Byla 2A-278-252/2013

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-664-2013 pagal ieškovų O. S. ir V. S. ieškinį atsakovams I. K., E. K., VĮ „Registrų centras“ Utenos filialui, Visagino miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, individualiai J. K. įmonei, UAB „Viksvola“, ( - ) daugiabučio namo butų savininkų bendrijai ( toliau – bendrija), tretiesiems asmenims AB „Šiaulių bankas“, J. T., T. T., V. S., T. S., S. Š., O. Š., V. P., J. C., I. G., S. A., L. K., S. Š., S. P., I. K., F. T., M. A., I. K., F. T., Č. V., N. Z., G. A., V. Ž., D. Ž., O. B., V. B., J. Č., V. P., V. P., O. N., A. N., A. M., A. S., N. T., V. K., L. L., I. M., R. A., J. P., T. M., V. F., G. P., O. M., V. M., G. G., E. P., D. Š., T. Š., J. K., J. P., I. S., N. V., S. V., B. M., I. K., A. K., V. F., D. M., A. F., A. R., J. J., N. O., A. K., L. K., O. K., A. Š., O. Š., F. B., L. B., J. M., D. M., N. D., A. K., V. F., V. M. dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Nustatė

2ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ), Visaginas. Butas yra daugiabučiame name. Atsakovams I.ir E. K. priklauso butas ( - ). Atsakovai be jų sutikimo ir be namo bendrijos sutikimo atsitvėrė dalį bendro naudojimo patalpų – koridorių ( 5,95 kv.m.) ir sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro duomenis šią bendro naudojimo patalpos dalį įsiregistravo savo nuosavybėn. Registro duomenų išraše matyti, kad nuosavybę atsakovai įsiteisino 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 48(8.12)-113 pagrindu. Minimas aktas surašytas pagal individualios J. K. įmonės parengtą buto adresu ( - ), Visaginas perplanavimo projektą Nr. 05-155-045. Tiek tam projektui, tiek aktui pritarė Visagino savivaldybės administracijos miesto ūkio ir teritorijų planavimo skyrius. Statybos-remonto darbus atliko atsakovas UAB „Viksvola“, kadastrinius matavimus atliko Registrų centro Utenos skyrius. Pagal atliktus kadastrinius matavimus matyti, kad atsakovų buto plotas padidėjo nuo 97,96 kv.m. iki 109,49 kv.m. Nurodo, kad atsakovai pažeidė LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas bei CK 4.82, 4.37 str. nuostatas, nes namo koridoriai yra bendro naudojimo patalpos visų namo gyventojų ir jiems visiems priklauso dalis bendrojoje nuosavybėje. Pripažįsta, kad ant J. K. paruošto projekto yra ieškovo V. S. parašas, tačiau jis išgautas apgaulės būdu. Buvęs jų kaimynas ir bendrijos pirmininkas V. F., pakvietęs ieškovą parūkyti į koridorių, padavė projektą ir paprašė pasirašyti, nes jis pardavęs atsakovams butą, o pastarieji nori įsistatyti antras duris. Kadangi ieškovas pasitikėjo V. F., nes daugiau nei 15 metų buvo kaimynas ir santykiai buvo geri, pasirašė projekte, nes antrų durų įstatymas jam tikrai netrukdė. Be to, paruoštame projekte nebuvo ir nėra aiškiai išskirta, kad bendro naudojimo koridorius bus atitvertas ir prijungtas prie atsakovų buto, taip nusavinant visiems namo gyventojams priklausančią nuosavybę. Atitvėrus dalį koridoriaus ir atsakovams jį pasisavinus, jis neteko galimybės patekti prie jam priklausančio elektros skaitiklio, be to, izoliuota ventiliacijos šachta, kas prieštarauja priešgaisrinei apsaugai. Tokie perplanavimai nebuvo derinti su namo bendrija. Tai, kad ant projekto pasirašė buvęs bendrijos pirmininkas V. F., nereiškia, kad visuotinis narių susirinkimas priėmė tokį sprendimą, bendrijos pirmininkui nėra suteikta teisė duoti tokius sutikimus. Tiek projektą, tiek aktą dėl pripažinimo tinkamu naudoti buto pasirašė miesto savivaldybės administracijos atstovai, nematydami jokio pažeidimo. Pažeidimų nenustatė ir kadastro įmonė, kuri atliko kadastrinius matavimus ir įregistravo nuosavybę atsakovams į bendro naudojimo patalpas. Mano, kad visi priimti aktai, tame tarpe ir projektas, prieštarauja pagrindiniam įstatymui LR Konstitucijos 23 str. nuostatoms, todėl yra niekiniai nuo pat jų priėmimo momento. Todėl prašo pripažinti negaliojančiu individualios J. K. įmonės parengtą projektą Nr. 05-155-045 dėl buto ( - ), Visaginas perplanavimo dalyje, kurioje į buto sudėtį įtraukta 5,99 kv.m. ploto bendrojo naudojimo koridoriaus patalpa, esanti namo ( - ), Visaginas 13-ame aukšte, projekte pažymėtu Nr. 13; pripažinti negaliojančiais VĮ Registrų centras 2009-07-09 atliktus buto adresu ( - ), Visaginas kadastrinius matavimus; pripažinti negaliojančiu 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 48(8,12)-113; įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti 2009-09-10 buto adresu ( - ), Visaginas kadastrinių matavimų tikslinimo registraciją Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atsakovus E. K. ir I. K. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti pertvarą ir duris, įstatytus namo ( - ), Visaginas laiptinėje, 13 aukšto koridoriuje, pažymėtame aukšto plane Nr. „( - )“, kuriais nuo koridoriaus atskirta 5,99 kv.m. ploto koridoriaus patalpa ir priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad 2004-11-02 yra įregistruota Juridinių asmenų registre ( - ) namo butų savininkų bendrija. Iš teismui pateiktos suformuotos 2011-12-29 bendrijos kadastrinių matavimų bylos nustatė, kad duomenys adreso ( - ) yra užbraukti ir taisymas neaptartas, tačiau iš Registrų centro pažymos matyti, kad name yra 59 gyvenamosios patalpos ir 2 negyvenamosios patalpos. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad buto ( - ) savininku iki 2009-07-21 buvo tik vienas ieškovas V. S., o ieškovė O. S. savininke tapo tik nuo 2009-07-21. Butą ( - ) atsakovai I. ir E. K. įgijo 2005-07-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Minimo buto kadastriniai matavimai atlikti 2009-09-10 ir patikslinti kadastrinių matavimų duomenys atsakovų prašymu įregistruoti 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 48(8.12)-113v pagrindu. Minėtas butas 2012-05-25 centrinės hipotekos duomenų bazėje yra užstatytas kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal sudarytą kredito sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovai įgiję butą kreipėsi į J. K. įmonę, kad būtų parengtas buto perplanavimo projektas, ką atsakovas J. K. įmonė ir atliko. Šio projekto pagrindu buvo atlikti statybos-remonto darbai, kuriuos teismas įvertino kaip paprasto remonto darbus ir konstatavo, kad jokio statybos leidimo šiems darbams atlikti nereikėjo. Taip pat nurodė, kad ant projekto yra visų atsakingų pareigūnų bei ieškovo parašas, todėl statybos-remonto darbai atlikti pagrįstai ir nenukrypstant nuo projekto. Todėl pagrįstai valstybinė komisija surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir pagrįstai Registrų centras atliko kadastrinius matavimus bei įregistravo nuosavybę. Teismas konstatavo, kad atsakovams prašant taiko ieškininę senatį dėl akto pripažinimo tinkamu naudoti apskundimo, nes konstatavo, kad ieškovė O. S. apie tai, kad atsakovai atsitvėrę dalį koridoriaus jį įsiteisino sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kada gavo atsakymą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos bei iš priešgaisrinės tarnybos. Analogiškai senatis pritaikyta ir dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu J. K. įmonės parengtą projektą. Taip pat teismas nustatė, kad nepagrįstas ieškovų teiginys, jog ieškovo parašas ant pateikto projekto išgautas apgaulės būdu. Nurodė, kad projektas yra aiškus ir aiškiai matyti, kad atsakovai ketino atsitverti dalį koridoriaus. Ieškovui projektas buvo pateiktas, jis su juo susipažino ir pasirašė. Todėl naikinti projekto tuo pagrindu, teismas nematė pagrindo. Taip pat teismas atmetė reikalavimą dėl akto pripažinimo tinkamu naudoti panaikinimo, nes nurodė, kad aktas atitinka teisės aktų reikalavimams, nes jokio statybos leidimo atliktiems darbams nereikėjo, todėl atžymų apie statybos leidimus akte ir nėra. Taip pat nenustatyta, kad atlikti darbai neatitiktų parengto projekto, kad būtų netinkamai atlikti buto kadastriniai matavimai. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad kadastriniai matavimai yra atlikti teisėtai, nes buvo nustatyta, kad aktas tinkamu naudoti surašytas tinkamai, be to, Registrų centras netikrina aktų teisėtumo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi ieškovų prašomi pripažinti negaliojančiais dokumentai: individualios J. K. įmonės parengtas projektas, 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir VĮ „Registrų centras“ 2009-07-09 atlikti buto adresu ( - ), Visaginas kadastriniai matavimai tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Pasirašant 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktą, buvo tikrinamas ir individualios J. K. įmonės parengto projekto, UAB „Viskvola“ atliktų statybos darbų ir VĮ „Registrų centras“ 2009-07-09 atliktų buto kadastrinių matavimų teisėtumas ir atitikimo teisės aktams. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenys yra vieši, todėl ieškovai negali remtis aplinkybe, kad nežinojo apie nuosavybės teisių įregistravimą, nes privalėjo domėtis teisine registracija, todėl jų prašymas pripažinti negaliojančiais VĮ Registrų centro 2009-07-09 atliktus ginčo buto kadastrinius matavimus ir įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti 2009-09-10 buto adresu ( - ), Visaginas kadastrinių matavimų tikslinimo registraciją Nekilnojamojo turto registre, nepagrįstas, todėl netenkintinas. Reikalavimą įpareigoti atsakovus išardyti pertvarą ir iškelti duris taip pat netenkino, nes jis yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimų panaikinti aktus. Atmetęs ieškinį, teismas atitinkamai priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti 2013-01-31 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų ieškinį patenkinti pilna apimtimi bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, kad teismo sprendimas dėl apgaulės gaunant ieškovo parašą ant projekto yra nemotyvuotas, sprendime teismas nenurodė jokių motyvų dėl aiškinamojo projekto rašto, kuriame nėra nurodytas koridoriaus įtraukimas į buto sudėtį, taip pat sprendime nepaneigtas ieškovo teiginys, kad jis nebuvo informuotas apie bendro naudojimo koridoriaus dalies įtraukimą į atsakovų butą. Sprendime taip pat nėra jokių motyvų dėl nuosavybės įteisinimo atsakovams. Teismas neanalizavo, ar vykdant statybos remonto darbus ir atitveriant bendro naudojimo patalpas atsakovams nebuvo pažeista nuosavybės teisė tiek ieškovų, tiek trečiųjų asmenų. Sprendime neaptariamas klausimas, kaip bendro naudojimo patalpos galėjo pereiti atsakovų nuosavybėn be visuotinio narių susirinkimo nutarimo. Teismas neanalizavo LR Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo bei neaiškino CK 4.75 str. nuostatų dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Klaidingai teismas konstatavo, kad koridoriaus atitvėrimas yra tik paprasto remonto darbai, o ne jo izoliavimu nuo bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę. Įstatymai nenumato, kad atlikus bendro turto paprastąjį remontą nuosavybės teisė pereina remontą atlikusiam bendrasavininkui. Tačiau teismas šiuo klausimu nieko nepasisakė. Dėl atliktų kadastrinių matavimų teismas nurodė tik tai, kad komisija pripažinusi tinkamu naudoti butą įvertino kadastrinius matavimus ir pažeidimų nenustatė. Teismas nepasisakė, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo primatuota bendroji nuosavybės dalis, kuri priklauso visiems namo gyventojams. Sprendime visiškai neanalizuojama, kas buvo koridoriaus savininku tuo metu, kai VĮ Registrų centras darė kadastrinius matavimus, kuriuose į atsakovų nuosavybę įtraukė 5,99 kv.m. bendro naudojimo patalpų. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Todėl VĮ Registrų centro atlikti kadastriniai matavimai, kuriais bendro naudojimo patalpos buvo inventorizuotos atsakovų nuosavybėn, buvo viena iš sąlygų tolesniems atsakovų veiksmams atlikti, sušaukti komisiją, kuri surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir tuo pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo atsakovų nuosavybę. Todėl pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra ir negali būti pagrįstas ir galiojantis, nes valstybinė komisija nesiaiškino, ar yra visi būtini dokumentai dėl bendro naudojimo patalpų perdavimo atsakovų nuosavybėn, ar pakeista bendrojo naudojimo patalpų paskirtis, t.y. ar ji įstatymų nustatyta tvarka paimta iš visų namo gyventojų ir perduota atsakovams. Komisija nesiaiškino, ar parengtas projektas atitinka įstatymų reikalavimams, kai bendro naudojimo patalpa įbraižoma į atsakovų nuosavybę. Rakto perdavimas nėra pagrindas teigti, kad ieškovų teisių pažeidimo nėra ir kad 5,99 kv.m. bendro naudojimo patalpos teisingai ir pagrįstai suteiktos atsakovams. Apeliantai taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė vieno mėnesio senaties terminą dėl 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti akto apskundimui. Mano, kad ieškinio reikalavimui dėl akto pripažinimo negaliojančiu negali būti taikomas 1 mėnesio terminas, nes reikalavimas yra kilęs dėl civilinių teisinių santykių pažeidimo ir yra civilinio teisinio pobūdžio, o pats pažeidimas, dėl kurio kreipėsi į teismą, yra trunkamojo pobūdžio. Į teismą kreiptasi dėl to, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės į koridoriaus patalpą pažeistos, kad nuosavybės teises gina LR Konstitucija ir CK, o ne administracinė teisė. Reikalavimai pareikšti dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir jie negali būti laikomi administracinio teisinio pobūdžio. Nuosavybės teisės atsiranda ne pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, o CK 4.47 str. 1 d. 4 p pagrindu- pagaminus naują daiktą. Tuo tarpu atsakovams nuosavybė įteisinta pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, kas yra grubus nuosavybės teisių pažeidimas. Teismas minimą aktą pripažino teisėtu, t.y. jį įvardijo kaip sandorį, kuriuo pagrindu įgyjama nauja nuosavybė, taip panaikindamas visų namo gyventojų, tame tarpe ir ieškovų turimą nuosavybės dalį į koridorių. Teismas taip pat klaidingai aiškino savininko sąvoką ieškovų atžvilgiu. Teismas nurodė, kad ieškovė O. S. buto ( - ) savininke tapo tik 2009-07-21 ir todėl jos sutikimas nebuvo būtinas. Ieškovai santuoką sudarė 1981 metais, butas privatizuotas bendromis lėšomis, todėl pagal CK 3.88 str. nuostatas, turtas įgytas santuokoje yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai kieno vardu ji įregistruota. Teismas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-785-2008, nes toje nutartyje buvo panaikintas statybos leidimas, nes trūko namo savininkų sutikimo, tačiau joje nekalbama apie nuosavybės teisės į jokias patalpas suteikimą.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė vieno mėnesio senatį administraciniams aktams apskųsti. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad turėtų būti taikomas 10 metų ieškininės senaties terminas. Nurodo, kad apeliantai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė prašymo terminui atnaujinti. Todėl vien ieškininės senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Be to, apeliantai ginčija prieš 7 metus atliktus statybos remonto darbus, kada visi darbai iš esmės atlikti. Atsakovė dar 2010 m. sausio mėnesį davė ieškovei atsakymą dėl ginčo koridoriaus ir nurodė, kad atsakymą gali apskųsti, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, taip atsisakydama ginti savo pažeistą teisę arba nematė jokio teisės pažeidimo.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai I. ir E. K. su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad bute remonto darbus atliko 2005 metais pagal parengtą projektą ir juos galutinai pabaigę 2009 metais pridavė valstybinei komisijai, kuri surašė aktą. Nurodo, kad ieškovai laiku neskundė administracinių aktų bei neteikė jokių skundų Utenos apskrities VPK, prokuratūrai ar kitur. Apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

7Namo ( - ) butų savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą mano, kad teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas veikiančiais įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Bendrija nėra atsakinga už ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes bendrija negali būti atsakovu šioje byloje, kadangi ji nėra pažeidusi jokios apeliantų interesų arba teisių.

8Visagino savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovai neįrodė apgaulės fakto buvimą pasirašant ant parengto projekto. Taip pat savivaldybės administracija nesutinka dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir statybos darbų atlikimo be statybos leidimo. Pagal STR 1.07.01:2002 reikalavimus joks statybos leidimas atliktiems darbams nereikalingas, todėl administracija neturėjo prievolės derinti, pritarti ar kitu būdu įteisinti pateiktą projektą, todėl Visagino savivaldybės administracijos miesto ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės parašas ant projekto nesukėlė jokių pasekmių. Be to, J. K. įmonės projektas nėra teisės aktas ar administracinis sprendimas, kurio teisėtumo ir galiojimo klausimą turėtų nagrinėti teismas. Pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai atliekant jų registraciją jų neginčijo, o registracija atlikta vadovaujantis įstatymu, todėl ji yra teisėta. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra individualus administracinis aktas, kuriam ginčyti yra nustatytas 30 dienų terminas. Ieškovai šį terminą yra praleidę, nes apie priimtą aktą jiems buvo žinoma.

9Apeliacinis skundas tenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

10Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų naudojimą, bendrosios nuosavybės valdymą, bendraturčių teises ir pareigas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ginčą išsprendžiant iš esmės.

11Dėl nuosavybės teisių

12Lietuvos Konstitucinio teismo 1999-06-23 nutarimu „Dėl patalpų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai“ konstatuota, kad „namo bendrojo naudojimo patalpos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas saugo Konstitucija ir įstatymai. Konstitucija ir įstatymai saugo ir gina savininkų teises nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta bendrija, ar tokios bendrijos nėra“. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų Įstatymas ( 1995-02-21 ), jo 2 str. 15 p. nurodo, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai. To paties įstatymo 21 str. 1 d. teigia, kad butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Įstatyme taip pat nurodoma, kad savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios ir turi užtikrinti savininkų teisių įgyvendinimą ir atitikti jų teisėtus interesus. Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. teigiama, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kt. . CK 4.83 str. 1 d. numato, kad buto savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. CK 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų savininkams.

13Byloje nėra ginčo, kad ieškovai ir atsakovai bei tretieji asmenys yra daugiabučio namo adresu ( - ), Visaginas bendraturčiai ir visi yra ( - ) namo bendrijos nariai. Sprendžiant bendro naudojimo patalpų klausimus visi namo butų savininkai turi vienodas teises ir pareigas.

14Pagrįstas apeliantų teiginys, kad pirmos instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nesiaiškino, kas buvo bendro naudojimo patalpų savininkas projekto sudarymo momentu, kadastrinių matavimų atlikimo momentu, pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo momentu. Byloje ginčas kyla dėl nuosavybės teisių gynimo, todėl teismas pirmiausia turėjo analizuoti nuosavybės teisę reguliuojančius teisės aktus, nuosavybės objekto perleidimo pagrindus, nuosavybės įgijimo pagrindus. Nuosavybės santykiams yra taikomas 10 metų ieškininės senaties terminas, kuris apima priimtiems administraciniams aktams taikomą vieno mėnesio terminą. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas be teisinio pagrindo nuosavybės teisiniams santykiams taikė vieno mėnesio terminą ir tuo pagrindu atmetė ieškovų ieškinį. Šiuo klausimu nepagrįsti atsakovų teiginiai dėl ieškininės senaties termino praleidimo ir jos taikymo ginčo teisiniam santykiui.

15Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovai I. ir E. K. akivaizdžiai padidino savo turėtą nuosavybę be jokio teisinio pagrindo.(t.1,b.l.29-33 ir 35-40, t.2,b.l.18) Įstatymas tiesiogiai nenustato kaip turėtų būti įgyjama nuosavybė, kai bendraturčiai valdo, naudoja ir disponuoja bendrojo naudojimo patalpomis daugiabučiame name. Tačiau sistemiškai aiškinant nuosavybės įgijimą pagal galiojančius teisės aktus, akivaizdu, kad nuosavybę į nekilnojamąjį turtą galima įgyti pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sandorių, paveldėjimo ir nuosavybės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pagrindu. Todėl jokie kiti administraciniai aktai negali būti pagrindu įregistruoti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą. Tam, kad galima būtų įgyti nuosavybę į bendro naudojimo patalpas, būtina juridinių faktų visuma : tai visų bendraturčių sutikimas, šiuo atveju namo bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas, kuris gali būti priimtas tik balsų dauguma. Bylos faktiniai duomenys leidžia teigti, kad tokio susirinkimo nebuvo prieš pradedant ruošti atsakovų buto perplanavimo projektą, ar vėliau iki pradedant statybos remonto darbus ir iki įregistruojant atsakovams nuosavybę į bendro naudojimo patalpas. Visuotinis namo bendrijos narių susirinkimas sušauktas 2012-01-11, kuriame iš 51 bendrijos nario dalyvavo 29 ir pasisakė prieš bendrojo naudojimo patalpų perdavimą atsakovams, nutardami įpareigoti atsakovą I. K. pašalinti padarytą pertvarą ir atlaisvinti bendrojo naudojimo koridoriaus dalį(t.3,b.l.59). Pagal į bylą pateiktus ( - ) namo butų savininkų bendrijos Įstatus (t.2,b.l.6-15) teisė perleisti bendrojo naudojimo patalpas vienam iš buto savininkų bendrijos pirmininkui nesuteikta. Teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys, namo gyventojai ir butų savininkai I. G., S. Y. taip pat patvirtino, kad gyventojų susirinkimo sušaukta nebuvo ir atsakovai neklausė jų sutikimo privatizuoti bendro naudojimo patalpą. Apklausta A. K. gyvenanti ( - ) bute ( 13 aukštas) paaiškino, kad jos niekas neklausė sutikimo, kai mūrijo sieną ir įstatė duris taip panaikindami ventiliacijos angas. Ji situaciją matė nuo pat pradžių, bet nesuprato kas darosi, vėliau niekur nesikreipė, nes žinojo, kad kiti kaimynai kreipiasi. Ji naudojosi koridoriumi, kurį atsitvėrė atsakovai. Kadangi namas yra aukštuminis, todėl ventiliacija yra būtina, o ne užtverta. Byloje nėra duomenų, kad buvo gautas statinio bendratučių sprendimas (susitarimas) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo patalpų.

16Dėl kadastrinių matavimų, pripažinimo tinkamu naudoti akto ir nuosavybės įregistravimo

17Be teisinio pagrindo pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai nuosavybės teisę įgijo pripažinimu tinkamai naudoti akto pagrindu, kuris buvo surašytas 2009-09-09 ir kuris atitinka įstatymų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX–583 redakcija) 24 straipsnis. Pastatytų, rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų statinių bei pertvarkytų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas). Pagal šio Reglamento 27.3 punktą statytojas komisijai pateikia šiuos dokumentus – kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys (patalpa) padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu suformuojamas į naujus kadastro objektus, neatliekant rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbų, – projektuotojo parengtus naujų kadastro objektų formavimo projektinius pasiūlymus, statinio bendraturčių sprendimą (susitarimą) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo suformavus naujus kadastro objektus, įformintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsniu nustatyta tvarka, ir kiekvieno naujai suformuoto kadastro objekto kadastrinių matavimų duomenų bylas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą, kitose šio straipsnio dalyse numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus ir butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Atsižvelgus į šias teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad vykdant koridoriaus adresu ( - ) namo aukšte pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą turėjo būti gautas statinio bendraturčių sprendimas (susitarimas) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo suformavus naują kadastro objektą, kuris privalo būti įformintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, ir atlikti kadastriniai matavimai, t. y. suformuota kadastrinių matavimų byla. Tai reiškia, jog formuojant naujus kadastro objektus, neatliekant rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbų, privaloma laikytis dviejų sąlygų: suformavus naują kadastro objektą, būtina gauti statinio bendraturčių sprendimą (susitarimą) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo, kuris turi būti įformintas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatytos tvarkos bei sudaryta kadastrinių matavimų duomenų byla. Faktiniai bylos duomenys leidžia teigti, kad ši procedūra nebuvo atlikta, nebuvo suformuotas naujas kadastro objektas, kadastriniai matavimai atlikti be teisinio pagrindo ir ne kaip naujai sukurtam objektui, o jau esančiam butui. Atsakovų VĮ „Registrų centras“, Visagino miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teiginiai, jog procedūros nebuvo pažeistos, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. Atsakovų nurodytos visos aplinkybės dėl kadastrinių matavimų atlikimo, pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo tik patvirtina, kad klausimas dėl naujai sukurto objekto nebuvo svarstomas, toks objektas nesukurtas, nesuformuota atskira kadastrinių matavimų byla ir joks sprendimas dėl naujai formuojamo kadastro objekto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo priimtas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad atlikta procedūra neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo įvykdyta viena iš Reglamento 27.3 punkto nuostatoje įtvirtintų sąlygų – atsakovai komisijai nepateikė statinio bendraturčių sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo suformavus naują kadastro objektą. Tai reiškia, kad nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai administracinei procedūrai atlikti, dėl ko ši procedūra negalėjo būti užbaigta administracinio akto (statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto) priėmimu. Taigi konstatuotina, kad paminėto teisės akto pažeidimas yra esminis ir pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą viešojo administravimo aktą. Priimant skundžiamą aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų, visapusišką ir pilnutinį visų aplinkybių įvertinimą bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas aktas negali būti pripažintas teisėtu, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 ir 3 punktai). Asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai visiškai ir realiai apginami tik tada, kai panaikinus administracinį aktą, atkuriama iki neteisėto administracinio akto priėmimo buvusi padėtis, pašalinamos panaikintų administracinių aktų sukeltos neigiamos pasekmės. Atsakovams pateikus statinio tinkamu naudoti pripažinimo aktą ir kitus dokumentus, registro tvarkytojas neturėjo juridinio pagrindo atsisakyti atlikti atsakovams daiktinių teisių registraciją, nes pateikti dokumentai patvirtino atidalijimo būdu suformuoto buto statybos darbų teisėtumą ir nekilnojamojo daikto formavimo procedūros baigimą bei atsakovų nuosavybės teises į jį (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 ir 10 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ 34 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.48 (8.12)–113v, kuriuo komisija pripažino butą, 109,49 kv.m, esantį ( - ), Visagine kaip daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre juridinis pagrindas, naikintinas.

18Dėl individualios J. K. įmonės projekto

19pagrįstumo ir apgaulės

20Kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad paruoštas projektas buto perplanavimui yra neinformatyvus, neatsižvelgta į tai, kad projekte įjungiamos bendro naudojimo patalpos, kad yra izoliuojamas elektros skaitiklis priklausantis ieškovams, kad ieškovo parašas gautas apgaulės būdu. Iš byloje pateikto buto ( - ), Visaginas perplanavimo projekto (t. 1,b.l. 36-38) matyti, kad buto perplanavimas suprojektuotas bendro naudojimo patalpas įjungiant į perplanuojamo buto sudėtį, o nesuprojektuotas kaip naujas objektas, kuriam būtų atlikti kadastriniai matavimai ir suformuota atskira kadastrinių matavimų byla. Todėl atmestini atsakovo VĮ Registrų centras argumentai, kad jie atliko kadastrinius matavimus atsakovų prašymu ir jiems nebuvo reikalingi papildomi duomenys dėl bendrojo naudojimo patalpų. Rengiant statybos projektus, šiuo atveju, buto perplanavimo projektą, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų. Visų pirma, būtina vadovautis Statybos įstatymo 23 straipsniu, kuris numato, kada reikalingas projektas, kokiems darbams atlikti, kokie dokumentai yra privalomi. STR 1.05.06:2005, galiojęs projekto rengimo metu, jo 4 p. teigia, kad šis reglamentas privalomas statybos dalyviams, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. To paties reglamento nuostatos taip pat teigia, kad privalomuosius projekto rengimo dokumentus projektuotojui pateikia statytojas, šiuo atveju atsakovai I. Ir E. K.. Reglamento 8.3. p. numato privalomą statinio bendraturčių sutikimą, kai remontuojamas statinys ar jo dalis priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. V skyriaus 10.4.1 punkto nuostatos numato, kad projekte turi būti numatytos atitinkamos kompensacinės techninės priemonės, kurios turi būti pateiktos atitinkamoms institucijoms derinti ir turi būti gautas jų raštiškas pritarimas ar nepritarimas. Rengiant minėtą projektą pagal atsakovų užsakymą visiškai nebuvo laikytasi minėtų aktų reikalavimų, todėl jo derinti Visagino miesto savivaldybės administracijos atsakingas pareigūnas negalėjo, jo neatitikimą teisės aktų reikalavimams turėjo ir privalėjo matyti atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tiek tirdama ieškovės skundą dar 2010 metais, tiek atlikdama statinio priėmimą ir surašydama tinkamu naudoti aktą. Tai, kad projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų turėjo žinoti ir suprasti pats projekto rengėjas J. K. įmonė. Be to, parengtas projektas taip pat prieštarauja STR nuostatoms, nes surašytas projekto aiškinamasis raštas prieštarauja Reglamento 6.13. punktui, kuriame nurodoma, kad aiškinamasis raštas - Projekto tekstinis dokumentas, jo aiškinamoji dalis:

216.13.1. bendrasis Projekto aiškinamasis raštas, kuriame aprašoma ir paaiškinama viso Projekto ir jo sprendinių esmė;

226.13.2. Projekto dalies aiškinamasis raštas, kuriame aprašoma ir paaiškinama Projekto dalies sprendinių esmė. Ginčijamo projekto aiškinamajame rašte tik nurodoma, kad atsakovų buto balkonas bus sujungtas su kambariu, tačiau nieko nekalbama apie bendro naudojimo patalpų įjungimą į buto sudėtį, apie ieškovų skaitiklio perkėlimą, ventiliacinių angų perkėlimą ar pan. Nėra projekte jokių techninių šių įrenginių kompensavimo mechanizmo, nėra duomenų, kokį poveikį gali turėti namo ventiliacijai ventiliacinių angų uždarymas. Kritiškai vertintinas argumentas, kad ieškovams yra suteiktas raktas nuo naujai įstatytų durų, kad galėtų pažiūrėti skaitiklio rodmenis ar kad tas raktas yra pas bendrijos pirmininką. Tai nėra joks sprendimas, o grubus ieškovų teisių pažeidimas į jų turimą nuosavybę –elektros skaitiklį.

23Todėl trečiajam asmeniui V. F. paimant parašą iš ieškovo ir pateikus tik tokį projektą bei aiškinamąjį raštą, pasireiškė apgaulė, nes ieškovas pagrįstai teigia, kad jis nesuprato, jog bus paimama bendroji nuosavybė ir jam bus apsunkinta galimybė( jos visiškas netekimas) naudotis be jokių apribojimų savo elektros skaitikliu, jo priežiūra ir pan. Kolegija taip pat kritiškai vertina atsakovų, atsakingų valstybės institucijų teiginius, kad toks projektas yra tinkamas ir kad darbai pagal jį galėjo būti atliekami. Iš projekto aiškinamojo akto matyti, kad atsakovų prašymu buvo projektuojamas būtent tik jų buto perplanavimas, kuris apėmė balkono sujungimą su kambariu bei lubų, sienų ir grindų apšiltinimo klausimus. Tokiu atveju tikrai nebuvo reikalingas ieškovo sutikimas ar kitų namo savininkų sutikimas. Tačiau buto perplanavimas pagal projektą atliktas paimant bendro naudojimo patalpas ir jas prijungiant prie atsakovų turimos nuosavybės. Todėl nepagrįstas atsakovo Visagino savivaldybės administracijos teiginys atsiliepime į apeliacinį skundą, kad savivaldybės administracijos miesto ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės parašas nieko nereiškia ir jokių pasekmių nesukuria. Akivaizdu, kad minėta specialistė yra įgaliota derinti butų perplanavimus, kuriuos atliekant gali būti pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tokius derinimus numato įstatymas, todėl jos parašas ant paruošto projekto yra kaip garantas, kad suprojektuoti pakeitimai nesukels neigiamų padarinių( kaip kapitalinių sienų ardymas ir pan. ), kurie gali sukelti grėsmes kitiems namo gyventojams, todėl specialistė turi ir privalo matyti, kokie perplanavimo darbai numatomi, ar paruoštas projektas atitinka teisės aktų reikalavimams ir nepažeidžia kitų savininkų teisių ir interesų. Todėl būtent savivaldybės atstovė, derinusi projektą, turėjo ir privalėjo nurodyti, kad norint į perplanuojamo buto sudėtį įjungti bendro naudojimo patalpas, būtina gauti visų namo savininkų sutikimus, būtina laikytis visų procedūrų, numatytų CK 4.85 str. Byloje nepaneigtas ieškovo teiginys, kad jis nesigilino į projekto techninius klausimus ir nesuprato iš aiškinamojo rašto, kad projektu numatyta bendro naudojimo patalpų prijungimas prie atsakovų buto. Todėl parengtas projektas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimams, yra pripažintinas negaliojančiu toje dalyje, kurioje bendro naudojimo koridoriaus patalpa įjungta į buto Nr. ( - ) sudėtį.

24Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, kaip vieną iš motyvų nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, kad asmuo privalo būti aktyvus ir laiku ginti savo pažeistas teises ir kad ieškovams ilgą laiką nekėlus klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės, reiškia, jog jie atsisakė ginti savo pažeistą teisę arba nemato iš viso jokio savo teisės pažeidimo. Kolegija su tokiu pirmos instancijos teismo teiginiu nesutinka ir mano, kad jis yra klaidingas bei tiesiogiai prieštarauja nuosavybės teisių gynimo teisės aktų reikalavimams. Įstatymų leidėjas nustatė 10 metų senaties terminą ginti savo nuosavybės teises, todėl nepriklausomai nuo to, kada savininkas supranto ar panoro ginti savo nuosavybės teises, jei jis nėra praleidęs 10 metų senaties terminą, negali būti pagrindu teigti, kad jis atsisako nuo savo teisės gynimo. Pirmiausia įstatymas numato, kad kiekvienas bendraturtis neturi piktnaudžiauti savo teise ir bendro naudojimo patalpas naudoti nepažeisdamas kitų bendrasavininkų teisių ir interesų. Todėl pirmiausia atsakovai turėjo kreiptis į bendriją, kad gautų pritarimą ir sutikimą bendro naudojimo patalpas prijungti prie turimos nuosavybės - buto. Taip pat neteisingai pirmos instancijos teismas aiškino savininko sąvoką. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai butą įgijo gyvendami santuokoje. Sutinkamai su CK 3.88 str. nuostatomis santuokoje įgytas turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nenustatyta kitaip, neatsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių vardu turtas yra registruotas. Todėl nepagrįstai pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad buto savininku buvo tik ieškovas V. S. iki kol 2009-07-21 ieškovė O. S. neatliko teisinės registracijos.

25Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus išgriauti sieną ir iškelti duris pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, nes jis yra išvestinis reikalavimas iš nuosavybės teisių gynimo, todėl kolegija plačiau dėl šio reikalavimo nepasisako.

26Kolegija atmeta atsakovo ( - ) daugiabučio namo butų savininkų bendrijos argumentą nelaikyti juos atsakovais šioje byloje, nes jų manymu, jie nėra niekaip susiję su ieškovų keliamais reikalavimais. Priešingai nei teigia atsakovas, bendro naudojimo patalpos yra perduotos naudoti bendrai visiems namo butų savininkams ir pagal bendrijos įstatus už bendro naudojimo patalpų tinkamą naudojimą, priežiūrą yra atsakinga bendrija. Bendrijos valdyba šaukia visuotinį savininkų susirinkimą ir sprendžia klausimus dėl bendrojo naudojimo patalpų, būtent bendrijos tuometinis pirmininkas V. F., viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, derino projektą, kurį pateikė atsakovai be bendrijos narių susirinkimo. Sukviestas bendrijos narių susirinkimas 2012 metais nutarė įpareigoti atsakovus išgriauti sieną ir duris, tokia yra bendrijos narių valia, ir jos ignoruoti bendrijos pirmininkas negali, todėl keistas atsakovo nesutikimas su pareikštu ieškovų reikalavimu ir trečiųjų asmenų išsakyta nuomone dėl bendro naudojimo patalpų.

27Ieškinys atsakovo UAB „Viksvola“ atžvilgiu atmestinas, nes šis atsakovas tik atliko statybos remonto darbus pagal sudarytą sutartį su atsakovais I. ir E. K., jie nesprendė ir nepriiminėjo jokių sprendimų, kurie sukeltų kokias nors teisines pasekmes, visus darbus atliko pagal jiems pateiktą projektą ir jiems į pareigas neįėjo pareiga aiškintis, ar parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimams, ar jis yra tinkamai suderintas, ar yra visi reikalingi dokumentai statybos remonto darbams atlikti. Todėl kolegija konstatuoja, kad ieškovai šiam atsakovui nekelia jokių reikalavimų, todėl juos be pagrindo įtraukė į bylą atsakovais.

28Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Ieškovai pateikė prašymą priteisti jiems turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro : už ieškinio parengimą kiekvienas iš ieškovų yra sumokėjęs po 1200 litų, O. S. sumokėjo 302 Lt dydžio žyminį mokestį paduodant ieškinį ir 302 Lt žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą. Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtina pridėti mokėjimo nurodymai bei advokato išrašyti pinigų paėmimo kvitai. Kolegijos nuomone, ieškovai yra permokėję žyminį mokestį tiek paduodant ieškinį, tiek paduodant apeliacinį skundą. Ginčas yra neturtinis, todėl nepagrįstai nurodyta ieškinio suma nuo kurios sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovai kelia reikalavimus neturtinio pobūdžio, ir visi reikalavimai yra susiję tarpusavyje, t.y. išplaukiantys vienas iš kito, todėl žyminis mokestis būtų tik 142 Lt. Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p. ieškovei O. S. (žyminius mokesčius mokėjo ieškovė) iš valstybės biudžeto grąžintinas permokėtas žyminis mokestis sumoje 160 Lt., sumokėtas pagal 2012-06-27 mokėjimo kvitą paduodant ieškinį ir 160 Lt., sumokėtas pagal 2013-02-14 mokėjimo kvitą už apeliacinį skundą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos pilna apimtimi. Išlaidos iš visų atsakovų priteistinos lygiomis dalimis. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmos instancijos teisme sudaro 245,84 Lt (t. 1), jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

31Ieškovų O. S. ir V. S. ieškinį atsakovų I. K., E. K., VĮ „Registrų centras“, Visagino miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, individualios J. K. įmonės , ( - ) daugiabučio namo butų savininkų bendrijos atžvilgiu tenkinti visiškai.

32Pripažinti negaliojančiu individualios J. K. įmonės parengtą projektą Nr. 05-155-045 dėl buto ( - ), Visaginas perplanavimo dalyje, kurioje į buto ( - ) sudėtį įtraukta 5,99 kv. m. ploto bendrojo naudojimo koridoriaus patalpa, esanti namo ( - ), Visaginas laiptinėje 13 aukšte, pažymėta projekte Nr. 13;

33Pripažinti negaliojančiu 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 48(8.12)-113;

34Pripažinti negaliojančiais VĮ „Registrų centras“ 2009-07-09 atliktus buto adresu ( - ), Visaginas kadastrinius matavimus;

35Įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti 2009-09-10 buto adresu ( - ), Visaginas kadastrinių matavimų tikslinimo registraciją Nekilnojamojo turto registre;

36Įpareigoti atsakovus E. K. ir I. K. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti pertvarą ir duris, įstatytus namo ( - ), Visaginas 13 aukšto laiptinės koridoriuje, pažymėtame aukšo plane numeriu „( - )“, kuriais nuo koridoriaus atskirta 5,99 kv. m. ploto koridoriaus patalpa.

37Ieškinį atsakovo UAB „Viksvola“ atžvilgiu atmesti.

38Priteisti iš atsakovų I. K., a.k. ( - ) E. K., a.k. ( - ) VĮ „Registrų centras“,įm. k. 8360748, Visagino miesto savivaldybės administracijos, įm. k. 8871192, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos,įm. k. 288600210, individualios J. K. įmonės, įm. k. 155901080, ( - ) daugiabučio namo butų savininkų bendrijos, įm. k. 300064625 po 171,42 litus( vieną šimtą septyniasdešimt vieną Lt, 42 centus) iš kiekvieno V. S., a.k. ( - ) naudai ir po 212 litų( du šimtus dvylika litų) iš kievieno O. S., a.k. ( - ) naudai bei po 35 litus iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymą Visagino miesto apylinkės teismui.

39Grąžinti iš valstybės biudžeto O. S.. A.k. ( - ) 320 litų( tris šimtus dvidešimt Lt) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2012-06-27 ir 2013-02-14 mokėjimo kvitus. Mokesčio grąžinimą pavesti VMI.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ),... 3. Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti 2013-01-31 Visagino miesto... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai I. ir E. K. su juo nesutinka ir... 7. Namo ( - ) butų savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą mano,... 8. Visagino savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m.... 10. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 11. Dėl nuosavybės teisių... 12. Lietuvos Konstitucinio teismo 1999-06-23 nutarimu „Dėl patalpų perdavimo... 13. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai ir atsakovai bei tretieji asmenys yra... 14. Pagrįstas apeliantų teiginys, kad pirmos instancijos teismas sprendime... 15. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų... 16. Dėl kadastrinių matavimų, pripažinimo tinkamu naudoti akto ir nuosavybės... 17. Be teisinio pagrindo pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai... 18. Dėl individualios J. K. įmonės projekto... 19. pagrįstumo ir apgaulės... 20. Kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad paruoštas projektas buto... 21. 6.13.1. bendrasis Projekto aiškinamasis raštas, kuriame aprašoma ir... 22. 6.13.2. Projekto dalies aiškinamasis raštas, kuriame aprašoma ir... 23. Todėl trečiajam asmeniui V. F. paimant parašą iš ieškovo ir pateikus tik... 24. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, kaip vieną iš... 25. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus išgriauti sieną ir iškelti... 26. Kolegija atmeta atsakovo ( - ) daugiabučio namo butų savininkų bendrijos... 27. Ieškinys atsakovo UAB „Viksvola“ atžvilgiu atmestinas, nes šis atsakovas... 28. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d.... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 30. Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir... 31. Ieškovų O. S. ir V. S. ieškinį atsakovų I. K., E. K., VĮ „Registrų... 32. Pripažinti negaliojančiu individualios J. K. įmonės parengtą projektą Nr.... 33. Pripažinti negaliojančiu 2009-09-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.... 34. Pripažinti negaliojančiais VĮ „Registrų centras“ 2009-07-09 atliktus... 35. Įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti 2009-09-10 buto adresu ( -... 36. Įpareigoti atsakovus E. K. ir I. K. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo... 37. Ieškinį atsakovo UAB „Viksvola“ atžvilgiu atmesti.... 38. Priteisti iš atsakovų I. K., a.k. ( - ) E. K., a.k. ( - ) VĮ „Registrų... 39. Grąžinti iš valstybės biudžeto O. S.. A.k. ( - ) 320 litų( tris šimtus...