Byla 2A-5-198/2009

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei dalyvaujant atsakovui A. T., jo atstovei Ž. T., trečiajam asmeniui E. G., trečiųjų asmenų G. J. M., V. A. M. atstovui A. F. G., E. G., G. J. M., V. A. M. atstovei advokatei Rūtai Miškinienei,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, A. T., R. B., J. T., tretiesiems asmenims J. N., E. G., G. J. M., V. A. M. dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2003-08-05 sprendimo Nr. 13-5074 dalinio panaikinimo, 2003-09-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. NJ-7293 dalinio panaikinimo, 2003-09-10 įpėdinių paveldėto turto sutarties Nr. NJ-7297 dalinio panaikinimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė panaikinti 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr. 13-5074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. T.“ 1.1.3 punktą dalyje dėl pilietei V. T. grąžinimo natūra 1,10 ha vandens telkinio sklype Nr. ( - ), esančio ( - ), Utenos r., pripažinti R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Nr. NJ-7293) dalyje dėl paveldimo 1,10 ha žemės sklypo (vandens telkinio) - Nodežerio ežero (unikalus Nr. 4400-0064-8013, kadastrinis Nr. 8230/0008:195), esančio ( - ), Utenos rajone, negaliojančiu bei pripažinti R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartį (registro Nr. NJ-7297) dalyje dėl 1,10 ha žemės sklypo (vandens telkinio) - Nodežerio ežero (unikalus Nr. 4400-0064-8013, kadastrinis Nr. 8230/0008:195), esančio ( - ), Utenos rajone, perėjimo įpėdinio A. T. nuosavybėn negaliojančiu.

6Nurodė, kad atsakovas Utenos rajono apskrities viršininko administracija 2007-08-10 kreipėsi į prokuratūrą su prašymu inicijuoti aukščiau nurodyto Utenos apskrities viršininko administracijos 2003-08-05 sprendimo dalies panaikinimą, taip pat paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto dalybų sutarties panaikinimą dalyje. 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės V. T. į L. T. nuosavybės teise valdytą žemę: 6,46 ha žemės, 0,95 ha miško ir 0,93 ha vandens telkinio, grąžinant natūra 2,20 ha žemės ir 3,60 ha miško žemės sklype Nr. ( - ), 1,44 ha miško žemės sklype Nr. ( - ), 1,10 ha vandens telkinio sklype Nr. ( - ).

7L. T. nuosavybės teise valdė 14,87 ha žemės, 1,44 ha miško ir 1,41 ha vandens telkinio. Jis turėjo du sūnus: P. ir B. P. T. prašymą atkurti nuosavybės teises padavė 1991-09-20, jam mirus nuosavybės teisės buvo atkurtos žmonai V. T.. V. T. priklausė ½ L. T. nuosavybės, kurią sudarė: 7,44 ha žemės, 0,72 ha miško, 0,70 ha vandens. Kito L. T. sūnaus B. sūnus V. T. atsisakė jam priklausančio dalies - 2,18 ha žemės, 0,23 ha miško ir 0,23 ha vandens telkinio nuosavybės teisių atkūrimo V. T. paveldėtojų naudai. Dėl to V. T. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 9,62 ha žemės, 0,95 ha miško ir 0,93 ha vandens telkinio. 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės V. T. natūra į 2,20 ha žemės, 5,04 ha miško ir 1,10 ha vandens telkinio. Kitam sūnui B. T. priklausanti 1/2 L. T. turėtos nuosavybės dalis atkurta trims B. T. vaikams (L. T. anūkams): I. T., J. Š. ir V. T. po 2,48 ha žemės, 0,24 ha miško ir 0,23 ha vandens telkinio. J. Š. jai priklausančią 1/6 dalį išreiškė valią persikelti į Kupiškio rajoną, I. T. priklausanti L. T. nuosavybės 1/6 dalis jos prašymu kompensuota mišku, V. T. jam priklausančios L. T. 1/6 nuosavybės dalies atsisakė V. T. įpėdinių naudai.

8Ieškovo manymu, minėtu sprendimu V. T. vandens telkinio grąžinta natūra 0,17 ha daugiau negu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį. Nodežerio ežeras prieš nacionalizaciją sudarė 2,63 ha ploto, šiuo metu ežero plotas tesudaro 1,10 ha ploto. Ežerą prieš nacionalizaciją valdė keturi savininkai, todėl V. T. turėjo būti grąžinta dalis, proporcinga iki nacionalizacijos turėtai daliai, už kitą dalį atlyginant įstatymo nustatyta tvarka. 2002-12-28 mirus V. T., nuosavybės teises į 1,10 ha ploto vandens telkinį bei kitą turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai - R. B., J. T. ir A. T.. Pagal 2003-09-10 paveldėtojų sudarytą paveldėto turto dalybų sutartį, nuosavybės teisės į visą 1,10 ha vandens telkinį perėjo A. T..

9Mano, jog 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, todėl dalyje dėl 1,10 ha vandens telkinio grąžinimo jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Tokiu būdu, paveldėjimo teisės liudijimas bei įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartis dalyje dėl 1,10 ha vandens telkinio yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų išdavimo momento.

10Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Panaikino 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-5074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. T.“ 1.1.3 punktą dalyje dėl pilietei V. T. grąžinimo natūra 1,10 ha vandens telkinio sklype Nr. ( - ), esančio ( - ), Utenos r.; pripažino R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (Nr. NJ-7293) dalyje dėl paveldimo 1,10 ha žemės sklypo (vandens telkinio) - Nodežerio ežero (unikalus Nr. 4400-0064-8013, kadastrinis Nr. 8230/0008:195), esančio ( - ), Utenos rajone, negaliojančiu; pripažino R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartį (Nr. NJ-7297) dalyje dėl 1,10 ha žemės sklypo (vandens telkinio) - Nodežerio ežero, esančio ( - ), Utenos rajone, perėjimo įpėdinio A. T. nuosavybėn negaliojančiu.

11Nustatė, kad V. T. 2003 m. rugpjūčio 5 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 6,46 ha žemės, 0,95 ha miško, 0,93 ha vandens telkinio, grąžinant natūra 2,20 ha žemės ir 3,60 ha miško tenkančias dalis 5,80 ha dydžio žemės sklype Nr. ( - ), 1,44 ha miško tenkančią dalį 1,44 ha dydžio žemės sklype Nr. ( - ), 1,10 ha vandens telkinio tenkančią dalį 1,10 ha dydžio vandens telkinio sklype. Po V. T. mirties ( - ), pagal 2003-09-10 paveldėjimo teisės liudijimą turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai - R. B., A. T. ir J. T., kurie 2003-09-10 įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartimi pasidalijo paveldėtą turtą. Nodežerio ežeras nuosavybės teise atiteko įpėdiniui A. T., kuris 2003-09-23 įregistravo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą. Iš byloje esančio 1934 m. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus Kuktiškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo plano nustatė, kad Nodežerio ežeras nuosavybės teisėmis priklausė keturiems savininkams: J. M., L. T., B. V. ir J. V.. Tačiau mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių 1937 m. sąrašas įrodo, kad B. V. 1937 m. vandens telkinys nuosavybės teise nepriklauso. Utenos apskrities 2007-12-21 rašte ir prieduose prie jo nurodyta, kad buvo pripažinta, jog buvę savininkai V. nevaldė Nodežerio ežero dalies, J. V. pretendentams valdyto vandens telkinio plotas sprendimuose įskaičiuotas į žemės ar miško plotus.

12Nustatė, kad nuosavybės teisės V. T. atkurtos į buvusio savininko L. T. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. V. T., V. T., J. Š., I. T. žemės tvarkymo bylų duomenimis nustatė, kad L. T. nuosavybės teisėmis valdė 14,87 ha žemės, 1,44 ha miško ir 1,41 ha vandens telkinio. L. T. turėjo du sūnus: P. T. (mirė ( - )) ir B. T. (mirė ( - )), kuriems turėjo tekti po 1/2 L. T. turėtos nuosavybės dalių. Į P. T. tenkančią dalį nuosavybės teisės atkurtos jo sutuoktinei V. T., dėl B. T. tenkančios dalies nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi trys jo vaikai: J. Š., V. T. ir I. T., kuriems teko po 1/6 L. T. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalių. Tokiu būdu, V. T. tenkanti dalis turėjo sudaryti 7,44 ha žemės, 0,72 ha miško ir 0,70 ha vandens telkinio. V. T. atsisakius nuosavybės teisių atkūrimo į jam priklausančią dalį, kuri sudarė 2,18 ha žemės, 0,23 ha miško ir 0,23 ha vandens telkinio V. T. įpėdinių naudai, V. T. įgijo teisę į 9,62 ha žemės, 0,95 ha miško ir 0,93 ha vandens telkinio nuosavybės teisių atkūrimą.

13Iš J. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių pažymų nustatė, kad pretendentai G. J. M., V. A. M. ir E. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į daugiau nei po 13 ha žemės ir 0,12-0,13 ha vandens telkinio, kadangi jų tėvas J. M. iki nacionalizacijos valdė 0,38 ha Nodežerio ežero. Tokiu būdu, teismas, nustatęs, kad neteisėtai ir nepagrįstai atkūrus pretendentui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 1,10 ha vandens telkinį, kuris sudaro visą Nodežerio ežerą, pažeidžiamos kitų pretendentų - J. M. įpėdinių teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl šių aplinkybių, sprendė, kad minėtų asmenų teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos laikantis įstatymų reikalavimų.

14Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nėra aiškios J. M. nuosavybės teise valdytos žemės ribos, Nodežerio ežero ribos, kurio plotas iki nacionalizacijos byloje esančiais duomenimis sudarė 2,63 ha, šiuo metu tesudaro 1,10 ha, šiuo metu neaiškūs vandens telkinio atkūrimo tvarkos klausimai, todėl neaišku, kaip bus sprendžiamas buvusių savininkų J. M. ir L. T. vandens telkinio – Nodežerio ežero turėtų nuosavybės teisių atkūrimas pretendentams, be to, Nodežerio ežero dalis iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė ir J. V., kas matyti iš istorinių rašytinių įrodymų, bei įvertindamas tai, jog nebuvo įstatyminio pagrindo V. T. atkurti nuosavybės teises į 0,17 ha vandens telkinio daugiau negu buvo atkurta, panaikino 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 13-5074 1.1.3. p. dalį dėl pilietei V. T. grąžinimo natūra 1,10 ha vandens telkinio sklype Nr. ( - ), esančio ( - ), Utenos r., kaip neteisėtą.

15Teismas taikė universalų teisės principą, kad iš ne teisės negali kilti teisė, todėl panaikinęs 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 13-5074 dalį, pripažino R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (Nr. NJ-7293) dalyje dėl paveldimo 1,10 ha žemės sklypo (vandens telkinio) - Nodežerio ežero (unikalus Nr. 4400-0064-8013, kadastrinis Nr. 8230/0008:195), esančio ( - ), Utenos rajone, negaliojančiu bei pripažino R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 sudarytą įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartį (Nr. NJ-7297) dalyje dėl 1,10 ha žemės sklypo - Nodežerio ežero perėjimo įpėdinio A. T. nuosavybėn negaliojančia.

16Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, kad teismas nenustatė ir teisiškai neįvertino esminę reikšmę turinčių šios bylos aplinkybių, susijusių su L. T. priklausiusios ežero Nodežerio dalies atkūrimu pretendentei V. T., ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Vadovaujantis 1931 m. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus, Kuktiškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo planu, L. T. priklausė 1,41 ha Nodežerio ežero dalis. Nuosavybės teisės į L. T. turėtą 1,41 ha vandens telkinio dalį atkurtos tik L. T. sūnaus B. dukrai J. Š. ir L. T. sūnaus P. T. žmonai V. T.. Vadovaujantis Utenos apskrities 1999 m. birželio mėn. išvada, J. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,23 ha L. T. nuosavybės teise valdyto vandens telkinio. Būtent kitiems pretendentams - L. T. sūnaus B. įpėdiniams į L. T. valdytą Nodežerio ežero dalį nuosavybės teisės neatkurtos. L. T. sūnaus B. T. dukrai I. T. nuosavybės teisės atkurtos į visą L. T. žemėje buvusią valstybės išperkamą žemę ir mišką. L. T. sūnaus P. T. įpėdiniams - V. T. atsisakius priklausančios valstybės išperkamos žemės, I. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą L. T. žemėje buvusią valstybės išperkamą žemę (mišką). I. T. atsisakė jai priklausiusios vandens telkinio dalies. Nurodo, jog šiuo metu visiems pretendentams į L. T. žemę, t. y. L. T. sūnaus P. T. žmonai V. T., L. T. sūnaus B. T. dukroms J. Š., I. T. ir sūnui V. T. atkurtos nuosavybės teisės, nuosavybės teisės įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra jokių ginčų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. T. turėtą nuosavybę. Be to, 1996 m. galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Civilinis kodeksas nenustatė bei nereglamentavo atsisakymo atkurti nuosavybės teisių formos ir turinio, todėl toks susitarimas galėjo būti sudarytas žodžiu arba rašytine forma, taip pat konkliudentiniais veiksmais. Kadangi pagal 1931 m. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus, Kuktiškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo planą L. T. priklausė 1,41 ha Nodežerio ežero (bendras atkurtas L. T. įpėdinių L. T. priklausiusios ežero dalies plotas yra 1,33 ha), todėl Utenos rajono apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog V. T. nuosavybės teisės atkurta į 0,17 ha daugiau negu turėta 1931 metais.

17Mano, kad teismas be teisinio argumentavimo panaikino Utenos apskrities viršininko 2003-08-05 sprendimo Nr. 13-5074 dalį, tik abstrakčiai pasisakė dėl piliečių nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimo tvarkos, konstatuodamas, jog nėra aiški nuosavybės teisių į vandens telkinį atkūrimo tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu jis (apeliantas) ėmėsi visų galimų priemonių ir būdų pateikti visus dokumentus, patvirtinančius tą aplinkybę, jog nuosavybė į vandens telkinį V. T. buvo atkurta laikantis 1931 m. žemėnaudų ribų, o ne vadovaujantis juridiškai nepagrįstu, ieškinyje nurodytu proporcingumo principu. Vadovaujantis Kuktiškių žemėtvarkos skyriaus specialistų patvirtintu kolūkiniu žemėlapiu su užneštomis 1931 m. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus, Kuktiškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo plano žemėnaudos ribomis, matyti, jog trečiųjų asmenų - pretendentų į J. M. žemę reikalavimai nepagrįsti, nes J. M. priklausiusi ežero Nodežeris dalis neišlikusi, ką pripažino ir tretieji asmenys. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog J. V. įpėdiniam nuosavybės teisės į vandens telkinio dalį atkurtos dar iki 2000 metų sausio 31 d., kas matyti iš byloje esančių dokumentų (Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 31 d. spendimas Nr. 45955-40-9716, Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 45954-40-9715, Utenos rajono valdybos 1995 m. liepos 31d. sprendimas Nr. 40-3978, Utenos rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 2006).

18Apelianto manymu, šioje byloje neegzistuoja viešasis interesas, nes prokuroras, neištyręs, neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, neįvertinęs teisės norminių aktų, nepagrįstai pateikė ieškinį viešajam interesui ginti.

19Atsiliepimu į atsakovo A. T. apeliacinį skundą atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad visiems pretendentams buvo nustatytos teisės į jiems tenkančias žemės, miško bei vandens dalis. Tai, kad pretendentai nepanoro nuosavybės teisių atkurti į vandens telkinį, o pasirinko kitus atkūrimo būdus - kompensaciją mišku (žeme), kompensaciją pinigais, niekaip neįtakoja kitų pretendentų teisių ir jiems tenkančių dalių. Be to, kiti pretendentai savo teises yra visiškai realizavę, valstybė su jais atsiskaičiusi. Šiuo atveju visiškai nereikšmingos kitų asmenų nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir dokumentai, esantys jų nuosavybės teisių atkūrimo bylose (išskyrus V. T., kuris savo valia dalies jam tenkančios teisės į turtą atsisakė pretendentės V. T., kurios paveldėtojas yra apeliantas, naudai). Šios bylos dalykas yra nustatyti, į kokį turtą ir kokio dydžio nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos V. T. ir ar atkurta teisingai ir teisėtai. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad 0,17 ha vandens telkinio atkurta neteisėtai, kas matyti iš byloje esančių dokumentų. Teismas nesprendė apie kitų asmenų teises į šį ginčijamą vandens telkinį, nes šis klausimas priskirtas apskrities viršininko kompetencijai, kuri, jei Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas liks nepakeistas, jį nagrinės iš naujo ir spręs dėl nuosavybės teisų atkūrimo atitinkamiems asmenims.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. M., G. J. M., E. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino aplinkybę ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. T. senelis L. T. niekada nebuvo viso Nodežerio ežero savininku. Apeliantas savo teiginiui patvirtinti nepateikė jokių kitų įrodymų. L. T. turtinių teisių perėmėjai, tame tarpe ir pats apeliantas, iki pat šio laiko nepareiškė jokių pretenzijų Utenos apskrities viršininko administracijai dėl jo nurodomo, neva, netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo proceso, neginčijo ir neskundė jo nurodomų aplinkybių bei veiksmų teismuose. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo įgaliojimus atstovauti teisme, pasisakyti ir reikalauti kitų L. T. teisių perėmėjų vardu ir teigti apie kitų L. T. teisių perėmėjų jo tariamus teisių pažeidimus. Byloje nėra duomenų, kad iki žemės nacionalizacijos kiti Nodežerio ežero savininkai – V., V., J. M. būtų vienas kitam ar apelianto seneliui L. T. kokiu nors būdu perdavę savo turtines teises į jų nuosavybės teise valdomą atitinkamą Nodežerio ežero dalį. Savininkai, ežerą valdę nuosavybės teisėmis iki jo nacionalizavimo, nebuvo tarpusavyje susiję giminystės ryšiais, kiekvienas jų - tiek L. T., tiek J. M. turėjo savo paveldėtojus, teisių perėmėjus, todėl nei iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos, nei nuosavybės teisių atkūrimo metu L. T. įpėdiniai neturi teisinio pagrindo pretenduoti į kitų asmenų turtinių teisių į Nodežerio ežero dalis perėmimą be šių asmenų jų teisių perėmėjų sutikimo ir valios.

21Mano, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą, teigdamas, kad jo motinai nuosavybės teisių į ežerą buvo atkurta per mažai, ir savo nepagrįstiems teiginiams pagrįsti nurodo skirtingą ežero dalių tarp savininkų bei jų teisių perėmėjų apskaičiavimą. Iki žemės, tame tarpe ir ežero, nacionalizavimo, Nodežerio ežero plotas sudarė 2,63 ha, todėl ir atitinkamai kiekvienas ežero savininkas, turėdamas savo konkrečią dalį, iki nacionalizavimo turėjo atitinkamą to paties ežero plotą, kurį paskaičiavus hektarais jis sudarė didesnį plotą. Tuo tarpu, atkuriant nuosavybės teises, atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija neteisingai taikė Lietuvos Respublikos teisės aktus, nustatančius ir apibrėžiančius ežero sąvoką bei jo sudėtines dalis ir dėl to neteisingai nustatė, kad grąžintinas savininkams ežeras nuosavybės teisių atkūrimo metu tesudaro 1,1 ha ploto. 2007-02-22 Aplinkos apsaugos ministro įsakyme Nr. 540 nurodyta, jog ežerui priskiriamas ne tik gėlas vanduo, bet ir jo pakrančių augmenija ir t. t., todėl sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į Nodežerio ežerą atkūrimą, ežero plotas turės būti patikslintas.

22Nurodo, kad apeliantas neteisingai aiškina 1996 m. LR įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų bei CK kodekso normas, nes sandorių dėl nekilnojamojo turto ar teisių į jį perleidimo sudarymo teisės normos nenumatė jų apiforminimo žodine tvarka arba konkliudentiniais veiksmais, o reikalavo sugriežtintos ne tik rašytinės, bet ir notarinės formos. Skundo teiginys, jog Utenos rajono apylinkės teismas neteisėtai panaikino Utenos apskrities viršininko 2003-08-05 sprendimą Nr. 13-5074, nes nepateikė teisinio argumentavimo bei neįvardijo konkrečių pažeistų įstatymo normų, prasilenkia su tikrove. Priešingai, teismas savo sprendimą bei jo motyvus grindė tiek atitinkamomis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, CK, CPK, Prokuratūros įstatymo, LR žemės reformos įstatymo normomis, tiek bendraisiais teisės principais aiškiai nurodydamas, kaip ir kokiu būdu viso Nodežerio ežero nepagrįstas skyrimas vieno bendraturčio įpėdiniams, o vėliau - apeliantui pažeidžia minėtas teisės normas ir kitų asmenų teises, teisėtus interesus, viešąjį interesą. Ta aplinkybė, kad teismas išklausė apelianto atstovo argumentus teismo proceso metu, taip pat ir dėl apelianto minimo kolūkinio Kuktiškių žemėlapio, akivaizdžiai paneigia jo nepagrįstus tvirtinimus apie tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė net nevertinęs pateikto sovietmečiu sudaryto kolūkinio žemėlapio kaip įrodymo. Be to, kai kuriems pretendentams pareiškus savo valią jiems tenkančią ežero dalį persikelti į kitą vietovę, jiems priklausanti ežero dalis lieka valstybės, o ne apelianto nuosavybė, todėl ir šiuo atveju skundo argumentas panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad dar neaišku, kam ir kokiomis dalimis bus atkurtos nuosavybės teisės į Nodežerio ežerą, nepagrįstas.

23Nepagrįstas skundo teiginys, jog šioje byloje neegzistuoja viešasis interesas. Apelianto, kuris kaip ir visi L. T. įpėdiniai žinojusio, kad jų seneliui niekada nepriklausė visas Nodežerio ežeras, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procese pretendavusių ir pasiėmusių visą Nodežerio ežerą, negalima laikyti sąžininga šalimi, o jo interesų, pažeidžiančių kitų ežero savininkų, jų teisių perėmėjų teises, teisėtais ir pagrįstais, gintinais įstatymo.

24Apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d. ). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

25Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str.).

26Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą. Teismas bylos įrodymų pagrindu teisingai nustatė, jog L. T. iki žemės nacionalizacijos valdė 14,87 ha žemės, 1,44 ha miško ir 1,41 ha vandens telkinio (Nodežerio ežero). Teisę į šią buvusios savininko nuosavybės atkūrimą lygiomis dalimis, t.y. po ½ L. T. turėtos nuosavybės, turėjo jo sūnūs P. T. ir B. T.. P. T. prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 1991-09-20. Jam 1991-12-23 mirus nuosavybės teisės atkurtos žmonai V. T.. Teismas V. T. ir V. T. nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenimis teisingai nustatė, kad V. T. turi teisę į ½ dalį buvusio savininko L. T. valdytos nuosavybės: 7,77 ha žemės, 0,72 ha miško, 0,70 ha vandens. Kadangi V. T. ( L. T. sūnaus B. sūnus) V. T. naudai atsisakė 2,18 ha žemės, 0,23 ha miško ir 0,23 ha vandens, tai V. T. įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę į 9,62 ha žemės, 0,95 ha miško, 0,93 ha vandens telkinio ( b.l.25, t-1). V. T. mirė ( - ) ( b.l.24, t-1) Ginčijamu 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr.13-5047 V. T. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 2,20 ha žemės, 5,04 ha miško ir 1,10 ha vandens ( b.l.26, t-1). Vandens telkinio – Nodežerio ežero plotas bylos duomenimis iki nacionalizacijos sudarė 2,63 ha, šiuo metu (nusekus ežero vandeniui) sudaro 1,10 ha. Iš esmės ginčo, jog Nodežerio ežero plotas yra sumažėjęs tarp dalyvaujančių byloje asmenų nėra. Bylos rašytiniai įrodymai: 1934 m. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus Kuktiškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo planas įrodo, jog Nodežerio ežeras nuosavybės teisėmis priklausė keturiems savininkams – J. M., L. T., B. V. ir J. V. (b.l.30, t-1), vėlesnis dokumentas – 1937 metų Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus žemės perrūšiavimo mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas įrodo, jog vandens telkinys nuosavybės teise priklausė trims savininkams J. M., L. T., J. V. ( B. V. 1937 m. Nodežerio ežero dalis jau nebepriklausė). Apeliacinės instancijos teisme dalyvaujantys byloje asmenys nurodė, jog buvę Nodežerio ežero savininkai giminystės ryšiais nesusiję, jie vienas kitam nuosavybės teise priklausiusių ežero dalių nėra jokiais būdais ( pardavę, dovanoję ir pan.) perleidę. Teismas J. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad pretendentai G.J. M., V.A. M. ir E. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises po 0,12-0,13 ha vandens telkinio, kadangi jų tėvas J. M. iki nacionalizacijos valdė 0,38 ha Nodežerio ežero. Teismo išvada, kad 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr.13-5047 V. T. atkūrus nuosavybės teises natūra į visą Nodežerio ežerą, pažeidžiamos kitų pretendentų – J. M. įpėdinių teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, yra pagrįsta ir teisėta, padaryta tinkamai taikant materialinės teisės normas – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. nuostatas. Teismas nurodė, kad pagal minėto įstatymo nuostatas, jei piliečiui grąžintinas miškas ar vandens telkinys neišlikęs, piliečio pageidavimu grąžinamas žemės plotas, kuriame buvo neišlikęs miškas arba vandens telkinys arba valstybė piliečiui atlygina to paties įstatymo 16 str. nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenustato tokios tvarkos, kad piliečiui už žemę būtų grąžinamas vandens telkinys. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas be teisino argumentavimo panaikino 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr.13-5047 dalyje dėl V. T. grąžinimo natūra 1,10 ha vandens telkinio sklype Nr. ( - ), esančio ( - ), Utenos r., yra visiškai nepagrįsti. Iš paties ginčijamo 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr.13-5047 turinio akivaizdu, jog nusprendus V. T. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto (vandens) dalį, t.y. 0,93 ha vandens telkinio, nepagrįstai nuspręsta grąžinti natūra visą vandens telkinį 1,10 ha dydžio ( ginčijamo sprendimo 1.1.3. p., b.l.26, t-1). Apeliantas A. T. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jo senelis L. T. nuosavybės teise valdė visą Nodežerio ežerą, todėl apylinkės teismas visapusiškai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus ( CPK 177 str., 185 str.), tenkindamas Utenos rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2008-08-08 sprendimą, kuriuo pagrįstai panaikino 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr.13-5074 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. T.“ 1.13 punktą dalyje dėl V. T. grąžinimo natūra 1,1 ha vandens telkinio sklype Nr. ( - ), esančio ( - ), Utenos r. bei taikant universalų teisės principą, kad iš ne teisės negali kilti teisė, pagrįstai pripažino atsakovams R. B., A. T., J. T. 2003-09-10 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dalyje dėl paveldimo 1,1 ha žemės sklypo Nodežerio ežero bei R. B., A. T. ir J. T. 2003-09-10 išduotą įpėdinių paveldėto turto dalybų sutartį dalyje dėl 1,1 ha žemės sklypo Nodežerio ežero perėjimo įpėdinio A. T. nuosavybėn negaliojančiais. Iš aptartų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas A. T. nepagrįstai atsisako pripažinti, kad turi teisę ne į visą, o tik į ½ dalį buvusio savininko L. T. nuosavybės. Todėl apelianto argumentai, analizuojant, kad iš L. T. nuosavybės teise priklausiusios vandens telkinio dalies, kuri iki nacionalizacijos sudarė 1,41 ha, nuosavybės teisės atkurtos tik į 1,33 ha vandens telkinio ( V. T. – 1,1 ha, J. Š. – 0,23 ha) yra atmetami, kaip nepagrįsti. Pagrįstas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad nepaisant, kaip tarpusavyje L. T. turtines teises besidalintų jo teisių perėmėjai ar kaip jomis besinaudotų, įgyti daugiau turtinių teisių į kitiems savininkams priklausančias Nodežerio ežero dalis, L. T. įpėdiniai, jo turtinių teisių perėmėjai, neturi teisinio pagrindo. Kiekvieno ežero bendraturčio iki nacionalizacijos turėta ežero dalis yra išlikusi ir gali būti perskaičiuojama priklausomai nuo nuosavybės teisių atkūrimo metu esančio ežero ploto. Nuosavybės atkūrimo klausimų teismas nesprendžia, šie klausimai priskirti apskrities viršininko kompetencijai. Todėl dėl trečiųjų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl Nodežerio ežero (vandens) ploto tikslinimo, kitų asmenų, pretendentų į buvusių Nodežerio ežero savininkų nuosavybę, teisių į minėtą vandens telkinį, jų dydį ir pan. teismas nepasisako. Nepagrįstas apelianto A. T. teiginys, kad šioje byloje neegzistuoja viešasis interesas. Viešasis interesas apima ir valstybės ir visuomenės interesą nuosavybės teisių atkūrimo procesą atlikti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant visų jame dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų. A. M. (trečiųjų asmenų motina) dar 1991-10-23 pateikė atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti jai nuosavybės teises į jos vyrui J. M. ( trečiųjų asmenų tėvui) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę, tame tarpe ir į jo turėtą Nodežerio ežero dalį bei pateikė nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Tačiau Utenos apskrities viršininko administracija iki šiol J. M. ir A. M. turtinių teisių perėmėjams ir pretendentams (tretiesiems asmenims) nuosavybės teisių į tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę Utenos apskrityje, Kuktiškių v. , Kuktiškių k. ir Kuktiškių miestelyje neišsprendė, o Nodežerio ežero dalį nepagrįstai ir neteisėtai, priimant ginčijamą 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimą Nr.13-5047, nuosavybės teisių atkūrimo būdu atidavė V. T.. Todėl prokuroras, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktus įgaliojimus ( Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 str.1 d., 2 d.1 p., CPK 5 str.3 d., 49 str. 1 d.) ne tik turi teisę, bet ir privalo ginti viešąjį interesą, pažeistą institucijos priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

27Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl A. T. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Apeliacinės instancijos teisme trečiuosius asmenis G. J. M., V. M., E. G. atstovavo advokatė R. M. ( b.l.106-108, t.- 2). Už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme tretieji asmenys turėjo išlaidų. Iš 2008-09-25 pinigų priėmimo kvito (b.l.105, t.-2) matyti, kad už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimus, kitas teisines paslaugas tretysis asmuo E. G. sumokėjo 6000 Lt. Šias išlaidas tretieji asmenys prašo priteisti iš apelianto A. T., nes jis, būdamas neteisus, kelia vis naujas teismines bylas ir dėl to patiriamos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis LR CPK 98 str.2 d., prašomos priteisti advokatės pagalbos išlaidos mažintinos iki 2000 Lt ir jos priteisiamos iš Utenos apskrities viršininko administracijos, nes ginčas kilo dėl neteisėto Utenos apskrities viršininko administracijos 2003-08-05 sprendimo ( CPK 3 str.1 d., 98 str.1 d.). Advokatė apeliacinės instancijos teisme atstovavo visus trečiuosius asmenis, tačiau už atstovavimą pinigus sumokėjo tretysis asmuo E. G., kurios naudai iš Utenos apskrities viršininko administracijos priteistinos 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų E. G., a.k. ( - ) naudai.

31Priteisti iš A. T., a.k(duomenys neskelbtini) 38,00 Lt (trisdešimt aštuonis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas... 6. Nurodė, kad atsakovas Utenos rajono apskrities viršininko administracija... 7. L. T. nuosavybės teise valdė 14,87 ha žemės, 1,44 ha miško ir 1,41 ha... 8. Ieškovo manymu, minėtu sprendimu V. T. vandens telkinio grąžinta natūra... 9. Mano, jog 2003-08-05 Utenos apskrities viršininko sprendimas prieštarauja... 10. Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovo... 11. Nustatė, kad V. T. 2003 m. rugpjūčio 5 d. Utenos apskrities viršininko... 12. Nustatė, kad nuosavybės teisės V. T. atkurtos į buvusio savininko L. T.... 13. Iš J. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių pažymų nustatė, kad... 14. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nėra aiškios J. M. nuosavybės teise... 15. Teismas taikė universalų teisės principą, kad iš ne teisės negali kilti... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo apylinkės teismo sprendimą... 17. Mano, kad teismas be teisinio argumentavimo panaikino Utenos apskrities... 18. Apelianto manymu, šioje byloje neegzistuoja viešasis interesas, nes... 19. Atsiliepimu į atsakovo A. T. apeliacinį skundą atsakovas Utenos apskrities... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. M., G. J. M., E. G.... 21. Mano, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą, teigdamas, kad jo motinai... 22. Nurodo, kad apeliantas neteisingai aiškina 1996 m. LR įstatymą Dėl... 23. Nepagrįstas skundo teiginys, jog šioje byloje neegzistuoja viešasis... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m.... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 26. Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas... 27. Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 Lt advokato... 31. Priteisti iš A. T., a.k(duomenys neskelbtini) 38,00 Lt (trisdešimt...