Byla B2-142-794/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Danila“ (trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius)

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB Layher Baltic pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Danila“ (trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius),

Nustatė

2Pareiškėjas UAB Layher Baltic prašo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Danila“, paaiškindamas, kad atsakovas negrąžina 9117,47 Eur skolos, yra nemokus. 2015 m. liepos 28 d. su atsakovu buvo bandoma geranoriškai susitarti dėl skolos atlyginimo ar atsakovui perduotų pastolių grąžinimo, laikant, kad jų vertė dėl nusidėvėjimo sumažėjo 50 proc., tačiau atsakovas su pareiškėju nebendradarbiauja. Atsakovo turtas yra areštuotas, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus.

3Trečiasis asmuo VSDFV Utenos skyrius paaiškino, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 4195,28 Eur, įmonėje dirba 9 darbuotojai.

4Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

5Teismas iškelia įmonei bankroto bylą, kai nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. apibrėžia įmonės nemokumą – tokią įmonės būseną, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įmonės (ne)mokumas nustatomas pagal įmonės balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Tiek finansinės atskaitomybės duomenis (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), tiek duomenis apie pradelstus įsipareigojimus ir kitus įmonės tikrajai turtinei – finansinei padėčiai įvertinti reikalingus duomenis teismui pateikia įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d.).

6Iš atsakovo vadovo pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2014 metais įmonė turėjo turto 538709 Eur sumai, iš kurios ilgalaikis turtas – 232619 Eur, trumpalaikis – 306090 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 140805 Eur, po vienerių metų – 140805 Eur, pardavimo pajamos siekė – 263400 Eur, gavo 127701 Eur pelno. 2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis įmonės balansinio turto vertė sudarė 350460 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 242164 Eur, trumpalaikis – 108296 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 27084 Eur, po vienerių metų – 49276 Eur, pardavimo pajamos siekė 95173 Eur, gavo 26986 Eur pelno. Lyginant 2014 metų ir 2015 m. rugsėjo 30 d. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad per šį laikotarpį įmonės ilgalaikis turtas nežymiai padidėjo (9545 Eur), trumpalaikis turtas sumažėjo beveik tris kartus (nuo 306090 Eur iki 108296 Eur), ženkliai sumažėjo įmonės skolos (nuo 190150 Eur iki 76360 Eur), įmonės pardavimo sumažėjo beveik tris kartus (nuo 263400 Eur iki 95173 Eur), atitinkamai pelnas sumažėjo nuo 127701 iki 26986 Eur (beveik penkis kartus). Taigi nors atsakovo finansiniai rodikliai (turto, pelno) smuko, tačiau atsakovo skolos niekada neviršijo pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Pagal viešus duomenis nustatyta, jog įmonė turi 9 darbuotojus, skola SODRAI sudaro 4195,28 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 14028 Eur, atsakovo turtui pritaikytas areštas bendrai 78839,27 Eur sumai. Taigi nors atsakovas neabejotinai turi finansinių sunkumų, tačiau įmonės finansinės atskaitomybės rodikliai, turimas ilgalaikis turtas (įkeisto turto vertė 88000 Eur, neįkeisto – 111200 Eur), kuris tris kartus viršija įmonės skolas, neleidžia spręsti, jog atsakovas yra nemokus. Taip pat nenustatyta, jog atsakovas vėluotų mokėti atlyginimą darbuotojams ar yra paskelbęs kreditoriams, jog negali atsiskaityti su jais ar vykdyti įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vien skolos pareiškėjui ir trečiajam asmeniui neapmokėjimas, nesant duomenų, jog įsiskolinimo nėra galimybės išieškoti priverstine tvarka, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Kadangi kitų Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, iš kurių būtų galima spręsti, jog įmonė iš tikrųjų yra nemoki ir jokios realios veiklos nevykdo, nenustatyta, todėl bankroto bylą UAB „Danila“ atsisakytina kelti.

7Kadangi atsakovui bankroto bylą atsisakoma kelti, 2015 m. gruodžio 8 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149 str. 1 d., 150 str. 2 d.).

8Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

9Atsisakyti kelti UAB „Danila“ (j. a. k. 302641463) bankroto bylą.

10Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Danila“ atžvilgiu.

11Nutartis per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai