Byla 2S-789-198/2017
Dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-333-522/2017 pagal pareiškėjos antstolės V. L. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Antstolė V. L. kreipėsi į teismą, prašydama pradinį skolininką J. K., pakeisti nauju skolininku (mirusiojo turto perėmėju) Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, vykdant išieškojimą pagal Širvintų rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-334-522/2011.
  2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad skolininkas J. K. turėtų būti pakeistas nauju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, nes pareiga sumokėti kreditoriui skolą, neviršijančią paveldėto turto vertės, tenka lėšas administruojančiai institucijai.
  3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į antstolės prašymą nepateikė.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos antstolės V. L. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese tenkino, pakeitė skolininką J. K. (asmens kodas ( - ) mirusį ( - ), jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, vykdant išieškojimą pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. L2-334-522/2011.
  2. Teismas nustatė, kad antstolė V. L. vykdomojoje byloje Nr. 0130/11/01139 vykdo išieškojimą pagal Širvintų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-334-522/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos UAB „Ecoservice“ naudai. ( - ) skolininkas J. K. mirė. Jo turtą paveldėjo Lietuvos Respublika.
  3. Teismas pažymėjo, kad turto arešto aktų registre nuo 2012 m. lapkričio 16 d. yra registruotas antstolės areštas skolininkui nuosavybės teise priklausiusiam žemės sklypui, esančiam ( - ). Palikimo priėmimo metu (2016 m. birželio 23 d.) skolininko nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, vadinasi, skolininko palikimo perėmėjas apie esamą kreditorių buvo informuotas viešame registre išviešinant palikėjo turto areštą. Antstolei areštavus skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.
  4. Teismas sprendė, jog miręs skolininkas J. K. vykdymo procese pakeistinas jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip valstybės lėšas, realizavus paveldėtą žemės sklypą, administruojančia institucija, kuri, teismo vertinimu, yra tinkama Lietuvos Respublikos atstove šioje civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 596 straipsnio 1 dalis).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininką J. K. vykdomojoje byloje Nr. 0130/11/01139 pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos.
  2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2017. Bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Šioje byloje palikimo priėmimą inicijavo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl ji ir turėtų būti valstybės atstovė vykdymo procese.
  3. Pažymi, kad visas paveldėtas turtas yra Nacionalinės žemės tarnybos dispozicijoje. Valstybinė mokesčių inspekcija jokioje palikimo priėmimo stadijoje nedalyvavo, dėl šios priežasties ji negali būti valstybės atstovė.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo atskirąjį skundą atmesti, Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
  2. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais. Mano, jog pareiga sumokėti kreditorei skolą, neviršijančią paveldėto turto vertės, tenka lėšas administruojančiai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai, neatsižvelgiant į tai, kokius veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu ir patikėjimo teisės įregistravimu atliko Nacionalinė žemės tarnyba.
  3. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatos, reglamentuojančios valstybės paveldėto turto apskaitymą.
  4. Pažymi, kad teismas teisingai taikė kasacinio teismo praktiką. Ji administruoja tik žemės sklypo pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka, gautas lėtas turi pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai (Taisyklių 154 straipsnis), todėl nėra pagrindo teigti, kad visus klausimus, susijusius su valstybės paveldėtu žemės sklypu, sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2017).
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Atskirasis skundas netenkinamas, Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vykdymo procese pakeitęs mirusį skolininką J. K. jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, pagrįstai ir teisėtai valstybės atstove nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją.
  4. Nustatyta, kad antstolė V. L. vykdo išieškojimą iš J. K. pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-334-522/2011 dėl 83,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorės UAB „Ecoservice“ naudai. Vykdant išieškojimą 2012 m. lapkričio 16 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0130/11/01139 areštuotas skolininko žemės sklypas, adresu ( - ). J. K. mirė ( - ). 2016 m. birželio 23 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, dėl paveldėjimo kreipėsi Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius.
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog miręs skolininkas J. K. vykdymo procese pakeistinas jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip valstybės lėšas, realizavus paveldėtą žemės sklypą, administruojančia institucija.
  6. Pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktą, žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, perduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Įvertinus minėtą, valstybei paveldint žemę, ant kurios nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui.
  7. Remiantis Taisyklių 76 punkto nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamais žemės sklypais (jų dalimis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, disponuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Kai valstybei tenka pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, žemės sklypai parduodami aukcione, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nustatytus atvejus, kai žemė neprivatizuojama.
  8. Už realizuotą valstybei perduotiną turtą gautos lėšos sumokamos į atitinkamos mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Taisyklių 154 punktas).
  9. Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog, nors ir valstybės paveldėtą žemės sklypą, ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, administruoja Nacionalinė žemės tarnyba (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą), tačiau disponuoti pardavus žemės sklypą gautomis lėšomis ši Tarnyba neturi teisės (CPK 185 straipsnis).
  10. Nepaisant to, kad palikimo priėmimą inicijavo Nacionalinė žemės tarnyba ir po J. K. mirties paveldėtas turtas yra šios institucijos dispozicijoje, valstybės paveldėtas turtas patenka į CPK 692 straipsnio sąvokos „perduotinas valstybei turtas“ turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016). CPK nustatyta tvarka neleidžiama vykdyti išieškojimo iš valstybei priklausančio turto. Tokį ribojimą patvirtinta CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostata, kad išieškojimas, vykdomas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Pagal kasacinio teismo aiškinimą pastarojoje nutartyje, tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą.
  11. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo procesinių teisės normų taikymo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Lietuvos Respublikos atstove nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją, kaip valstybės lėšas, realizavus paveldėtą žemės sklypą, administruojančią instituciją.
  12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių teisių perėmimą, kasacinio teismo praktiką, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to, atskirasis skundas atmetamas, o Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai