. Atsakovas yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Atsakovas mokėjo pareiškėjui darbo užmokestį pagal teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimą už darbą laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį jis privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2007-03-20 nutarime suformuluotu išaiškinimu, konstatuotina, kad valstybės nustatytu ir pareiškėjos skundžiamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, jog jos mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA. Taigi, atsakovo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis pareiškėjui buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjo nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.