Byla 1S-88-350/2017
Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltimo procesą pagal Pareiškėjos skundą

1Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. Z. ( toliau Pareiškėja) skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltimo procesą pagal Pareiškėjos skundą,

Nustatė

21. 2017 m. vasario 8 d. Anykščių rajono apylinkės teisme gautas Pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka nurodydama, kad R. A. ir J. A. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. 21.30 val. iki 2016 m. liepos 24 d., D. I kaime, Anykščių r. sav., veikdami bendrininkų grupe, tyčia akmenimis ir luomu sudaužydami bei įmesdami į vandens griovį sunaikino L. Z. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną Samsung G925FA Galaxy S6 EDGE, kurio IMEI ( - ) , 565 eurų vertės, kartu su 15 eurų vertės mobiliojo ryšio telefono įdėklu bei mobiliojo ryšio telefone buvusia SIM kortele, kurios vertė 1 euras, tokiu būdu jie padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

32. Skundžiama 2017 m. kovo 8 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltimo procesą pagal Pareiškėjos skundą, nes R. A. ir J. A. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

42.1 Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Pareiškėjos pateiktais duomenimis R. A. radęs pamestą telefoną ir vėliau jį su J. A. sunaikindami nežinojo, kad jis priklauso Pareiškėjai, todėl jų veikoje nėra tyčios, o jų atlikti veiksmai nepavojingi baudžiamosios teisės prasme, veika, kurios padarymu Pareiškėja kaltina R. A. ir J. A., yra civilinis deliktas, Pareiškėja, be kita ko, turi susitarimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir turi galimybę apginti savo pažeistas teises civilinio proceso nustatyta tvarka.

53. Nesutikdama su skundžiama nutartimi Pareiškėja skundžia ją apygardos teismui, prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: R. A. ir J. A. atžvilgiu pradėti privataus kaltimo procesą dėl jų padarytos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

64. Nurodo, kad su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis nesutinka, nes BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Abu jos kaltinami asmenys nurodė, kad telefoną jie sudaužė nenorėdami turėti problemų, žinodami, kad telefono bus ieškoma ir tai patvirtina, kad jie veikė tiesiogine tyčia, suvokdami, kad naikina svetimą turtą ir tokių padarinių norėdami. Apie paminėtų asmenų veikos nepavojingumą, ką akcentavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, būtų galima kalbėti tik tuomet, jei telefono vertė būtų mažesnė nei 5 MGL, kas atitiktų BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju byloje yra pateikti duomenys, kad telefono vertė 581 eurai, todėl sunaikinto turto vertė net tris kartus viršija nedidelės vertės turto maksimalią vertę, todėl teismas nepagrįstai jos kaltinamų asmenų veiksmus pripažino nepavojingais baudžiamosios teisės prasme.

75. Skundas tenkinamas.

86. Skundu, dėl kurio priimta skundžiama nutartis, Pareiškėja prašė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad R. A. ir J. A. tyčia akmenimis ir laužtuvu (skunde nurodyta „luomu“) sudaužė, bei įmetė į vandens griovį Pareiškėjos mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG G925FA GALAXY S6 EDGE su įdėklu bei SIM kortele ir tokiu būdu sunaikino jiems svetimą, Pareiškėjai priklausantį 581 euro bendros vertės turtą.

96.1 BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į BK 190 straipsnyje nustatytą turto vertės išaiškinimą, kad didelės vertės turtu yra toks turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydį (atsakomybė už didelės vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje), o nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (atsakomybė už tokios vertės turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje), taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu MGL dydis yra 38 eurai, akivaizdu, kad pareiškėjos skunde nurodyto jos sunaikinto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL, bet nesiekia 250 MGL dydžio, Pareiškėjos nurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios prašoma pradėti baudžiamosios bylos procesą, kvalifikacija skunde nurodyta teisinga.

107. BPK 407 straipsnyje išvardintos nusikalstamos veikos, tarp kurių yra ir veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamųjų bylų procesas pradedamas pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą.

117.1 Taigi, Pareiškėja visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka.

128. Reikalavimai nukentėjusiojo skundo turiniui nurodyti BPK 412 straipsnio 2 dalyje, tačiau skundžiama nutartimi nebuvo nustatyta, kad Pareiškėjos skundas neatitinka įstatymo reikalavimų.

139. BPK 4121 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi sąlygos, kada teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą: 1. jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi; 2. kai yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas.

149.1 Skundžiama nutartimi buvo konstatuota aplinkybė, nurodyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamą nutartį priėmusio teismo nuomone, veika, dėl kurios Pareiškėja prašo pradėti baudžiamosios bylos procesą, nėra tiek pavojinga, kad dėl jos kiltų baudžiamoji atsakomybė, kad asmenys, kurių atžvilgiu prašoma pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nežinojo, kam priklausė telefonas ir neturėjo tyčios sunaikinti būtent pareiškėjos telefono, o, sužinoję, kieno telefoną sudaužė, pažadėjo Pareiškėjai žalą atlyginti, todėl veika, dėl kurios padarymo Pareiškėja prašo jos telefoną sunaikinusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra civilinis deliktas.

159.2 Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

169.3 Pirmiausia pažymėtina, kad nustatyti, už kokią veiką turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, yra išimtinė įstatymo leidėjo prerogatyva ir visos veikos, nurodytos BK ypatingojoje dalyje ir turinčios bet kuriame šios dalies straipsnyje nurodytų veikų sudėtis, yra pavojingos tiek, kad už jų padarymą kiltų baudžiamoji atsakomybė (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis).

179.4 Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Pareiškėja siekia baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, sunaikinusius jos 581 euro, t. y. didesnės nei 15 MGL vertės turtą. Taigi, sunaikinto turto vertė daugiau nei 3 kartus viršija minimalią vertę turto, už kurio sunaikinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir daugiau nei 5 kartus pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

189.5 Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad BK 37 straipsnyje numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad iš esmės tokiu atveju padarytoji veika pripažįstama nepavojinga tiek, kad dėl jos padarymo kiltų baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai nėra apskritai baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, o juo labiau aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas neturėtų būti pradėtas. Taigi, tam, kad nustatyti veikos pavojingumo mastą, būtina pirmiausia ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus.

199.6 Be to, veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltas asmuo tyčia sunaikino jam svetimą, t. y. kitam asmeniui priklausantį turtą, o aplinkybė, ar tokį turtą sunaikinęs asmuo žinojo ar nežinojo sunaikinto turto savininką, jokios reikšmės baudžiamajai atsakomybei kilti neturi.

209.7 Taip pat baudžiamosios bylos proceso pradėjimui jokios reikšmės neturi ir aplinkybė, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo atlygino ar susitarė su nukentėjusiu asmeniu atlyginti jam padarytą žalą, nes tai baudžiamosios atsakomybės taip pat nešalina ir negali būti pagrindu atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos proceso tokiu pagrindu, kadangi to įstatymas nenumato ir neriboja nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka pradėti nusikalstamą veiką padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą. Nuo nusikalstamos veikos, dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka, nukentėjęs asmuo turi išimtinę teisę pasirinkti kokios – baudžiamosios ar civilinės – teisenos tvarka ginti savo tesėtus interesus ir tokia jo teisė niekaip negali būti ribojama.

219.8 Šioje vietoje pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 413 straipsnio nuostatomis, prieš pradedant privataus kaltinimo bylos procesą teismas privalo imtis priemonių nukentėjusįjį ir kaltinamą asmenį sutaikyti, o, kaip nurodyta BPK 413 straipsnio 3 dalyje, susitaikydami šie asmenys gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo, pagal kurią vėliau gali būti išduotas vykdomasis raštas.

2210. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nepradėti privataus kaltinimo bylos proceso pagal Pareiškėjos skundą, todėl skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo nutartis naikinama.

23Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Nutarė

24Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: L. Z. skundą perduoti Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti privataus kaltinimo proceso tvarka.

25Ši nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. 1. 2017 m. vasario 8 d. Anykščių rajono apylinkės teisme gautas... 3. 2. Skundžiama 2017 m. kovo 8 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės... 4. 2.1 Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Pareiškėjos pateiktais... 5. 3. Nesutikdama su skundžiama nutartimi Pareiškėja skundžia ją apygardos... 6. 4. Nurodo, kad su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis nesutinka,... 7. 5. Skundas tenkinamas.... 8. 6. Skundu, dėl kurio priimta skundžiama nutartis, Pareiškėja prašė... 9. 6.1 BK 187 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 10. 7. BPK 407 straipsnyje išvardintos nusikalstamos veikos, tarp kurių yra ir... 11. 7.1 Taigi, Pareiškėja visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl... 12. 8. Reikalavimai nukentėjusiojo skundo turiniui nurodyti BPK 412 straipsnio 2... 13. 9. BPK 4121 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi sąlygos, kada teisėjas,... 14. 9.1 Skundžiama nutartimi buvo konstatuota aplinkybė, nurodyta BPK 3... 15. 9.2 Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.... 16. 9.3 Pirmiausia pažymėtina, kad nustatyti, už kokią veiką turi būti... 17. 9.4 Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Pareiškėja siekia baudžiamojon... 18. 9.5 Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad BK 37 straipsnyje numatyta, jog... 19. 9.6 Be to, veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį būtina... 20. 9.7 Taip pat baudžiamosios bylos proceso pradėjimui jokios reikšmės neturi... 21. 9.8 Šioje vietoje pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 413 straipsnio... 22. 10. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nagrinėjamu atveju nėra... 23. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,... 24. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir... 25. Ši nutartis neskundžiama....