Byla 2A-908-153/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Egidijaus Tamašausko,

3sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

4dalyvaujant ieškovei S. B., atsakovo S. B. atstovei advokatei A. N.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-135-570/2009 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui S. B., tretysis asmuo – VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir

Nustatė

6Ieškovė S. B. patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti 1993-07-22 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3926, kuria ji padovanojo savo sūnui atsakovui S. B. 24/100 dalis gyvenamojo namo ir 24/100 dalis kiemo statinių, esančių ( - ); iškeldinti atsakovą iš šių patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; prašė taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei 1993-07-22 dovanojimo sutartimi atsakovui padovanotą turtą.

7Ieškovė nurodė, kad dovanojimo sutartis turi būti panaikinta CK 6.472 str. pagrindu, nes atsakovas prieš ją naudoja smurtą, grasina. Ieškinio senaties vienerių metų terminas nėra praleistas. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2008 m. liepos mėn., kuomet atsakovas jos atžvilgiu pradėjo smurtauti. Atsakovas turi kur gyventi, nes jo sugyventinė nuosavybės teise valdo namų valdą, esančią ( - ) .

8Atsakovas S. B. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog su ieškove sugyvena normaliai, tačiau ji nori parduoti visą namą ir išeiti gyventi pas dukras, o jis savo namo dalies parduoti nesutinka, todėl reikalauja dovanojimo panaikinimo ir jo iškeldinimo. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nes ginčo dovanojimo sutartis sudaryta 1993 m., t. y. jau daugiau kaip prieš 15 metų.

9.

10Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

11Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: panaikino tarp ieškovės S. B. ir atsakovo S. B. 1993 m. liepos 22 d. sudarytą 24/100 dalies gyvenamojo namo, un. nr. ( - ) , ir 24/100 dalių kiemo statinių, un. nr. ( - ) , esančių ( - ) , dovanojimo sutartį, reg. Nr. 3926, taikė restituciją ir grąžino ieškovei dovanotus nekilnojamuosius daiktus: 24/100 dalį gyvenamojo namo ir 24/100 dalis kiemo statinių, esančių ( - ) , atsakovą su daiktais iškeldino iš 24/100 dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ) , nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ieškovei iš atsakovo priteisė 126 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

12Teismas nustatė, kad 1993-07-22 dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo savo sūnui atsakovui 24/100 dalis gyvenamojo namo ir 24/100 dalis kiemo statinių, esančių ( - ) , atsakovas dovaną priėmė, šiose patalpose apsigyveno. Teismas nurodė, kad šiuo atveju sandoris CK 6.472 str. pagrindu gali būti panaikintas, jeigu bus įrodyta, kad apdovanotasis atliko prieš dovanotoją, t. y. savo senyvą motiną, veiksmus, priešingus teisei, smerktinus geros moralės požiūriu, nesilaikė bendražmogiškųjų gyvenimo taisyklių. Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 4, 8 dienomis ieškovė kreipėsi į Kalvarijos PK su pareiškimais, kad atsakovas, būdamas neblaivus, ją apstumdė, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, neleido naudotis bendrojo naudojimo patalpomis (b. l. 104-118). Atsakovas dėl tokio elgesio buvo įspėtas. Atsakovas yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nevengia alkoholinių gėrimų, – tai patvirtina Kalvarijos PK atsiųsti duomenys, jog atsakovas 2008-06-03 baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (b. l. 60). Kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, pas jį lankosi asocialūs asmenys, namuose girtaujama, triukšmaujama, patvirtino apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškove taip pat bendravo įžūliai ir nepagarbiai, kas rodo jo požiūrį į senyvo amžiaus ligotą motiną (b. l. 157) ir jo bendravimo su ja ypatumus. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas su motina yra grubus, ją užgaulioja, kelis kartus pavartojo fizinį smurtą, grasina, į namus vedasi girtaujančius asmenis, su kuriais triukšmauja - yra smerktinos geros moralės požiūriu ir tai yra pagrindas panaikinti dovanojimo sandorį. Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismas laikė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą 2008-08-26, nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Teismo nuomone, ieškinio senaties pradžia yra 2008-07-04, kai prasidėjo esminiai ieškovės teisių pažeidimai (b. l. 38): apdovanotasis prieš ją pradėjo naudoti fizinį ir psichinį smurtą. Teismas atsižvelgė, kad ieškovė nesutinka, jog panaikinus dovanojimo sutartį atsakovas toliau gyventų ginčo patalpose, be to, gyvenant kartu dėl nuolatos kylančių konfliktų ir skirtingo bendro gyvenimo supratimo gali būti pažeistos tiek ieškovės, tiek atsakovo teisės, padaryta nepataisoma žala jų sveikatai ar net gyvybei (b. l. 3-5, 25), todėl nusprendė atsakovą iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nurodė, kad iškeldintas atsakovas turi kur gyventi, gali gyventi jo sugyventinės nuosavoje valdoje.

13Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl šių motyvų:

141) teismas atsižvelgė ir vertino tik ieškovės liudytojų parodymus, kurių dalis yra suinteresuoti bylos baigtimi. Ieškovė nori parduoti namą, o kadangi atsakovas neduoda sutikimo parduoti savo namo dalį, ieškovė grasina palikti atsakovą be nieko. Nesutarimai prasidėjo atsakovui atsisakius parduoti savo namo dalį;

152) teismas neatsižvelgė, kad atsakovą iškeldinus iš gyvenamųjų patalpų, jis paliekamas be jokios gyvenamosios vietos. Sugyventinė, nors ir turi savo gyvenamąją patalpą, atsakovo nesutinka priimti gyventi;

163) ieškovė daugiausia rėmėsi liudytojų parodymais, nepateikė pakankamai pagrindžiančių įrodymų, jog prieš ją atsakovas naudojo smurtą. 2008 m. liepos 4 ir 8 dienomis policija buvo kviesta be jokio pagrindo, nes atsakovas dėl sveikatos būklės negalėjau nei girtauti, nei smurtauti;

174) teismo sprendimas neatitinka jokių teisingumo kriterijų.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė S. B. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad apelianto teiginiai, jog ji ruošiasi parduoti gyvenamąjį namą, yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jis šioje byloje neturi jokio suinteresuotumo ir, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, nes atsižvelgė tik į ieškovės liudytojų parodymus, kurių dalis yra suinteresuota bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apelianto skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinti byloje surinktus įrodymus. Remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išaiškinimu pripažintina, kad įrodinėjimas yra teismo procesinė intelektinė veikla, kurios metu teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, įsitikina, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo priemonės išvardytos įstatyme (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). Įrodinėjimo proceso metu, ir ypač baigiamajame jo etape – įrodymų vertinimo metu, teismas turi patikrinti kiekvieno vertinamo įrodymo tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Vertindamas įrodymus teismas laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t. y. byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai, išskyrus įstatyme (CPK) nustatytas išimtis, teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, priimdami sprendimą (nutartį), be kitų reikalavimų, privalo pateikti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, vertinimą bei nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Vertindamas įrodymus, teismas (teisėjas) privalo būti nešališkas, vienodai atsižvelgti tiek į ieškovo, tiek į atsakovo, trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus ir argumentus, įvertinti visus įrodymus. Prireikus byloje vertinti senus rašytinius įrodymus, jų turiniui ir formai neturėtų būti be išlygų taikomi šių dienų standartai. Prireikus vertinti visumą įrodymų, bei, esant tarp jų prieštaravimams, turi būti atskleista kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė (vertė) sprendžiamo ginčo atžvilgiu. Teismo išvadų negali nulemti mechaninė įrodymų daugumos dominavimo nuostata. Plačiau apie įrodinėjimą civiliniame procese žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ū., R. Ū. v. O. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2008 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š., A. Š. ir kt. v. UAB „ Tez tour“, bylos Nr. 3K-3-386/2008, ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje buvo aiškinamasi, ar pagrįstai ieškovė reikalavo remiantis CK 6.472 straipsnio 1 dalimi panaikinti 1993-07-22 sudarytą dovanojimo sutartį, nes apdovanotasis ieškovės sūnus atsakovas S. B. nuo 2007 m. atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad dovanojimo sutartis gali būti panaikinama tik esant išimtinėmis, esmingai pažeidžiančiomis moralės normas aplinkybėms. Byloje buvo apklausti liudytojai (b. l. 136-155, 158-167, 1 t.) ir išreikalauta rašytinė medžiaga, charakterizuojanti atsakovą. Įvertinus minėtus įrodymus matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai A. B. ir A. A. patvirtino, kad atsakovas girtauja, triukšmauja, įžeidinėja ieškovę ir vartoja prieš ją smurtą. Liudytojos I. K. ir R. D. paaiškino, kad atsakovas girtauja, rėkia ant ieškovės, ieškovė bijo atsakovo, atsakovas trukdo ieškovės poilsį ir rimtį, nepadeda atlikti namų ūkio darbų. Liudytojas J. B. paaiškino, kad atsakovas girtauja, nedirba, nepadeda ieškovei, dėl to ieškovė naudojosi liudytojo pagalba namų ūkio darbams atlikti. Dirbdamas įmonėje „Senlaukis“ atsakovas darė pravaikštas, girtavo, blogai atlikdavo pavestą darbą. Kalvarijos policijos komisariato, Marijampolės apskrities VPK raštai (b. l. 12, 40, 105, 111) patvirtina, kad atsakovas konfliktuoja su ieškove, girtauja, 2008 m. lapkričio 6 d. įspėtas dėl netinkamo elgesio 2008 m. liepos 4 d. gyvenamojoje vietoje (b. l. 107, 1 t.). Taigi apelianto motyvas, kad jis negirtauja ir nevartoja smurto prieš ieškovę, atmestinas, nes tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir minėti rašytiniai įrodymai. Darbe ir gyvenamojo vietoje atsakovas charakterizuojamas kaip nedirbantis, dažnai keičiantis darbo vietas, nepareigingai atliekantis pavestą darbą, nuo 2009 m. sausio 6 d. registruotas darbo biržoje (b. l. 58, 89, 93, 96). Charakteristika iš IĮ „Rimarė“, kolegijos nuomone, nepaneigia netinkamo atsakovo elgesio darbe, nes šioje darbovietėje jis dirbo labai trumpai (2008 m. rugsėjo 2 d.–2008 m. spalį, kaip paaiškino pats atsakovas, gal kokį mėnesį (b. l. 150), taigi tai tik patvirtina, kad atsakovas toje pačioje darbovietėje ilgai nepadirbo. Liudytojai K. D. ir A. G., paaiškino, kad namų ūkio darbus atliko ieškovės prašymu, ieškovė jiems sumokėjo, o atsakovas visai nepadėjo atlikti statybos darbų arba dalyvavo tik pabaigtuvėse. Teisėjų kolegija byloje vadovaujasi šiais įrodymais ir konstatuoja, kad minėti įrodymai nenuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais, todėl apelianto motyvas dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestinas. Taip pat konstatuojama, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad liudytojų A. A. ir R. D. parodymai buvo neteisingi, ir tai, kad ieškovės paaiškinimai ir bylos inicijavimas dėl atsakovo iškeldinimo susijęs su visų minėtų asmenų suinteresuotumu parduoti namą. Ieškovės ir liudytojų R. D. ir A. A. paaiškinimus, kad atsakovas girtavo, netinkamai elgėsi, nenorėjo dirbti ir padėti ieškovei namų ūkyje, patvirtina ir kiti liudytojai: A. B. , I. K., J. B.. Jų parodymai vertinami kaip objektyvūs ir nešališki, nes sutampa su rašytiniais įrodymais, surašytais valstybės įstaigos darbuotojų tiriant skundą dėl atsakovo elgesio ( PK medžiaga) ir buvusių atsakovo darbdavių, raštu pateikusių duomenis apie atsakovo asmenį darbo metu, jo elgesį ir būdo savybes. Bylos duomenimis, nei vienas iš minėtus dokumentus surašiusių asmenų nesuinteresuotas iškeldinti atsakovą iš ginčo namo dalies arba parduoti šio pastato dalį. Kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovo argumentas dėl ieškovės nesąžiningo kreipimosi į teismą ir liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185, 178 str.).

22Teisėjų kolegija nesivadovauja liudytojų R. M. ir V. B. parodymais, nes jie paaiškino, kad jiems nėra žinoma apie ieškovės ir atsakovo santykius. Liudytojai pažymėjo, kad namų ūkio darbus padėjo nudirbti ne ieškovei, o atsakovui. Todėl šis paaiškinimas nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje.

23Taip pat nėra teisiškai reikšmingas liudytojo S. A. paaiškinimas (1 t., b. l. 160), kad ieškovė liepė dirbti liudytojui ir užsidirbti pinigų, o ne prašyti iš ieškovės. Teisėjų kolegija nesivadovauja liudytojos S. A. parodymais (1 t., b. l. 138), kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra normalūs, nes šie parodymai prieštarauja rašytiniams dokumentams (PK medžiagai), liudytojų A. B., A. A., I. K., R. D., J. B. parodymams ir paties atsakovo paaiškinimui, kad jis su ieškove nuolat konfliktuoja, nes ieškovė ant jo rėkia. Liudytojos S. A. ir atsakovo parodymus, kad atsakovas padeda motinai dirbti namų darbus, paneigė liudytojų A. B., I. K., R. D., J. B., K. D., A. G. parodymai. Liudytojos S. A. parodymai, kad atsakovas negirtauja, paneigti liudytojų A. B., A. A., I. K., R. D., J. B. parodymais, rašytine bylos medžiaga, tarp jų ir Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK D. J. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 107, 112), charakteristikomis iš atsakovo darboviečių (1 t., b. l. 63, 93).

24Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad byloje neįrodytos ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos mušimo, nes nei vienas iš liudytojų to nematė. Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų sumušęs ieškovę prie pašalinių asmenų, tačiau aiškinant ieškovės ir atsakovo santykius smurto vartojimas negali būti vertinamas kaip vienintelis pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus atitinkančius CK 6.472 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo elgesį ne kaip vienkartinį veiksmą, o veiksmų visumą, atsižvelgė į šalių amžių, giminystę, jų asmenines savybes ir nustatė, kad atsakovas (sūnus) pakankamai jauno amžiaus (gim. 1963 m.) gyvena asocialiai, atliko prieš ieškovę (motina), kuri yra senyvo amžiaus (74 metai) asmuo, tokius veiksmus (triukšmavo, girtavo, užgauliojo, trukdė rimtį ir poilsį, įžeidinėjo ieškovę, smurtavo), kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, ir tuo pagrindu panaikino dovanojimo sandorį. Kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, ir atmeta apelianto motyvus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai išaiškintos CK 6.472 str. 1 d. dispozicijos bei dėl to , jog teismo sprendimas neatitinka teisingumo kriterijaus, nes tam nepateikta jokių dėmesio vertų argumentų.

25Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str.). Atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovės vardu surašė advokatas, kuriam ieškovė už tai sumokėjo 300 Lt (kvitas Nr. 517759; 2 t., b. l. 9). Teisėjų kolegija pripažino ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus teisingais ir vadovavosi šiuo procesiniu dokumentu nutartyje. Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes jos yra įrodytos, protingo dydžio ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą“ maksimalaus advokato išlaidų atlyginimo dydžio.

27Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

Nutarė

29Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo nekeisti. Priteisti iš atsakovo S. B. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) 300 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. B. (a. k. ( - ) gyv. ( - )).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Egidijaus Tamašausko,... 3. sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,... 4. dalyvaujant ieškovei S. B., atsakovo S. B. atstovei advokatei A. N.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B.... 6. Ieškovė S. B. patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti 1993-07-22... 7. Ieškovė nurodė, kad dovanojimo sutartis turi būti panaikinta CK 6.472 str.... 8. Atsakovas S. B. su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį... 9. .... 10. Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas prašė bylą... 11. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad 1993-07-22 dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo savo... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo... 14. 1) teismas atsižvelgė ir vertino tik ieškovės liudytojų parodymus, kurių... 15. 2) teismas neatsižvelgė, kad atsakovą iškeldinus iš gyvenamųjų patalpų,... 16. 3) ieškovė daugiausia rėmėsi liudytojų parodymais, nepateikė pakankamai... 17. 4) teismo sprendimas neatitinka jokių teisingumo kriterijų.... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė S. B. su apeliaciniu skundu... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VĮ Registrų centro... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Teisėjų kolegija nesivadovauja liudytojų R. M. ir V. B. parodymais, nes jie... 23. Taip pat nėra teisiškai reikšmingas liudytojo S. A. paaiškinimas (1 t., b.... 24. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad byloje neįrodytos ieškovės... 25. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies... 27. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,... 29. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo...