Byla Ik-966-422/2011
Dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atstovui Dariui Kulevičiui, nedalyvaujant pareiškėjui V. M., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2Pareiškėjas V. M., patikslinęs reikalavimus, Kauno apygardos administracinio teismo prašo: 1) pripažinti, kad įstatymo nustatytą terminą skundui į teismą paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti; 2) priteisti iš atsakovo Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųįų pataisos namų 196,46 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis Lt 46 ct) neišmokėto darbo užmokesčio; 3) priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų 185,25 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis Lt 25 ct) neteisingai išskaičiuotų iš pareiškėjo darbo užmokesčio privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 4) priteisti iš atsakovų Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųįų pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų solidariai 23000 Lt (dvidešimt tris tūkstančius Lt) dydžio neturtinę žalą; 5) priteisti iš atsakovų valstybei visas bylinėjimosi išlaidas; 6) priteisti iš atsakovų pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi (įskaitant pašto išlaidas pagal pareiškėjo teismui pateiktus paskaičiavimus) išlaidas.

3Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atsakovo įsakymais buvo priimtas į elektrotechnikos gaminių cecho pagalbinio darbininko bei elektrotechnikos ir metalo apdirbimo cecho liftininko pareigas po 0,25 etato mokant darbo užmokestį pagal nustatytą valandinį tarifinį atlygį. Pareiškėjo skaičiavimais, jo valandinis tarifinis atlygis atliekant kiekvieną iš nurodytų pareigų yra lygus 2,09 Lt. Kadangi per darbo dieną iš viso jis dirbdavo po 4 darbo valandas, todėl per darbo dieną turėdavo uždirbti ne mažiau kaip 8,36 Lt. Nurodė, jog liftininko pareigose faktiškai dirbo iki 2009 m. gruodžio 14 d. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 7/05-2 jis buvo atleistas iš pagalbinio darbininko pareigų nuo 2010 m. sausio 11 d., nors faktiškai pagalbiniu darbininku, kaip ir liftininku, dirbo iki 2009 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjo teigimu, atsakovas iki šiol jam yra nesumokėjęs darbo užmokesčio už 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius 196,46 Lt. Ši suma susidarė atsakovui sumokėjus ne už visą pareiškėjo dirbtą laiką. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog 2009 m. lapkričio mėnesį liftininku ir pagalbiniu darbininku dirbo 21 darbo dieną, tačiau už šį mėnesį jam buvo išmokėta 62,70 Lt. Pareiškėjo skaičiavimais, iš viso atsakovas jam nesumokėjo už 2009 m. lapkričio mėnesį 112,86 Lt darbo užmokesčio sumą. 2009 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas nurodė dirbęs 10 darbo dienų, už kurias jam apskritai nebuvo sumokėta, t. y. už gruodžio mėnesį nesumokėta 83,60 Lt. Be to, nurodė, kad Vilniaus pataisos namai neteisėtai išskaičiavo 185,25 Lt privalomo sveikatos draudimo įmokų, kadangi nuteistieji dirba ne pagal darbo sutartis, nuteistųjų laisvės atėmimu asmenų sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, o valstybiniu socialiniu draudimu nuteistieji nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Kadangi atsakovai atliko minėtus neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nervinę emocinę įtampą, savo reputacijos pablogėjimą, pareiškėjas prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų, solidariai priteisti 23000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Atsakovas Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų atsiliepime į skundą ir teismo posėdžių metu nurodė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas. Paaiškino, jog pareiškėjas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 4 „Dėl nuteistųjų laikininkų įdarbinimo vasario mėnesį“ buvo priimtas į Cecho pagalbinio darbininko pareigas 0,25 pareigybės nuo 2007 m. vasario 12 d., mokant darbo užmokestį pagal nustatytą valandinį tarifinį atlygį, taikant koeficientą, kuris nustatomas pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Pareiškėjo atliekami darbai pagal Cecho pagalbinio darbininko pareigybę buvo priskiriami nesudėtingų (pagalbinių) darbų 1 kategorijai, atliekamiems darbams nereikėjo pradinių profesinių įgūdžių, todėl, atsižvelgiant į atliekamų darbų sudėtingumą, pareiškėjui buvo taikomas dirbant šiose pareigose 0,43 darbo užmokesčio koeficientas, kurio vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Pareiškėjas Cecho pagalbinio darbininko pareigose faktiškai dirbo iki 2009 m. lapkričio 13 d., o nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. sausio 11 d. jis faktiškai šių pareigų dėl susidariusios sunkios Filiale Nr. 3 finansinės ir ekonominės padėties, ženkliai sumažėjus gamybos apimčiai bei gaunamų užsakymų kiekiui, nevykdė. Kadangi pareiškėjas, kaip ir daugelis kitų nuteistųjų, nuo 2009 m. lapkričio mėn. vidurio į darbą nebuvo vedamas ir faktiškai nedirbo, todėl ir darbo užmokestis jam už faktiškai nedirbtą laiką pagrįstai nebuvo mokamas. Pareiškėjas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2010 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 7/05-2 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“ atleistas iš Filialo Nr. 3 Cecho pagalbinio darbininko pareigų 0,25 pareigybės nuo 2010 m. sausio 11 d. Nurodė, jog pareiškėjas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-33 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“ buvo priimtas į Filialo Nr. 3 Cecho liftininko pareigas 0,25 pareigybės nuo 2008 m. balandžio 15 d., mokant darbo užmokestį taip pat pagal nustatytą valandinį tarifinį atlygį, taikant koeficientą, kuris nustatomas pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Pareiškėjo atliekami darbai pagal Cecho liftininko pareigybę taip pat buvo priskiriami nesudėtingų (pagalbinių) darbų 1 kategorijai, atliekamiems darbams nereikėjo pradinių profesinių įgūdžių, todėl, atsižvelgiant į atliekamų darbų sudėtingumą, pareiškėjui buvo taikomas dirbant šiose pareigose 0,43 darbo užmokesčio koeficientas, kurio vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Filialo Nr. 3 Cecho antrame ir trečiame aukštuose visiškai sustabdžius gamybą ir negaminant juose jokios produkcijos, pareiškėjas Cecho liftininko pareigose faktiškai dirbo iki 2009 m. liepos 31 d., t. y. iki atleidimo iš šių pareigų dienos (įskaitytinai). Pareiškėjas Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2009 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 7/05-45 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“ atleistas iš Filialo Nr. 3 Cecho liftininko pareigų 0,25 pareigybės nuo 2009 m. liepos 31 d. Nurodė, jog pareiškėjui darbo užmokestis kiekvieną mėnesį buvo apskaičiuojamas pagal per mėnesį dirbtų valandų skaičių, kuris iki 2009 m. liepos 31 d. jam dirbant dvejose pareigose (pagalbinio darbininko ir liftininko) kiekvieną darbo dieną neviršydavo 6 darbo valandų normos, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. (dirbant jau tik pagalbinio darbininko pareigose) iki 2009 m. rugsėjo 30 d. kiekvieną darbo dieną neviršydavo 5 darbo valandų normos, nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. kiekvieną darbo dieną neviršydavo 4 darbo valandų normos, o nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. kiekvieną darbo dieną neviršydavo 3 darbo valandų normos, padauginant iš jo atžvilgiu apskaičiuoto valandinio tarifinio atlygio, ir jis atsispindi Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atitinkamai kiekvieno mėnesio paskaičiuotose darbo užmokesčio lapeliuose. Kadangi pareiškėjui darbo užmokestis už visą faktiškai dirbtą darbo laiką taikant valandinį tarifinį atlygį buvo apskaičiuotas teisingai ir visiškai išmokėtas, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

5Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 4,25 Lt pašto išlaidų ir 73,67 Lt transporto išlaidų, viso 77,92 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

6Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, jog privalomojo sveikatos draudimo įmokas Vilniaus pataisos namai iš V. M. darbo užmokesčio išskaičiavo teisėtai. Paaiškino, jog 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, buvo nustatyta atskira privalomojo sveikatos draudimo įmoka, pakeičianti iki šiol taikytus atskaitymus nuo gyventojų pajamų mokesčio. Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1 ir 2 d. buvo nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Kadangi dirbantys nuteistieji nėra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą, todėl dirbančių nuteistųjų mokėtinos įmokos buvo nepriskirtinos Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1 ir 2 d. reglamentavimo sričiai, jos buvo priskirtinos prie Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 d. nurodytų pajamų, nuo kurių turėjo būti mokamos 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, kuriuo iš esmės buvo pakeistas 17 str. 8 d. nustatytas reglamentavimas, nebeliko prievolės dirbantiems nuteistiesiems mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo gautų pajamų, kadangi jos buvo mokamos nuo gaunamų iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pašalpų išskaičiuojamo gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovo manymu, pagal tuo metu (nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31) galiojusias Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, Vilniaus pataisos namai privalėjo šias įmokas išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio, todėl pareiškėjo prašymas jam priteisti 185,25 Lt, kurie buvo išskaičiuoti kaip privalomojo sveikatos draudimo įmokos per 2009 metus, yra nepagrįstas.

7Skundas netenkinamas.

8Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio, dėl iš pareiškėjo, kaip nuteistojo, darbo užmokesčio padarytų išskaitų bei su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimo.

9Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

10Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjas į teismą gindamas savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2011 m. gegužės 30 d., darbo užmokestį prašo priteisti už 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius, iš darbo užmokesčio padarytas išskaitas – taip pat už 2009 metus, todėl darytina išvada, jog 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl minėtų išmokų priteisimo nėra praleistas.

11Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. M. Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 4 „Dėl nuteistųjų laikininkų įdarbinimo vasario mėnesį“ buvo priimtas į Cecho pagalbinio darbininko pareigas 0,25 pareigybės nuo 2007 m. vasario 12 d. (I t., b. l. 36-37), o direktoriaus 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-33 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“ buvo priimtas į Filialo Nr. 3 Cecho liftininko pareigas 0,25 pareigybės nuo 2008 m. balandžio 15 d. (I t., b. l. 40), mokant darbo užmokestį taip pat pagal nustatytą valandinį tarifinį atlygį, taikant koeficientą 0,43. Iš Cecho pagalbinio darbininko pareigų 0,25 pareigybės pareiškėjas buvo atleistas nuo 2010 m. sausio 11 d. (Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2010 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. 7/05-2 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“; I t., b. l. 39), o iš Cecho liftininko pareigų – nuo 2009 m. liepos 31 d. (Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2009 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 7/05-45 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“; I t., b. l. 42).

12Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228, (toliau – ir Aprašo) 3 punkte numatyta, jog jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Ginčo dėl tarifinio valandinio atlygio, koeficiento dydžio byloje nėra.

13Nors pareiškėjas nurodė, jog abiejuose darbuose dirbo iki 2009 m.gruodžio 14 d., tačiau objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti byloje nesurinkta. Visuma byloje surinktų duomenų patvirtina atsakovo argumentų pagrįstumą.

14Laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. sausio 11 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nurodant pareiškėjo darbo laiką, dirbant pagalbiniu darbininku, pažymėtas „PN“, tai pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, priedo „Darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinis žymėjimas“ 31 eilutę reiškia „Prastova ne dėl darbuotojo kaltės“ (I t., b. l. 51-53). Esamus darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl prastovos minėtu laikotarpiu patvirtina Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Filialo Nr. 3 direktoriaus A. V. bei Elektrotechnikos ir metalo apdirbimo cecho viršininko A. D. tarnybiniai pranešimai (I t., b. l. 38, 43, 45), kuriuose nurodyta, jog nuteistasis V. M. 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį pagalbiniu darbininku dirbo po 5 valandas per darbo dieną, spalio mėnesį – po 4 valandas per darbo dieną, lapkričio mėnesį dirbo tik 10 darbo dienų po 3 valandas per dieną, nes prasidėjus žiemos sezonui, labai sumažėjo užsakymų kiekis, 2009 m. gruodžio mėnesį į darbą jis nebuvo vedamas, o 2011 m. sausio mėnesį kartu su kitais keturiais nuteistaisiais, kurie apie 2 mėnesius neturėjo jokių gamybinių užduočių, buvo atleisti. Šias aplinkybes patvirtino A. V. ir A. D. teismo posėdžio metu apklausti liudytojais (I t., b. l. 119-121). A. V. nurodė, jog V. M. pagalbiniu darbininku dirbo iki 2009-11-13, po to dėl gamybos, užsakymų sumažėjimo kartu su kitais nuteistaisiais jį teko atleisti (I t., b. l. 121). A. D. paaiškino, jog buvo atsakingas už darbo laiko apskaitos žymėjimą žiniaraščiuose, darbo laiką žymėjo pagal faktiškai atidirbtą laiką (I t., b. l. 117). Abu liudytojai patvirtino, jog pareiškėjo nurodomu laikotarpiu buvo krizė, sumažėjo gamyba, todėl neturėdama užsakymų, įmonė buvo priversta mažinti darbuotojų skaičių. Įvertinus šiuos faktinius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tuo metu įmonėje susidariusi situacija atitiko prastovos ne dėl darbuotojo kaltės sąlygas. Nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarką reglamentuojančio Aprašo, kuris yra specialus teisės aktas ir turi būti taikomas ginčo atveju, 19 punkte numatyta, jog už prastovos laiką suimtiesiems ir nuteistiesiems nemokama, todėl atsakovas pagrįstai nemokėjo darbo užmokesčio pareiškėjui už tą laikotarpį, kai pareiškėjas faktiškai dėl prastovos nedirbo. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti jam nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį, kuomet jis faktiškai nedirbo, nes buvo prastova, nepagrįstas, atmestinas. Ta aplinkybė, kad įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo buvo įformintas 2010 m. sausio 11 d. (I t., b. l. 39), įvertinant teisinį prastovos nuteistiesiems reglamentavimą, nesudaro pagrindo pareiškėjui priteisti darbo užmokestį už tą laikotarpį, kai jis faktiškai nedirbo.

15Pareiškėjas neįrodė, jog dirbo pagalbiniu darbininku iki 2009 m. gruodžio 14 d. Pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas pagalbiniu darbininku dirbo iki 2009-11-13. Už 2009 m. lapkričio mėn. atliktą darbą darbdavys yra atsiskaitęs. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, 2 punkte numatyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Pagal byloje esančius Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, V. M. 2009 m. lapkričio mėnesį dirbo 10 darbo dienų po 3 valandas, t. y. iš viso per šį mėnesį dirbo 30 valandų, už kurias mokant darbo užmokestį pagal nustatytą valandinį tarifinį atlygį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalusis valandinis atlygis – 4,85 Lt), taikant koeficientą 0,43, turėjo būti sumokėta 62,70 Lt (2,09 Lt x 30 val.). Bylos duomenys patvirtina (I t., b. l. 59), o pareiškėjas to ir neneigia, jog jam už 2009 m. lapkričio mėnesį ir buvo sumokėta 62,70 Lt – būtent tiek, kiek ir priklausė pagal faktiškai dirbtą laiką.

16Teismui nepateikta jokių duomenų, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimą, jog liftininko pareigose jis dirbo iki 2009-12-14. Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš šio darbo priimtas 2009 m. liepos 20 d.(I t., b. l. 42), jame nurodyta, jog nuteistasis V. M. iš liftininko pareigų atleidžiamas nuo 2009 m. liepos 31 d. Liudytojai A. D. ir A. V. nurodė, jog su įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas jo priėmimo dieną, jį pasirašyti atsisakė (I t., b. l. 120-121), šią aplinkybę patvirtina A. D. įrašas įsakyme dėl atsakovo atleidimo iš darbo (I t., b. l. 42, II pusė), A. D. tarnybinis pranešimas (I t., b. l. 44). Pareiškėjas nurodė, jog su minėtu įsakymu nebuvo supažindintas, apie jį sužinojo tik gruodžio mėnesį. Šioms aplinkybėms pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikta. Net ir tuo atveju, jei apie įsakymą buvo sužinota vėliau, pažymėtina, jog minėtas įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl jis yra galiojantis (tame tarpe ir dėl jame nurodytos pareiškėjo atleidimo iš darbo datos). Liudytojų A. D. ir A. V. parodymais nustatyta, jog nuo 2009 m. vasaros liftininko poreikio faktiškai nebeliko, nes Filialo Nr. 3 Elektrotechnikos ir metalo apdirbimo cecho 2 ir 3 aukštuose nuo 2009-08-01 buvo sustabdyta gamyba, darbai nebebuvo vykdomi (I t., b. l. 120-121), šias aplinkybes patvirtina ir A. D. 2009-07-17 tarnybinis pranešimas (I t., b. l. 43) bei A. V. 2010-01-07 rašytinis paaiškinimas (I t., b. l. 43). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis dar po įsakymo priėmimo turėjo raktą nuo lifto patalpų, nepatvirtina jo darbo santykių ginčo laikotarpiu. Taigi, pagal esamus įrodymus, nustačius, jog pareiškėjas liftininko darbą dirbo iki 2009-07-31, nėra pagrindo priteisti prašomą darbo užmokestį už 2009 m. lapkričio-gruodžio mėn., kai jis šių pareigų nebeatliko.

17V. M. taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų 185,25 Lt neteisingai išskaičiuotų iš pareiškėjo darbo užmokesčio privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

18Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 d. (2008 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-98 redakcija), privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 punktą, gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu jų darbo laiku privalomai draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Tai įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą.

19Kadangi dirbantys nuteistieji nėra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą, todėl dirbančių nuteistųjų mokėtinos įmokos nepriskirtinos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalies reglamentavimo sričiai, jos priskirtinos prie Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nurodytų pajamų, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, t. y. nuo šių pajamų mokamos 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

20Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus: 2010 m. liepos 13 d. Nr. A143-1055/2010; 2010 m. spalio 4 d. Nr.A438-1115/2010) yra pateikęs Sveikatos draudimo įstatymo (2008 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-98 redakcija) 17 straipsnio 8 dalies aiškinimą. Minėtose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-93 redakcija) 3 straipsnio matyti, kad sveikatos draudimas (reglamentuojamas Sveikatos draudimo įstatymo), kaip viena iš socialinio draudimo rūšių, patenka į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo reglamentuojamą sferą. Todėl šio įstatymo 4 straipsnis, nustatantis asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rūšis, ratą yra taikytinas ir Sveikatos draudimo įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams. Tačiau ši teisės norma yra taikytina tiek, kiek ji neprieštarauja Sveikatos draudimo įstatymo – specialiojo teisės akto normoms, nustatančioms draudžiamųjų ir apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų ratą. Tokia Sveikatos draudimo įstatymo norma yra 6 straipsnis, kurio 3 dalies (2008 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-98 redakcijos) 1 punkte nurodyta, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, už kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse.

21Tarp asmenų, kurie Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, yra nurodyti 17 straipsnio 8 dalyje aptarti asmenys, prie kurių (pagal šioje normoje nustatytus kriterijus) priskirtinas ir pareiškėjas. Todėl darytina išvada, kad pagal tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas nuo 2009 m. sausio 1 d. pareiškėjas turėjo prievolę mokėti 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, todėl atsakovas Vilniaus pataisos namai šios įmokos išskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir pervedimo į PSD fondo biudžetą funkciją atliko pagrįstai ir teisėtai.

22Pripažinus, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo išmokėtas pagal faktiškai dirbtą laiką, privalomojo sveikatos draudimo įmokos išskaitytos pagrįstai ir teisėtai, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šiuo atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga (CK 6.245-6.249 str.) – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai. Netenkinus skundo, nėra pagrindo iš atsakovo pareiškėjui priteisti ir bylinėjimosi, tame tarpe pašto, išlaidų (ABTĮ 44 str.).

23Pareiškėjas pateikė prašymą iš atsakovo valstybei priteisti 2923,12 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (II t., b. l. 8). Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, prašymas dėl išlaidų atlyginimo valstybei, kai patirtos išlaidos siejamos su valstybės paskirto advokato veiksmais teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kai tokia pagalba yra apmokama 100 proc. valstybės lėšomis, netenkinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525 -398/2009).

24Atsakovas Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų pateikė prašymą iš pareiškėjo atsakovo naudai priteisti 77,92 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

25Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 ir 2 d.). Išnagrinėjus administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą buvo priimtas atsakovui palankus sprendimas, dėl to darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos atsakovo nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimui iš pareiškėjo (ABTĮ 44 str. 4 d.).

26Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos. Atsakovas turėtas teismo išlaidas grindžia lengvojo automobilio kelionės lapais ir kuro pirkimo kvitais (II t., b. l. 13-16) ir Siuntų, perduotų Pasiuntinių pašto skyriui (punktui), paštui, registru (II t., b. l. 11).

27Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atstovas Darius Kulevičius dalyvavo 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje, kuris prasidėjo 1414 val. ir baigėsi 1430 val. (I t., b. l. 113-122) bei 2011 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 1439 val. iki 1604 val. (II t., b. l. 17-24). Į šiuos teismo posėdžius atstovas vyko tarnybiniu automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris ( - ) kuris nuvažiavo po 60 km į kiekvieną teismo posėdį ir sunaudojo po 8,40 litrus A-95 benzino. Iš 2011 m. lapkričio 7 d. kuro pirkimo kvito Nr. 1813499/148 matyti, kad A-95 markės litras benzino su nuolaida kainavo 4,43 Lt. Atsakovas vykdamas į 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį patyrė 37,21 Lt transporto (kuro) išlaidų (8,40 litro x 4,43 Lt). Iš 2011 m. gruodžio 13 d. kuro pirkimo kvito Nr. 1841334/29 matyti, kad A-95 markės litras benzino su nuolaida kainavo 4,34 Lt. Atsakovas vykdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. teismo posėdį patyrė 36,46 Lt transporto (kuro) išlaidų (8,40 litro x 4,34 Lt). Iš viso atsakovas patyrė 73,67 Lt transporto išlaidų.

28Atsakovas taip pat prašė priteisti 4,25 Lt pašto išlaidų. Šias išlaidas atsakovas grindžia Siuntų, perduotų Pasiuntinių pašto skyriui (punktui), paštui, registru. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, 5 punkte numatyta, jog dokumentų registras – tai dokumentų registravimo ir apskaitos dokumentas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 punktas numato, kad pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui. Todėl registras nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir to, jog atsakovas patyrė realias išlaidas. Realias išlaidas patvirtina pinigų apskaitos dokumentas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-284/2008). Byloje nesant kitų įrodymų, kad atsakovas sumokėjo už dokumentų siuntimą, darytina išvada, jog atsakovui Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų nepriteistina 4,25 Lt pašto išlaidų.

29Pagal nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas visiškai atmestas, remiantis administraciniame procese vyraujančiu principu „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS556 - 345/2010) darytina išvada, kad atsakovas, nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, turėjo 73,67 Lt pagrįstų išlaidų, kurios priteistinos iš V. M..

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Priteisti iš pareiškėjo V. M. atsakovui Pravieniškių valstybės įmonei prie pataisos namų 73,67 Lt (septyniasdešimt tris Lt 67 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas V. M., patikslinęs reikalavimus, Kauno apygardos administracinio... 3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atsakovo įsakymais buvo priimtas į... 4. Atsakovas Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų atsiliepime į... 5. Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų taip pat prašo priteisti... 6. Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime... 7. Skundas netenkinamas.... 8. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio,... 9. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.... 10. Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo... 11. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. M. Pravieniškių valstybės įmonės... 12. Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto... 13. Nors pareiškėjas nurodė, jog abiejuose darbuose dirbo iki 2009 m.gruodžio... 14. Laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. sausio 11 d. darbo laiko... 15. Pareiškėjas neįrodė, jog dirbo pagalbiniu darbininku iki 2009 m. gruodžio... 16. Teismui nepateikta jokių duomenų, išskyrus paties pareiškėjo... 17. V. M. taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų... 18. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 d. (2008 m. gruodžio... 19. Kadangi dirbantys nuteistieji nėra draudžiami visų rūšių socialiniu... 20. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13... 21. Tarp asmenų, kurie Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka... 22. Pripažinus, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo išmokėtas pagal... 23. Pareiškėjas pateikė prašymą iš atsakovo valstybei priteisti 2923,12 Lt... 24. Atsakovas Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų pateikė... 25. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir... 26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 dalyje numatyta, kad dėl... 27. Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos... 28. Atsakovas taip pat prašė priteisti 4,25 Lt pašto išlaidų. Šias išlaidas... 29. Pagal nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, atsižvelgiant į tai,... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 32. Priteisti iš pareiškėjo V. M. atsakovui Pravieniškių valstybės įmonei... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...