Byla 1S-1294-634/2016
Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,

2apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas pagal A. S. U. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir bylos medžiaga perduota Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo,

Nustatė

3

  1. 2016 m. rugpjūčio 29 d. Prienų rajono apylinkės teisme gautas A. S. U. skundas, kuriame jis prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iš A. R. priteisti 600 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas, 567,89 Eur nuostolius, susijusius su jam padarytais sužalojimais ir valstybei priteisti teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Skunde A. S. U. nurodė, jog 2015 m. birželio 21 d. apie 21 val. 30 min. būnant kieme, esančiame ( - ), pamatė kaip kaimynas A. R. su draugais nuo jo sodintų medžių skynė neprinokusias vyšnias. Juos įspėjo, kad neskintų jo vyšnių, tačiau A. R. jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, grasindamas susidorojimu pradėjo prie jo artintis. Priėjęs prie jo kumščiais sudavė kelis smūgius į veidą, rankomis pradėjo smaugti, dėl ko jam pasidarė bloga ir jis susmuko ant žemės. Atsigavęs iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę nustatė, kad kaltinamasis jį užpuldamas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų. Kaltinamasis kelių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties sudavęs smūgius į veidą ir spardydamas jį gulintį, padarė jam fizinę ir psichologinę traumas, pažemino jį žmonių akivaizdoje, mušė ir spardė žinodamas, kad jis yra garbaus amžiau, negalintis nuo jo apsiginti. Dėl patirtų sužalojimų A. S. U. buvo priverstas gerti nuskausminamuosius vaistus, teptis specialiu tepalu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje patvirtinta, kad jam buvo diagnozuotas dešinio peties sąnario sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktos dešinio antakio projekcijoje, dešinio skruosto srityje, kairės ausies kaušelio išoriniame paviršiuje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje ir sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
  2. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi konstatavo, jog teismui nėra galimybės šioje privataus kaltinimo proceso stadijoje paskelbti A. R. paiešką, nes nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo dar nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, tuo tarpu prokuroras, pasitelkęs kitas teisėsaugos institucijas, turės pakankamai priemonių, instrumentų ir galimybių gauti informaciją apie A. R., nustatyti jo gyvenamąją ar kitą buvimo vietą, įteikti jam procesinius dokumentus ar su juo atlikti reikalingus procesinius veiksmus bei šiuos veiksmus kontroliuoti bei padės A. S. U., kuris galimai nukentėjo nuo neteisėtų A. R. veiksmų, apginti teisėtus interesus, kuris asmeniškai to padaryti neturi objektyvių galimybių bei leis užtikrinti operatyvų ir efektyvų baudžiamojo proceso normų įgyvendinimą, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatomis, bylos medžiagą perdavė prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo.
  3. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Juškevičius pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - grąžinti A. S. U. skundą nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka.
    1. Skunde nurodoma, jog Prienų rajono apylinkės teismas, skundžiama nutartimi nutraukė privataus kaltinimo procesą pagal A. S. U. skundą iš esmės motyvuodamas tuo, jog nukentėjusysis A. S. U. negali ginti teisėtų savo interesų dėl svarbių priežasčių, o būtent dėl to, kad teismas neturi galimybės A. R. įteikti teismo šaukimą atvykti į taikinamąjį posėdį ir nukentėjusiojo skundo, neturi galimybės šioje proceso stadijoje sutaikyti A. S. U. ir A. R., negali spręsti klausimo dėl nukentėjusiojo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ir skelbti A. R. paiešką. Padarydamas tokias išvadas, apylinkės teismas rėmėsi LR Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu, tačiau prokuroro nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino ir taikė LR Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai nutraukė privataus kaltinimo procesą, o bylos medžiagą perdavė prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo.
    2. Prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju, A. S. U. situacija neatitinka LR Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime aptartos formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“. Nukentėjusysis A. S. U., nors ir yra pensinio amžiaus, tačiau jis aktyviai gina savo galimai pažeistas teises - su skundu kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atvyko į teismo posėdžius, juose aktyviai dalyvavo, išreiškė savo nuomonę dėl policijos pareigūnų netinkamai ir aplaidžiai atliktų pareigų ieškant A. R., nurodė, kokių veiksmų policijos pareigūnai neatliko, kad būtų nustatyta A. R. buvimo vieta ir jis surastas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis A. S. U. turi savo atstovą advokatą V. Miluką, kuris padeda nukentėjusiajam tinkamai ginti savo teisėtus interesus, kartu su nukentėjusiuoju dalyvauja teismo posėdžiuose. Nukentėjusysis A. S. U. ir jo atstovas advokatas V. Milukas atliko visus veiksmus, kuriuos jie patys gali atlikti - tinkamai surašė skundą ir pateikė teismui, dalyvavo teismo posėdžiuose. Įteikti A. R. teismo šaukimą atvykti į taikinamąjį posėdį ir skundo nuorašą, skelbti A. R. paiešką, spręsti klausimą dėl nukentėjusiojo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje yra ne nukentėjusiojo ir jo atstovo, o teismo kompetencijoje. Tai, kad teismas negali atlikti šių veiksmų, negalima vertinti, jog nukentėjusysis dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.
    3. Skunde teigiama, jog Prienų rajono apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė visų įmanomų priemonių, neišnaudojo visų galimybių įteikti A. R. teismo šaukimą atvykti į taikinamąjį posėdį ir skundo nuorašą. Teismas tik vieną kartą išsiuntė A. R. šaukimą ir nukentėjusiojo skundo nuorašą bei vieną kartą priėmė nutartį atvesdinti A. R. į posėdį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir policijos pareigūnai savo pareigas atvesdinti A. R. atliko formaliai. Kad policijos pareigūnai netinkamai ir aplaidžiai atliko pareigas atvesdinant A. R., taikinamojo posėdžio metu išsakė savo nuomonę ir nukentėjusysis. Policijos pareigūnai neapklausė A. R. artimųjų, motinos, kuri, pasak nukentėjusiojo, bendrauja su sūnumi telefonu ir žino jo numerį, nesiėmė kitų būdų nustatyti A. R. buvimo vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei teismas, nei policijos pareigūnai nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar A. R. nedalyvauja kokiuose nors ikiteisminio tyrimo ar teismo procesuose. Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), lange „Bylų paieška“ įvedus A. R. vardą ir pavardę, IBPS parodė du ikiteisminius tyrimus, kuriuose yra A. R. asmens duomenys, nurodyta jo gyvenamoji vieta, telefonas, el. pašto adresas. Taigi, jei teismas ir policija būtų pakankamai aktyvūs ir būtų ėmęsi visų įmanomų priemonių, be didesnių problemų būtų išsiaiškinę A. R. asmens duomenis. Žinant A. R. telefono numerį, elektroninio pašto adresą, nelieka jokių kliūčių su juo susisiekti, išsiųsti jam šaukimą ir nukentėjusiojo skundo nuorašą, iškviesti jį į taikinamąjį teismo posėdį ir atlikti kitus veiksmus. Tai, kad teismas neišnaudojo šių galimybių, negalima vertinti, jog nukentėjusysis A. S. U. dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.
    4. Be to, prokuroro nuomone, apylinkės teismo sprendimas perduoti bylos medžiagą prokuratūrai spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo priimtas nepagrįstai, kadangi dėl aptariamo įvykio jau buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, kadangi tai yra privataus kaltinimo byla. Nutraukdama ikiteisminį tyrimą, prokurorė pasisakė, kad A. R. veikoje nėra požymių nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje. Prokurorė G. K. nutarime konstatavo, kad A. R. padarytoje veikoje gali būti požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, ir pažymėjo, kad minėtos nusikalstamos veikos priskiriamos veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šios kategorijos bylose ikiteisminis tyrimas bendra tvarka atliekamas tik tuomet, kai veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Šiuo atveju, pats nukentėjusysis tiesiogiai nurodė A. R., kaip asmenį, galimai padariusį minėtas nusikalstamas veikas. Taip pat, prokurorė G. K. konstatavo, kad duomenų, jog padaryta nusikalstama veika, turėtų visuomeninę reikšmę, ar šia veika būtų padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negalėtų ginti savo interesų, nėra, todėl ikiteisminis tyrimas prokuroro reikalavimu neatliekamas.
    5. Pažymėtina, jog prokurorės G. K. 2016 m. balandžio 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34877-15 yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Šis prokurorės įsiteisėjęs sprendimas negali būti kvestionuojamas kitoje privataus kaltinimo baudžiamoje byloje BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme. Taigi, privataus kaltinimo bylą nagrinėjantis teismas neturi procesinių galių panaikinti įsiteisėjusį nutarimą.
  4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus skundas tenkinamas.
  1. Privataus kaltinimo bylų procesas pradedamas nukentėjusiojo skundu ar jo atstovo pareiškimu. Šiame procese prokuroras nedalyvauja, išskyrus atvejus, numatytus BPK 409 straipsnyje. BPK 4121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teisėjo nutartį atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas turi teisę apskųsti nutartį šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje prokurorui, kuris nėra proceso dalyvis, nėra suteikta procesinė teisė skųsti tokios nutarties. BPK X dalies 440 straipsnyje taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems taikytos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo prokuroro nelaikyti proceso dalyviu, kadangi bylos duomenimis dėl nagrinėjamų faktų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas būtent prokurorės nutarimu. Tokiu būdu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog prokuroras šioje privataus kaltinimo byloje turi procesinę teisę paduoti skundą dėl apylinkės teismo priimtos nutarties.
  2. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikto skundo argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, bei kita bylos medžiaga, konstatuoja, jog šiuo atveju sprendimas perduoti bylą prokurorui priimtas nepagrįstai.
  3. Nors apylinkės teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui, nurodė, jog teismas aktyviai ėmėsi priemonių A. R. įteikti šaukimą į taikinamąjį posėdį, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais skundžiamos nutarties motyvais nesutinka. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neišnaudojo visų galimybių išsiaiškinti A. R. buvimo vietą, jo kontaktus bei įteikti A. R. šaukimą į taikinamąjį posėdį. Bylos medžiaga patvirtina, jog apylinkės teismas tik vieną kartą A. R. išsiuntė šaukimą ir nukentėjusiojo skundo nuorašą bei vieną kartą priėmė nutartį dėl jo atvesdinimo. Taikinamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. U. pagrįstai nurodė, kad reikia apklausti A. R. artimuosius, motiną, kuri bendrauja su A. R. telefonu ir žino jo telefono numerį, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Iš esmės apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas tik formaliai konstatavus, kad nėra galimybių susisiekti su A. R..
  4. Aukštesniojo teismo vertinimu, visiškai nepagrįsti ir skundžiamos nutarties motyvai, jog perdavus bylą prokurorui, tai padėtų nukentėjusiajam A. S. U. apginti jo teisėtus interesus, ko padaryti jis asmeniškai neturi objektyvių galimybių. Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis A. S. U. turi savo atstovą advokatą V. Miluką, kuris padeda nukentėjusiajam tinkamai ginti savo teisėtus interesus, kartu su nukentėjusiuoju dalyvauja teismo posėdžiuose. Nukentėjusysis A. S. U. ir jo atstovas advokatas V. Milukas atliko visus veiksmus, kuriuos jie patys gali atlikti - tinkamai surašė skundą ir pateikė teismui, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais, jog tai, kad teismas negali įteikti A. R. šaukimo, negali būti vertinama kaip nukentėjusiojo negalėjimas ginti teisėtų savo interesų. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimu skundžiamoje nutartyje pasiremta nepagrįstai.
  5. Skundžiamoje nutartyje pasiremta ir teismų praktika, nurodant Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. 1S-642-417/2015. Pažymėtina, kad minėtoje byloje yra nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, nei konstatuotos skundžiamoje nutartyje, todėl remtis joje priimtu sprendimu nėra pagrindo.
  6. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs surinktą medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neišnaudojo visų galimybių siekiant išnagrinėti nukentėjusiojo A. S. U. skundą privataus kaltinimo byloje, padarė nepagrįstas išvadas. Dėl šių aplinkybių Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas –skundas grąžinamas nagrinėti teismui privataus kaltinimo tvarka.

4Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

5Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus skundą tenkinti.

6Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

7Grąžinti nukentėjusiojo A. S. U. skundą nagrinėti teismui privataus kaltinimo tvarka.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai