Byla e2A-622-569/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo DNSB ( - ) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-397-949/2015pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams G. A. J., S. J., DNSB ( - ) , trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Kamanė“ dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9348,8 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti solidariai iš atsakovų G. A. J. ir S. J. ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo DNSB ( - ) ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011-06-20 vandeniu užpiltos trečiojo asmens UAB „Mano Kamanė“ naudojamos patalpos, esančios adresu ( - ), bei patalpose buvusios atsargos. Trečiasis asmuo buvo apdraudęs patalpas ir turtą pas ieškovą Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas išmokėjo draudimo sumas, o dabar reikalauja išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Nurodė, kad butas Nr. 4 lygiomis dalimis priklauso atsakovams G. A. J. ir S. J., todėl jie privalo solidariai atlyginti atsiradusią 9348,80 Lt žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu. Atsakovas DNSB ( - ) privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus, organizuoti jų remontą.

6Atsakovai G. A. J. ir S. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neginčija fakto, jog 2011-06-20 buvo užpiltos UAB „Mano Kamanė“ naudojamos patalpos, esančios adresu ( - ) , bei šiose patalpose buvusios atsargos. Neginčijo padarytos žalos dydžio, tačiau nesutiko dėl civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nurodė, kad gedimas įvyko bendro naudojimo objekte - kanalizacijos stove, už kurio priežiūrą yra atsakinga namo bendrija. Pažymėjo, kad iš atsakovų reikalaujama žalos atlyginimo tiek kaip iš buto savininkų, tiek kaip iš bendrijos narių, tokiu būdu jiems būtų taikoma dviguba atsakomybė. Apžiūrint daiktus, už kuriuos buvo atlyginta žala, atsakovai nedalyvavo, taip jiems buvo užkirstas kelias gintis nuo nepagrįstai didelės žalos sumos paskaičiavimo ir reikalavimo ją atlyginti.

7Atsakovas DNSB ( - ) pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes žala buvo padaryta ne dėl viso namo bendrojo naudojimo įrenginių kaltės, o dėl to, kad tarp 1 korpuso I ir II aukštų trūko (pasislinko) vamzdynas. Todėl nėra teisinio pagrindo visiems namo butų savininkams taikyti civilinę atsakomybę. Nenustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko dėl 2 aukšto buto Nr. 4 savininkų kaltės arba DNSB ( - ) kaltės. Pažymėjo, kad surašant turto sunaikinimo, sugadinimo aktą į komisiją nebuvo įtraukti tretieji asmenys, kurie nebūtų šališki, t.y. nebuvo pakviestas namo bendrijos atstovas įvertinant padarytą žalą. Dalis 43 namo butų savininkų yra apdraudę savo butus, taip pat ir AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas privalo pagal savo duomenų bazę patikrinti, kokie butų savininkai apdraudė savo butus ir, atitinkamai paskaičiavus, sumažinti reikalaujamą priteisti sumą, kuri turėtų būti priteisiama taikant CK 6.245 straipsnyje numatytas taisykles.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Kamanė“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo DNSB ( - ) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2707,60 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2707,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-05-26 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 60,82 Eur žyminį mokestį ir 371,51 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo DNSB ( - ) 19,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas atsakovams G. A. J. ir S. J. 434,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas vertino, kad įrodymų, patvirtinančių, jog kanalizacijos stovas nepriskirtinas namo bendrojo naudojimo objektams nepateikta. Teismas konstatavo, kad daugiabučio namo nuotekų šalinimo stovo, kuriame įvyko avarija, priežiūrą draudiminio įvykio metu turėjo vykdyti atsakovas DNSB ( - ).Teismas vertino, kad tarp šių atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, dėl to atsakovui taikytina deliktinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog vanduo tekėjo iš bendro naudojimo objekto, todėl vertino, kad atsakovai G. A. J. ir S. J. minėto stovo prižiūrėti neprivalėjo. Reikalavimas atsakovams stebėti, ar sienos nišoje paslėptas kanalizacijos stovas, skirtas ne tik atsakovų, bet ir kitų butų gyventojų nuotekų pašalinimui, yra techniškai tvarkingas, būtų nesuderinimas su teisingumo ir protingumo principais. Teismas nurodė, kad tiek asmuo patyręs žalą, ir gavęs draudimo išmoką (trečiasis asmuo), tiek atsakovai G. A. J. ir S. J. kartu su kitais pastato savininkais (valdytojais) yra pastato bendrasavininkai ir atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims, tačiau šiuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkų dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Teismas padarė išvadą, kad pateikta sąmata atitinka darbų apimtį, reikalingą padariniams po prekybinių patalpų apliejimo vandeniu, pašalinti. Teismas nurodė, kad atsakovas DNSB ( - ) nepaneigė ieškovo nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Teismas nenustatė jokių atsakovo DNSB ( - ) atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12Apeliaciniu skundu atsakovas DNSB ( - ) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti irpriimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taikyti ieškovo reikalavimui sutrumpintą vienerių metų senaties terminą.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

14Byloje yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – byloje nėra Pakruojo rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo, kurio funkciją atlieka posėdžio garso įrašas. Teismo sprendime nėra minimi ir nėra įvertinti šalių surinkti byloje įrodymai. Visiškai neaptarti byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teismas sprendime rėmėsi atsakovų G. A. J. ir S. J. atsiliepimu į ieškinį, tačiau tokio atsiliepimo elektroninėje byloje nėra.

15Byloje nepagrįstai buvo suvaržyta atsakovo DNSB ( - ) teisė susipažinti su bylos medžiaga. Išnagrinėtoje elektroninėje byloje nėra duomenų apie Pakruojo rajono apylinkės teismo posėdžius, nėra teismo posėdžių garso įrašų, dalis byloje esančių dokumentų nėra skaitmenizuoti, todėl apeliantas neturi galimybės su jais susipažinti. Apelianto manymu, šis pažeidimas sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

16Teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė, kada prasidėjo ieškinio senaties terminas, nes byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas turi teisę į subrogaciją. Apeliantas nurodo, kad apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra neatsiejamai susijęs su byloje jau išnagrinėtais reikalavimais. Ieškinio senaties taikymo reikalavimas negalėjo būti reiškiamas anksčiau, nes byloje esančiais įrodymais vis dar nenustatyta ieškinio senaties termino pradžia, t. y. nenustatyta, kada buvo išmokėtas žalos atlyginimas trečiajam asmeniui.

17Byloje nėra duomenų, kad ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui ieškinyje nurodytą draudimo išmoką. Teismui yra pateiktas tik draudimo išmokos paskaičiavimas ir šį paskaičiavimą pagrindžiantys duomenys ir dokumentai.

18Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokia yra žalos priežastis, dėl kieno tyčinių ar neatsargių veiksmų yra padaryta žala, kaip pasireiškė atsakovo DNSB ( - ) neatsargumas, nerūpestingumas, t. y. kaltė, ar bendrija tinkamai rūpinosi administruojamu turtu, dėl kokių priežasčių trūko vamzdynas.

19Teismas neteisingai vertino bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė advokato pagalbos išlaidų, susijusių su atsakovu DNSB ( - ) .Atsakovas DNSB ( - ) neprivalo atlyginti ieškovo išlaidų, kurias jis patyrė, reikšdamas ieškinį bendraatsakoviams, kurių atžvilgiu ieškinys yra atmestas, todėl 371,51 Eur advokato pagalbos išlaidos ieškovui iš atsakovo DNSB ( - ) priteistos nepagrįstai. Dėl tokių išlaidų priteisimo nebuvo ieškovo prašymo, surašyto CPK 98 straipsnio tvarka.

20Atsiliepimu į atsakovo DNSB ( - ) apeliacinį skundą atsakovai G. A. J. ir S. J. prašo iš dalies tenkinti atsakovo DNSB ( - ) apeliacinį skundą, t. y. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria iš DNSB ( - ) priteistas žalos atlyginimas ieškovo naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad konstatuoti apelianto procesinių teisių pažeidimą gali tik apeliacinės instancijos teismas, todėl atsakovai dėl to nepasisako. Sutinka su apelianto argumentais dėl žalos dydžio nustatymo. Pažymi, kad atsakovai nebuvo informuoti ir nedalyvavo nustatant žalos dydį. Byloje nėra pateiktą duomenų dėl žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Byloje nebuvo pateikti sugadinti daiktai ir jų įsigijimo dokumentai. Sutinka su apelianto reikalavimu taikyti ieškinio senatį. Nesutinka su apelianto reikalavimu panaikinti visą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą, nes apeliantas skundu ginčija tik dalį sprendimo. Nesutinka su apelianto reikalavimu, kad byla būtų perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

21Atsiliepimu į atsakovo DNSB ( - )“ apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-17 sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog byloje nebuvo nustatytas už žalą atsakingas asmuo. Teismas pagrįstai nustatė, jog DNSB ( - ) yra įpareigota vykdyti nuolatinę bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą, o žala atsirado dėl šios pareigos netinkamo atlikimo, dėl to, buvo užpiltos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos ir turtas. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjant bylą teisme, nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovui tinkamai atlikus pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą ir laiku bei tinkamai įvertinus nuotekų stovo būklę, žalos galėjo būti išvengta. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog apskaičiuota nepagrįstai didelė žala trečiojo asmens turtui. Ieškovas atlygintinos žalos dydį grindė pranešimu - apskaičiavimu, turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimu, remonto darbų lokaline sąmata, sulietų vitrinų – lentynų valymo aktu, UAB „Mano Kamanė“ patvirtinimu dėl prekių likučio, prekių nurašymo aktais. Ieškovo manymu, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Prašymas taikyti ieškinio senatį turi būti pateiktas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Šioje byloje atsakovas tokio prašymo nepateikė, todėl teismas neturėjo jokios pareigos taikyti ieškinio senaties institutą atsakovo DNSB ( - ) atžvilgiu. Pažymi, kad atsakovas pateikė neteisingą ieškinio senaties termino skaičiavimą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos – dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (įvykio (užpylimo) diena). Atsakovas nepagrįstai teigia, jog elektroninėje byloje nėra dalies bylai reikšmingų dokumentų ir dėl to teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Teismas pagrįstai vadovavosi atsakovų G. A. J. ir S. J. atsiliepimo į pirminį ieškinį argumentais, kadangi jis byloje yra. Visi dokumentai, kurių atsakovo manymu trūksta (Pakruojo rajono apylinkės teismo posėdžių protokolai, Šiaulių apygardos teismo 2014-10-22 nutartis dėl teismingumo) yra sukelti į EPP. Dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovas nurodo, kad ieškovas kartu su ieškiniu Pakruojo rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Vien aplinkybė, jog prašyme dėl išlaidų priteisimo yra nurodyta, jog jos patirtos už ieškinio G. A. J. ir S. J. surašymą, nereiškia, jog jų priteisti negalima iš bendraatsakovio.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

23ir teisiniai argumentai

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos pareigos atlyginti žalą draudimo įmonei.

27Dėl ieškinio senaties

28CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Nors CK šeštosios knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogaciją), nenurodyta regreso ir subrogacijos institutų skirtumo, tačiau šiuos skirtumus yra išsamiai išaiškinęs Kasacinis teismas. Sistemiškai aiškinant šio skyriaus ir kitų CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti išvadą, kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Šiuo atveju ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką nukentėjusiajai UAB ,,Mano Kamanė‘‘ dėl apgadintų patalpų, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Kadangi ieškovas, kuriam perėjo draudėjo UAB „Mano Kamanė‘‘ teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įstojo vietoje draudėjo į sutartinę prievolę, ieškovo padėtis yra tokia pati, kokia būtų buvusi UAB ,,Mano Kamanė‘‘, jei bendrovė nebūtų sudariusi turto draudimo sutarties. Kadangi UAB ,,Mano Kamanė‘‘ ir atsakovų nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovas subrogacijos teisę atsakovams turi įgyvendinti pagal tas taisykles, kuriomis būtų įgyvendinęs nukentėjęs asmuo - pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas.

29Kadangi subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kada ieškovas atlygino žalą nukentėjusiajai UAB ,,Mano Kamanė‘‘‘, todėl nenustatė, kada prasidėjo ieškinio senaties terminas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga. Ieškinio senatis skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t.y. pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią. Kadangi subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje, todėl subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą. Jei ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tai draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Todėl, įvertinus bylos aplinkybes, matyti, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo nuo 2011m. birželio 20d., kai buvo nustatytas faktas, jog aplietos UAB ,,Mano Kamanė‘‘ patalpos. Atsakovas pagrįstai nurodo, jog byloje nėra pateikta dokumentų, jog ieškovas atlygino žalą bendrovei. Tačiau 2014-08-11 vykusio teismo posėdžio metu UAB ,,Mano Kamanė‘‘ atstovė patvirtino, jog ieškovas bendrovei žalą atlygino (informacinė pažyma b.l. 66, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-08-11 posėdžio garso įrašas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai neginčijo ieškovo reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo abejoti, jog ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams.

30Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė daugiabučio namo savininkų bendriją, 2014m. spalio 14d., t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2014m. birželio 20d. Tokiu atveju, jeigu asmuo, kuriam reiškiamas subrogacinis reikalavimas, reikalautų taikyti ieškinio senatį, o teismas neatnaujintų praleisto termino, ieškinio senaties pasibaigimas būtų pagrindas reikalavimą atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovas pateiktame atsiliepime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas reikalavimo taikyti ieškinio senatį nereiškė, prašymą taikyti ieškinio senatį pateikė apeliaciniame skunde. Todėl ieškovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl pateikto prašymo, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti, ar taikyti ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes. Pažymėtina, kad apeliantas naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teismui reikšti negali (CPK 312str.).

31Dėl pareigos atlyginti žalą

32Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos LR Civiliniame kodekse numatytos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. LR CPK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (LR CK 6.249str.). Taigi nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

33Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Statybos įstatyme statinio inžinerinės sistemos apibrėžtos kaip statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti, tame tarpe ir vandentiekio, nuotėkų šalinimo sistemos. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnis prie pastato bendrojo naudojimo objektų priskiria bendrąsias pastato inžinerines sistemas, įskaitant pastato vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad kanalizacijos vamzdis yra priskirtinas prie bendro naudojimo objektų. Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-02 iki 2012-07-01) 26 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Analogiška pareiga įtvirtinta ir daugiabučio namo savininkų bendrijos ( - ) įstatų pirmos dalies pirmame punkte (b.l. 77,78). Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, dėl kokios priežasties kanalizacijos vamzdis prarado sandarumą. Tačiau pats apeliantas nenurodo jokių realių avarijos kilimo priežasčių, apeliaciniame skunde išdėstytos tik prielaidos ir svarstymai, dėl ko kanalizacijos vamzdis galėjo praleisti nuotėkas. Tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės esminės reikšmės neturi. Byloje nėra jokių duomenų, kad vamzdis būtų sugadintas dėl kieno nors tyčinių veiksmų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad namo bendrija pažeidė tiek norminiuose aktuose numatytą, tiek bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo objektą, o tinkamai šios pareigos nevykdant, atsirado žala.

34Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neanalizavo padarytos žalos dydžio. Kaip jau buvo minėta, trečiojo asmens atstovė pripažino, kad ieškovas išmokėjo jai žalos atlyginimą, atsakovo atstovė abejonių, ar žalos atlyginimą ieškovas apskritai išmokėjo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neišsakė. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo žalos apskaičiavimu, turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimu, remonto darbų lokaline sąmata, sulietų vitrinų – lentynų valymo aktu, UAB „Mano Kamanė“ patvirtinimu dėl prekių likučio, prekių nurašymo aktais (b.l. 9–21). Pirmosios instancijos teimsas pagrįstai nurodė, kad nors apeliantė nesutiko su žalos dydžiu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žalos suma yra nepagrįstai didelė, nepateikė. Ieškovas įvykdė pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį, tačiau apeliantas, teigdamas priešingai, privalo savo pozicijai pagrįsti pateikti įrodymus, tačiau tokių įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Pažymėtina, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą dėl žalos dydžio iš byloje esančių įrodymų ir priteisė iš apeliantos 2707,60 Eur žalos atlyginimo.

35Dėl atsakovo DNSB ( - ) atstovavimo tinkamumo

36Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti, ar šalis gali tinkamai ginti savo teises, nepasiūlė bendrijai, kuriai atstovavo jos pirmininkė V. K., pasirūpinti atstovavimu. CPK 161 straipsnio 1 dalis numato, jog kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantas nurodo, kad bendrijai atstovavusi pirmininkė V. K. neturi teisino išsilavinimo, todėl negalėjo tinkamai atstovauti bendriją teisme. CPK 51str. nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Šia teise asmenys naudojasi savo nuožiūra. Teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, privalo išaiškinti šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai jie bylą veda per atstovą ir tik kilus abejonių, jog minėti asmenys be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese (CPK 158 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovą – bendriją – teisme atstovavo pirmininkė V. K., kuri, kaip matyti iš apeliacinio skundo, turi aukštąjį išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, todėl ne tik pirmininkė, bet ir bendrijos nariai galėjo apsispręsti, ar pirmininkė sugebės tinkamai atstovauti bendriją. Iš 2015-01-29 posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio pirmininkas išaiškino bylos dalyviams jų procesines teises ir pareigas. Panaikinus teisėtą ir pagrįstą sprendimą apelianto nurodytu motyvu, būtų pažeistos kitos šalies teisės, kuri nėra atsakinga už apelianto apsisprendimą vesti bylą be advokato. Ar sudaryti sutartį su advokatu dėl atstovavimo, šalis turi apsispręsti iki baigiant nagrinėti bylą ir priimant teismo sprendimą, o ne tada, kai paaiškėja, kad teismo sprendimas šaliai yra nepalankus. Apeliantas nurodė, kad teismas privalėjo iškelti ieškinio senaties egzistavimo klausimą ir pareikalauti, kad šalys dėl jo pasisakytų, tačiau tokiu būdu pirmosios instancijos teismas veiktų vienos šalies naudai ir kita šalis tokius teismo veiksmus gali vertinti kaip šališkus, būtų paneigti CPK numatyti šalių rungimosi, lygiateisiškumo principai (CPK 12str., 17str.). Todėl apelianto teiginiai, kad teismas pažeidė CPK 161str. nuostatas, yra nepagrįsti ir atmestini.

37Dėl proceso teisės normų pažeidimo

38Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo elektroninėje byloje nėra duomenų apie posėdžius, vykusius Pakruojo rajono apylinkės teisme (kuriame byla buvo pradėta nagrinėti), todėl apeliantas abejoja, ar apskritai tokie posėdžiai vyko. Tačiau atsidarius elektroninę bylą, pasinaudojus funkcija ,,ryšiai‘‘, yra galimas priėjimas prie visų Pakruojo rajono apylinkės teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašų. Jeigu apeliantui nepavyko pasinaudoti elektroninėje erdvėje esančia informacija, jis turėjo galimybę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą, kad jam būtų suteikta galimybė susipažinti su teismo posėdžių garso įrašais. Kadangi byla buvo pradėta nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teisme, visi gauti dokumentai ir garso įrašai buvo fiksuoti Pakruojo rajono apylinkės teismo elektroninėje byloje. Jei bylos procesas nuo pradžių būtų fiksuotas Šiaulių apylinkės teisme, tokie duomenys neatitiktų realybės.

39Apeliantas nurodo, kad elektroninėje byloje nėra dalies dokumentų. Tačiau iš informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovų J. atsiliepimas buvo pateiktas Pakruojo rajono apylinkės teismui 2014-06-10, 2014-08-04 gautas I. B. prašymas, 2014-10-22 pateiktas prašymas dėl teismingumo. Nors šie dokumentai nebuvo įkelti į elektroninę bylą, matydama, kad tokie dokumentai yra teisme gauti, apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą, kad jai būtų suteikta galimybė su jais susipažinti. Apeliantas nurodo, kad elektroninėje byloje nėra Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria ši byla buvo perduota nagrinėti iš vieno teismo kitam teismui. Tačiau iš LITEKO sistemos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas nutartimi KT-128/2014, priimta 2014-10-22, byla iš Pakruojo rajono apylinkės teismo buvo perduota Šiaulių apylinkės teismui. Pažymėtina, kad ši nutartis taip pat yra skelbiama viešai ir prieinama visiems.

40Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė visų dalyvavusių teismo posėdyje proceso dalyvių, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą iš esmės naujos sudėties teismui 2014-01-29 ieškovo atstovas, atsakovai J. bei trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime jų nenurodė kaip dalyvavusių teismo posėdyje. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su proceso pažeidimais, neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai iš atsakovo daugiabučio namo savininkų bendrijos priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Apeliantas nurodo, kad pagal bylos duomenis ieškovas patyrė advokato išlaidas už ieškinio parengimą atsakovams J., o ne daugiabučio namo savininkų bendrijai, be to, prašymas pareikštas ne civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka.

43Iš bylos duomenų matyti (b.l. 4,5), kad ieškovas sumokėjo savo atstovui advokatui už ieškinio parengimą atsakovams G. A. J., S. J.. Tačiau ieškovui patikslinus ieškinį ir įtraukus į bylą atsakovą - DNSB ( - ), naujas ieškinys nebuvo parengtas, buvo pakoreguotas pirminis ieškinys, ieškovas nepateikė įrodymų, jog antrą kartą mokėjo atstovui už ieškinio parengimą. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas patyrė išlaidas už ieškinio parengimą teismui. Kadangi ieškinys buvo atmestas atsakovų G.A. J. ir S. J. atžvilgiu, pareiga atlyginti išlaidas už ieškinio parengimą tenka ieškovui. Ieškovas savo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas išdėstė patikslintame ieškinyje, tokios formos prašymo teismui pakanka spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl apelianto argumentai dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme yra nepagrįsti.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

45Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą buvo pareiškęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie jų dydį teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo svarstyti prašymo dėl šių išlaidų priteisimo.

46Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 17d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 6. Atsakovai G. A. J. ir S. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 7. Atsakovas DNSB ( - ) pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas DNSB ( - ) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 14. Byloje yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – byloje nėra Pakruojo... 15. Byloje nepagrįstai buvo suvaržyta atsakovo DNSB ( - ) teisė susipažinti su... 16. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė, kada prasidėjo ieškinio... 17. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui ieškinyje... 18. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokia yra žalos priežastis, dėl kieno... 19. Teismas neteisingai vertino bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra įrodymų,... 20. Atsiliepimu į atsakovo DNSB ( - ) apeliacinį skundą atsakovai G. A. J. ir S.... 21. Atsiliepimu į atsakovo DNSB ( - )“ apeliacinį skundą ieškovas AB... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 23. ir teisiniai argumentai... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1... 26. Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos pareigos... 27. Dėl ieškinio senaties... 28. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato... 29. Kadangi subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas... 30. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė teismui patikslintą... 31. Dėl pareigos atlyginti žalą... 32. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos LR Civiliniame kodekse numatytos... 33. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir... 34. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir... 35. Dėl atsakovo DNSB ( - ) atstovavimo tinkamumo... 36. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos... 37. Dėl proceso teisės normų pažeidimo... 38. Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo elektroninėje byloje nėra... 39. Apeliantas nurodo, kad elektroninėje byloje nėra dalies dokumentų. Tačiau... 40. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 42. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai iš atsakovo daugiabučio... 43. Iš bylos duomenų matyti (b.l. 4,5), kad ieškovas sumokėjo savo atstovui... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.... 45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 48. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti...