Byla Iv-2341-208/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui mokslinei-gamybinei akcinei bendrovei „Precizika“ dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „ŽVC“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. Ž49-3348 „Dėl valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 2002 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis“, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „ŽVC“ skundą kaip neteismingą administraciniam teismui, nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2011 m. vasario 22 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti UAB „ŽVC“, išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

7Teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio ir jo priedų matyti, kad 2002 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „ŽVC“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. Ž49-3348 minėta valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2002 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju yra pareikštas valstybės institucijai, tačiau ginčas iš esmės yra keliamas ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atliko civilinio teisinio pobūdžio veiksmą nuomos teisiniuose santykiuose, t. y. veikė kaip valstybinės žemės sklypo nuomotojas, sutartinių teisinių santykių dalyvis. Atkreipė dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog nuomos teisiniai santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog nuomos sutarties dalykas – atitinkami valstybinės žemės sklypai, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Tokio pobūdžio klausimai pagal įstatymuose įtvirtintas taisykles nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras vs. Trakų rajono savivaldybė ir kt., 2008 m. birželio 27 d. nutartis byloje LUAB „Lietgalis“ vs. Klaipėdos apskrities viršininkas, 2010 m. gegužės 7 d. nutartis byloje UAB „Via Maris“ vs. Alytaus apskrities viršininko administracija). Teismo vertinimu, ginčas šiuo atveju kyla tarp valstybinės žemės nuomotojo ir nuomininko iš civilinių nuomos santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

8III.

9Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius priimdamas ginčijamą įsakymą viršijo savo kompetenciją ir tai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį sudaro savarankišką pagrindą ginčą nagrinėti administraciniame teisme. Teismas neatsižvelgė, kokias teises atsakovui suteikia teisės aktai, kokiomis teisėmis jis pasinaudojo priimdamas ginčijamą įsakymą, nesiaiškino, ar pasinaudodamas šiomis teisėmis atsakovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, o tik formaliai nurodė, kad ginčas kilęs civilinių teisinių santykių srityje. Pažymi, kad nurodomos Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys neturi precedentinės reikšmės, nes jose nurodomos faktinės aplinkybės nesutampa su jo skunde nurodomomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovas veikė kaip valstybinės žemės sklypo nuomotojas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis ne nutraukė, bet pripažino jas negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Esminis kriterijus, nulemiantis ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui, yra teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, prigimtis ir pobūdis. Todėl sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos gali užsiimti ir ūkine – komercine veikla ir dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, tokiems santykiams nėra būdingas pavaldumo elementas, juos reguliuoja privatinės teisės normos (Civilinio kodekso 2.35, 2.36 str.). Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas – administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 22, 25 str., ABTĮ 3, 15, 16 str.).

16Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jo reikalavimas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Teismo vertinimu, atsakovas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tarp atsakovo ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, kaip valstybės institucija, spręsdamas klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, iš esmės įgyvendino valstybės, kaip nuosavybės teisės subjekto (žemės sklypo savininko), teises ir išreiškė žemės savininko poziciją dėl sutartinių santykių.

17Tokio pobūdžio klausimai pagal įstatymuose įtvirtintas taisykles nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai ir yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CPK 22 str., 25 str., ABTĮ 16 str. 1 d.), todėl pareiškėjo skundas yra teismingas ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui.

18Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. Ž49‑3348 „Dėl valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), 2002 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančiomis“ kaip neteismingą tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą bei panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

19Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ŽVC“ atskirąjį skundą atmesti.

21Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai