Byla 2A-953-153/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12838-191/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. V. dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas nurodė, kad Italijoje 2007-10-15 dėl transporto priemonės FIAT DUCATO, valst. Nr. ( - ), vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir sužaloti asmenys. Atsakovui A. V. priklausanti, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė FIAT DUCATO, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Ieškovas, gavęs Italijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimus sumokėti 9 856,03 eurus (34 030,90 Lt) dėl transporto priemone FIAT DUCATO, valst. Nr. ( - ), padarytos žalos reikalavimą pripažino ir sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso 9 856,03 eurus. Atsakovas gera valia nesutiko atlyginti ieškovo turėtų draudimo išmokos sumokėjimo išlaidų, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą.

3Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. V. 34 030,90 Lt nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1 021 Lt žyminį mokestį, bei 209,90 Lt už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dar 2005 m. lapkričio mėn. atsakovas A. V. su eismo įvykį sukėlusiu asmeniu italu C. F. M. sudarė automobilio FIAT DUCATO, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį už 4 000 Lt, rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nerašė, nes to nenumatė įstatymas (LR CK 1.72 str. 1 d.). Automobilis liko neperregistruotas, nes iš C. F. M. atsakovas jokių žinių nesulaukė.

5Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

6Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, jog atsakovas nuo 2005 m. lapkričio mėn. nebebuvo automobilio FIAT DUCATO savininkas. Tai teismas nustatė remdamasis atsakovo paaiškinimu, liudytojos J. P. parodymais. Taigi atsakovas neturėjo pareigos šios transporto priemonės apdrausti. Teismo nuomone, tikėtina, jog automobilis buvo parduotas už 4 000 Lt, dėl to remiantis tuo metu galiojusiu įstatymu nebuvo būtina automobilio pardavimo sandorio įforminti rašytine forma (LR CK 1.72 str. 1 d.). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį buvus , teismo manymu, įrodo aplinkybė, kad atsakovas, jo teigimu, nėra buvęs Italijoje, nemoka italų kalbos, todėl negalėjo kitokiu pagrindu šio automobilio perleisti ar duoti juo naudotis nepažįstamam asmeniui.

7Apeliaciniu skundu Kauno m. apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą skundžia ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris nurodė, kad byloje priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, jeigu teismas priimdamas jį: netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti; taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti. Apeliantas prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį patenkinti dėl šių motyvų:

8Kauno m. apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, jog: „...autoįvykio dieną atsakovas nebuvo transporto priemonės savininkas, todėl jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje" prieštarauja TPVCAPD įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, nes ji yra paremta vien tik atsakovo paaiškinimais, liudytojo parodymais bei nepagrįstomis prielaidomis. Pareiga įrodyti nuosavybės teisės perleidimo faktą tenka atsakovui (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), Teismų praktika, Biuletenis Nr. 34, Vilnius 2011, 372 psl.). LAT nedviprasmiškai pasisakė, kad buvęs savininkas galėtų įrodyti, jog automobilį pardavė kitam konkrečiam asmeniui, tuo pačiu – išvengti atsakomybės prieš apeliantą, tik pateikdamas rašytinį (pirkimo-pardavimo sutartį, paaiškinimą, ar pan.) ar žodinį paties tariamo pirkėjo patvirtinimą, jog būtent jis įsigijo transporto priemonę. O liudytojų parodymai apie tariamą transporto priemonės pardavimo sandorį nėra pakankami išvadai, jog transporto priemonės savininkas, o tuo pačiu ir atsakingas asmuo prieš apeliantą, yra kitas negu VĮ „Regitra“ tvarkomame registre nurodomas asmuo. Pirmosios instancijos teismas ignoravo LAT formuojamą praktiką (CPK 4 straipsnis) ir, vadovaudamasis tik paties atsakovo paaiškinimais bei liudytojo parodymais, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

9Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi paties atsakovo, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, teiginiai yra gynybiniai ir vertintini tik kritiškai, atsakovas: nenurodė nei tikslios tariamai įvykusio sandorio datos, nei tikslių tariamo pirkėjo duomenų; nenurodė, kokia kalba buvo tariamai sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, liudytojos J. P. parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes ji yra akivaizdžiai suinteresuotas byloje asmuo – atsakovo pažįstama; apelianto manymu, neįtikėtina, jog liudytoja tiksliai atsimena apie prieš šešerius metus tariamai įvykusius įvykius ir kad atsakovas atsiskaitė jai apie tai, jog atvyko į kavinę sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio, nors liudytoja negalėjo nurodyti nei tariamai parduodamos transporto priemonės, nei asmens, kuriam tariamai buvo parduota transporto priemonė, duomenų. Atsakovo teismui pateikti paaiškinimai nebuvo teikiami apeliantui, kai atsakovas gavo jam adresuotas pretenzijas, apie liudytoją J. P. nebuvo užsiminta nei viename atsakovo teismui teiktame procesiniame dokumente.

10Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas nurodė, kad prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

11Atsakovas neginčija bylos faktinių aplinkybių, kad ieškovas atlygino automobiliu, kuris registruotas atsakovo vardu, padarytą turtinę žalą, tačiau nesutinka su tuo, kad privalo atlyginti ieškovui draudimo išmokos išlaidų sumą. Atsakovas dar 2005 metais pardavė automobilį FIAT DUCATO, vals. Nr. ( - ), Italijos piliečiui, praėjus šešeriems metams po šios sutarties sudarymo dokumentas, kuris tariamai buvo surašytas, nėra išlikęs. Pateikdamas dubliką Kauno miesto apylinkės teismui atsakovas pateikė prašymą užklausti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenų apie eismo įvykį sukėlusio asmens C. F. M. gyvenamąją vietą, siekiant, jog šis asmuo būtų įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, ir tikėjosi, jog ieškovas, išmokėjęs 34 030,90 Lt žalos atlyginimą už C. F. M. padarytą žalą, turės išsamius šio asmens identifikacijos duomenis, tačiau duomenys į bylą nebuvo pateikti. Kitos institucijos atsakovui negalėjo suteikti reikiamos pagalbos. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog kavinėje „Šalia kelio“, kurioje buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovą matė viena jo pažįstama, t. y. J. P.. Atsakovas gyvena Vokietijoje ir glaudaus ryšio su Lietuvoje gyvenančiais draugais bei pažįstamais nepalaiko, nežinojo, ar pavyks šią liudytoją surasti ir ar ji galės atvykti į teismo posėdį. Todėl pagrįstai tikėjosi, kad teismui bus pateikti duomenys apie C. F. M. gyvenamąją vietą, tad liudytojų parodymai nebus vienintelis įrodymas pirkimo-pardavimo sutarčiai patvirtinti. Civilinė byla buvo nagrinėjama žodžiu. Ieškovas pats teismo posėdžiuose nedalyvavo ir nepasinaudojo jam suteikta teise užduoti klausimų nei atsakovui, nei apklaustai liudytojai, siekdamas išsiaiškinti bylos aplinkybes (LR CPK 192 str. 6 d.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad liudytoja negalėjo tiksliai įvardinti nei asmens, kuriam pardavė automobilį, nei pačios transporto priemonės duomenų, atsakovo manymu, nėra logiška, kadangi atsakovas nepateikė jai tikslios ataskaitos apie automobilio pardavimą (be to, kad pasakė, jog jį pardavė), be to, nuo šio įvykio praėjo daugiau nei šešeri metai. Atsakovas perdavė pirkėjui automobilį su nuosavybę liudijančiais dokumentais bei draudimo sutartimi (automobilis buvo parduotas vis dar galiojant draudimo sutarčiai), o jis atsakovui sumokėjo 4 000 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne vien liudytojos paaiškinimais, bet ir visa faktiškai susiklosčiusia situacija, atsižvelgė į atsakovo pastangas įtraukti į bylą žalą sukėlusį asmenį, taip pat vadovavosi protingumo principais. Teismas deramai atsižvelgė į atsakovo parodymų nuoseklumą. Teismui paprašius pateikti duomenis apie automobilio FIAT DUCATO, vals. Nr. ( - ), draudimo sutarties galiojimo datą, paaiškėjo, jog automobilis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu iš tiesų buvo apdraustas, bei tai, kad automobilių prekyba atsakovas nesiverčia, tai buvo vienintelis atsakovo parduotas automobilis. Atsakovas neturėjo prekybos patirties. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas, įvertinęs įrodymų visetą priėjo prie teisingos išvados ir nustatė teisingas aplinkybes. Apelianto teiginys, kad teismas nesivadovavo teisės norma, kuri taikytina byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes, arba vadovavosi teisės norma, kuri ginčo teisinių santykių nereglamentuoja, turėtų būti vertinama kritiškai, nes apeliantas nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas teismas pažeidė – kokio įstatymo netaikė ar kokį turėjo taikyti. Apelianto nurodomo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kuriuo nustatyta, kad vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, gauti, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Nors šiuo atveju atsakovas ėmėsi būtiniausių pastangų, kad C. F. M. būtų įtrauktas į šią civilinę bylą, o apelianto nurodomoje byloje egzistavo reali galimybė į bylą įtraukti automobilį pirkusį asmenį, tačiau šia galimybe sąmoningai nebuvo pasinaudota.

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

13Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas lemia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje apeliacijos dalyką sudaro apelianto skundo teiginiai, susiję su netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų instituto, LAT kasacinės praktikos išaiškinimų taikymu sprendžiant klausimą, dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui ir ar jam dėl to kyla teisės aktais nustatyta pareiga atlyginti ieškovo turėtas draudimo išmokų išlaidas. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre, ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus ir aiškindamas CK 1.75 str. 1 d., numatančios privalomą teisinę sandorių registraciją, nuostatas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atvejais kasacinis teismas savo nutartyse dėl tokios sutarties registracijos ir jos teisinės reikšmės ne kartą yra pabrėžęs, jog ši teisės norma netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tokią kasacinio teismo išvadą suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-448; 2010-11-11 nutartis c. b. Nr. 3K-7-309/2010; 2010-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495; 2011-02-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2011). Todėl sutiktina su atsakovu, kad vien transporto priemonės neperregistravimas naujajam pirkėjui savaime dar nereiškia, kad ankstesniojo savininko nuosavybės teisė į automobilį dar nepasibaigusi. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovui pareikštus ieškovo reikalavimus, nepagrįstai įvardijo tinkamai įgyvendintą atsakovo pareigą įrodyti automobilio pardavimo faktą kitam asmeniui ir nepagrįstai priėjo prie išvados, jog šis paneigė registre išviešinto automobilio savininko prezumpciją. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais svarstomu klausimu, nurodo, kad tokioje situacijoje, kuomet dėl naudojimosi ir transporto priemonės valdymo kyla realių turtinių padarinių ir ginčas dėl to nagrinėjamas teisme, atsakovui nepakanka byloje patvirtinti, kad automobilis buvo parduotas dar iki padaryto eismo įvykio, tariamai 2005 m., galimai C. F. M. Kadangi būtent atsakovui tenka pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti jo nuosavybės teise įregistruoto turto pardavimo faktą ir taip paneigti prievolės ieškovui buvimą (CPK 12 str., 178 str.), tačiau atsakovas jokių kitų objektyvių duomenų tokiems savo teiginiams patvirtinti, išskyrus atsakovo paaiškinimą pripažinimą teismui (b. l. 94, 130, 1 t.), kad automobilį pardavė 2005 m., atsakovo rašytinį paaiškinimą, jog atsakovas nėra tikras, ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su eismo įvykį sukėlusiu asmeniu C. F. M., bei liudytojos J. P. paaiškinimą (b. l. 128–130, 1 t.), kuri patvirtino, kad kavinėje atsakovas paaiškino, jog pardavė mašiną, o kartu su atsakovu buvę kavinėje žmonės skaičiavo pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir negali būti vertinami kaip tinkama įrodinėjimo priemonė ginčo automobilio pardavimo-pirkimo 2005 m. faktui įrodyti. Tinkamais įrodymais byloje galėjo būti, pavyzdžiui, pinigų už parduotą turtą gavimo dokumentas (raštelis, pakvitavimas), nes, kaip nurodė atsakovas, asmuo, nupirkęs automobilį, sumokėjo jam 4000 Lt, atsakovo kreipimasis į teismą dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo pagal CK 6.309 str. 3 d., juolab kalbama apie padidinto pavojaus šaltinio valdymo perdavimą kitam asmeniui ir galimas su tuo susijusią riziką, VĮ „Regitra“ adresuotas rašytinis pranešimas apie pasikeitusius šio automobilio savininko duomenis ir pan. Tas faktas, kad atsakovas neturėjo automobilio pirkimo-pardavimo patirties ar nebuvo Italijoje, neatleidžia atsakovo nuo turtinės atsakomybės, nes atsakovas elgėsi neapdairiai, neprotingai, nesąžiningai nepasirūpino pirkimo-pardavimo sutarties įforminimu ir išviešinimu, todėl negali reikalauti iš ieškovo, kad pastarasis pasirūpintų įrodymais atsakovo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti arba atleistų atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovui draudimo išmokos išlaidas. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, dėl to ieškovo ieškinį atmetė nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio atlygintinio perleidimo (pardavimo) faktas kitam asmeniui bei tokio sandorio sudarymas šioje byloje neįrodyti (CPK 185 str.). Automobilio FIAT DUCATO, valst. Nr. ( - ), savininku autoįvykio momentu, t. y. 2007-10-15, tebebuvo atsakovas, taigi priešingai, nei teigia atsakovas ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Atmestinas atsakovo motyvas dėl procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad kavinėje atsakovas sutiko pažįstamą J. P., kuri gali paliudyti sandorio sudarymo aplinkybes, nes atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 53) atsakovas nenurodė, jog tai yra J. P., o tiesiog parašė, kad kavinėje sutiko pažįstamą, kuriai pasakė, kad pardavė mašiną. Taigi liudytojos paaiškinimas dėl sutarties sudarymo vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, nes apie ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą liudytoja sužinojo iš atsakovo, tai liudytoja patvirtino teismo posėdyje (1 t., b. l. 130). Atsakovo į apeliacinį skundą motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį kaip neįrodytą remdamasis atsakovo parodymų nuoseklumu, yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovas pripažino, kad dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Bylos duomenimis, ieškovas kreipėsi į teismą 2011-06-07 (1 t., b. l. 3–5), eismo įvykis įvyko 2007-10-15 (1 t., b. l. 14), 2008-09-23, 2011-05-23 (1 t., b. l. 33, 35) ieškovas informavo atsakovą dėl įvykusio Italijoje eismo įvykio ir atsakovo pareigos atlyginti žalą ieškovui. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad atsakovas turėjo protingą terminą įrodymams dėl automobilio pardavimo surinkti, tačiau savo teisėmis nepasirūpino. Taip pat negalima sutikti su atsakovo motyvais, kad jis dėjo būtiniausias pastangas, jog į bylą būtų įtrauktas C. F. M., nes šio asmens nustatymu atsakovas pradėjo domėtis tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo prielaidos, kad duomenis į bylą apie C. F. M. pateiks ieškovas, yra nepagrįstos ir nesudarančios pagrindo pripažinti, kad atsakovas negali pateikti įrodymų į bylą dėl ieškovo neveikimo. Nėra teisiškai reikšmingas atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad atsakovas tikėjosi, jog byloje bus įtrauktas ir apklaustas avarijos kaltininkas C. F. M., nes atsakovas nenurodo, kokias aplinkybes, kurios nebuvo išaiškintos nedalyvaujant C. F. M., norėtų išaiškinti byloje. Iš atsakovo procesinių dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovas pardavė automobilį asmeniui vardu F., tačiau praėjus 6 metams po automobilio pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo atsakovas nėra tikras dėl šio asmens tapatybės (1 t., b. l. 77–78). Atsakovo prašymu ir teismo nurodymu ieškovas rinko informaciją apie avarijos kaltininką, tačiau duomenų negavo, tai patvirtina bylos medžiaga (1 t., b. l. 106–107). Tas faktas, kad C. F. M. eismo įvykio dokumentuose nurodytas kaip eismo įvykio kaltininkas, byloje neginčijama (1 t., b. l. 14), tačiau nenuginčijus aplinkybės, jog eismo įvykio momentu atsakovas valdė nuosavybės teise ginčo automobilį, C. F. Mi. dalyvavimas ar nedalyvavimas byloje neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti ieškovui draudimo išmoką, nes ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą atlyginti žalą. Todėl atsakovo motyvai dėl byloje nepateiktos informacijos apie avarijos kaltininko buvimo vietą ir jo nedalyvavimą byloje nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovo nurodytos ieškinio pareiškime aplinkybės dėl atsakovo pareigos sumokėti žalą negali būti nustatytos byloje esančiais įrodymais (1 t., b. l. 3–44). Ieškinio reikalavimui įrodyti ieškovas pateikė nemaža rašytinių įrodymų, kurie nėra nuginčyti jokiais kitais įrodymais ir patvirtina, kad atsakovo vardu registruotas automobilis FIAT DUCATO, valst. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 7), vairuojamas C. F. M., 2007-10-15 įvykdė avariją, kurios kaltininku pripažintas C. F. M.. Eismo įvykio metu atsakovo vardu registruotas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas, vykdydamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 4 d., sumokėjo Italijos nacionalinio draudikų biurui 9 856,03 EUR (1 t., b. l. 15–16, 31–32), tad įgijo teisę regreso tvarka šią išmokos sumą išreikalauti iš atsakovo (CK 6.270, 6.280 str. 1 d., TPVCAPD įst. 23 str.), t. y. 34 030,90 Lt nuostolių atlyginimą. Atsakovas gera valia nesutiko atlyginti ieškovui patirtų draudimo išmokos išlaidų, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo, dėl to atsirado papildomų išlaidų – žyminio mokesčio ir pateikiamų su ieškiniu priedų vertimo, kurias taip pat privalo atlyginti atsakovas (CPK 88 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str.). Esant tokioms aplinkybėms ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas (CK 6.245–249 str.), teismo sprendimas panaikinamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimai tenkintini kaip pagrįsti ir įrodyti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir ieškovui tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 28, 1 t., b. l., 6, 36, 37), nes jos yra įrodytos rašytiniais įrodymais bei susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 93 str. 1 d. 91 str. 1 d., 96, 92 str., 88 str. 3 p.).

14Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

Nutarė

15Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

16Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. ( - )):

17ieškiniui patenkinti 34 030,90 (trisdešimt keturis tūkstančius trisdešimt litų 90 ct) Lt;

18bylinėjimosi išlaidoms atlyginti: 1 021 (vieno tūkstančio dvidešimt vieno) Lt žyminio mokesčio išlaidas už ieškinio pareiškimą, 209,90 (du šimtus devynis Lt 90 ct) Lt už vertėjo paslaugas, 1 021 (vieno tūkstančio dvidešimt vieno) Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą;

19penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (34 030,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, Algirdo g. 38,Vilnius, a. s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440);

2014,40Lt pašto išlaidas, susiejusias su dokumentų įteikimu, valstybei – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105 Kaunas, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas nurodė, kad Italijoje 2007-10-15 dėl transporto priemonės FIAT... 3. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. V. 34 030,90 Lt nuostolių... 4. Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dar 2005 m. lapkričio... 5. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovo... 6. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, jog... 7. Apeliaciniu skundu Kauno m. apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą skundžia... 8. Kauno m. apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, jog: „...autoįvykio... 9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir... 10. Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas nurodė, kad prašo palikti galioti... 11. Atsakovas neginčija bylos faktinių aplinkybių, kad ieškovas atlygino... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 14. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,... 15. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti,... 16. Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. ( - )):... 17. ieškiniui patenkinti 34 030,90 (trisdešimt keturis tūkstančius trisdešimt... 18. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti: 1 021 (vieno tūkstančio dvidešimt vieno)... 19. penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (34 030,90 Lt) nuo... 20. 14,40Lt pašto išlaidas, susiejusias su dokumentų įteikimu, valstybei –...