Byla 1A-11-382-2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Valentino Janonio, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, gynėjams advokatams Algimantui Juciui, Evaldui Šoriui, nuteistajam G. Š., nukentėjusiajam A. B.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir G. Š. gynėjų apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo

3A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.

4Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

5G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.

6Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

7Iš A. Š. bei G. Š. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 8214 Lt gydymo išlaidų.

8Iš A. Š. ir G. Š. nukentėjusiajam A. B. solidariai priteista 2088,72 Lt turtinės žalos atlyginimo, 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1300 Lt išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.

9Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10A. Š. ir G. Š. nuteisti už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą žmogui, t. y., kad ,,2006 m. birželio 7 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, T. V. sodybos kieme, esančios ( - ), kaltinamieji A. Š. ir G. Š. veikdami bendrai sudavė ne mažiau du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. B. į galvą ir kitas kūno vietas, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, padarė nukentėjusiajam sužalojimus: vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu buku paviršiumi jį turinčiu daiktu pasekoje poodinę kraujosruvą dešinio peties srityje; vieno traumuojančio smūginio kontakto kietu buku ribotu paviršiumi jį turinčiu daiktu į galvos plaukuotosios dalies kairę pusę (smilkinio–momens ribos sritį), ko pasekoje susidarė poodinė kraujosruva, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, to pat poveikio pasėkoje buvo sumuštos galvos smegenys, kas komplikavosi dešinės kūno pusės pareze, kalbos sutrikimu, sukėlė nukentėjusiajam A. B. sunkų sveikatos sutrikdymą“.

11Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėjai prašo nuosprendį panaikinti ir A. Š. bei G. Š. išteisinti. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to buvo netinkamai pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas. Be to, teismas, priimdamas nuosprendį, iš esmės pažeidė procesines normas ir šioje byloje buvo šališkas. Prasidėjus bylos nagrinėjimui, teisėjas nemotyvuotai užsipuolė advokatą A. Jucį ir taip išreiškė savo šališkumą ir visišką neobjektyvumą. Advokatas savo prašymais siekė, kad byla būtų ištirta visapusiškai.

12Gynėjai nurodo, kad teismo nuosprendyje nurodytos veikos aplinkybės prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai. Kaltinime nurodyta, kad abu kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius. Todėl apeliantai daro išvadą, jog iš tokio teiginio išplauktų, kad kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius. Specialisto išvadoje kalbama ne apie smūgius o apie smūginius kontaktus su kietu buku paviršiumi, jį turinčiu daiktu. Teismas nuosprendyje padarė dvi logiškai prieštaraujančias išvadas, t. y., kad smūgiai buvo suduoti rankomis ir kojomis, o sužalojimai padaryti kietu buku daiktu.

13Teismo teiginiai nuosprendyje, kad kaltinamųjų parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, neparemti neginčijamais įrodymais. A. Š. ir G. Š. parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek ir teisme. Juos patvirtino liudytojai A. V. ir L. N.. Teismas nepagrįstai kaip nepatikimus vertino minėtų liudytojų parodymus, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji būtų prašę šių liudytojų duoti neteisingus ar melagingus parodymus. Kaltinamasis G. Š. parodė, kad A. B. susižalojo nugriuvęs kartu su T. V. ant laiptų. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir jau minėti liudytojai. Teismas, išreikšdamas išankstinę nuomonę dėl gynybos liudytojų, nepanaikindamas akivaizdžių prieštaravimų, šioje byloje buvo šališkas.

14Apeliantų nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiojo A. B. parodymai nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nematė, kas jį sumušė. Teisme jis parodė, kad jį V. sodyboje prie namo laiptų sumušė broliai Š.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenuoseklūs buvo ir liudytojų J. B. bei V. V. parodymai. Taigi teismo išvada, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo bei liudytojų J. B. ir V. V. parodymais, nepagrįsta. Nukentėjusiojo žmonos parodymai prieštarauja ne tik įtariamųjų ir liudytojų parodymams, bet ir medicinos specialisto išvadai. Ji parodė, kad kaltinamieji į galva nukentėjusiajam spyrė daug kartų, tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo galvoje yra tik vienas sužalojimas.

15Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklaustas konflikte dalyvavęs liudytojas T. V., todėl tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir teisminis tyrimas atlikti neišsamiai ir yra šališki. Teismas visiškai neįvertino konflikto kilimo aplinkybių, t. y., kad nukentėjusysis su draugais, būdami neblaivūs, atvyko į V. sodybą aiškintis konflikto tarp T. V. ir A. L. aplinkybių. Apeliantai mano, kad paties nukentėjusiojo veiksmai buvo aiškiai neteisėti. Teismo nuomonė dėl konflikto pradžios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir tai įrodo teismo šališkumą.

16Teismas, analizuodamas bylos medžiagą ir įrodymus, nekreipdamas dėmesio į BPK 44 str. 5 dalyje, 20 str. 5 dalyje, 6 str. 3 dalyje numatytus principus, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso taisykles, taikomas įrodymų vertinimui, ir kartu parodė savo šališkumą. Teismas buvo akivaizdžiai šališkas vertindamas nukentėjusiojo ir jo giminaičių parodymus, neįvertindamas prieštaravimus esančiuose šių asmenų parodymuose. Taigi teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taikė skirtingus patikimumo kriterijus skirtingiems įrodymams, nors procesiniai įstatymai nesuteikia teisės vienus įrodymų šaltinius laikyti pranašesniais prieš kitus. Teismas be pagrindo netyrė byloje aplinkybių, leidusių tvirtinti, kad įvykio metu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kurioje užpultieji buvo priversti gintis, nes nukentėjusysis pats vartojo smurtą – taigi buvo realus ir akivaizdus, nepasibaigęs ir pavojingas nukentėjusiojo kėsinimasis į kitų asmenų sveikatą ar gyvybę.

17Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga yra įstatymo nustatytas imperatyvas, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu. Teismas savo išvadas padarė atsižvelgdamas tik į nukentėjusiojo ir jo giminaičių prieštaringus parodymus, o nevertino bylos įrodymų visumos. Tokiu būdu pažeidė konstitucinius teisės į gynybą ir nešališką teismo procesą principus.

18Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji nukentėjusįjį sumušė 2006 metų birželio 9 dieną, apie 23 valandą. Teismas savo nuosprendyje nurodė, kad įvykis buvo birželio 7 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Taigi teismas pats pakeitė esmines bylos aplinkybes, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte. Tuo buvo užkirstas kelias gynybai tinkamai įvertinti naujas kaltinimo aplinkybes. Teismas, pats pakeisdamas faktines kaltinimo aplinkybes nuosprendyje, nurodė, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turi teisę ištaisyti kaltinamajame akte padarytą rašybos klaidą, nes nusikalstamos veikos esminės faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas nesikeičia. Apeliantai mano, kad tai nebuvo rašybos klaida. Tai yra esminė aplinkybė, kuri pakeičia faktines bylos aplinkybes. Jeigu nukentėjusysis jau buvo gavęs traumą birželio 7 dieną, tai jis negalėjo gauti tokį sužalojimą po dviejų dienų T. V. sodyboje. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi dėl tikslios įvykio datos ir laiko. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, jeigu jam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę ne tik perkvalifikuojant veiką į sunkesnę, bet ir į lengvesnę. Tai galioja ir tada, kai pakeičiamos esminės faktinės įvykio aplinkybės: vieta, laikas, būdas, nes tokiu atveju kaltinamajam atimama teisė gintis nuo kito, teisiamajame posėdyje nenagrinėto kaltinimo.

19Šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Ekspertui, tarp kitų klausimų, buvo užduotas ir klausimas, ar išvadoje Nr. G 1687/06(03) konstatuotus sužalojimus A. B. galėjo patirti dėl vieno nugriuvimo (pvz., ant betoninių laiptų). Ekspertas Vidmantas Armonas ekspertizės akte Nr.EG 1230/08 (03) nurodė, kad A. B. sužalojimus patyrė dviejose skirtingose (kairėje ir dešinėje) kūno pusėse. Nagrinėjamos traumos teismo medicininiu požiūriu A. B. negalėjo patirti nugriuvęs (net ir ant poros pakopų betoninių laiptų) ir atsitrenkęs. Ekspertizės akto duomenų apibendrinimo ir šios išvados pagrindimo dalyje ekspertas nurodė argumentus, kuriais remdamasis padarė tokią išvadą, t. y., kad sužalojimų buvimą skirtingose kūno pusėse patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu parodymus davę proceso dalyviai. Byloje nustatyta, kad netoli įvykio vietos buvo poros pakopų aukščio betoniniai laiptai, bet proceso dalyviai davė konkrečius parodymus teisme, kad įvykis buvo dar didesniu nei 1–2 metrai atstumu nuo laiptų atstumu. A. B. negalėjo pasiekti jokia kūno dalimi (galūne, galva) betoninių laiptų. Apeliantai teigia, kad ekspertas nedavė medicininės išvados į užduotą klausimą. Ekspertas įvykio aplinkybes vertino tik teisiniu požiūriu, o tai daryti gali tik teismas. Ne visi teismo proceso dalyviai nurodė tokias aplinkybes, kuriomis remiasi ekspertas. Ekspertas buvo šališkas, nes rėmėsi tik vienos teismo proceso šalies liudytojų parodymais. Ekspertas visiškai ignoravo kaltinamųjų, taip pat jų naudai duodančių liudytojų parodymus. Todėl remtis minimo eksperto išvadomis, kurios pagrįstos ne medicinos kriterijais, negalima.

20Nuteistasis G. Š. bei gynėjai prašo apeliacinį skundą tenkinti.

21Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Dėl šališkumo.

24

25Didelė apeliacinio skundo dalis skiriama teiginiams, kad teisėjas ir teismo medicinos ekspertas buvo šališki, pagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradėjęs nagrinėti bylą teisėjas be jokių motyvų užsipuolė G. Š. gynėją advokatą A. Jucį, kuris reiškė prašymus, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta išsamiai ir objektyviai. Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas. Iš teismo posėdžio protokolo, kuriam gynėjas pastabų nepareiškė, matyti, kad teismo posėdžio metu G. Š. gynėjas reiškė prašymus nesilaikydamas BPK įtvirtintos tvarkos, todėl posėdžio pirmininkas padarė jam pastabą. Dėl to gynėjas teisėjui pareiškė nušalinimą, kuris visiškai motyvuotai ir pagrįstai buvo atmestas. Kiti apeliacinio skundo motyvai dėl teismo šališkumo taip pat nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėjo kaltinamieji ir jų gynėjai, nerodo teismo šališkumo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas tenkino beveik visus kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymus, t. y., prie bylos pridėjo gynybos pateiktą įvykio vietos apžiūros protokolą su fotolentele, kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą, iškvietė ir apklausė gynybos prašomus liudytojus (išskyrus T. V.), į teismo posėdį iškvietė ir apklausė teismo medicinos ekspertą bei skyrė teismo medicinos ekspertizę. Taigi nurodytos aplinkybės rodo, kad teismas bylą nagrinėjo nešališkai. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad šališkas buvo ir teismo medicinos ekspertas. Minėta, kad į teismo posėdį kviesti teismo medicinos ekspertą pageidavo gynyba, kuri norėjo, kad ekspertas išklausytų kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus ir po to atsakytų į proceso dalyvių klausimus. Jokių motyvų apie tai, kad ekspertas būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi, apeliaciniame skunde nepateikta. Apeliacinės instancijos teisme prieš eksperto apklausą proceso dalyviams buvo išaiškinta nušalinimo teisė, tačiau nei gynėjai, nei nuteistasis G. Š. nušalinimo ekspertui nereiškė. Tai rodo, kad gynėjų teiginiai apeliaciniame skunde dėl teismo medicinos eksperto šališkumo yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas išsamiai ir motyvuotai ir įtikinamai paaiškino savo ekspertizės išvadas, todėl kolegija gynybos priekaištus ekspertui vertina kaip nepagrįstus.

26Dėl įrodymų vertinimo.

27

28Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas pažeidė BPK 6 str. 3 d., 20 str. 5 d., 44 str. 5 d. nuostatas. Šie apeliacinio skundo motyvai taip pat nepagrįsti. Šioje byloje kaltinamieji ir liudytoja L. N. teigė, kad kaltinamieji nukentėjusiojo nesužalojo. Jie parodė, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, kai grumdamasis su T. V. nugriuvo ant namo laiptelių ir susitrenkė į juos galvą. Nukentėjusysis, liudytojai J. B., V. V. iš dalies ir liudytojas A. M. parodė, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamieji. Taigi šioje situacijoje teismas, vertindamas įrodymus, bet kokiu atveju turėjo vienus parodymus vertinti kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes, kitus ne. Teismas visiškai pagrįstai šioje situacijoje rėmėsi teismo medicinos eksperto išvada ir apklausa. Teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad sužalojimai A. B. padaryti smūginiais kontaktais, o ne griūnant ir atsitrenkiant, ir nurodė, kad nugriuvus ant dviejų laiptelių neįmanoma patirti tokius sužalojimus, kokie buvo padaryti A. B., nes sužalojimai padaryti tiek A. B. kūno kairėje pusėje, tiek dešinėje pusėje. Tokie sužalojimai griūnant ant laiptų galėjo gautis tik tuo atveju, jei nukentėjusysis būtų griuvęs ant laiptų ir ritęsis nuo jų. Šioje situacijoje to negalėjo būti, nes laiptai tik iš dviejų laiptelių ir nusiristi nuo jų neįmanoma. Be to, byloje niekas neparodė, kad nukentėjusysis su T. V. būtų ritęsi nuo laiptų. Esant tokiems duomenims teismas visiškai pagrįstai kaip patikimus vertino nukentėjusiojo, liudytojos J. B. ir V. V. parodymus, kad smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo kaltinamieji Š., kad T. V. su nukentėjusiuoju nesigrūmė ir jo nemušė ir tai vyko toliau nuo laiptelių prie įėjimo į namą. Dėl tos pačios priežasties kaip nepatikimi vertintini ir liudytojų L. N. ir A. V. parodymai, kad L. N. matė, kaip A. B. su T. V. griuvo ant laiptų ir susižalojo, o A. V. tokias aplinkybes papasakojo T. V., nes jau minėta, kad teismo medicinos ekspertas paneigė tokį A. B. kūno sužalojimų mechanizmą. Be to, liudytoja L. N. parodė, kad nukentėjusysis ir liudytojai į įvykio vietą atvyko automobiliu ,,Audi“, o kaltinamieji, nukentėjusysis ir liudytojas V. M. parodė, kad atvyko automobiliu BMW. Taigi ir ši detalė parodo, kad liudytoja sako netiesą.

29Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo neišsamus, nes neapklaustas kaip liudytojas T. V., ir nei teismas, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, kad minėtas liudytojas būtų apklaustas. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (t. 1, b. l. 54, 55, 57) matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai stengėsi nustatyti T. V. buvimo vietą, rinko apie jį duomenis (t. 1, b. l. 58–60), tačiau buvo nustatyta, kad jis išvykęs į užsienį ir apklausti jį nėra galimybės. Surasti minėtą liudytoją buvo pavedęs ir teismas, tačiau policijos pareigūnai jo gyvenamosios vietos nenustatė (t. 2, b. l. 117). Nustačius šio liudytojo deklaruotą gyvenamąją vieta (t. 2, b. l. 119) šiuo adresu buvo siunčiami teismo šaukimai (t. 3, b. l. 6), tačiau liudytojas deklaruotoje vietoje negyveno. Patys kaltinamieji, teigdami, kad jie palaiko kontaktą su liudytoju T. V., nurodė skirtingas jo buvimo vietas. Vienu atveju nurodė, kad T. V. gyvena Ispanijoje, kitu, kad Islandijoje. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad buvo dedamos pakankamos pastangos surasti ir apklausti liudytoją, tačiau jo buvimo vieta nebuvo nustatyta, todėl teismas priėmė sprendimą remdamasis tinkamai ir nešališkai ištirtais byloje esančiais įrodymais. Pareiškime apeliacinės instancijos teismui nuteistasis G. Š. nurodė, kad jis po įvykio bendravo su T. V. ir šis esą jam gyrėsi, kad sumokėjo pinigus nukentėjusiajam už tai, kad pastarasis nekviestų liudyti jo į teismą. Tokias aplinkybes paneigė nukentėjusysis. Be to, jau minėta, kad įvertinus teismo medicinos specialisto nurodytą A. B. traumavimo mechanizmą bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus akivaizdu, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamieji. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis anksčiau su kaltinamaisiais nekonfliktavo ir apkalbėti pastaruosius neturi jokio pagrindo. Tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamieji ar jų gynėjai.

30Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

31Skunde apeliantai teigia, kad teismo nuosprendyje nurodytos veikos aplinkybės prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai. Kaltinime nurodyta, kad abu kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius. Todėl apeliantai daro išvada, jog iš tokio teiginio išplauktų, jog kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius. Specialisto išvadoje kalbama ne apie smūgius, o apie smūginius kontaktus su kietu buku paviršiumi, jį turinčiu daiktu. Teismas nuosprendyje padarė dvi logiškai prieštaraujančias išvadas, t. y., kad smūgiai buvo suduoti rankomis ir kojomis, o sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Tokie apeliantų teiginiai neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas parodė, kad sužalojimai nukentėjusiajam A. B. buvo padaryti ne mažiau kaip dviem traumuojančiais poveikiais, galėjo jų būti ir daugiau. Taigi tokia eksperto išvada visiškai neprieštarauja liudytojos J. B. parodymams, kad nukentėjusiajam į galvą buvo spirta daug kartų. Dėl daiktų kietais bukais traumuojančiais paviršiais ekspertas paaiškino, kad tai bendrinė charakteristika. Duodant ekspertines išvadas vadovaujamasi principu, kad jei galima duoti kategorišką išvadą, ji duodama, jei nepakanka duomenų kategoriškai išvadai duoti, ji duodama bendrinio pobūdžio. Šiuo atveju taip ir buvo duota. Ekspertas nurodė, kad avalyne apauta koja, kumštis yra vertinami kaip buki traumuojantys daiktai.

32Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai nesvarstė aplinkybių, leidusių tvirtinti, kad įvykio metu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kurioje užpultieji buvo priversti gintis, nes nukentėjusysis pats vartojo smurtą – taigi buvo realus ir akivaizdus, nepasibaigęs ir pavojingas nukentėjusiojo kėsinimasis į kitų asmenų sveikatą ar gyvybę. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė būtinosios ginties situacijos, nes tokios ir nebuvo. Įvykio metu buvo sužalotas tik nukentėjusysis A. B.. Po konflikto nei nuteistieji, nei T. V. nesikreipė nei į policiją, nei į medicinines įstaigas. Taigi akivaizdu, kad jiems jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad name su T. V. kalbėjo J. B. ir tik išėjus į lauką, kieme buvo sumuštas A. B.. Taigi šioje situacijoje teigti apie kažkokį užpuolimą ir būtinosios ginties situaciją nėra jokio pagrindo.

33Apeliantai nurodo, kad teismas pats pakeitė esmines bylos aplinkybes, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte, ir nuosprendyje nurodydamas kitą nusikalstamos veikos padarymo laiką. Taip kaltinamiesiems buvo atimta teisė gintis nuo kito, teisiamajame posėdyje nenagrinėto kaltinimo. Apeliantai mano, kad teismas kito nusikalstamos veikos padarymo laiko negalėjo vertinti kaip rašymo klaidos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi dėl tikslios įvykio datos ir laiko. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. 2007 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 23–24) kaltinamojo A. Š. gynėja advokatė A. M. pareiškė prašymą į teismo posėdį kviesti teismo medicinos ekspertą. Kaip motyvą tokiam prašymui ji nurodė tai, kad reikia patikslinti įvykio datą. Tokiam kolegės prašymui pritarė ir G. Š. gynėjas advokatas A. Jucys. Taigi jau pirmojo teismo posėdžio metu gynyba prašė tikslinti įvykio datą. Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau praėjus dviem dienoms po sumušimo jis buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę (t. 2, b. l. 97–98). To paties teismo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad įvykis buvo 2006 m. birželio 7 d. (t. 2, b. l. 101–102). Specialisto išvados aprašomojoje dalyje ir teismo medicinos ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad A. B. gydymo Klaipėdos ligoninės stacionare istorijoje yra įrašas, jog gydytas nuo 2006 m. birželio 9 d. iki liepos 28 d. Atvežtas 17 val. 10 min. Šie dokumentai teismo posėdžio metu buvo ištirti (t. 3, b. l. 62–63). Taigi tiek gynybai, tiek kaltinamiesiems buvo aišku, kad įvykio data yra 2006 m. birželio 7 d. ir kad kaltinamajame akte padaryta rašymo klaida. Kaltinamieji pripažįsta, kad buvo T. V. sodyboje, kepė dešreles, bendravo, kai į sodybą atvyko nukentėjusysis su kitais asmenimis ir įvyko konfliktas. Taigi paties konflikto buvimo faktą (neigdami vartoję prieš A. B. fizinį smurtą) kaltinamieji pripažįsta, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad įvykio datos patikslinimas apribojo kaltinamųjų teises gintis.

34Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

36nuteistųjų G. Š. ir A. Š. gynėjų advokatų Algimanto Jucio ir Evaldo Jono Šoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal... 3. A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir... 4. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.... 5. G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir... 6. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.... 7. Iš A. Š. bei G. Š. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 8214 Lt... 8. Iš A. Š. ir G. Š. nukentėjusiajam A. B. solidariai priteista 2088,72 Lt... 9. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. A. Š. ir G. Š. nuteisti už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą... 11. Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėjai prašo nuosprendį panaikinti... 12. Gynėjai nurodo, kad teismo nuosprendyje nurodytos veikos aplinkybės... 13. Teismo teiginiai nuosprendyje, kad kaltinamųjų parodymus vertina kaip... 14. Apeliantų nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiojo A. B.... 15. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklaustas... 16. Teismas, analizuodamas bylos medžiagą ir įrodymus, nekreipdamas dėmesio į... 17. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia... 18. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji nukentėjusįjį sumušė 2006... 19. Šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė.... 20. Nuteistasis G. Š. bei gynėjai prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 21. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Dėl šališkumo.... 24. ... 25. Didelė apeliacinio skundo dalis skiriama teiginiams, kad teisėjas ir teismo... 26. Dėl įrodymų vertinimo.... 27. ... 28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus... 29. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos... 30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.... 31. Skunde apeliantai teigia, kad teismo nuosprendyje nurodytos veikos aplinkybės... 32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai nesvarstė aplinkybių,... 33. Apeliantai nurodo, kad teismas pats pakeitė esmines bylos aplinkybes, kurios... 34. Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija daro išvadą, kad keisti ar... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 36. nuteistųjų G. Š. ir A. Š. gynėjų advokatų Algimanto Jucio ir Evaldo Jono...