Byla 2-1340-236/2017
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo viešosios įstaigos „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1445-864/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ENERGIJA“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo viešosios įstaigos „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015-06-30 nutartimi nutarė iškelti VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Debitus“, įmonės kreditoriams nustatyti 45 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2015-09-25.
  1. Pareiškėja UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ kreipėsi į bankrutuojančios VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto administratorių, prašydama patvirtinti 471 826,93 Eur kreditorinį reikalavimą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimų ir Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-62534/2006) pagrindais.
  1. Atsakovės bankrutuojančios VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto administratorius neginčijo 53 328,58 Eur pareiškėjos reikalavimo, kuris 2016-01-21 buvo patvirtintas bankroto byloje. Tačiau bankroto administratorius ginčijo likusią kreditoriaus reikalavimo dalį 418 498,35 Eur sumai. Bankroto administratorius teigimu, pareiškėja ginčijamą reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis faktūromis už kolektorių ir techninių koridorių nuomą, tačiau administratoriui nebuvo perduotos ir nėra žinomos UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ir VŠĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutartys.
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-23 nutartimi nutarė atmesti kreditoriaus UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ prašymą patvirtinti 418 498,35 Eur kreditorinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-10-31 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2016-08-23 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-12 nutartimi nutarė patvirtinti trečios eilės bankrutuojančios VšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ kreditorių sąraše kreditoriaus UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 402 915,13 Eur reikalavimą už pereinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomą už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2015-09-25, civilinę bylą dalyje dėl UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 48 988,65 Eur reikalavimo, kildinamo iš neįvykdyto Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimo, nutraukti, likusioje dalyje kreditoriaus prašymą atmesti.
  1. Atsakovė bankrutuojanti VšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-04-12 nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-27 nutartimi nutarė sutikti su atskiruoju skundu bei panaikinti 2017-04-12 nutartį, įpareigoti pareiškėją UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iki 2017-05-12 pateikti teismui atsiliepimą į BVšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ atskirajame skunde nurodytus prieštaravimus dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bei visus turimus, į bylą nepateiktus, su ginčijamu reikalavimu susijusius įrodymus.
  1. Pareiškėja UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ teismo įpareigojimo neįvykdė.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-18 nutartimi nutarė patvirtinti trečios eilės bankrutuojančios VšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ kreditorių sąraše kreditoriaus UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 402 915,13 Eur reikalavimą už pereinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomą už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2015-09-25, civilinę bylą dalyje dėl UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 48 988,65 Eur reikalavimo, kildinamo iš neįvykdyto Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimo, nutraukti, likusioje dalyje kreditoriaus prašymą atmesti.
  1. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pasisakytina dėl ginčijamų reikalavimų, t. y. 63 914,6 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimą ir 403 572,4 Eur už kolektorių nuomą už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2015-09-29.
  1. Teismas dėl 403 572,40 Eur reikalavimo dydžio finansinio reikalavimo nurodė, kad šis reikalavimas kildinamas iš šalių 2004-06-21 sudarytos pereinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutarties Nr. 231 ir jos pagrindu pareiškėjo išrašytų ir atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais už laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Teismas nesutiko su atsakove, kad nesant pasirašytam nuomos sutarties priedui dėl nuomos mokesčio skaičiavimo sąlygų, šalys nesusitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl kreditorius neturėjo pagrindo reikalauti nuomos mokesčio sutarties pagrindu, o turėjo teisę į nuostolių, kurie jam atsirado atsakovei naudojantis požeminiais kolektoriais, atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad prejudiciniai faktai, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ turi teisę reikalauti nuomos mokesčio už atsakovės naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais yra nustatyti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62534/20006 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1/2014. Tą patį konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2016-10-31 nutartyje, kuria perdavė Vilniaus apygardos teismui spręsti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą iš naujo, nurodęs, kad iš pareiškėjos reikėtų pareikalauti papildomų skolos už nuomą paskaičiavimų.
  2. Teismas nesutiko su atsakove, kad pareiškėja neturėjo teisės reikalauti dalies užmokesčio iš atsakovės, kadangi nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2013 m. liepos mėn. ar net iki dabar laidines radijo linijas, esančias pareiškėjo techniniuose koridoriuose ir kolektoriuose neatlygintinai naudojo ne atsakovė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
  1. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad 2008-06-03 VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugų teikimo, pagal kurią atsakovė įdiegė visą įrangą ir perdavė ją, tame tarpe 104,38 km laidines radijo linijas, esančias kolektoriuose ir techniniuose koridoriuose, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. 2009-12-22 tomis pačiomis sąlygomis buvo sudaryta nauja gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis, kuri buvo pratęsta iki 2012-12-22. Sutartys buvo atlygintinės, nes pagal 2008-06-03 sutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti atsakovei 97 578 Lt už vienerius metus (arba 8 131,5 Lt/mėn.), o pagal 2009-12-22 sutartį – 94 380 Lt už vienerius metus (arba 7 865 Lt/mėn.). Laidinės radijo linijos atsakovei iki šiol negrąžintos.
  1. Teismas pažymėjo, kad minėtos sutartys patvirtina, kad atsakovė faktiškai subnuomojo pareiškėjos patalpas, kuriose buvo laidai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (CK 6.490 str. 6 d.). Dėl to teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė atlygintinai ar neatlygintinai leido naudotis laidinėmis radijo linijomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, neturi įtakos atsakovės pareigai sumokėti pareiškėjai nuomos mokestį už naudojimąsi pareiškėjai priklausančiais kolektoriais ir techniniais koridoriais. Dėl to nesutiktina, kad sprendimas šioje byloje turės tiesioginės įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
  1. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja pagrįstai reikalauja patvirtinti jos reikalavimą, kildinamą iš nuomos mokesčio už atsakovės naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais, tačiau pareiškėjai nepateikus konkrečių skaičiavimų, konkretus reikalavimo dydis nustatytinas pagal byloje surinktus įrodymus.
  1. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja papildomų paaiškinimų (skaičiavimų) dėl 403 572,40 Eur sumos dydžio pagrįstumo nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-05-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2004 konstatavo, kad VšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“, be teisinio pagrindo nesudarydama pereinamųjų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutarties su ieškove ir nemokėdama nuomos mokesčio, kurį ieškovė paskaičiuoja vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr. 843V patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifais, be pagrindo sutaupė šio dydžio nuomos mokesčius ieškovės sąskaita. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad nuomos mokestį pareiškėja turėjo paskaičiuoti vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr. 843V patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifais. Minėtoje byloje UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2002-10-31, tuo metu nuomos mokesčio suma per mėnesį buvo 10 466,72 Lt (su PVM, tuo metu 18 proc.). Teismas nurodė, kad toks mokestis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į požeminiuose kolektoriuose esančių komunikacijų (kabelio) ilgį kilometrais: iki 2003 m. gruodžio mėn. komunikacijų ilgis siekė 71782 km, vieno km įkainis – 123,57 Lt (be PVM), viso 10466,72 Lt (su PVM – 1596,62 Lt). 2003-09-11 ir 2003-12-08 šalys patikslino komunikacijų ilgį iki 75891 km. Atsižvelgiant į padidėjusį komunikacijų ilgį, pareiškėjas nuo 2004 m. kovo mėn. pradėjo skaičiuoti proporcingai didesnį nuomos mokestį (11065,86 Lt), vieno kilometro nuomos įkainis liko toks pats (123,57 Lt). Iš pareiškėjo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais už laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., bei paskaičiavimų matyti, kad nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. nuomos mokestis sudarė 11065,86 Lt, nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. – 11159,64 Lt, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. – 11347,2 Lt, nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. – 3286,37 Eur (11347,18 Lt). Patikrinus pareiškėjo atliktus paskaičiavimus yra akivaizdu, kad nuomos mokesčio dydis keitėsi dėl pridėtinės vertės mokesčio pokyčių: iki 2008 m. gruodžio mėn. PVM buvo 18 proc., nuo 2009 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. – 19 proc., nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki šiol – 21 proc. Pagal Pridėtinės vertės įstatymo nuostatas standartinis PVM tarifas yra imperatyvaus įstatymo pagrindu nustatomas ir įstatymo nustatytais atvejais privalomas mokėti mokestis, kurio dydį sutarties šalys neturi teisės laisvai susitarti ar keisti ir turi pareigą jį teisės aktų nustatytą tvarka mokėti bei prisiimti su mokesčių dydžių pasikeitimu susijusią riziką. Todėl darytina išvada, kad pagal nuomos sutarties sąlygas nuomos įkainis nuo komunikacijų ilgio patikslinimo nesikeitė (123,57x75891xPVM).
  1. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad iki 2014 m. gruodžio mėn. ir nuo 2015 m. sausio mėn. nuomos mokestis sumažėjo 2 lito centais, nesudarė pagrindo abejoti pareiškėjos skaičiavimais, kadangi tokį pokytį iš esmės lėmė valiutos konvertavimas, be to, pareiškėjos atliktas konvertavimas yra naudingas atsakovei (11347,2 Lt:3,4528=3286,376 Eur).
  1. Teismas nesutiko su pareiškėjos paskaičiuotu nuomos mokesčiu už visą 2015 m. rugsėjo mėn. Nutartis iškelti bankroto bylą atsakovei įsiteisėjo 2015-09-25, todėl nuomos mokestis turėjo būti paskaičiuotas iki 2015-09-25 (3286,37/30x24=2629,1), o ne už visą mėnesį (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
  1. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad pagrįstas ir tvirtintinas kreditoriaus UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ reikalavimas už pereinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomą už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2015-09-25 yra 402915,13 Eur (403 572,40 - 3 286,37 + 2 629,1). Likusioje dalyje (657,27 Eur) reikalavimas netvirtintinas.
  1. Teismas dėl 63 914,6 Eur reikalavimo nurodė, kad šis reikalavimas grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62534/2006 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1/2014, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimu iš atsakovės iš viso buvo priteista 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) nuostolių už naudojimąsi praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais laikotarpiu nuo 2002-11-14 iki 2005-05-31, 7 434,55 Lt (2 153,19 Eur) žyminio mokesčio, 258 Lt (74,72 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2005-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (iš viso 98 803,29 Eur be procesinių palūkanų). Teismas nurodė, kad pareiškėja teigia, kad skolos likutis pagal 2006-03-23 sprendimą buvo 63 914,6 Eur, iš jų 39 633,09 Eur pagrindinės skolos ir 24 281,51 Eur palūkanų, bei prideda skolos paskaičiavimo su palūkanomis suvestinę, gautų mokėjimų suvestinę 75 130,49 Eur sumai ir antstolių, vykdančių išieškojimą iš atsakovės, mokėjimo nurodymus bendrai 94 853,44 Eur sumai. Tačiau administratoriaus teigimu, bankrutuojančios įmonės skola pagal minėtą teismo sprendimą kreditoriui siekia 48 988,65 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja paaiškinimų, pagrįstų įrodymais nepateikė, tuo tarpu, atsakovė paaiškino, kad kitų skolos dydį pagrindžiančių dokumentų neturi.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai tenka pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir konkretų dydį, todėl sprendė, kad pareiškėja nepagrindė, kad turi papildomą 14 925,95 Eur (48 988,65 Eur patvirtinta 2016 m. sausio 21 d. nutartimi) reikalavimo teisę į atsakovę.
  1. Teismas pagal pateiktus pareiškėjos dokumentus sprendė, kad jos į bylą pateikti skaičiavimai ir juos pagrindžiantys dokumentai dėl 63 914,6 Eur reikalavimo yra prieštaringi, neatitinka pareiškėjos nurodomos iš atsakovės gautos sumos bei nėra aišku kokiu būdu gautos įmokos buvo paskirstytos. Kadangi pareiškėja pagal minėtą reikalavimą neįrodė pagrindinės skolos dydžio, teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti palūkanų dydžio.
  1. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimu ieškovei buvo priteista 333 455,46 Lt (96 575,38 Eur) nuostolių už naudojimąsi praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais laikotarpiu nuo 2002-11-14 iki 2005-05-31, 7 434,55 Lt (2 153,19 Eur) žyminio mokesčio, 258 Lt (74,72 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (iš viso 98 803,29 Eur be procesinių palūkanų). Teismas sprendė, kad sprendimo pagrindu pareiškėja turėjo atlikti skolos likučio paskaičiavimus, o ne skaičiuoti skolą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras.
  1. Teismas pažymėjo, kad VšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas 2016-01-21 nutartimi patvirtino kreditoriaus reikalavimą 48 988,65 Eur sumai, kuris kildinamas iš Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimu priteistų sumų. Pareiškėja nutarties atskiruoju skundu neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi, dėl to darytina išvada, kad pareiškėja sutiko su skolos dydžiu (48 988,65 Eur).
  1. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėja neįrodė, kad atsakovės skolos likutis Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimo pagrindu yra 63 914,6 Eur.
  1. Teismas nurodė, kad atsakovės bankroto byloje kreditorinis reikalavimas 48 988,65 Eur sumai yra patvirtintas, t. y. faktiškai ginčas nagrinėjamu atveju liko dėl 14 925,95 Eur sumos, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas sprendė, kad byla dalyje dėl 48 988,65 Eur reikalavimo patvirtinimo nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.). likusioje dalyje (14 925,95 Eur) kreditoriaus reikalavimas netvirtintinas.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Atsakovė BVšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-18 nutarties dalį, kuria nutarta patvirtinti trečios eilės BVšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ kreditorių sąraše kreditoriaus UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 402 915,13 Eur reikalavimą už pereinamų kolektorių ir techninių koridorių nuomą už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2015-09-25, klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti, patvirtinti bendrą 53 328,58 Eur pareiškėjos UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ kreditorinį reikalavimą BVšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ bankroto byloje. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad klausimo išspręsti iš esmės šioje civilinėje byloje nėra galimybės, grąžinti pareiškėjos UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, į šią civilinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl šioje civilinėje byloje nedalyvaujančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisių ir pareigų, todėl yra savarankiškas nutarties dalies negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, kad kreditorius turi neginčijamą teisę reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais už laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. ir kad kreditorius yra tinkamai įrodęs reiškiamo reikalavimo dydį.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad kreditoriaus reikalaujamo nuomos mokesčio dydis visu ginčo laikotarpiu nekito, o kito tik pridėtinės vertės mokesčio dydis. Kreditorius neįrodė, kad už vėlesnį laikotarpį vienašališkai paties kreditoriaus apskaičiuotas mokestis atitinka visus teisės aktų reikalavimus, yra proporcingas ir atitinka realias kreditoriaus dėl kolektorių eksploatavimo patiriamas sąnaudas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti ir įvertinti, ar toks nuomos mokesčio dydis kiekvienu laikotarpio etapu atitiko faktines kreditoriaus sąnaudas, ar buvo proporcingas.
  3. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-05-18 nutartis paliktina nepakeista.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 402 915,13 Eur kreditorinis reikalavimas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
  1. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-05-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2004 konstatavo, kad VšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“, be teisinio pagrindo nesudarydama pereinamųjų kolektorių ir techninių koridorių nuomos sutarties su ieškove ir nemokėdama nuomos mokesčio, kurį ieškovė paskaičiuoja vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr. 843V patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifais, be pagrindo sutaupė šio dydžio nuomos mokesčius ieškovės sąskaita. Nuomos mokestį pareiškėja turėjo paskaičiuoti vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu Nr. 843V patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifais. Minėtoje byloje UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2002-10-31, tuo metu nuomos mokesčio suma per mėnesį buvo 10 466,72 Lt (su PVM, tuo metu 18 proc.). Toks mokestis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į požeminiuose kolektoriuose esančių komunikacijų (kabelio) ilgį kilometrais. Iki 2003 m. gruodžio mėn. komunikacijų ilgis siekė 71782 km, vieno km įkainis – 123,57 Lt (be PVM), viso 10466,72 Lt (su PVM – 1596,62 Lt). 2003-09-11 ir 2003-12-08 šalys patikslino komunikacijų ilgį iki 75891 km. Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2006-03-23 sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės VšĮ „TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ ieškovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ 333 455,46 Lt nuostolių už naudojimąsi praeinamaisiais kolektoriais ir techniniais koridoriais laikotarpyje nuo 2002-11-01 iki 2005-05-31, 7 434,55 Lt žyminio mokesčio ir 258 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. (civilinė byla Nr. 2-625-623/2006). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-14 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2006-03-23 sprendimą palikti nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1-421/2014). Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai, jog UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ turi teisę reikalauti nuomos mokesčio už atsakovės naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais.
  1. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008-06-03 sudarė sutartį dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugų teikimo, pagal kurią atsakovė įdiegė visą įrangą ir perdavė ją, tarp jų ir 104,38 km laidines radijo linijas, esančias kolektoriuose ir techniniuose koridoriuose, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. 2009-12-22 tomis pačiomis sąlygomis buvo sudaryta nauja gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos eksploatavimo bei techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis, kuri buvo pratęsta iki 2012-12-22. Sutartys buvo atlygintinės, kadangi pagal 2008-06-03 sutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti atsakovei 97 578 Lt už vienerius metus (arba 8 131,5 Lt/mėn.), pagal 2009-12-22 sutartį – 94 380 Lt už vienerius metus (arba 7 865 Lt/mėn.).
  1. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo, t. y. nesumokėto nuomos mokesčio už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių patalpų (techninių koridorių ir kolektorių), kuriuose yra atsakovei priklausančios laidinės radijo linijos, nuomą, todėl darytina išvada, kad minėtos sutartys patvirtina, jog atsakovė faktiškai subnuomojo pareiškėjos patalpas, kuriose buvo laidai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė atlygintinai ar neatlygintinai leido naudotis laidinėmis radijo linijomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, neturi įtakos atsakovės pareigai sumokėti pareiškėjai nuomos mokestį už naudojimąsi pareiškėjui priklausančiais kolektoriais ir techniniais koridoriais. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog teismo sprendimas šioje byloje tiesioginės įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neturės.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, sprendžia, jog kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra savarankiškas nutarties dalies negaliojimo pagrindas ‑ teismas nepagrįstai pasisakė dėl šioje civilinėje byloje nedalyvaujančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisių ir pareigų.
  1. Priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šioje civilinėje byloje nedalyvaujančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisių ir pareigų, kadangi kaip minėta, procesinis sprendimas (nutartis) šioje byloje tiesioginės įtakos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neturės.
  1. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, kad kreditorius turi neginčijamą teisę reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais už laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius yra tinkamai įrodęs reiškiamo reikalavimo dydį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.
  1. Paminėti turintys prejudicinę reikšmę sprendimai kitose bylose patvirtina ieškovės neginčijamą teisę reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais. Bylos duomenys patvirtina, kad nuomos mokesčio dydis buvo paskaičiuotas teisingai, atsižvelgiant į požeminiuose kolektoriuose esančių komunikacijų (kabelio) ilgį kilometrais: iki 2003 m. gruodžio mėn. komunikacijų ilgis siekė 71782 km, vieno km įkainis – 123,57 Lt (be PVM), iš viso 10466,72 Lt (su PVM – 1596,62 Lt). 2003-09-11 ir 2003-12-08 šalys patikslino komunikacijų ilgį iki 75891 km, todėl pareiškėja nuo 2004 m. kovo mėn. pradėjo skaičiuoti proporcingai didesnį nuomos mokestį (11 065,86 Lt), 1 km nuomos įkainis liko toks pats (123,57 Lt). Nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. nuomos mokestis buvo 11065,86 Lt, nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. – 11 159,64 Lt, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. – 11 347,2 Lt, nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. – 3 286,37 Eur (11 347,18 Lt). Pagal bylos duomenis, akivaizdu, kad nuomos mokesčio dydis keitėsi dėl pridėtinės vertės mokesčio pokyčių: iki 2008 m. gruodžio mėn. PVM buvo 18 proc., nuo 2009 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. – 19 proc., nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki šiol – 21 proc. Pagal Pridėtinės vertės įstatymo nuostatas standartinis PVM tarifas yra imperatyvaus įstatymo pagrindu nustatomas ir įstatymo nustatytais atvejais privalomas mokėti mokestis, kurio dydį sutarties šalys neturi teisės laisvai susitarti ar keisti ir turi pareigą jį teisės aktų nustatytą tvarka mokėti bei prisiimti su mokesčių dydžių pasikeitimu susijusią riziką. Pagal bylos duomenis konstatuotina, kad pagal nuomos sutarties sąlygas nuomos įkainis nuo komunikacijų ilgio patikslinimo nesikeitė (123,57x75891xPVM).
  1. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, kad kreditorius turi neginčijamą teisę reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio už naudojimąsi kolektoriais ir techniniais koridoriais už laikotarpį nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn.
  1. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditoriaus reikalaujamo nuomos mokesčio dydis visu ginčo laikotarpiu nekito, o kito tik pridėtinės vertės mokesčio dydis. Minėtus teiginius paneigia šios nutarties 39 punkte nustatytos aplinkybės. Dėl to darytina išvada, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal nuomos sutarties sąlygas nuomos įkainis nuo komunikacijų ilgio patikslinimo nesikeitė (123,57x75891xPVM).
  1. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  1. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės BVšĮ ,,TELERADIJO KOMPANIJA HANSA“ atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai