Byla 2S-396-467/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja), kolegijos teisėjai

2Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. T. ir G. B. (G. B. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjų M. T. ir G. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.

4Kolegija

Nustatė

5

6Pareiškėjai G. B. ir M. T. 2008-08-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. B. ir M. T. po tėvo A. B. , gimusio 1894-01-18, mirusio 1965-08-27, mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad jų tėvas A. B. iki mirties gyveno buvusiame ( - ), dabar ( - ). Po tėvo mirties per 6 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjai nesikreipė, tačiau savo valią dėl tėvo palikto turto priėmimo išreiškė pradėdami faktiškai valdyti tėvui priklausiusį turtą: pareiškėja M. T. liko gyventi tėvui priklausančiame name, esančiame ( - ) (buvęs ( - )) ir iki šiol jame gyvena. Po tėvo mirties liko gyvenamasis namas, žemės sklypas ir ūkiniai pastatai. Mirus tėvui abu pareiškėjai šį turtą prižiūrėjo, tvarkė bei valdė visą ūkį kaip savo, t.y. aktyviais veiksmais faktiškai priėmė palikimą.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, konstatavęs, kad G. B. ir M. T. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 114 straipsnio, 443 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatė pareiškėjams terminą iki 2008-09-18 trūkumams pašalinti: pateikti leistinus įrodymus pagrindžiančius, jog gyvenamasis namas, kiti statiniai ir žemės sklypas, esantys ( - ) dabar ( - ), nuosavybės teise priklausė pareiškėjų tėvui A. B. , pateikti prie procesinių dokumentų pridedamų rašytinių įrodymų originalus ar tinkamai patvirtintus jų nuorašus, kadangi prie pareiškimo nėra pateikta pareiškėjo ir advokato, patvirtinusio pateiktus rašytinius įrodymus, atstovavimo sutartis, kuria būtų pavesta advokatui tvirtinti procesinių dokumentų priedus.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi pratęsė terminą pareiškimo trūkumams, nurodytiems 2008-09-02 nutartyje, pašalinti iki 2008-11-25.

9Pareiškėjai G. B. ir M. T. , vykdydami šią nutartį, 2008-11-28 pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjai G. B. ir M. T. po tėvo A. B. , gim. 1894-01-18, mirusio 1965-08-27, mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Prie pareiškimo pridėjo atstovavimo sutarties kopiją.

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjų G. B. ir M. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad per pareiškimo trūkumams pašalinti nustatytą terminą pareiškėjai nepašalino visų pareiškimo trūkumų, t.y. nepateikė dokumentų nuorašų, patvirtintų CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka, kadangi pareiškėjų prie pareiškimo pateiktų dokumentų nuorašai patvirtinti advokato S.P.Juodelio, tuo tarpu pareiškėjai pateikė atstovavimo sutartį sudarytą su advokato padėjėja Irina Lemežyte.

11Atskiruoju skundu pareiškėjai G. B. ir M. T. prašo nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad Lietuvos advokatūros 2006-01-19 sprendimu patvirtintos „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ 1.2 punktas nustato, jog advokato padėjėjas neturi teisės tvirtinti nuorašų. Advokato padėjėjo praktikos vadovas turi teisę tvirtinti nuorašus byloje, kurioje teisines paslaugas teikia advokato padėjėjas. Kopijos yra patvirtintos tinkamai, kadangi prie pareiškimo buvo pateikta atstovavimo sutartis, kurią yra patvirtinęs pareiškėjus atstovaujančios padėjėjos praktikos vadovas advokatas S.Juodelis.

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų, o pareiškimas ypatingosios teisenos byloje yra vienas iš jų, formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pagal CPK 443 straipsnio 2 dalį pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas 2008-09-02 nutartyje konstatavo, jog pareiškėjų G. B. ir M. T. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka būtent šių reikalavimų. Pareiškėjai, vykdami šią teismo nutartį, 2008-11-28 pateikė patikslintą pareiškimą, laikydami, kad pašalino visus teismo 2008-09-02 nutartyje nurodytus trūkumus. Pakartotinai spręsdamas pareiškėjų G. B. ir M. T. pareiškimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustatytu terminu pareiškėjai visų teismo 2008-09-02 nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino – nepateikė dokumentų nuorašų, patvirtintų CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi prie pareiškimo pateiktų dokumentų nuorašai patvirtinti advokato S.P.Juodelio, o pareiškėjai pateikė atstovavimo sutartį sudarytą su advokato padėjėja Irina Lemežyte. Tokia motyvacija įgalino teismą skundžiama nutartimi grąžinti procesinį dokumentą (pareiškimą) jį padavusiems pareiškėjams. Apeliantai (pareiškėjai) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydami, jog advokato padėjėjo praktikos vadovas turi teisę tvirtinti nuorašus byloje, kurioje teisines paslaugas teikia advokato padėjėjas, todėl kopijos yra patvirtintos tinkamai (Lietuvos advokatūros 2006-01-19 sprendimu patvirtintos „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ 1.2 p.). Teisėjų kolegija apeliantams iš esmės pritaria.

15CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teismui pateikiami procesinių dokumentų priedų originalai arba nuorašai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Iš bylos duomenų matyti, kad kartu su patikslintu pareiškimu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinti advokato S.Juodelio, ir 2008-02-13 atstovavimo sutartis su G. B. , kurioje numatytos advokato padėjėjos Irinos Lemežytės įgalinimų ribos. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktas numato, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2006-01-19 sprendimu patvirtintos nuorašų tvirtinimo tvarkos 1.2. punktas numato, jog nuorašus gali tvirtinti tik byloje dalyvaujantis advokatas. Advokato padėjėjas neturi teisės tvirtinti nuorašų. Tokiu būdu laikytina, kad pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai yra tinkamai patvirtinti advokato S.Juodelio, kuris yra advokato padėjėjos I.Lemežytės praktikos vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas (CPK 114 str. 2 d.) suteikia teismui teisę savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu pareikalauti pateikti atitinkamų dokumentų originalus, jeigu į bylą pateikiami jų nuorašai. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog pareiškėjai nepašalino 2008-09-02 nutartyje nurodytų trūkumų.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.), savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų G. B. ir M. T. pareiškimą pirmosios instancijos teismas grąžino jį padavusiems asmenims būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo skundžiamoje nutartyje konstatuoti, kad pareiškėjai nepašalino visų trūkumų, ir pareiškimą laikyti nepaduotu bei jį grąžinti.

17Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o G. B. ir M. T. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137, 443 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų G. B. ir M. T. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai