Byla e2A-1036-881/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6798-433/2017 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. O., trečiajam asmeniui UAB ,,Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. O. 6 283,55 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 26 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) draudėjai V. P. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą PZULT 1792267, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 26 d. buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, esantis ( - ), Vilniuje (toliau – butas Nr. 30). 2015 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės draustas turtas – butas Nr. 30 – buvo užlietas. Patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto, esančio ( - ), Vilniuje (toliau – butas Nr. 51). Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2015 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas apie įvykį, 2015 m. rugpjūčio 4 d. turto apžiūros aktas su priedu. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo papildomą 6 283,55 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą pagrindžia: 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra, 2015 m. gruodžio 12 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas (bei 2015 m. gruodžio 12 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis); 2015 m. spalio 23 d. pranešimas dėl žalos atlyginimo, 2015 m. spalio 23 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma ir 2015 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas – patvirtinantys prieš tai išmokėtą 7 114,55 Eur draudimo išmokos dalį, dėl kurios atlyginimo subrogacijos tvarka su atsakovu buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016; 2015 m. gegužės 9 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2016 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas. Šiuo atveju dėl užliejimo metu padarytos žalos butui Nr. 30 yra atsakingas buto Nr. 51 savininkas – atsakovas V. O.. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 6 283,55 Eur sumai. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

72.

8Atsakovas V. O. atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad gavo iš ieškovės 2015 m. spalio 5 d. pretenziją Nr. 23/10-55820 (žalos bylos Nr. 2015/085116), kurioje buvo nurodyta, jog Draudimo bendrovė išmokėjo savo klientui, gyvenančiam ( - ), Vilniuje, 904,38 Eur dydžio išmoką už aplietame bute padarytą žalą. Kadangi vadovaujantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, o taip pat CK 6.266 straipsniu, 6.1015 straipsniu, ieškovė turi į jį subrogacijos teisę, paragino pervesti į ieškovės sąskaitą nurodytą sumą. Be to, atsakovas gavo 2015 m. lapkričio 5 d. pretenziją Nr. 23/10-55544 (žalos bylos Nr. 2015/085116), kurioje nurodyta, jog Draudimo bendrovė išmokėjo savo klientui, gyvenančiam adresu ( - ), Vilniuje, 8 018,93 Eur dydžio išmoką už aplietame bute padarytą žalą, kadangi ieškovė turi subrogacijos teisę, paragino jį pervesti į ieškovės sąskaitą 8 018,93 Eur sumą. Atsakovui kilus pagrįstų abejonių dėl iš jo reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, jis kreipėsi raštu į draudimo bendrovę bei prašė peržiūrėti reikalaujamos sumos dydį. Atsakovas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, jog žalos dydis nustatytas asmenų, galimai neturinčių įstatymo numatytų kvalifikacijos atestatų. Buto remonto darbų po užpylimo sąmata sudaryta vadovaujantis tik 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d. apžiūros aktais, kuriuos pasirašiusių draudiko atstovų kvalifikacija nenurodoma. Taigi, kilus pagrįstų įtarimų, jog paskaičiuota žalos suma, kurią reikalaujama atlyginti ieškovė, neatitinka realiai patirtos žalos bei yra apskaičiuota galimai netinkamai, atsakovas pateikė prieštaravimą dėl iš jo reikalaujamų pretenzijose sumų. Tačiau draudimo bendrovė nesutikimo su žalos dydžiu atveju nors ir turėjo imtis visų priemonių abejonėms išsklaidyti, tame tarpe atlikti ekspertizę, ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį kvalifikuotai pagrįsti, bet nesiėmė jokių veiksmų ir kreipėsi su šiuo ieškiniu į teismą dėl 8 018,93 Eur žalos subrogacijos tvarka priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinės bylos Nr. e2-9851-864/2016 šalims pavyko taikiai išspręsti kilusį ginčą, nes ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus iki 6 415,14 Eur. Pasiteiravus draudimo bendrovės dėl 2015 m. spalio 5 d. pretenzijos Nr. 23/10-55820 (žalos bylos Nr. 2015/085116) 904,38 Eur sumai, atsakovui buvo paaiškinta, jog draudimo bendrovė šiai sumai reikalavimo nereiškia. Taigi, pasirašius Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016 bei tinkamai ir laiku vykdant sutartinius įsipareigojimus, o taip pat draudimo bendrovei ir jai atstovaujančiam atstovui papildomai nereiškiant jokių pretenzijų ir raginimų, atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog ginčas tarp šalių yra išspręstas galutinai. Tačiau ieškovė nepagrįstai siekia toliau bylinėtis teisme. Toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas. Buto, esančio ( - ), Vilniuje, gyventojai galimai siekia pasipelnyti iš kilusios atsakovo bute avarijos, kurios metu buvo užlietas jų butas. Nei vienas iš name esančių butų nepatyrė tokios milžiniškos žalos, kurią nurodė kaimyninio buto Nr. 30 gyventojai. Todėl kyla pagrįstų įtarimų, jog po įvykusios avarijos atliekamo remonto bute Nr. 30 metu buvo naudojamos nepagrįstai brangios statybinės apdailos medžiagos, keičiami brangūs daiktai, neatsižvelgus į jų nusidėvėjimą, bei tuo pagrindu nepagrįstai paskaičiuota papildoma žala. Ieškovė civilinės bylos Nr. e2-9851-864/2016 nagrinėjimo metu, kai buvo sprendžiamas žalos, atsiradusios bute Nr. 30, klausimas, nutylėjo aplinkybes, susijusias su galimai susidariusia papildoma žala šiame bute. Visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, jog butas Nr. 30 patyrė 8 018,93 Eur žalą, o apie galimai papildomą susidariusią žalą nei teismui, nei proceso dalyviams nieko neužsiminė. Administratorius pagal sutartį gali būti atsakingas už bendraturčiui padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, jei jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. UAB „Šilėja“ nevykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos priežiūros pagal sutartį, todėl jai kyla pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą, nustatant jos dalinę prievolę kartu su atsakovu V. O.. Tarp UAB „Šilėja“ veiksmų, išduodant netinkamus nuo patalpų raktus, ir atsiradusios žalos ar jos padidėjimo yra priežastinis ryšys. Būtent namo administratoriaus neteisėti veiksmai lėmė, jog buvo užlieti antrame ir trečiame aukštuose esantys butai, kas sukėlė žymiai didesnius avarijos padarinius, kurių galima buvo išvengti (avarinei tarnybai buvo pranešta iš ketvirtame aukšte esančio buto).

93.

10Trečiasis asmuo UAB ,,Šilėja“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

145.

15Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d., išnagrinėjęs prijungtą civilinę bylą Nr. e2-9851-864/2016 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. O. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, nustatė, kad pateiktu teismui ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8 018,93 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 180 Eur žyminis mokestis ir 203,26 Eur už ieškinio parengimą, tarp šalių patvirtino taikos sutartį. 2016 m. gegužės 4 d. taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja atlyginti ieškovės patirtą 6 815,14 Eur dydžio žalą (8 018,93 x 80 % = 6 415,14 Eur žalos + 400 Eur bylinėjimosi išlaidų), sumokant šią sumą iki 2017 m. balandžio 25 d., t. y.: 2016 gegužės 25 d. – 578,14 Eur; 2016 birželio 25 d. – 567 Eur; 2016 liepos 25 d. – 567 Eur; 2016 rugpjūčio 25 d. – 567 Eur; 2016 rugsėjo 25 d. – 567 Eur; 2016 spalio 25 d. – 567 Eur; 2016 lapkričio 25 d. – 567 Eur; 2016 gruodžio 25 d. – 567 Eur; 2017 sausio 25 d. – 567 Eur; 2017 vasario 25 d. – 567 Eur; 2017 kovo 25 d. – 567 Eur; 2017 balandžio 25 d. – 567 Eur; atsakovas moka 1 punkte nurodytą sumą kasmėnesiniais mokėjimais iki nurodyto mėnesio 25 dienos; atsakovui praleidus mokėjimo terminus daugiau kaip vieną dieną, ieškovas turi teisę išieškoti visą dar nesumokėtą sumą iš karto; atsakovas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su ieškovu dieną moka 0,05 % dydžio delspinigius; atsakovas įsipareigoja padengti teismo turėtas išlaidas; atsakovas pats padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei atlygina trečiųjų asmenų patirtas išlaidas (esant tokiam prašymui), jeigu atsakovas ir tretieji asmenys nesusitars kitaip. Šalys, pateikusios teismui taikos sutartį, patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, atsakovas šią teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį jau yra įvykdęs (šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti mokėjimo nurodymai).

166.

17Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas taip pat dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykio – buto, esančio ( - ), Vilniuje, – užliejimo metu, patirtų papildomų nuostolių (žalos) fakto, jų dydžio ir atlyginimo. Abiejose bylose ieškovė ieškinio pagrįstumą įrodinėjo tais pačiais įrodymais, o atsakovas gynėsi tais pačiais argumentais.

187.

19Teismas konstatavo, jog kreipdamasi į teismą dėl žalos atlyginimo pirmą kartą, jį grindė tokiais įrodymais: 2015 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu apie įvykį, 2015 m. rugpjūčio 4 d. turto apžiūros aktu su priedu, nuotraukomis po užliejimo įvykio, 2015 m. rugpjūčio 3 d. nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimu, išrašu iš iShop el. parduotuvės tinklapio, 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. URS000002869, 2015 m. rugpjūčio 13 d. išmaniosios skaitmeninės televizijos ir/arba interneto užsakymu, 2015 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaita faktūra Serija DPC, 2015 m. rugsėjo 8 d. pranešimu dėl žalos atlyginimo, lokaline sąmata, 2015 m. spalio 23 d. pranešimu dėl žalos atlyginimo, 2015 m. spalio 23 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma ir 2015 m. rugsėjo 9 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymais. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė pateikė: 2015 m. gruodžio 23 d. sąskaitą faktūrą, 2015 m. gruodžio 12 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą (bei 2015 m. gruodžio 12 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį); 2015 m. spalio 23 d. pranešimą dėl žalos atlyginimo, 2015 m. spalio 23 d. draudimo išmokos mokėjimo pažymą ir 2015 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymą – patvirtinančius, jos teigimu, prieš tai išmokėtą 7 114,55 Eur draudimo išmokos dalį, dėl kurios atlyginimo subrogacijos tvarka su atsakovu buvo sudaryta taikos sutartis, 2015 m. gegužės 9 d. draudimo išmokos mokėjimo pažymą, 2016 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymą.

208.

21Taigi teismas sprendė, jog atsižvelgiant į nurodytus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė grindė / grindžia savo reikalavimus – akivaizdu, jog, jeigu ieškovė ir patyrė papildomų išlaidų atlyginant 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykio – buto, esančio ( - ), Vilniuje, – užliejimo metu padarytą žalą, šias aplinkybes ji įvertino / turėjo įvertinti, kai šį ginčą 2016 metais nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas bei juo labiau – kai teismas 2016 m. gegužės 11 d. patvirtino šalių taikos sutartį.

229.

23Teismas taip pat nurodė, jog atsakovas nevengė atsakomybės dėl paties avarijos fakto, sutiko, kad jis buvo atsakingas už – 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykį – buto, esančio ( - ), Vilniuje, – užliejimą, ir tai, kaip jau minėta, patvirtina minėta taikos sutartimi suderintas žalos atlyginimo klausimas bei pats faktas, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove.

2410.

25Teismas įvertinęs tiek šioje byloje, tiek prijungtoje – civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016, esančių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad ginčas dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykio – buto, esančio ( - ), Vilniuje, – užliejimo metu, patirtų nuostolių (žalos) dydžio ir jų atlyginimo, tarp šalių jau yra išspęstas įsiteisėjusiu sprendimu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016. Be to, ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė papildomų išlaidų atlyginant minėtos avarijos metu padarytą žalą, todėl ieškinį atmetė.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2711.

28Ieškovė ADB „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2911.1.

30Ieškovės ieškinio reikalavimą pagrindžia tai, jog draudėjos turtas – butas, esantis ( - ), Vilniuje (toliau – Patalpos), kuris buvo apdraustas ieškovės, 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo užlietass. Patalpos buvo užlietos viršuje esančio buto, esančio ( - ), Vilniuje. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti išmokėtos papildomos išmokos sumą, kuri susidarė po to, kai šalys sudarė taikos sutartį ir buvo nutraukta civilinė byla e2-9851-864/2016 dėl 8 018,93 Eur žalos atlyginimo. Ieškovei įvykį pripažinus draudiminiu, 2016 m. gruodžio 10 d. buvo išmokėta papildoma 6 283,55 Eur draudimo išmoka, kurią patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas. Dėl šios priežasties reikalavimo teisė į nuostolių atlyginimą iš už žalą atsakingo asmens perėjo draudikui – ieškovei. Visgi teismas, remdamasis civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visuma, įvertino, kad neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų (CK 6. 246, 2.247, 6.249 straipsniai), nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, o būtent, neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė papildomų išlaidų atlyginant minėtos avarijos metu padarytą žalą. Su tokia pozicija ieškovė nesutinka.

3111.2.

32Atsižvelgiant į tai, kad naujasis ginčas kilo tarp tų pačių šalių, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016 nustatytos faktinės aplinkybės yra svarbios ir šios bylos nagrinėjimu atveju. Minėtoje byloje nustatyta, kad dėl užliejimo metu padarytos žalos Patalpoms yra atsakingas buto Nr. savininkas – atsakovas V. O.. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jam priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dali.), dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Atsakovas nevengė ir neginčijo savo atsakomybės dėl paties avarijos fakto ir sutiko, kad jis buvo atsakingas už 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykį – buto, esančio ( - ), Vilniuje, – užliejimą, nei jau išnagrinėtoje, nei šioje byloje. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė įrodinėja remdamasi tuo, kad V. O. nesilaikė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šiuo turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, ir dėl kurių atsakovas visiškai pripažino savo atsakomybę. Žalos ir jos dydžio kriterijų pagrindžia tai, jog 2015 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pripažino įvykį draudiminiu ir draudėjai išmokėjo papildomą 6 283,55 Eur draudimo išmoką. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo bei jos dydžio egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi atsakovo rūpestingo ir atidaus elgesio pareigos nesilaikymas savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) lėmė turtinės žalos atsiradimą ieškovės apdraustam turtui, t. y. užlietoms Patalpoms. Taigi ieškovė, kuriai perėjo reikalavimo teisė į išmokėtą draudimo išmoką, šioje byloje tinkamai įrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

3311.3.

34Apeliantė nesutinka, kad ankstesnėje byloje patvirtinta taikos sutartis turi prejudicinę reikšmę dėl šioje byloje reiškiamo 6 283, 55 Eur reikalavimo. Nutrauktoje byloje dėl taikos sutarties sudarymo ir šiuo metu sprendžiamoje byloje egzistuoja skirtingi draudimo išmokos pagrindai. Pirmuoju atveju, taikos sutartis tarp šalių sudaryta dėl 8 018,93 Eur reikalavimo, kurią sudaro dalis užpilto buto remonto atliktų darbų suma (avansas, draudėjai dar nepateikus galutinės už remonto darbus mokėtinos sumos) bei sugadintų daiktų sumos. Šios bylos nagrinėjimo atveju draudimo išmokos reikalaujamą atlygintiną 6 283, 55 Eur sumą sudaro likusi atliktų remonto darbų suma 4 835,45 Eur bei 1 448,10 Eur nuomos mokestis. Ankstesnėje byloje reikalaujamą 8 018,93 Eur sumą sudaro: 7 114,55 Eur ieškovės išmokėtas draudėjai avansas už remonto darbus pagal sąmatą, draudėjai dar nepateikus faktiškai atliktų remonto darbų sumos, pagrindžiančio sąskaitos faktūros; išmokėta išmoka už sugadintus daiktus: kompiuterį pagal išrašą iš iShop.lt el. parduotuvės (899,99 Eur), televizoriaus pultelį (11, 58 Eur) – pagal Teo LT, AB išmaniosios skaitmeninės televizijos arba/ir interneto užsakymą) ir kilimų valymą (50,72 Eur – pagal UAB „Joglė LT“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. URS000002869), iš viso 962,30 Eur. Iš 2015 m. rugsėjo 8 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pranešimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad draudimo sutartyje nustatyta 57,92 Eur išskaita, todėl žalos suma mažintina išskaitos dydžiu ir lygi 904,38 Eur (962,30 Eur – 57,92 Eur). Tuo tarpu šioje byloje reikalaujamą 6 283,55 Eur išmoką sudaro faktiškai atliktų remonto darbų susidariusios galutinės ir dar prieš tai pervesto avanso sumų skirtumas bei patalpų nuoma.

3511.4.

36Pagal remonto Lokalinę sąmatą, 7 114,55 Eur yra skirti tik remonto darbams ir medžiagoms, neįskaitant visų kitų papildomų išlaidų (netiesioginių išlaidų), kurios susidarytų, jei remontas būtų faktiškai atliktas. Kai draudėja faktiškai atliko remonto darbus ir pateikė draudikui 2015 m. gruodžio 23 d. sąskaitą faktūrą Seriją 67, kurioje faktiškai atlikti remonto darbai įvertinti 11 950 Eur, draudikui kilo pareiga sumokėti likusią remonto išlaidų dalį – papildomą išmoką, t. y. iš 11 950 Eur atėmus 7 114,55 Eur – 4 835,45 Eur. Draudėja taip pat dar patyrė papildomas išlaidas: remonto metu nuomojosi kitą būstą gyventi, kuris pagal 2015 m. gruodžio 12 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir prekių – paslaugų pirkimo kvitą kainavo 1 448,10 Eur, kurios jai draudiko ir buvo atlygintos, priskiriant pagal draudimo sutartį tarp draudžiamųjų įvykių – papildomas išlaidas būsto nuomai. Todėl bendra papildoma išmoka už faktiškai atliktus remonto darbus ir patalpų nuomą yra 6 283,55 Eur (4 835,45 + 1 448,10 Eur). Todėl šios bylos nagrinėjimo atveju, atsiradus papildomai draudimo išmokai, negalima paneigti ieškovės reikalavimo įvykdymo, atsiradus papildomiems nuostoliams ir naujai spręstinam ginčui dėl šių patirtų nuostolių. Taigi teismas, tinkamai neišanalizavęs faktinių aplinkybių, neteisingai įvertino ieškovės pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas, atmesdamas ieškinį.

3711.5.

38Ieškovė, 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykį pripažinusi draudiminiu ir išmokėjusi draudėjai 6 283,55 Eur, patyrė papildomus nuostolius. Šios draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį. Apeliantės (ieškovės) teisė reikalauti žalos atlyginimo subrogacine tvarka atsirado būtent nuo 2016 m. gegužės 10 d., kai draudėjai buvo išmokėta 6 283,55 Eur išmoka, t. y. jau po taikos sutarties sudarymo (2016 m. gegužės 4 d.) civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016. Atsakovui pretenzija Nr. 23/10-124954 dėl 6 283,55 Eur žalos atlyginimo išsiųsta 2016 m. liepos 25 d., todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog išsprendus civilinę bylą taikos sutartimi, po taikos sutarties įvykdymo, klausimo išsprendimas dėl 6 283,55 Eur nuostolių tarp šalių jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu sprendimu. Minėta, jog galutinė 6 283,55 Eur galutinė draudimo išmokos suma susidarė tik po buto remonto ir jau pasirašius tarp šalių sudarytą taikos sutartį byloje Nr. e2-9851-864/2016, todėl šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo įvertinti galutinės išmokų sumos ir jos reikalauti, neįgijusi subrogacijos teisės. Tokiu būdu Teismas nenustatė esančių byloje dalies aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui. Naujai pareikšto ieškinio dalykas nėra tapatus ankstesnės bylos dalykui, nes 6 283,55 Eur suma yra likęs išmokėtos draudimo išmokos dydis šioje byloje.

3912.

40Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. O. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4112.1

42. Atsakovas, pasikonsultavęs su statybos ekspertu dėl reikalaujamų iš jo žalos sumų, raštu pareiškė ieškovei prieštaravimus, išsamiai pagrįsdamas nesutikimo su sumomis priežastis. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, jog prieštaravimai ir galimai pagrįstos abejonės dėl reikalaujamų sumų būtų išsklaidytos, bei kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 8 018,93 Eur žalos subrogacijos tvarka priteisimo (civilinė byla Nr. e2-9851-864/2016 prijungta prie šios bylos). Šios Civilinės bylos Nr. e2-9851-864/2016 nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė, jog tai tik dalis žalos, atsiradusios dėl avarijos atsakovo bute, taigi nutylėjo, jog visas žalos dydis bus paskaičiuotas ateityje ir dėl to bus reiškiami papildomi reikalavimai. Priešingai, minėtoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad žalos dydį sudaro būtent 8 018,93 Eur suma. Toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas. Taigi atsakovas, sudarydamas taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016, pagrįstai tikėjosi, jog kilusios žalos avarijos metu atlyginimo klausimas tarp šalių yra galutinai išspręstas, juolab kad ieškovė sutiko sumažinti reikalaujamos žalos dydį nuo 8 018,93 Eur iki 6 415,14 Eur. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

4312.2

44. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo dėl to paties įvykio papildomai 6 283,55 Eur sumą. Ieškinio reikalavimai šioje byloje iš esmės grindžiami tais pačiais įrodymais, kaip ir nutrauktoje civilinėje byloje: Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas, pagal kurį ieškovė reikalauja iš atsakovo šioje byloje priteisti papildomą žalos sumą, išrašytas 2015 m. gruodžio 12 d.; Sąskaita – faktūra išrašyta 2015 m. gruodžio 23 d.; Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016 šalys sudarė 2016 m. gegužės 4 d.; Draudimo išmokos mokėjimo pažymą dėl papildomai reikalaujamos 6 283,55 Eur sumos ieškovė parengė 2016 m. gegužės 9 d.; Draudimo išmoką papildomai reikalaujamai 6 283,55 Eur sumai ieškovė savo klientei išmokėjo 2016 m. gegužės 10 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016, patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Taigi, papildomą draudimo išmoką ieškovė savo klientei išmokėjo netrukus po to, kai tarp šalių buvo pasirašyta taikos sutartis, t. y. po 6 dienų, bei praėjus beveik 5 mėnesiams, kai buvo išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas ir sąskaita – faktūra. Atsakovui pretenziją Nr. 23/10-124954 dėl papildomos 6 283,55 Eur žalos sumos atlyginimo ieškovė išsiuntė tik 2016 m. liepos 25 d. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, jog galutinė draudimo išmokos suma susidarė tik po buto remonto ir jau pasirašius tarp šalių sudarytą taikos sutartį byloje Nr. e2-9851-864/2016. Ieškovė galimai sąmoningai nedelsiant nereiškė ieškinio dėl visos žalos sumos, kurią, tokiu atveju, sudarytų 14 302,48 Eur suma, nes ši yra ženkliai didesnė ir žymiai skiriasi nuo kituose kaimyniniuose butuose kilusių žalų sumų, įskaitant ir butus, esančius virš ieškovės klientės.

4512.3

46. Ieškovės nurodoma 14 302,48 Eur žala, tariamai padaryta bute Nr. 30, yra nesulyginamai didesnė, nei patirta žala, kuri buvo atlyginta virš buto Nr. 30 esančių butų savininkams ar subrogacijos tvarka DB ,,If PC Insurance AS“. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, tariamai patvirtinančių ieškovės klientės patirtą žalą, matyti, jog žala paskaičiuota galimai neįvertinus šio buto būklės ir jame buvusios technikos tikrosios vertės, įskaitant nusidėvėjimą. Iš pateikto į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog buto Nr. 30 savininkė V. P. įsigijo nuosavybėn butą 2004 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P1-11992 pagrindu. Nuo šio buto įsigijimo momento iki įvykusios avarijos ir jos metu padarytos žalos buvo praėję 11 metų. Iš į bylą pateikto 2015 m. rugpjūčio 4 d. Turto apžiūros akto Nr. 286149 matyti, jog nukentėjusioji jos buto apžiūros metu teigė, jog buto remontas buvo atliktas 2005-2006 metais, nors ieškovė jokių įrodymų su atlikto remonto kokybe, t. y. jo metu naudotomis statybinėmis medžiagomis, nepateikė. Taip pat ieškovė nepaskaičiavo ir galimai prieš 10 metų įrengto buto nusidėvėjimo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta jau minėta 2016 m. gegužės 9 d. Draudimo išmokos mokėjimo pažyma, kurioje nurodyta, jog nusidėvėjimas – 0 Eur. Taigi ieškovės klientė galimai pasinaudodama įvykusia avarija bei dėl to kilusia žala pasigerino savo buto kokybę, lyginant su buto būkle, kuri buvo prieš avariją.

4712.4

48. Be to, ieškovės pateikti įrodymai kelia klausimų dėl ieškovės apskaičiuotos žalos sumos pagrįstumo.

49IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5013.

51Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-9851-864/2016 pagal ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. O. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretiesiems asmenims UAB ,,Šilėja“, UAB ,,Grinda“ tarp šalių teismas patvirtino taikos sutartį, kuria, pasak teismo, buvo išspręstas ginčas dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykio – buto, esančio ( - ), Vilniuje, – užliejimo metu patirtų nuostolių (žalos) dydžio ir jų atlyginimo, ieškinį atmetė. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė papildomų išlaidų atlyginant minėtos avarijos metu padarytą žalą.

5214.

53CPK 293 straipsnio 3 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

5415.

55Byloje nėra ginčo, jog tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, tiek ir šioje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka dėl draudiminio įvykio, kuomet avarijos, įvykusios bute, esančiame ( - ), Vilniuje, metu, buvo užlietas apačioje esantis butas, kurio adresas ( - ), Vilniuje. Byloje taip pat nėra ginčo, jog draudimo bendrovė 2014 m. rugsėjo 26 d. gyventojų turto draudimo sutartimi buvo apdraudusi V. P. priklausantį butą, esantį ( - ), Vilniuje, o taip pat, kad įvykis yra draudiminis, o dėl jo kaltas yra buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkas V. O..

5616.

57Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas šioje byloje yra kilęs tarp tų pačių šalių, t. y. ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ir atsakovo V. O., tačiau priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje yra kilęs tapatus ginčas nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.

5817.

59Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, ieškovė reiškė reikalavimą dėl 8 018,93 Eur žalos atlyginimo, kurią sudarė dalis užpilto buto remonto atliktų darbų kainos (7 114,55 Eur ieškovės išmokėtas draudėjai avansas už remonto darbus pagal sąmatą, draudėjai dar nepateikus faktiškai atliktų remonto darbų sumos, pagrindžiančio sąskaitos faktūros; išmokėta išmoka už sugadintus daiktus: kompiuterį pagal išrašą iš iShop.lt el. parduotuvės (899,99 Eur), televizoriaus pultelį (11, 58 Eur) – pagal Teo LT, AB išmaniosios skaitmeninės televizijos arba / ir interneto užsakymą) ir kilimų valymą (50,72 Eur – pagal UAB „Joglė LT“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. URS000002869), iš viso 962,30 Eur; iš 2015 m. rugsėjo 8 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pranešimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad draudimo sutartyje nustatyta 57,92 Eur išskaita, todėl žalos suma mažintina išskaitos dydžiu ir lygi 904,38 Eur (962,30 Eur - 57,92 Eur). Tuo tarpu šioje byloje ieškovė reikalauja 6 283, 55 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro likusi faktiškai atliktų remonto darbų suma 4 835,45 Eur bei 1 448,10 Eur nuomos mokestis.

6018.

61Taigi priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinių dalykai išnagrinėtoje ir šioje civilinėje byloje nėra tapatūs.

6219.

63Ir nors iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvų galima spręsti, jog teismas laikė, kad pasirašydamos taikos sutartį jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, šalys išsprendė visus tarp šalių galinčius kilti ginčus dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykio, kurio metu kilo avarija ir buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, esantis ( - ), Vilniuje, tačiau išanalizavus Vilniaus miesto apylinės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo daryti tokią išvadą, o būtent, nėra pagrindo spręsti, kad pasirašydamos taikos sutartį šalys susitarė, jog taikos sutartimi yra išsprendžiami visi tarp šalių kilę ginčai, susiję su minėtame bute kilusios žalos atlyginimu. Taikos sutarties 1 punkte yra nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja atlyginti ieškovei 6 815,14 Eur dydžio žalą (8 018,93 x 80 proc. ? 6 415,14 Eur + 400 Eur bylinėjimosi išlaidų), sumokant šią sumą iki 2017 m. balandžio 25 d. Taikos sutarties 6 punkte yra nurodyta, jog ieškovė atsisako atsakovo atžvilgiu likusių ieškinio reikalavimų. Šios taikos sutarties sąlygos suponuoja išvadą, jog šalys susitarė tik dėl žalos atlyginimo pareikšto ieškinio ribose ir, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesusitarė, jog pasirašoma taikos sutartimi šalys išsprendžia visus tarp šalių galinčius kilti ginčus dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykio, kurio metu kilo avarija ir buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, esantis ( - ), Vilniuje. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas.

6420.

65Ir nors ieškovė, pasirašydama taikos sutartį ir puikiai žinodama, jog jau yra išmokėjusi draudėjai papildomą draudimo išmoką 6 283, 55 Eur sumai (iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė draudimo išmoką V. P. išmokėjo 2016 m. gegužės 10 d. dar 2015 m. gruodžio mėnesio dokumentų pagrindu), vesdama derybas dėl taikos sutarties sudarymo, nuslėpė šias aplinkybes nuo atsakovo, taigi elgėsi nesąžiningai, tai nepaneigia fakto, jog subrogacijos teisė, kurios pagrindu yra pareikštas ieškinys šioje byloje, atsirado tik 2016 m. gegužės 10 d. (draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį), taigi tik nuo šio momento ieškovei atsirado reikalavimo teisė į atsakovą plačiąja prasme.

6621.

67Minėta, jog teismas tik šiuo pagrindu, be to, nurodydamas, jog ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė papildomų išlaidų atlyginant minėtos avarijos metu padarytą žalą, ieškinį atmetė. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus jau išnagrinėtoje byloje pareikštam ieškiniu, taip pat tai, kad subrogacijos teisę į atsakovą ieškovė įgijo tik 2016 m. gegužės 10 d., konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neanalizavo atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų (CK 6. 246, 2.247, 6.249 straipsniai), taigi neatskleidė bylos esmės. Bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6822.

69Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

70Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

71Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama... 7. 2.... 8. Atsakovas V. O. atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškinio pagrįstumą ir... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo UAB ,,Šilėja“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11... 16. 6.... 17. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas taip pat dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d.... 18. 7.... 19. Teismas konstatavo, jog kreipdamasi į teismą dėl žalos atlyginimo pirmą... 20. 8.... 21. Taigi teismas sprendė, jog atsižvelgiant į nurodytus rašytinius įrodymus,... 22. 9.... 23. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovas nevengė atsakomybės dėl paties... 24. 10.... 25. Teismas įvertinęs tiek šioje byloje, tiek prijungtoje – civilinėje byloje... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. 11.... 28. Ieškovė ADB „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 29. 11.1.... 30. Ieškovės ieškinio reikalavimą pagrindžia tai, jog draudėjos turtas –... 31. 11.2.... 32. Atsižvelgiant į tai, kad naujasis ginčas kilo tarp tų pačių šalių,... 33. 11.3.... 34. Apeliantė nesutinka, kad ankstesnėje byloje patvirtinta taikos sutartis turi... 35. 11.4.... 36. Pagal remonto Lokalinę sąmatą, 7 114,55 Eur yra skirti tik remonto darbams... 37. 11.5.... 38. Ieškovė, 2015 m. rugpjūčio 3 d. įvykį pripažinusi draudiminiu ir... 39. 12.... 40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. O. prašo apeliacinį skundą... 41. 12.1... 42. . Atsakovas, pasikonsultavęs su statybos ekspertu dėl reikalaujamų iš jo... 43. 12.2... 44. . Ieškovė pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su... 45. 12.3... 46. . Ieškovės nurodoma 14 302,48 Eur žala, tariamai padaryta bute Nr. 30, yra... 47. 12.4... 48. . Be to, ieškovės pateikti įrodymai kelia klausimų dėl ieškovės... 49. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 50. 13.... 51. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad prijungtoje civilinėje... 52. 14.... 53. CPK 293 straipsnio 3 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra... 54. 15.... 55. Byloje nėra ginčo, jog tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo... 56. 16.... 57. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas šioje... 58. 17.... 59. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje,... 60. 18.... 61. Taigi priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinių... 62. 19.... 63. Ir nors iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvų galima spręsti,... 64. 20.... 65. Ir nors ieškovė, pasirašydama taikos sutartį ir puikiai žinodama, jog jau... 66. 21.... 67. Minėta, jog teismas tik šiuo pagrindu, be to, nurodydamas, jog ieškovė... 68. 22.... 69. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui... 70. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 71. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą...