Byla 2-36-231/2011

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieškovo atstovui Z. B., atsakovui B. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovaujamo Trakų rajono agentūros, ieškinį atsakovui B. K. dėl 15100 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, atstovaujamas Trakų rajono agentūros, prašo priteisti iš atsakovo B. K. 15100 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

3Ieškovas nurodė, kad 2008-01-15 buvo nustatyta, jog atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo medžiams kirsti, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus sklypo Nr. 4400-0802-6586), esančiame Lentvario m., Trakų r. sav., vykdydamas vandentiekio ir buitinės nuotekynės statybos darbus (statybos leidimas Nr. ( - ) išduotas 2007-06-26), savavališkai nupjovė 1 pušį, kurios kelmo skersmuo – 22 cm., 1 klevą, kurio kelmo skersmuo – 22 cm, 1 eglę – 32 cm, 5 uosius – 21, 24, 20, 29 ir 23 cm, kurių kelmų bendras skersmuo – 117 cm, 7 akacijas – 29, 27, 26, 30, 28, 32, 26 cm, kurių kelmų bendras skersmuo – 198 cm. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 120.1 punktą ir Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlygimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 673, 2.1, 9, 14, 22 punktų reikalavimus. Už savavališką medžių kirtimą atsakovas pagal ATPK 78 str. 1 d. buvo nubaustas 225 Lt administracine bauda. Ieškovas taip pat nurodė, kad žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1998-03-13 įsakymu Nr. 45, 14 punktu ir Medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės baziniais įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 327. Bendras nuostolių, padarytų aplinkai, dydis – 15100 Lt. 2008-01-29 atsakovui buvo pasiūlyta atlyginti žalą. Ieškovo atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-06-12 priėmė nutartį, kuria paliko galioti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2008-01-29 nutarimą, kuriuo atsakovui pagal ATPK 78 str. 1 d. buvo paskirta bauda. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nurodyta, kokius medžius ir kokio diametro atsakovas neteisėtai, t.y. neturėdamas leidimo kirsti medžius, nupjovė: 1 pušį, kurios diametras – 22 cm, 1 klevą – 22 cm, 1 eglę – 32 cm, 5 uosius – 21, 24, 20, 29, 23 cm ir 7 akacijas – 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm. Atsakovas minėtu nutarimu jam paskirtą baudą sumokėjo.

4Atsakovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad uosių ir akacijų jis nekirto, be to, eglė, kurios kelmo skersmuo – 32 cm, išgyveno, todėl žala dėl jos sunaikinimo neskaičiuotina ir bendras reikalaujamos atlyginti aplinkai padarytos žalos dydis mažintinas. Prašo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2009-01-06 įsakymu pakeista žalos apskaičiavimo tvarka, ir vadovautis minėtu įsakymu nustatyta žalos apskaičiavimo metodika.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Iš byloje esančių Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Trakų rajono agentūros 2008-01-15 patikrinimo akto Nr. 1, 2008-01-23 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. VR-12.1-11 ir 2008-01-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-11 kopijų matyti, kad, atlikus žemės sklypo, priklausančio G. K. ir B. K., esančio Lentvario m., Trakų r. sav., unikalus Nr. 4400-0802-6586, patikrinimą, buvo nustatyta, jog be nustatyta tvarka išduoto leidimo B. K. nupjovė 1 pušį, kurios diametras – 22 cm, 1 klevą – 22 cm, vieną eglę – 32 cm, 5 uosius – 21, 24, 20, 29, 23 cm ir 7 akacijas – 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm, tokiu būdu, pažeisdamas aplinkos apsaugos reikalavimus, padarė žalą aplinkai, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d., už kurį jam paskirta 225 Lt administracinė bauda (b.l. 3-7, 10-11).

7Iš byloje esančios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-12 nutarties kopijos matyti, kad atsakovas B. K. apskundė 2008-01-29 Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros nutarimą, kuriuo atsakovas buvo nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 225 Lt bauda. Vilniaus apygardos teismas B. K. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros 2008-01-29 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-11, konstatuodamas, kad atsakovas B. K. neteisėtai, t.y. neturėdamas leidimo kirsti medžius, nupjovė – 1 pušį, kurios diametras – 22 cm, 1 klevą – 22 cm, vieną eglę – 32 cm, 5 uosius – 21, 24, 20, 29, 23 cm ir 7 akacijas – 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII dalies 120.1, 121 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 673 patvirtinos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 2.1, 14, 22 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. (b.l. 14-17). B. K. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-12 nutarties panaikinimo ir bylos nutraukimo (b.l. 35-36). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-08-20 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-12 nutartį paliko nepakeistą, o B. K. apeliacinio skundo netenkino, konstatuodamas, kad B. K. teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d. (medžių, krūmų, žaliųjų vejų, gėlynų ne miško žemėje žalojimas arba naikinimas) padarymą (b.l. 43-47).

8CPK 182 str. 2 p. numatyta, kad nereikia įrodinėti prejudicinių faktų, t.y. aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-12 nutartis, kuria nustatyta, kad B. K., neturėdamas leidimo kirsti medžius, nupjovė – 1 pušį, kurios diametras – 22 cm, 1 klevą – 22 cm, vieną eglę – 32 cm, 5 uosius – 21, 24, 20, 29, 23 cm ir 7 akacijas – 29, 27, 26, 30, 28, 32 ir 26 cm, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVII dalies 120.1, 121 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 673 patvirtinos Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nustolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos 2.1, 14, 22 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d., yra įsiteisėjusi (Administracinių bylų teisenos įst. 96 str. 2 d.), todėl teismas laiko įrodytomis aplinkybes, nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-12 nutartimi (prejudicinius faktus), ir detaliau neanalizuoja jas patvirtinančių įrodymų.

9CK 6.245 str. 4 d. numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimui būtinas įstatyme numatytų sąlygų egzistavimas – turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246-6.249 str. str.). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 str. 1 d.), civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.), atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Žala yra turto netekimas arba sužalojimas. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Aplinkos apsaugos įst. 1 str. 21 p. numatyta, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d. numatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 dėl Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintos „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos“ redakcijos pakeitimo (toliau – AM 1998-03-13 įsakymas) 14 ir 14.1. p. p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymo Nr. 327 dėl medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo, galiojusio nuo 2002-07-06 iki 2008-06-30 (toliau – AM 2002-06-14 įsakymas) 3 p., numatyta, kad nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus medžius, augančius ne miško žemėje, dydis apskaičiuojamas taikant bazinius įkainius, patvirtintus Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu: medžio baziniai įkainiai taikomi kiekvieno kelmo skersmens centimetrui. AM 2002-06-14 įsakymo 1 ir 1.1. p. p. nustatyti medžių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, baziniai įkainiai už kiekvieną medžio kamieno skersmens centimetrą: pušis, eglė – 15 Lt (1.1.3. p.), klevas, uosis, akacija (introdukuota, ne vietinės kilmės) – 20 Lt (1.1.2. p.). AM 1998-03-13 įsakymo 14 p. numatyta, kad nuostolių dydis, sunaikinus arba sužalojus šiuos medžius miestuose, didinamas 2 kartus. Vadovaujantis šia metodika, ieškovas apskaičiavo nuostolių, padarytų neteisėtais atsakovo veiksmais aplinkai, dydį: 330 Lt už neteisėtai nupjautą pušį (22 cm skersmuo x 15 Lt), 440 Lt – už klevą (22 cm x 20 Lt), 480 Lt – už eglę (32 cm x 15 Lt), 2340 Lt – už 5 uosius (117 cm x 20 Lt), 3960 Lt – už 7 akacijas (198 cm x 20 Lt), iš viso – 7550 Lt. Remiantis AM 1998-03-13 įsakymo 14 p., nuostolių dydis, atsižvelgiant į tai, kad medžiai sunaikinti mieste, padidintas 2 kartus, todėl atsakovo padarytas nuostolis gamtai – 15100 Lt. Aplinkos apsaugos įst. 32 str. 2 d. numatyta, kad asmenys, padarę žalos aplinkai, privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Konstitucinis Teismas 2003 m. spalio 29 d. nutarime konstatavo, jog iš Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, iš Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, iš Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją, visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) – ją atlyginti (Valstybės žinios, 2003-11-01, Nr. 103-4611). Teismas pažymi, kad šioje byloje deliktinės atsakomybės prievolės esmė reikalauja taikyti nuostolių dydžio apskaičiavimo metodiką, galiojusią žalos padarymo metu, t.y. 2008-01-15 patikrinus G. K. ir B. K. priklausantį žemės sklypą, Lentvario mieste, unikalus Nr. 4400-0802-6586,buvo nustatyta, kad atsakovas nupjovė aukščiau paminėtus medžius, todėl, apskaičiuojant atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai padarytų nuostolių dydį, remiamasi nuostolių dydžio apskaičiavimo metodika, įtvirtinta AM 1998-03-13 įsakymo 14 p. ir AM 2002-06-14 įsakymo 1 ir 1.1. p. p.

10Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad eglė, kurios kelmo skersmuo – 32 cm, išgyveno, todėl žala dėl jos sunaikinimo neskaičiuotina ir bendras reikalaujamos atlyginti aplinkai padarytos žalos dydis mažintinas. Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros atstovas šios aplinkybės neneigė, patvirtino, kad ši eglė išgyveno. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. 4 d.), ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos, padarytos aplinkai, dydį (15100 Lt) mažina iki 14140 Lt (15100 Lt – (32 cm x 15 Lt) x 2)), išskaičiuodamas eglės, kurios kelmo skersmuo – 32 cm, vertę (960 Lt). Teismas pažymi, kad atsakovas teiginio, jog uosių bei akacijų jis nenupjovė, nepagrindė jokiais įrodymais, o teismo ištirti įrodymai paneigia šį atsakovo teiginį.

11Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog prejudiciniais faktais yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (neteisėtas veikimas), kaltė, priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1, 2 d. d., 6.247 str.). Žalos dydį nustatė teismas (CK 6.249 str. 1 d.), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 14140 Lt žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai.

12Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistina 424,20 Lt žyminio mokesčio ir 11,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 9, 32, 33-34 str. str., administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 2 d., CK 1.5, 1.136, 1.138, 6.1, 6.2, 6.4, 6.38, 6.59, 6.245-6.249 str. str., CPK 3, 5, 79, 83, 88, 96, 176-178, 182, 259-260, 270 str. str., teismas

Nutarė

14ieškinį patenkinti iš dalies.

15Priteisti iš B. K. 14140 Lt 00 ct žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

16Priteistą sumą pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros sąskaitą.

17Priteisti iš B. K. 436 Lt 02 ct žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

18Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai