Byla 2A-1065/2013

Dėl delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1191-258/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ dėl delspinigių priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 70 596,10 EUR delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią ieškovas (lizingo davėjas) perdavė atsakovui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti kraną Liebher (toliau – ir Turtas, Lizingo objektas), su sąlyga, kad sumokėjus sutartyje numatytą kainą lizingo objektas atsakovui pereis nuosavybės teise. Šalys susitarė, kad kartu su paskutine įmoka pagal mokėjimų grafiką atsakovas sumokės ir 2 437 542,05 Lt dydžio likutinę Turto vertę. Likutinė turto vertė turėjo būti sumokėta iki 2010 m. birželio 1 d., tačiau buvo sumokėta tik 2010 m. liepos 20 d., todėl ieškovas už pradelstą terminą pagal Lizingo sutarties 14.1 punktą paskaičiavo 70 596,10 EUR delspinigius.

6Be to, nurodė, kad ieškovo sutikimą, kad Turto likutinę vertę sumokėtų ne atsakovas, o AB ,,SEB lizingas“ nėra pagrindo laikyti ieškovo atsisakymu nuo kitų savo teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį, tame tarpe ir nuo teisės reikalauti netesybų už prievolės įvykdymo pradelsimą.

7Atsakovas UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, o tuo atveju, jei delspinigiai būtų priteisti – juos sumažinti. Nurodė, kad nuo 2010 m. kovo 23 d. (likus daugiau nei 2 mėnesiams iki paskutinės įmokos sumokėjimo dienos) tarp šalių prasidėjo derybos dėl Turto likutinės vertės sumokėjimo būdo ir tvarkos. 2010 m. gegužės 14 d. atsakovas informavo ieškovą, kad Turto likutinę vertę sutinka išpirkti AB ,,SEB lizingas“, o ieškovas tam neprieštaravo. Nuo 2010 m. birželio 8 d. tarp šalių ir AB ,,SEB lizingas“ vyko derybos dėl trišalės sutarties sąlygų; 2010 m. liepos 7 d. ieškovas atsiuntė galutinį trišalės sutarties projektą ir 2010 m. liepos 9 d. pasiūlė šalims jį pasirašyti. Tačiau 2010 m. liepos 13 d. ieškovas informavo atsakovą, kad prieš pasirašant trišalę sutartį, bus reikalinga pasirašyti sutarties nutraukimo mokestį ir skirtumą, susidariusį dėl PVM tarifo pasikeitimo, iš viso – 98 534,54 Lt. Be to, 2010 m. liepos 19 d. ieškovas pirmą kartą informavo atsakovą, kad pagal lizingo sutartį jam yra paskaičiuoti delspinigiai. Atsakovo teigimu, iš ieškovo elgesio jis suprato, kad ieškovas neketina pasirašyti trišalės sutarties, todėl 2010 m. liepos 20 d. sumokėjo ieškovui Turto likutinę vertę. Anot atsakovo, ieškovas derėdamasis su atsakovu ir AB ,,SEB lizingas“ dėl likutinės vertės apmokėjimo ir nereikalaudamas, kad atsakovas sumokėtų likutinę turto vertę Lizingo sutartyje numatytu terminu, šiais konkliudentiniais veiksmais sutiko su prievolės įvykdymu kitu būdu. Nustačius ieškovo nesąžiningą elgesį derybų metu, nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti netesybas. Ieškovas, būdamas sąžininga sutarties šalis, dar derybų pradžioje turėjo informuoti atsakovą apie tai, kad prieš pasirašant trišalę sutartį, jam bus reikalinga sumokėti ieškovui papildomas pinigų sumas, įskaitant netesybas už derybų laiką. Jei teismas nuspręstų, kad atsakovas privalo mokėti delspinigius, jie turėtų būti skaičiuojami tik už laikotarpį iki 2010 m. liepos 9 d., kai buvo galutinai suderintas trišalės sutarties tekstas. Be to, 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 75 proc. pradelstos sumokėti sumos per metus, yra aiškiai per dideli, todėl turėtų būti mažintini. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 70 596,10 EUR delspinigių, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Vykstant deryboms dėl Turto likutinės vertės sumokėjimo, ieškovas objektyviai negalėjo reikalauti, kad atsakovas sumokėtų likutinę turto kainą, be to, iš ieškovo veiksmų atsakovas suprato, kad jam nebus taikomos jokios sankcijos. Pasak atsakovo, vienintelius nuostolius, kuriuos ieškovas realiai galėjo patirti dėl vėlavimo sumokėti krano likutinę vertę, tinkamai kompensuotų Lizingo sutartyje numatyto dydžio palūkanos, kurios sudaro 1583,09 EUR sumą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ ieškinį tenkino visiškai – iš atsakovo priteisė 70 596,10 EUR delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 4 235 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 5875,08 Lt žyminio mokesčio.

10Teismas nurodė, kad Lizingo sutartis, pagal kurią lizingo objekto vertė turėjo būti sumokėta iki 2010 m. birželio 1 d., nebuvo pratęsta, pakeista ar papildyta raštišku šalių susitarimu, kaip tai numato minėtos sutarties 9.1 punktas. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2010 m. gegužės 14 d. atsakovas informavo ieškovą, kad Turto likutinę vertę sumokės AB ,,SEB lizingas” ir kad ieškovas, tai sužinojęs, sutiko, kad delspinigiai nebus skaičiuojami. Teismas pažymėjo, kad ieškovo sutikimas, kad Turto likutinę vertę sumokėtų AB ,,SEB lizingas”, o ne atsakovas, nelaikytinas atsisakymu nuo kitų savo teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo ir galėjo žinoti, kad nesumokėjus laiku Turto likutinė vertės, jam atsiranda pareiga mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 14.1 p.).

11Teismas sprendė, kad ieškovo elgesys negali būti laikomas nesąžiningu, nes jis pakankamai aktyviai bendradarbiavo su atsakovu – teikė siūlymus dėl Lizingo sutarties terminų pratęsimo, teikė likutinės vertės paskaičiavimus, nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. liepos 9 d. intensyviai derino pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas su AB ,,SEB lizingas“. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai kėlė reikalavimą dėl ieškovo patiriamų nuostolių kompensavimo, nes atsakovas ir AB ,,SEB lizingas“ buvo susitarę, kad AB ,,SEB lizingas“ Turtą nupirks už jo likutinę vertę pagal Lizingo sutartį, todėl iškilo PVM tarifo skirtumo sumokėjimo klausimas.

12Teismas pažymėjo, kad šalių galimybė iš anksto susitarti dėl patiriamų nuostolių dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patiriamų nuostolių dydžio. Nurodė, kad atsakovas laiku negrąžindamas 2 437 542,05 Lt dydžio lėšų, iš esmės jomis naudojosi, todėl ieškovas turi teisę į apmokėjimą už ieškovui priklausančių pinigų naudojimąsi. Teismo vertinimu, sutartinių netesybų mažinimas negali būti sumažinamas iki kreditoriaus įrodytų nuostolių, nes tokiu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Teismo vertinimu, šalių numatytos netesybos nėra aiškiai per didelės, o mažinant netesybas iki ieškovo įrodytų nuostolių dydžio būtų paneigiama netesybų esmė, todėl sprendė, kad mažinti delspinigių nėra pagrindo.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį dėl delspinigių priteisimo atmesti, o tuo atveju, jei jie būtų priteisti – sumažinti jų dydį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Ieškovas derybų metu elgėsi nesąžiningai, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti netesybas. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2010 m. liepos 20 d. tarp šalių vyko derybos dėl Turto likutinės vertės sumokėjimo sąlygų, kurių metu ieškovas su atsakovu tinkamai nebendradarbiavo, neatskleidė visos sutarties vykdymui reikšmingos informacijos, klaidino atsakovą. Lizingo davėjas yra specialus subjektas, todėl jo prievolės vykdymui keliami didesni reikalavimai. 2010 m. liepos 9 d. tarp ieškovo, atsakovo ir AB ,,SEB lizingas“ buvo galutinai suderinta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatyta, kad 2 437 542,05 Lt sumą AB ,,SEB lizingas“ sumokės ieškovui per 3 darbo dienas nuo minėtos sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad šalys susitarė pakeisti prievolės sumokėti Turto likutinę vertę terminą iš 2010 m. birželio 1 d. į 3 darbo dienų terminą po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Derybų metu ieškovas net neužsiminė ir nereikalavo, kad lizingo sutartis būtų įvykdyta joje nustatyta tvarka. Priešingai, iš ieškovo elgesio derybų metu ir suderintos pirkimo pardavimo sutarties sąlygų atsakovas galėjo pagrįstai manyti, kad ieškovas sutinka ir neprieštarauja krano likutinės vertės sumokėjimo termino pratęsimui; jokios sankcijos už derybų laikotarpį suderintoje pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nebuvo numatytos. Šalių suderinta pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta tik dėl ieškovo netinkamų veiksmų – jei ieškovas visas 2013 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške nurodytas sąlygas sumokėti papildomas sumas būtų nurodęs derybų pradžioje, šalys būtų iš karto galėję pasirinkti optimaliausią krano likutinės vertės sumokėjimo variantą ir daug greičiau baigti tarp šalių pradėtas derybas. Teismas neįvertino, kad ieškovo ir atsakovo atstovai buvos susitarę, kad derybų metu delspinigiai nebus skaičiuojami – atsakovo atstovė R. K. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad kartu su ieškovo atstovu G. A. buvo aptarę, kad delspinigiai derybų metu nebus skaičiuojami, o G. A. nurodė, kad jei krano likutinė vertė nebūtų sumokėta iki 2010 m. birželio 1 d., tokią situaciją ieškovas galėjo toleruoti. Dėl ieškovo nesąžiningo elgesio ir esminės informacijos neatskleidimo, ieškovas prisidėjo prie nuostolių atsakovui atsiradimo, todėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.259 str.).

162. Atsakovas pagal sutartį numatytą prievolę sumokėti krano likutinę vertę atliko tinkamai, kadangi lizingo sutartyje numatytu terminu prievolė nebuvo įvykdyta dėl tarp šalių vykusių derybų dėl krano likutinės vertės sumokėjimo klausimo. Vykstant tokioms deryboms, atsakovas negalėjo įvykdyti savo prievolės, nes prievolės įvykdymas kaip tik ir buvo sutarties objektas.

173. Teismas be pagrindo nemažino iš atsakovo priteistinų netesybų dydžio, kadangi 0,2 proc. dydžio netesybos yra aiškiai per didelės. Tuo atveju, jei netesybos būtų priteisiamos, jos turėtų būti mažinamos, dėl šių priežasčių: atsakovas krano likutinės vertės laiku nesumokėjo dėl tarp šalių vykusių derybų, kurių metu ieškovas sutiko pakeisti mokėjimo prievolės terminą ir būdą; derybų metu ieškovas elgėsi nesąžiningai ir dėl jo kaltės nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis; kai tik paaiškėjo ieškovo nesąžiningi veiksmai, atsakovas iš karto sumokėjo krano likutinę vertę; šalių atstovai buvo susitarę, kad netesybos už derybų laikotarpį nebus skaičiuojamos; netesybų dydis numatytas pagal ieškovo parengtas standartines lizingo sutarties nuostatas; ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl krano likutinės vertės sumokėjimo 2010 m. liepos 20 d. ieškovas būtų patyręs kokių nors nuostolių; vieninteliai ieškovo galimi nuostoliai dėl vėlesnio krano likutinės vertės sumokėjimo galėtų būti sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi daiktu, kurios už ginčo laikotarpį sudarytų 1583,09 EUR.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl ieškovo nebendradarbiavimo yra visiškai nepagrįsti. Ieškovo ir atsakovo darbuotojų žodiniai pokalbiai negali būti laikomi ieškovo atsisakymu taikyti sutartyje numatytas netesybas. Pasak ieškovo, jo darbuotojas G. A. atsakovui žodžiu gal ir išsakė nuomonę, kad kelių dienų vėlavimas sumokėti likutinę krano vertę gali būti toleruotinas, tačiau jokiu būdu neleido suprasti, kad delspinigiai visai nebus skaičiuojami. Todėl ieškovo teiginiai, kad šalys susitarė dėl delspinigių neskaičiavimo yra visiškai nepagrįsti, juo labiau, kad liudytoju apklaustas ieškovo darbuotojas G. A. neturėjo įgaliojimų sudaryti susitarimo dėl lizingo sutarties pakeitimo ir atsisakyti delspinigių skaičiavimo. Liudytojos R. K. paaiškinimai apie žodinį susitarimą vertintini kritiškai, nes ji yra atsakovo darbuotoja. Tai, kad buvo derinamas trišalės sutarties tekstas, nepatvirtina, kad prievolę buvo ketinama baigti CK 6.141 straipsnio pagrindu. Be to, dėl trišalės sutarties sudarymo su ieškovu veiksmai buvo pradėti derinti tik 2010 m. birželio 8 d., t. y. jau praleidus turto likutinės vertės sumokėjimo terminą. Pasak ieškovo, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad prievolė neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, todėl teismas pagrįstai netaikė CK 6.259 straipsnio. Ieškovas nurodo, kad vertinant delspinigių mažinimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, neprotingai, laiku nesumokėtos sumos dydis sudarė labai didelę sumą, o reikalaujami priteisti delspinigiai sudaro nedidelę netinkamai įvykdytos prievolės dalį.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

22Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas iš esmės grindžia dviem argumentais. Pirma, apeliantas prievolės laiku sumokėti Turto likutinę vertę neįvykdė ir dėl ieškovo kaltės, todėl turi būti atleidžiamas nuo sutartinės civilinės atsakomybės (CK 6.259 str.). Antra, ieškovo paskaičiuoti ir teismo priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl turi būti mažintini.

23Dėl apelianto prievolės mokėti delspinigius

24Skundžiamame sprendime teismas nenustatė ieškovo kaltės dėl to, kad apeliantas laiku neįvykdė prievolės sumokėti turto likutinę vertę, todėl sprendė, kad pagrindo taikyti CK 6.259 straipsnį ir atleisti apeliantą nuo prievolės mokėti delspinigius pagal Lizingo sutarties 14.1 punktą, nėra. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

25Lizingo sutarties 14.1 punktu apeliantas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą dieną ieškovui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo sumų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurias jis įsiskolino pagal sutartį (1 t., b. l. 7-16). Byloje neginčijama, kad apeliantas lizingo objekto likutinę vertę (2 437 542,05 Lt) turėjo sumokėti 2010 m. birželio 1 d., tačiau nustatytu terminu jos nesumokėjo. Lizingo sutarties 9.1 punktas numato, kad Sutartis gali būti pratęsta, pakeista ar papildyta tik raštišku šalių susitarimu. Rašytinio susitarimo dėl termino pratęsimo sumokėti Lizingo objekto likutinę vertę šalys nesudarė; ieškovas rašytinio atsisakymo reikalauti delspinigių derybų metu taip pat nebuvo pareiškęs. Ieškovo darbuotojo G. A. paaiškinimai, kad jei 2010 m. birželio 1 d. nebūtų mokėjimo, tai tokia situacija galėtų būti toleruotina (1 t., b. l. 165-171), nesudaro pagrindo konstatuoti esant šalių susitarimą dėl termino sumokėti likutinę Turto išpirkimo vertę pratęsimo ar ieškovo atsisakymą taikyti Sutarties 14.1 punkte numatytas netesybas. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbuotojas G. A. būtų turėjęs įgaliojimus sudaryti susitarimą dėl lizingo sutarties pakeitimo ir atsisakyti delspinigių skaičiavimo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą apelianto argumentą, kad derybų metu šalių susitarimu buvo nustatyta, kad delspinigiai nebus skaičiuojami (CPK 178 str.; 185 str.).

26Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tas faktas, kad tarp šalių vyko derybos dėl trišalės sutarties tarp ieškovo, apelianto ir AB ,,SEB lizingas“ sudarymo, pagal kurią turto likutinę vertę sumokėtų AB ,,SEB lizingas“, neatleidžia šalių nuo pareigos vykdyti Lizingo sutarties nuostatas, tame tarpe mokėti Sutartyje numatytas netesybas esant prievolės pažeidimui. Visų pirma, vykusių derybų metu Lizingo sutartis nebuvo pasibaigusi ar pakeista, todėl jos nuostatos šalims galiojo. Dėl šios priežasties faktas, kad ieškovas derybų metu neinformavo atsakovo apie tai, jog pasibaigus Turto likutinės vertės mokėjimo terminui, bus skaičiuojamos Sutartyje numatytos netesybos, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumo. Šios išvados nepaneigia ir faktas, kad minėtos trišalės sutarties projekte nebuvo nurodyta, kad apeliantas bus įpareigotas mokėti delspinigius, kadangi tokia atsakovo prievolė numatyta Lizingo sutartyje.

27Priešingai nei teigia apeliantas, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas nesudaro jokio pagrindo teigti, kad ieškovas nebendradarbiavo su apeliantu. Ieškovas, apelianto 2010 m. kovo 23 d. prašymu, kitą dieną pateikė apeliantui pasiūlymus dėl likutinės turto vertės mokėjimo išdėstymo 24, 30 ir 36 mėnesiams (1 t., b. l. 40-43). Minėti Lizingo sutarties pakeitimai nebuvo padaryti; aplinkybės, kad šie pakeitimai nebuvo padaryti dėl ieškovo kaltės apeliantas neįrodinėjo. 2010 m. birželio 1 d., suėjus turto išpirkimo terminui, ieškovas informavo apeliantą apie tikslią likutinę Turto vertę; atsakovas nustatytu terminu šios sumos nesumokėjo. Vėlesnis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad tarp šalių vyko derybos dėl trišalės sutarties sudarymo, pagal kurią turto likutinę vertę ieškovui sumokėtų AB ,,SEB lizingas“. Kolegijos vertinimu, derybų metu ieškovo pareikštas prašymas sumokėti sutarties nutraukimo mokestį ir PVM tarifo skirtumą, tai pat nelaikytinas ieškovo nesąžiningumu, nes priešingu atveju ieškovas patirtų nuostolius (CPK 185 str.). Be to, derybų metu pats ieškovas nurodė, kad dėl trišalės pirkimo pardavimo sutarties derinimo gali nukentėti kliento (atsakovo) interesai (1 t., b. l. 52), tačiau atsakovas toliau vykdė derybas, likutinės turto vertės nesumokėjo. Kolegijos vertinimu, skirtingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys nepatvirtina apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas derybų metu būtų elgęsis nesąžiningai ar klaidinęs apeliantą (CK 6.163 str., CPK 178 str., 185 str.).

28Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde, apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2007 pateiktais išaiškinimais, įrodinėjo, kad vykstant šalių deryboms dėl sutarties pakeitimo, delspinigiai neturi būti skaičiuojami. Teisėjų kolegija į minėtoje nutartyje nurodytus išaiškinimus neatsižvelgia, nes, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos: kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sudarytas papildomas šalių susitarimas dėl papildomų darbų suteikimo, kuris ir lėmė ilgesnį prievolės įvykdymą, o nagrinėjamu atveju tokio susitarimo tarp šalių nebuvo sudaryto.

29Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių vykusios derybos dėl lizingo objekto išpirkimo nepaneigia ieškovo teisės reikalauti pagal Lizingo sutartį numatytų delspinigių, o apeliantui, pažeidus mokėjimo prievolę, kyla pareiga mokėti pagal sutartį numatytas netesybas (Sutarties 14.1 p., CK 6.258 str.; CPK 185 str.).

30Dėl delspinigių mažinimo

31Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo paskaičiuoti 70 596,10 EUR dydžio delspinigiai už prievolės pažeidimą nėra per dideli. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.

32Nors šalys turi teisę susitarti dėl netesybų dydžio, o sutartos netesybos laikomos minimaliais kreditoriais nuostoliais, kurių skolininkui pažeidus prievolę nereikia įrodinėti, tai neatleidžia teismo nuo pareigos užtikrinti, kad prašomos priteisti netesybos nebūtų neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.). Įstatymas numato, kad sutartos netesybos gali būti mažinamos teismo, jeigu jos yra aiškiai per didelės (neprotingos) arba prievolė yra iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d.; 6.258 str. 3 d.).

33Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo priteisti 70 596,10 EUR dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli. Visų pirma, apeliantas Turto likutinę vertę pavėlavo sumokėti mažiau nei 2 mėnesius; pagrindinė prievolė sumokėti 2 437 542,05 Lt likutinę vertę, nuo kurios yra paskaičiuoti delspinigiai, yra įvykdyta. Antra, pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad keleto dienų pavėlavimas įvykdyti prievolę galėtų būti toleruotinas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, šis pavėlavimas buvo sąlygotas tarp šalių vykusių derybų dėl kitokio prievolės įvykdymo būdo. Nors ši aplinkybė, kaip minėta, nėra pagrindas netaikyti apeliantui sutartinės civilinės atsakomybės, tačiau, kolegijos vertinimu, į ją turi būti atsižvelgiama vertinant priteistinų netesybų dydį. Trečia, ieškovo prašomi priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną, atitinka 73 proc. metinių palūkanų. Ketvirta, ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų nuostolių, apeliantui netinkamai vykdant prievolę sumokėti Turto likutinę vertę.

34Dėl nurodytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, ieškovui priteistinos netesybos turi būti mažintinos. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kita vertus, netesybos neturi būti mažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu paneigiama netesybų esmė. Dėl šios priežasties netenkinamas atsakovo prašymas sumažinti ieškovui priteistinų netesybų dydį iki Lizingo sutartyje numatytų palūkanų už naudojimąsi lizinguojamu daiktu, kurios ieškovo paskaičiavimu sudaro 1583,09 EUR.

35Kolegijos nuomone, įvertinus visas aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, ieškovui priteistinų delspinigių suma mažintina iki 80 000 Lt.

36Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė netesybas reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamą sprendimą pakeičia, sumažindama iš apelianto priteistinus delspinigius iki 80 000 Lt (CPK 330 str.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 5 d.).

39Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 5875,08 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 2) ir 4235 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 146-149). Ieškinį tenkinus 33 proc., ieškovui iš apelianto priteisiama 1939 Lt žyminio mokesčio ir 1398 Lt atstovavimo išlaidų; iš viso – 3337 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

40Apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 5300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3800 Lt už konsultacijas, situacijos analizę, atsiliepimo į ieškovo ieškinį parengimą ir 1500 Lt konsultacijas, situacijos analizę, tripliko parengimą; 1 t., b. l. 150-153). Atsakovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą viršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, todėl yra pagrindas jas mažinti. Kolegijos vertinimu, pagrįstos apelianto atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarytų 3 800 Lt – 2400 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 1400 Lt už tripliko parengimą (Rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p.); kitos atstovavimo išlaidos įeina į aukščiau nurodytas ir papildomai neskaičiuojamos. Ieškinį atmetus 67 proc., apeliantui iš ieškovo priteistinos 2546 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

41Įskaičius šalių tarpusavyje patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovui iš apelianto priteisiamos 791 Lt (3337 Lt - 2546 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

42Iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5 875 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 186), todėl tenkinus apeliacinį skundą 67 proc., apeliantui iš ieškovo priteisiamos 3 936 Lt bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2117,50 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius, nurodo, kad iš ieškovo apeliantui priteistina suma sudarytų 1200 Lt (Rekomendacijų 8.2 p.). Apeliacinį skundą atmetus 33 proc., ieškovui iš apelianto priteistina suma sudarytų 396 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 5 d., 98 str. 2 d.).

43Įskaičius šalių tarpusavyje patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliantui iš ieškovo priteisiamos 3540 Lt (3936 Lt - 396 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

45Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:

46,,Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ (į. k. 240854850) 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (80 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 791 Lt (septyni šimtai devyniasdešimt vienas litas) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Nordea Finance Lithuania“ (į. k. 111667277).“

47Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordea Finance Lithuania“ (į. k. 111667277) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ (į. k. 240854850) 3 540 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.