Byla 2A-518/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui A. I. , atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Žanai Sarapinienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-313-360/2009 pagal ieškovo P. Š. (P. Š. ) ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas P. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, prašydamas pripažinti, jog buvo pažeista ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, o taip pat priteisti iš atsakovo 6280 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 metais jis buvo įtariamas ir kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sunkiai ir nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų. Be to, P. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. sausio 1 d., apie 3 val., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pargriovė nukentėjusįjį J. S. ant žemės ir dantimis nukando jam dalį kairės ausies, dėl to J. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. dėl ausies sužalojimo – minkštųjų audinių, kremzlės defekto, susidarė neoperaciniu būdu nepataisomas kūno subjaurojimas, sukėlęs išreikštą ir akivaizdžią asimetriją. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004 metų sausio mėnesį. Šioje baudžiamojoje byloje 2004 m. kovo 15 d. ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2004 m. liepos 8 d. (116 dienų). Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą pagal LR BK 284 str. 1 d., 235 str. 2 d. 8 p., 238 str. 2 d. 8 p.. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė: pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad nusikalstamas veikas kartu su D. V. ir D. E. padarė P. Š. ir nurodė, kad P. Š. išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., 235 str. 2 d. 8 p., 238 str. 2 d. 8 p., neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme. Kadangi ieškovas buvo įtariamas ir kaltinamas nusikaltimo padarymu, jam buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, byla tęsėsi nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2007 m. vasario 15 d., buvo pažeista jo teisė, jog byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausia laiką, teisė į tinkamą procesą, tuo pačiu jam buvo padaryta didelė žala. Dėl pažeidimų ieškovas negavo jam priklausančių pajamų, neturėjo galimybės įsidarbinti kitame darbe, nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos, patyrė ilgalaikius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių su pažįstamais ir artimaisiais sumažėjimą. Nurodė, jog jo prašomą priteisti 6280 Lt turtinės žalos atlyginimą sudaro 2650 Lt negauto darbo užmokesčio darbovietėje nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d. (pagal 2003 m. balandžio 8 d. darbo sutartį su UAB „Kimula“ iki suėmimo paskyrimo buvo mokamas 530 Lt darbo užmokestis); 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant baudžiamąją bylą; 630 Lt suma, kuri buvo pervesta į ieškovo sąskaitą Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir kuri buvo panaudoti jam būnant suėmimo vietoje ir ten išleisti parduotuvėje perkant papildomai maistą ir kitus būtinus daiktus. Nurodė, jog dėl pareikšto kaltinimo padarius sunkų nusikaltimą, be pagrindo pritaikytų griežčiausių kardomųjų priemonių, proceso trukmės bei kaltinimo sunkumo jis patyrė neturtinę žalą –patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, gyveno emocinėje įtampoje, pergyveno dėl savo ateities. Emocinis stresas turėjo įtakos ieškovo sveikatos ir santykių šeimoje pablogėjimui.

5Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai LR Teisingumo ministerija, LR Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei nusprendė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui P. Š. 2023 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl negauto darbo užmokesčio, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas iš Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendžio nustatė, kad vienas iš P. Š. išteisinimo pagrindų – netinkamas įrodymų rinkimas, LR BPK 192 str. 1 d. įtvirtintos asmens parodymo atpažinti tvarkos pažeidimas, kadangi byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių P. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, netinkamą įrodymų rinkimą baudžiamojoje byloje vertintino kaip neteisėtą veiksmą (pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą). Teismas pripažino, kad būtent dėl to ieškovui buvo pareikšti įtarimai, jis atiduotas teismui, tai turėjo įtakos taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, t. y. kardomosios priemonės parinkimui ir kardomojo kalinimo laikui. Nustačius, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas bei kaltinimas ieškovui P. Š. , yra netinkamas ir juo remtis negalima, teismas sprendė, jog, nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų taikytos procesinės prievartos priemonės arba būtų taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės. Baudžiamojoje byloje ieškovui P. Š. pritaikius procesines prievartos priemones – suėmimą, ieškovas patyrė žalą, nes negavo 2 023 Lt darbo užmokesčio (kardomasis kalinimas truko 116 dienų, t. y. nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d.) (LR CK 6.247 str. 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškinio dalį dėl žalos, atsiradusios dėl neišmokėto darbo užmokesčio procesinių prievartos priemonių taikymo laikotarpiu, priteisimo (CK 6.272 str. 1 d.). Teismas sprendė, jog prašymas priteisti 630 Lt nepagrįstas ir atmestinas, nes nėra įrodymų, kad šių išlaidų suma laikytina ieškovui atsiradusia žala dėl taikytų prievartos priemonių. Teismas konstatavo, kad dėl taikytų procesinės prievartos priemonių ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių su pažįstamais ir artimaisiais sumažėjimu. Teismas, atsižvelgdamas į teisminę praktiką šios kategorijos bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendė, jog ieškovui iš atsakovo priteistinas 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 str. 2 d., 6.272 str. 3 d.). Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą pripažinti, jog buvo pažeista ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes byloje be ieškovo baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti dar du asmenys, atliekamos apklausos, kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai ir nuo įtarimo paskelbimo iki išteisinamojo nuosprendžio praėjo vieneri metai. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, atlyginimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 293 str. 1 p.).

7Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui P. Š. iš valstybės priteista 2023 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl negauto darbo užmokesčio, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, jog ieškinys skundžiamoje dalyje turėjo būti atmestas ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų padarymo fakto ir priežastinio ryšio. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu netinkamai surinkti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, t. y. kardomosios priemonės parinkimui. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažįstant asmenį kaltu nusikaltimo padarymu. Todėl teismas sprendime, vertindamas paskirtos kardomosios priemonės suėmimo pagrindus, nepagrįstai atsižvelgė ne į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bet į išteisinamajame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes. Skiriant kardomąsias priemones, yra atsižvelgiama į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie įrodymais gali būti pripažinti tik vėlesnėje baudžiamojoje proceso stadijoje. Tai, kad tam tikri duomenys nėra P. Š. kaltę patvirtinantys įrodymai, galėjo būti ir buvo nuspręsta tik išteisinamajame teismo nuosprendyje. Skiriant kardomąją priemonę, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tyrimo, teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus.

92. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. (2004 m. vasario 20 d. liudytojo apklausos protokolas) parodė, kad 2004 m. sausio 1 d. apie 3 val. jis buvo sumuštas D. V. , D. E. ir P. Š. . Muštynių metu jis buvo pargriautas ant žemės ir jam begulint visi trys spardė jį kojomis, po to P. Š. užgriuvęs ant jo ir nukando kairę ausį. 2004 m. vasario 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nukentėjęs J. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino P. Š. kaip jį mušusį ir dantimis jam nukandusį kairę ausį asmenį. Abejoti nukentėjusio parodymais nebuvo pagrindo. Kadangi P. Š. kviečiamas į apklausą neatvyko, pamatęs policijos pareigūnus, atvykusius jį pristatyti į Klaipėdos m. VPK, iššoko per buto langą ir pabėgo, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2004 m. kovo 15 d. nutarimu paskelbta įtariamojo P. Š. paieška. Tą pačią dieną kreiptasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu Nr. 7.2.2-48 dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Prašymas buvo motyvuotas tuo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, atsižvelgiant į įtariamojo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumą, asmenybę (teistas, sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą buvo patrauktas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-006-01, kur buvo kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir kitų nusikaltimų padarymu, organizavimu, jam paskirta kardomoji priemonė namų areštas, tačiau jis šios kardomosios priemonės nesilaikė). Sulaikius įtariamąjį, 2009 m. kovo 16 d. buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu palikti galioti 2004 m. kovo 15 d. nutartį ir nustatyti kardomosios priemonės suėmimo terminą dviems mėnesiams. Teismas tenkino šį prokuroro pareiškimą, o Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė įtariamojo skundus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartis.

103. Taikytų kardomųjų priemonių pagrįstumas ir teisėtumas išteisinamajame teismo nuosprendyje nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas. Kardomosios priemonės yra skundžiamos tvarka, numatyta LR BPK XI ir XII skyriuose. Ieškovo atstovui skundžiant teismo nutartis dėl jo atžvilgiu pritaikytų kardomųjų priemonių skyrimo, nė viena iš jų nebuvo panaikinta instancine tvarka.

114. Teismo išvada, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurios dydis 10 000 Lt, nepagrįsta įrodymais, yra abstrakti ir neteisinga.

12Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui P. Š. iš valstybės priteista 2023 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl negauto darbo užmokesčio, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas sprendimu konstatuodamas, kad netinkamas įrodymų rinkimas vertintinas kaip neteisėtas veikimas, kuris turėjo įtakos suėmimo skyrimui, pažeidė LR CPK 141 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Teismas taip pat pažeidė LR CPK 141 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui, kuris skaičiuojamas nuo procesinio dokumento įteikimo dienos. Teismas neatsižvelgė, jog tiek ieškinyje, tiek rengiantis bylos nagrinėjimui ieškovas nurodė, kad žala atsirado dėl suėmimo ir per ilgo proceso. Suėmimo neteisėtumą ieškovas grindė tuo, kad jis buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Ieškovas nei ieškinyje, nei rengiantis bylos nagrinėjimui nenurodė, kad suėmimo neteisėtumą jis kildina ir iš kito procesinio ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliko veiksmo – parodymo atpažinti. Šį pagrindą jis nurodė pradėjus nagrinėti bylą iš esmės. Teismas sprendime nenurodė, kodėl atmetė šiuos atsakovo argumentus, dėl ko teismo sprendimas yra be motyvų (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

142. Net ir manant, kad nurodymas, jog žala kildinama ir iš kito procesinio ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliko veiksmo – parodymo atpažinti, nebuvo naujas ieškinio pagrindas, o tik įrodymas, kuriuo buvo įrodinėjamas suėmimo teisėtumas, ieškovas privalėjo ieškinyje ir parengiamojo posėdžio metu nurodyti, jog remsis šia aplinkybe, įrodinėdamas suėmimo neteisėtumą (LR CPK 226 str., 230 str.). Teismas, vadovaujantis LR CPK 181 straipsnio 2 dalimi, turėjo nepriimti ieškovo naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie galėjo būti nurodyti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

153. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, nesant nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, ieškovui galėjo būti netaikomos procesinės prievartos priemonės arba taikomos švelnesnės procesinės prievartos priemonės. Teismas nurodė, kad neteisėtas veiksmas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamas įrodymų rinkimas, tačiau turtinę ir neturtinę žalą ieškovui priteisė dėl kito procesinio veiksmo – ieškovui paskirto suėmimo, nors sprendime nekonstatavo, kad suėmimas buvo neteisėtas. Apeliantas mano, kad suėmimas buvo taikomas pagrįstai ir teisėtai – jis buvo paskirtas tam įgalioto asmens motyvuota nutartimi, išnagrinėjus prokuroro prašymą, dalyvaujant gynėjui. Suėmimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo apskųstas nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui, kuris pripažino suėmimą teisėtu ir pagrįstu. Baudžiamojoje byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Suėmimu buvo siekiama užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui. Skiriant suėmimą, buvo įvertinta tai, kad nuo pat proceso pradžios ieškovas bandė išvengti dalyvavimo procese. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos prokuratūros 2004 m. kovo 15 d. nutarimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas, pamatęs policijos pareigūnus, kurie norėjo jį pristatyti į Klaipėdos m. VPK, iššoko per buto langą ir pabėgo. Be to, skiriant suėmimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo anksčiau teistas, o Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje.

164. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 2023 Lt dėl suėmimo negautą darbo užmokestį, iš šios sumos neišskaičiuodamas fizinių asmenų pajamų mokesčio bei privalomojo socialinio draudimo įmokų. Per ieškovo suėmimo laiką nemokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis yra valstybės, bet ne jo paties patirta žala.

175. Teismas, priteisdamas ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nenurodė motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino būtent tokia, o ne kitokia pinigų suma. Teismas sprendime turėjo aptarti įrodymus, kurių pagrindu jis padarė išvadą, jog ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių su pažįstamais ir artimaisiais sumažėjimą. Tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad neturtinę žalą ieškovas patyrė ne tik dėl paskirto suėmimo, bet ir dėl to, kad tuo pačiu metu jo atžvilgiu buvo pradėtas kitas baudžiamasis procesas, kuriame jis buvo kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir kitų nusikaltimų padarymu, organizavimu. Minėto baudžiamojo persekiojimo metu ieškovo teisės ir bendravimo galimybės taip pat buvo ribojamos – jam buvo paskirtas namų areštas. Teismas neįvertino, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat gali būti asmens pažeistų teisių gynybos būdas.

186. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažeidė LR CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė neproporcingai patenkintam reikalavimui.

19Ieškovas P. Š. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, kurios nebuvo susijusios su kardomosios priemonės P. Š. paskyrimu. Prokuratūra, kreipdamasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu Nr. 7.2.2-48 dėl kardomosios priemonės suėmimo P. Š. paskyrimo, o taip pat ir vėlesniuose pareiškimuose ieškovui pareikštus įtarimus grindė vien tik asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, kurie teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais pripažinti pažeidžiančiais LR BPK 192 straipsnio 1 dalį. Nesant pakankamai įrodymų dėl P. Š. įvykdyto nusikaltimo, jam negalėjo būti paskirta ir kardomoji priemonė. Prokuratūra nemini pirmojo nukentėjusiojo J. S. apklausos protokolo, kuriame jis teigė, kad nematė jį sumušusių asmenų ir negalėtų jų atpažinti. Prokuratūra klaidina teismą, nurodydama, kad P. Š. , kviečiamas į apklausą, neatvyko, kadangi jis į apklausą nebuvo kviečiamas. 2004 m. kovo 15 d., skelbiant ieškovo paiešką, buvo padarytos skubotos ir nepagrįstos išvados dėl jo pabėgimo, kadangi jis buvo rastas tą pačią dieną. Įvertinant nuosprendyje konstatuotus pažeidimus, atliekant asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką veiksmus, jie tapo neteisėtais ne po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, o nuo jų atlikimo. Ieškovas nesutinka ir su apelianto LR Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentais, kadangi ieškinyje buvo išdėstytas reikalavimo pagrindas, prie ieškinio pridėti dokumentai, prijungta baudžiamosios bylos medžiaga, aiškiai suformuluotas reikalavimo pagrindas ir dalykas. Pradėjus nagrinėti bylą teisme, apelianto atstovas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais neprašė teismo padaryti pertrauką ar bylos nagrinėjimą atidėti dėl būtinumo pasirengti bylai. Mano, jog teismas teisingai įvertino neturtinės žalos dydį ir jį tinkamai motyvavo.

20Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

22Nagrinėjamu atveju pareikštais apeliaciniais skundais ginčijamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas toje dalyje, kuria teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus ir iš Lietuvos valstybės ieškovo P. Š. naudai priteisė 2023 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

23

24Dėl bylos nagrinėjimo ribų

25Nagrinėjamoje byloje ieškovas P. Š. pareiškė ieškinį valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ieškinio pagrindą sudarė ieškovo argumentai dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė nepagrįstai pareiškus jam įtarimą ir kaltinimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o taip pat pažeidus jo teisę į tinkamą procesą dėl nepagrįsto griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo (suėmimas tęsėsi nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d.) paskyrimo, baudžiamosios bylos neištyrimo ir neišnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką (baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas tęsėsi nuo 2004 m. sausio mėnesio iki 2007 m. vasario 15 d.).

26Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus ir priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 2023 Lt turtinės bei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pripažinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo tvarka (BPK 192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens parodymo atpažinti tvarka), kas sąlygojo tai, jog ieškovui P. Š. įtarimai ir kaltinimas buvo pareikšti bei procesinė prievartos priemonė (kardomoji priemonė – suėmimas) buvo paskirta duomenų, kurie BPK 20 straipsnio prasme nelaikytini įrodymais, pagrindu.

27LR Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį ne tuo pagrindu ir peržengė ieškinio ribas, nes ieškovas jam paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) neteisėtumą grindė tuo, jog jis buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Analizuodama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esant pareikštam ieškiniui, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškinyje ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 146 str. 2 d. 7 p.). Ieškinio pagrindą sudaro ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 146 str. 2 d. 6 p.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto LR Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas. Pažymėtina, jog būtinumą nagrinėjamoje byloje įvertinti ieškovui P. Š. paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) teisėtumą sąlygojo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas, jog jam nepagrįstai nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d. buvo paskirta pati griežčiausia procesinė prievartos priemonė - suėmimas. Šiuo faktiniu ieškinio pagrindu ieškovas P. Š. grindė ir ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, kurią jis patyrė dėl suėmimo laikotarpiu negautų pajamų, atlyginimo. Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo teisėtumo vertinimas yra susijęs su sąlygų, būtinų šios procesinės prievartos priemonės paskyrimui, nustatymu, t. y. ar skiriant suėmimą buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.), o taip pat ar buvo BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo pagrindai. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į P. Š. išteisinimo pagrindą (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) ir konstatuotus įrodymų gavimo tvarkos pažeidimus, pagrįstai atliko ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų įvertinimą, spręsdamas dėl ieškovui pareikšto įtarimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaip būtinos suėmimo taikymo sąlygos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas suėmimo paskyrimo bei pratęsimo teisėtumo vertinimą atliko tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek prie jos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00018-04 esančių duomenų pagrindu. Apeliantai, atsižvelgdami į tai, jog ieškinio pagrindą sudarė ieškovo argumentai dėl neteisėto suėmimo, kuriuo ieškovas tiesiogiai grindė savo reikalavimą dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, turėjo galimybę pateikti savo nesutikimo su ieškovo argumentais dėl jam paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) neteisėtumo motyvus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

28Dėl teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimo

29CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.

30Nagrinėjamoje byloje yra kilęs įrodymų gavimo tvarkos ikiteisminio tyrimo metu pažeidimo klausimas ir šių pažeidimų galimos įtakos procesinių prievartos priemonių paskyrimui, t. y. ar BPK 192 straipsnyje įtvirtintos asmens parodymo atpažinti tvarkos pažeidimas galėjo turėti įtakos tam, kad ieškovui P. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisėtai paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

31Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga. Pagrįstas įtarimas suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką ( Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgement of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; kt.). Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionalinės valdžios institucijos, būtent teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (žr. Smirnova v. Russia, nos. 46133/99 and 48183/99, judgement of 24 July 2003; Becciev v. Moldova, no. 9190/03, judgement of 4 October 2005; Morkūnas v. Lithuania, no. 29798/02, decision of 12 April 2007; kt.).

32Iš baudžiamosios bylos Nr. 33-1-00018-04 medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 2004 m. kovo 15 d. nutarimu P. Š. pripažinus įtariamuoju pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (baudž. byla Nr. 33-1-00018-04, 2 t., b.l. 70), Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2004 m. kovo 15 d. nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis P. Š. padarė jam inkriminuojamas veikas: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, atpažinimo iš fotonuotraukų bei vaizdo įrašų protokolai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga (baudž. byla Nr. 33-1-00018-04, 2 t., b.l. 74-75). To paties teismo 2004 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė (suėmimas) buvo palikta galioti, skiriant įtariamajam P. Š. kardomąją priemonę (suėmimą) dviems mėnesiams (baudž. byla Nr. 33-1-00018-04, 2 t., b.l. 94-95). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi ir 2004 m. birželio 15 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas atitinkamai vienam mėnesiui ir dvidešimt dienų (baudž. byla Nr. 33-1-00018-04, 2 t., 104-105, 116-117).

33Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2009 m. vasario 24 d. sprendimu konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad ieškovas P. Š. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas sprendė, jog, byloje nustačius, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas ieškovui pareikštas įtarimas bei kaltinimas, yra netinkamas ir juo remtis negalima, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog, nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų taikytos procesinės prievartos priemonės arba būtų taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

34Pažymėtina, jog dėl galimybės baudžiamojo byloje Nr. 33-1-00018-04 esančius asmens parodymo atpažinti protokolus vertinti kaip įrodymus, patvirtinančius, jog P. Š. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 205 m. kovo 22 d. nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartyje. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog „Pagrindiniai įrodymai, be nukentėjusiojo J. S. parodymų, kuriais grindžiami apeliacinio skundo argumentai, tai liudytojos K. Š. parodymai bei parodymų atpažinti, kurių metu nukentėjusysis J. S. ir nepilnametė liudytoja K. Š. atpažino P. Š. , protokolai (t. 1, b. l. 21 – 23, 52). <...> pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis J. S. parodė, jog prieš procesinio veiksmo - asmens parodymo atpažinti atlikimą prokuratūroje, policijos komisariate tyrėjas jam parodė keletą nuotraukų, tarp kurių buvo ir P. Š. bei nuteistųjų D. V. ir D. E. nuotraukos, t. y. pirmą kartą P. Š. nukentėjusysis J. S. atpažino policijos komisariate ir tik vėliau, policijos komisariate atpažintą P. Š. , pagal nuotraukas nukentėjusysis J. S. atpažino prokuratūroje. Nepilnametė liudytoja K. Š. bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė V. G., kuri dalyvavo apklausiant K. Š. , taip pat nurodė, jog dar prieš asmens parodymą atpažinti iš vaizdo įrašo, K. Š. buvo pateikta atpažinimui P. Š. nuotrauka. Todėl toks procesinis veiksmas – asmens parodymas atpažinti, kai dar prieš atpažinimą atpažįstančiajam parodoma atpažintino asmens nuotrauka, netenka prasmės. Dėl šio pažeidimo nukentėjusiojo J. S. ir liudytojos K. Š. asmens parodymo atpažinti protokolai nelaikytini įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme“ (baudž. byla Nr. 33-1-00018-04, 4 t., b.l. 226-232). Analogiškos išvados yra padarytos ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. priimtame išteisinamajame nuosprendyje (baudž. byla Nr. 33-1-00018-04, 4 t., b.l. 46-60).

35Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui pritaikytos kardomosios priemonės teisėtumo, tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis dėl ieškovui pareikšto įtarimo pagrįstumo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, kaip nusikaltimą padaręs asmuo, buvo įvardintas tik po to, kai nukentėjusiajam J. S. ir nepilnametei liudytojai K. Š. buvo parodytos ieškovo kaip nusikaltimą padariusio asmens nuotraukos, atliekant asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu ieškovo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu patvirtinantys įrodymai buvo gauti pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus, ir šie pažeidimai nėra formalūs, o susiję su galimybe ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis vertinti kaip objektyvius ir patikimus ieškovo kaltę patvirtinančius įrodymus BPK 20 straipsnio prasme, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas konstatuoti, kad, nesant šių įrodymų, teismas nebūtų turėjęs pagrindo skirti griežčiausią procesinę prievartos priemonę. Kadangi kardomosios priemonės suėmimo paskyrimą sąlygojo duomenys, gauti pažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos reikalavimus, o teismui sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo nebuvo pateikta kitokių įrodymų, sudarančių pagrindą įtarti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas ieškovo suėmimą, trukusį nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d., pripažinti neteisėtu. Nesant objektyvių įrodymų, kad ieškovas buvo nusikaltimo vietoje nusikaltimo padarymo metu, ieškovo kaip įtariamojo padarius nusikaltimą objektyvaus atpažinimo, t.y. nesant pagrįsto įtarimo, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ieškovui teisėtumą sąlygojo ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog ieškovas kviečiamas neatvyko į apklausą, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2004 m. kovo 15 d. nutarimu buvo paskelbta jo paieška ir kitos aplinkybės, susijusios su ieškovo asmenybe, teistumu, įtariamojo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumu.

36Dėl atlygintinos žalos

37Teisės normose įtvirtintas realios žalos, patirtos dėl nurodytų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo principas reiškia, kad asmeniui turi būti atlyginami tie turtiniai nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, t. y. atlyginamos pajamos, kurias asmuo, būdamas nesuvaržytas procesinės prievartos priemonių taikymo, gaudavo ar neabejotinai būtų gavęs, jei jo laisvė nebūtų buvusi suvaržyta, ir būtent laisvės suvaržymas yra tokio turtinio praradimo priežastis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas iki jo suėmimo dirbo UAB „Kimula“ tiekėju ir 2003 m. balandžio 8 d. darbo sutartimi Nr. 45 darbdavys buvo įsipareigojęs jam mokėti 530 Lt darbo užmokestį (b.l. 27-28). Taigi darytina išvada, kad ieškovas dėl neteisėto suėmimo negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei jo atžvilgiu nebūtų pritaikytos šios procesinės prievartos priemonės.

38Pagal ieškovo P. Š. teisės į žalos atlyginimą atsiradimo metu galiojusio 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto redakciją, sumos materialinei žalai atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti buvo neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto LR Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentu, kad, ieškovo naudai priteisdamas negautas pajamas už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d. neatskaičius mokesčių, pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas ieškovui gauti daugiau, negu realiai padaryta žalos. Taip pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu sumos turtinei žalai atlyginti už atitinkamą laikotarpį yra pagal įstatymus priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tai neteisėto suėmimo atveju jo negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo vidutinį darbo užmokestį, iš kurio yra išskaičiuoti privalomi į biudžetą mokesčiai.

39Ieškovas buvo suimtas nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2004 m. liepos 8 d. (84 darbo dienos), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą dėl negautų pajamų neteisėto suėmimo laikotarpiu. Iš ieškovo 530 Lt dydžio darbo užmokesčio atskaičius privalomuosius į biudžetą mokėtinus mokesčius (pritaikius 290 Lt NPD, atskaičius 33 proc. GPM ir 3 proc. socialinio draudimo įmokas), darytina išvada, jog P. Š. 2004 m. kovo mėnesį negavo 287,43 Lt pajamų (už 13 darbo dienų), 2004 m. balandžio – birželio mėnesiais – po 434,90 Lt pajamų, o 2004 m. liepos mėnesį – 140,20 Lt pajamų (už 6 darbo dienas). Iš viso ieškovas neteisėto suėmimo laikotarpiu negavo 1732,33 Lt pajamų, kurios turėjo būti priteistos kaip turtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimas keistinas ir iš Lietuvos valstybės ieškovui priteista turtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1732,33 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

40Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrosiomis žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis (CK 6.250 str. 2 d.), taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, tokius kaip asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės dydį, sulaikymo, neteisėto suėmimo laiką, informacijos apie sulaikymą, suėmimą paskleidimą visuomenėje, paties įtariamojo ar kaltinamojo elgesį. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

41Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju dėl neteisėto P. Š. suėmimo buvo apribota ne tik jo judėjimo laisvė, tačiau jis neabejotinai patyrė ir kitų su neteisėtu suėmimu susijusių teisių nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007).

42Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis teisingai kompensuoja ieškovo patirtą neturtinę žalą bei kitus nurodytus ieškovo turtinio ir neturtinio pobūdžio praradimus, laiko, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovui P. Š. iš Lietuvos valstybės buvo priteistas 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Apelianto LR Teisingumo ministerijos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 2000 Lt atstovavimo išlaidų (pagal byloje esančius dokumentus advokatui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme buvo sumokėta 3000 Lt), pripažintinas nepagrįstu. 2000 Lt suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo priteista atsižvelgiant į visus vertintinus kriterijus ir aplinkybes: bylos apimtį, sudėtingumą, pirmosios instancijos teisme atliktus atstovavimo veiksmus (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu N. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktas), taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ši suma laikytina pagrįsta, todėl nekeistina.

45Ieškovas P. Š. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 1190 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias jis patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, į tai, kad LR Teisingumo ministerijos apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš Lietuvos valstybės ieškovo P. Š. naudai priteisia 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.

48Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui P. Š. priteistą 2023 Lt turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1732 Lt.

49Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti P. Š. (asmens kodas ( - ) iš Lietuvos valstybės 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.