Byla 2A-287/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Ilonai Kovger,

3dalyvaujant apeliantui V. Ž. ,

4trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BTA DRAUDIMAS“ atstovui Rokui Tverijonui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolei V. Š. ir V. Ž. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir turtinės žalos priteisimo; trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, byloje patraukti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „BTA DRAUDIMAS“, R. P. , E. P. ir I. V. .

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2003 m. birželio 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą; 2) taikyti restituciją ir grąžinti jam žemės sklypą (mišką); 3) priteisti solidariai iš atsakovų antstolės V. Š. ir valstybės 395 244,62 Lt patirtai žalai atlyginti.

9Ieškovas nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas (miškas) buvo areštuotas, nes ieškovas negalėjo sumokėti skolos. 2006 m. birželio 21 d. ieškovas pasidomėjo, kas atliekama su vykdomąja byla. Jam buvo žinoma, kad antstolė R. P. areštavo sklypą, o po to jį bandė pardavinėti iš varžytynių. Išieškotojai R. P. atsisakius perimti turtą, antstolė R. P. visiškai neinformavo apie minėtas varžytines, taip pat nepasiūlė perimti turtą kitai išieškotojai E. P. . Dėl šios antstolės padarytų pažeidimų ieškovas negalėjo disponuoti mišku, vykdyti gamybą, o tuo pačiu atsiskaityti su išieškotojomis. Dėl R. P. veiksmų ieškovui buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas bei iškelta baudžiamoji byla už alimentų nemokėjimą. Perėmus vykdymą antstolei V. Š. , pakartotinai buvo areštuotas miško sklypas, jis įvertintas 500 Lt. Ieškovo teigimu, jis reikalavo, jog turtas būtų įkainuotas ne mažiau kaip 10 000 Lt, o jį pirktų jo tėvas. Antstolė pasakė, kad kainą nustatys teisėja. Daugiau su antstole nebuvo susitikęs, apie varžytynes nebuvo informuotas. Įsigijęs sklypą, atsakovas V. Ž. pinigus sumokėjo iš karto, tačiau aktas buvo patvirtintas tik po 24 dienų, o teisėja nepakvietė į teismo posėdį nei ieškovo, nei išieškotojų, nei turtą įsigijusio asmens. Mano, kad teismas neįsitikino, ar skolininkas buvo informuotas apie turto pardavimą, ar sutinka su įvykusiu aukcionu. Ieškovo nuomone, teismas savo pareigas kontroliuojant antstolės procesinę veiklą atliko aplaidžiai ir tuo padarė žalą ieškovui bei valstybei. Teisėja neįsitikino, ar vykdomojoje byloje atsiradusioje šaukimo šaknelėje pasirašė pats ieškovas. Teisėja jau buvo parašiusi pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, todėl gynė antstolės V. Š. interesus. Ieškovas neturėjo galimybės skųsti antstolės veiksmus, kurių neteisėtumą turėjo nustatyti teismas. Ieškovas abejoja aukciono teisėtumu, nes visi jo dalyviai sumokėjo pinigus tą pačią dieną, tame pačiame banke, o vienas iš dalyvių net nepasirašė ant kvito. Ieškovo manymu, V. Ž. su antstole buvo susitarę, kadangi jis turėjo miško ir žinojo, kokia tokių sklypų kaina. Nebuvo pagrindo parduoti viso sklypo už 900 Lt, kai viešo registro duomenimis sklypo kaina siekė 38 541 Lt. Tai rodo, kad atsakovas V. Ž. nebuvo sąžiningas įgijėjas. Pripažinus pirkėją nesąžiningu, sklypas restitucijos pagrindu grąžintinas ieškovui. Pažymi, kad antstolė negynė ieškovo vaikų interesų, nes jiems teko tik 360 Lt už parduotą žemės sklypą. Neteisėti antstolės V. Š. veiksmai sąlygojo tai, kad ieškovas negalėjo disponuoti jam priklausančiu miško sklypu, vykdyti gamybinę veiklą, mokėti įsiskolinimus kreditoriams.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikė restituciją, grąžindamas ieškovui žemės sklypą, o atsakovui iš ieškovo priteisdamas 900 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė.

12Teismas nustatė, kad 2003 m. birželio 16 d. varžytynėse buvo parduotas ieškovui priklausęs žemės sklypas. Sklypą įsigijo atsakovas V. Ž. , už jį sumokėjęs 900 Lt. Teismas pripažino, kad ginčo turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą.

13Teismas nurodė, kad turto įkainojimo procedūra yra pradinė turto pardavimo iš varžytynių stadija, kurios netinkamas laikymasis gali pažeisti tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Antstolis, atlikdamas savo pareigas, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, įvertindamas parduodamą turtą, jis turi elgtis taip, kaip įprastinėmis aplinkybėmis turėtų elgtis protingas ir apdairus asmuo. CPK 681 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta, kokiais įrodymais remdamasis antstolis nustato turto rinkos kainą. Kai areštuojamas nekilnojamasis turtas, jo kaina gali būti įvertinama Nekilnojamojo turto registre nustatytu masinio vertinimo būdu. Nagrinėjamoje byloje antstolė V. Š. neskyrė turto vertės ekspertizės, nesinaudojo registro duomenimis, priešingu atveju ji nebūtų taip aplaidžiai atlikusi savo pareigą objektyviai įvertinti ieškovui priklausiusį miško sklypą. Vykdomojoje byloje yra registro išrašas, kuriame 2003 m. balandžio 25 d. parduodamo sklypo kaina nurodoma 38 541 Lt, tuo tarpu antstolė miško sklypą įvertino 500 Lt suma. Ieškovas šios sumos neginčijo, pripažino, kad už tokią kainą šį sklypą nupirks jo tėvas. Teismas pripažino, kad antstolė neturėjo teisės nurodyti tik tokią kainą, su kuria iš esmės sutiko ieškovas. Paaiškėjus, kad tarp jos įvertinimo areštuojant turtą ir registre nurodyto įvertinimo yra labai žymus skirtumas, antstolė privalėjo skirti turto ekspertizę. Šios pareigos ji neatliko. Teismas taip pat nurodė, kad ginčo turto varžytynės jau buvo skelbtos anksčiau. Jose parduodamo turto kainą nustatant pagal didesnę turto rinkos vertę, varžytynės neįvyko, nes neatsirado pirkėjų. Turtas buvo siūlomas perduoti išieškotojai R. P. . Pagal kasacinį teismą turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Tačiau tas faktas tik dar kartą patvirtina, kad antstolė privalėjo imtis veiksmų skiriant ginčo sklypo ekspertizę. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nekilnojamojo turto rinkos kaina 2003 m. birželio mėnesį dar buvo pakankamai stabili, todėl įvertinti ir parduoti ieškovo turtą tik už 900 Lt yra aiškus ne tik ieškovo intereso atsiskaityti su kreditoriais, bet ir pastarųjų intereso atgauti skolą pažeidimas. Teismas taip pat nurodė, kad ginčijamą turto pardavimo iš varžytinių aktą patvirtinęs teismas neįvertino, kad antstolė netinkamai įkainojo turtą. Laiku nustačius tokį pažeidimą ir nepatvirtinus akto, antstolė būtų privalėjusi toliau atlikti vykdymo veiksmus, prieš tai tinkamai nustačius kainą dar jo arešto metu.

14Teismas pažymėjo, kad apie varžytinių laiką ir vietą ieškovui buvo žinoma, jis nevykdė savo pareigos domėtis vykdymo eiga. Be to, ieškovas pirmąjį ieškinį teismui pateikė tik 2006 m., nors realią laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo 2004 m.

15Teismas sprendė, kad atsakovas, užsiimdamas miškininkyste, aiškiai suprato, jog 14,7 ha miško negali kainuoti 900 Lt, todėl turėjo suprasti ir suprato, kad, aiškiai per pigiai įsigijus sklypą, vėliau gali kilti pagrįstų abejonių dėl turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo. Tuo tarpu įrodymų, kad atsakovas su antstole atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, nėra. Teismas padarė išvadą, kad restitucijos taikymas natūra yra galimas, nes nėra jokių duomenų, kad realiai miško sklypas yra labai pakeistas (pvz., medžiai plynai iškirsti). Pagal kasacinio teismo praktiką turtas ieškovui grąžinamas su iki varžytinių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.). Iš ieškovo atsakovui priteisiami 900 Lt, kurie buvo panaudoti įsigyjant varžytynėse ginčo turtą. Teismas pažymėjo, kad atsakovui neužkertamas kelias reikalauti priteisti turto pagerinimo išlaidas, tačiau tai turi būti sprendžiama kitoje byloje.

16Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti žalą, nes sprendė, kad ieškovas neįrodė ją patyręs, be to, praleido senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliantas V. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Teismo išvada, kad ginčo žemės sklypas varžytynėse buvo parduotas per maža kaina, grindžiama tik prielaidomis. Pagal įstatymą antstolis skiria ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti tik tais atvejais, kai antstolio atliktam įkainojimui prieštarauja skolininkas ar išieškotojas arba pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojos būtų prieštaravę antstolės atliktam įvertinimui, ar kad antstolei būtų kilusios abejonės dėl turto vertės. Priešingai, skolininkas su areštuoto turto verte sutiko. Tuo tarpu antstolė pagrįstai turtą įvertino 500 Lt. Įrodymai patvirtina, kad 2001-2002 m. ginčo žemės sklypo kaina nuo 10 000 Lt sumažėjo iki 5 000 Lt, tačiau ir tokia kaina turtas varžytynėse parduotas nebuvo, o išieškotojos nepageidavo jo perimti. Nustatant turto vertę, antstolei nebuvo privalomas Nekilnojamojo turto registro išrašas, pagal kurį žemės sklypo indeksuota vertė siekia 38 541 Lt, nes tokia vertė nėra vidutinė turto rinkos vertė. Be to, indeksuota vertė buvo nustatyta dar iki ieškovui savavališkai iškertant mišką. Būtent žemės sklype augęs miškas ir sudarė indeksuotą sklypo vertę. Mišką iškirtus, žemės sklypas tapo nevertingas ir naudos neduos kelis artimiausius dešimtmečius.

202. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pagal kasacinį teismą turto rinkos kaina nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatoma teismui paskyrus ekspertizę. Tuo tarpu šioje byloje ekspertizė atlikta nebuvo, taip pat nebuvo jokio kito objektyvaus įrodymo, pagrindžiančio turto vertę varžytynių dieną.

213. Teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas. Apeliantas nepagrįstai pripažintas nesąžiningu ginčo turto įgijėju. Būtent ieškovas, reikalaudamas grąžinti žemės sklypą po to, kai jame savavališkai iškirto mišką, o apeliantas mišką atsodino, elgiasi nesąžiningai. Apeliantas teisėtai nusipirko žemės sklypą, į jį investavo 5 000 Lt bei savo darbą. Taikant restituciją, tai butų prarasta. Restitucijos taikymas neatitiktų ir moralės reikalavimų.

22Tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodo prisidedanti prie apeliacinio skundo.

23Ieškovas K. P. prašo skundą atmesti. Nurodo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat pažymi, kad ginčo turto įvertinimo 500 Lt suma neginčijo, nes buvo sutarta, kad sklypą pirks jo tėvas. Apeliantas neįvertina, kad buvo iškirsta tik 4,5 ha miško.

24Tretysis asmuo UAB „BTA DRAUDIMAS“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas nenustatė ginčo turto rinkos vertės. Kadastro duomenys, gauti atlikus masinį vertinimą, negali būti laikomi turto rinkos vertę pagrindžiančiu įrodymu, ar įrodymu, kad antstolis netinkamai nustatė turto pardavimo varžytynėse kainą.

25Atsakovė antstolė V. Š. prašo apeliacinį skundą tenkinti.

26Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl ginčo turto įkainojimo parduodant jį varžytynėse pagrįstumo ir šio turto pirkėjo sąžiningumo.

29Dėl ginčo turto pardavimo iš varžytynių kainos

30Pirmosios instancijos teismas varžytynių aktą pripažino negaliojančiu, nes sprendė, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą (CPK 602 str. 6 p.). Teismas iš esmės argumentavo, kad antstolė neturėjo teisės nustatyti tik tokią kainą, su kuria iš esmės sutiko skolininkas (ieškovas), o paaiškėjus, kad tarp jos įvertinimo ir viešame registre nurodytos turto vertės yra labai žymus skirtumas, antstolė privalėjo skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija sutinka su nurodyta sprendimo išvada ir ja grindžiančiais argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų varžytynių akto negaliojimo pagrindų ar išieškojimo procedūrų pažeidimų.

31Apeliantas įrodinėja, kad teismas neturėjo jokių objektyvių įrodymų pripažinti, kad ginčo turto pardavimo kaina buvo mažesnė nei jo rinkos vertė. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta.

32Bylos duomenys patvirtina, kad 2001 m. gegužės 25 d. ieškovas 14,7 ha ploto ginčo žemės sklypą, kuriame 14,15 ha užėmė miškas, įsigijo už 11 000 Lt (T. 1, b. l. 209). 2001 m. gegužės mėn. ieškovas neteisėtai iškirto 4,5 ha miško plynai, o likusią valdos dalį – valksmais; iš viso buvo iškirsta beveik 800 m3 medienos (T. 1, b. l. 206-208; 210-218). Nepaisant to, miškas visiškai iškirstas nebuvo (civilinė byla Nr. 2-285-44/2008, T. 1, b. l. 237; T. 2, b. l. 84). 2001 m. spalio 22 d. antstolė R. P. ginčo žemės sklypą įvertino 10 000 Lt, 2002 m. vasario 19 d. – 8 000 Lt, o 2002 m. kovo 25 d. – 5 000 Lt, tačiau norinčių jį įsigyti neatsirado (baudžiamoji byla Nr. 96-1-339-02, b. l. 24). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2000 m. liepos 4 d. indeksuota žemės sklypo vertė siekė 38 541 Lt, miško medynų vertė – 6 333 Lt (vykdomoji byla Nr. 71-6144/2003, b. l. 28-29). Žemės vidutinių rinkos verčių paieškos duomenimis vidutinė ginčo žemės sklypo rinkos vertė be medynų 2004 m. balandžio 21 d. siekė 5 271 Lt (civilinė byla Nr. 2-285-44/2008, T. 1, b. l. 40).

33Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad 2003 m. balandžio 5 d. antstolės nustatyta ginčo sklypo vertė (500 Lt) ir pardavimo kaina (900 Lt) buvo aiškiai per mažos, ir, priešingai nei teigia apeliantas, tai pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti neskirdamas ekspertizės.

34Sprendžiant apie tikrąją buvusią sklypo rinkos vertę, pažymėtina, kad nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nesutiko apmokėti ją galinčios nustatyti ekspertizės išlaidų. Atsižvelgiant į sklypo įsigijimo kainą, miško iškirtimo mastą, nurodytus viešo registro duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariama sklypo rinkos vertė buvo artima 4 000 Lt.

35Dėl apelianto nesąžiningumo

36CK 4.96 straipsnis nustato daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo pagrindus. Pagal šio straipsnio 4 dalį straipsnyje įtvirtintos taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, jis gali būti išreikalautas iš pirkėjo tik tuo atveju, jeigu bus įrodytas pirkėjo nesąžiningumas. Taigi sąžiningo įgijėjo, nusipirkusio daiktą antstolio organizuotose varžytynėse, interesai ginami nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių savininkas daiktą prarado.

37Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nesąžiningumą įsigyjant sklypą iš varžytynių, rėmėsi tuo, kad apeliantas užsiima miškininkyste ir dėl to turėjo suprasti, kad mokama 900 Lt kaina yra aiškiai per maža, o tai ateityje gali sukelti abejonių dėl varžytynių akto neteisėtumo. Taip pat teismas tyrė, tačiau nenustatė, kad apeliantas ir antstolė būtų susitarę veikti nesąžiningai realizuojant ieškovui priklausiusį žemės sklypą.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, vien turto nupirkimo kaina nėra pakankamas įrodymas, paneigiantis pirkėjo sąžiningumo prezumpciją. Pirma, varžytynėse dalyvaujantis asmuo neturi jokių teisinių galimybių dalyvauti antstoliui nustatant pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą (CPK 681, 718 str.). Antra, varžytynių dalyvis iš esmės negali įtakoti ir galutinės parduodamo turto kainos, nes niekada nėra tikras, ar kitas varžytynių dalyvis nepasiūlys dar aukštesnės kainos (CPK 713 str. 3 d.). Net ir tuo atveju, kai kiti varžytynėse dalyvaujantys asmenys nepasiūlo aukštesnės kainos ir varžytynių nugalėtojas žino apie „neprotingai mažą ir neteisingą“ perkamo turto kainą, jis neturi procesinės galimybės ištaisyti padėties – po trečiojo antstolio paskelbimo niekam nepasiūlius didesnės kainos, turtas laikomas parduotu, varžytynės – pasibaigusiomis, ir pirkėjas neturi teisės pasiūlyti didesnės kainos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad varžytynių nugalėtojo sąžiningumas galėtų būti paneigtas tik įrodžius jo sąmoningus veiksmus, įtakojusius turto pardavimą iš varžytynių už „neprotingai mažą ir neteisingą kainą“, o pats tokios kainos faktas neturėtų būti pakankamu pagrindu pirkėją pripažinti nesąžiningu. Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nekonstatavus apelianto nesąžiningų veiksmų, lėmusių ginčo turto pardavimo kainą, nebuvo pagrindo pripažinti šį asmenį nesąžiningu turto įgijėju ir spręsti dėl restitucijos taikymo.

39Dėl ieškovo teisių

40Teisėjų kolegijos vertinimu, nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino varžytynių aktą negaliojančiu, ir nesant pagrindo ginčo turtą išreikalauti iš apelianto, ieškovui kalti asmenys turėtų atlyginti skirtumą tarp turto pardavimo kainos ir tuo metu buvusios jo rinkos vertės (CK 6.263 str. 1 d).

41Pirmosios instancijos teismas, vertindamas varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu klausimą, konstatavo ne tik neteisėtus antstolio, bet ir aktą tvirtinusio teismo veiksmus. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis sutinka, todėl jų nekartoja.

42Sprendžiant dėl šių asmenų atsakomybės santykio, būtina įvertinti, kad visgi būtent antstoliui tenka pagrindinis vaidmuo vykdymo procese. Dėl šios priežasties laikytina, kad procentine išraiška antstolės atsakomybė sudaro 70 procentų, o teismo – 30 procentų. Pripažinus, kad sklypo vertė buvo artima 4 000 Lt, iš kurių 900 Lt buvo sumokėti, likusi suma padalintina tarp antstolės ir teismo: antstolei tenka pareiga sumokėti ieškovui 2 170 Lt, teismui – 930 Lt.

43Remiantis išdėstytu, teismo sprendimo dalis, kuria taikyta abipusė restitucija, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, įpareigojant antstolę ir valstybę atlyginti ieškovui nuostolius dėl neteisėtų veiksmų parduodant ieškovo turtą varžytynėse. Kita sprendimo dalis, įskaitant pirmojoje instancijos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, apliktina nepakeista.

44Kadangi šis teismo sprendimas iš esmės yra palankus apeliantui, jam iš ieškovo priteistinas apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 366 Lt (T. 2, b. l. 146, 148) (CPK 93 str.).

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

46Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d.sprendimo dalį, kuria nuspręsta taikyti restituciją, grąžinant ieškovui K. P. žemės sklypą, o atsakovui (apeliantui) V. Ž. – už jį varžytynėse sumokėtą kainą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

47Priteisti ieškovui K. P. iš atsakovės antstolės V. Š. 2 170 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt litų), o iš atsakovės valstybės – 930 Lt (devynis šimtus trisdešimt litų) nuostoliams atlyginti.

48Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

49Priteisti apeliantui V. Ž. iš ieškovo K. P. 366 Lt (tris šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Ilonai Kovger,... 3. dalyvaujant apeliantui V. Ž. ,... 4. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BTA DRAUDIMAS“ atstovui... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8. Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2003 m. birželio 16 d. turto... 9. Ieškovas nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas (miškas) buvo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. ieškinį tenkino iš... 12. Teismas nustatė, kad 2003 m. birželio 16 d. varžytynėse buvo parduotas... 13. Teismas nurodė, kad turto įkainojimo procedūra yra pradinė turto pardavimo... 14. Teismas pažymėjo, kad apie varžytinių laiką ir vietą ieškovui buvo... 15. Teismas sprendė, kad atsakovas, užsiimdamas miškininkyste, aiškiai suprato,... 16. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti žalą, nes sprendė, kad... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliantas V. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo... 19. 1. Teismo išvada, kad ginčo žemės sklypas varžytynėse buvo parduotas per... 20. 2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pagal... 21. 3. Teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas.... 22. Tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 23. Ieškovas K. P. prašo skundą atmesti. Nurodo, pirmosios instancijos teismas... 24. Tretysis asmuo UAB „BTA DRAUDIMAS“ prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 25. Atsakovė antstolė V. Š. prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 26. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl ginčo turto... 29. Dėl ginčo turto pardavimo iš varžytynių kainos... 30. Pirmosios instancijos teismas varžytynių aktą pripažino negaliojančiu, nes... 31. Apeliantas įrodinėja, kad teismas neturėjo jokių objektyvių įrodymų... 32. Bylos duomenys patvirtina, kad 2001 m. gegužės 25 d. ieškovas 14,7 ha ploto... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad... 34. Sprendžiant apie tikrąją buvusią sklypo rinkos vertę, pažymėtina, kad... 35. Dėl apelianto nesąžiningumo... 36. CK 4.96 straipsnis nustato daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo... 37. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nesąžiningumą... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien turto nupirkimo kaina nėra pakankamas... 39. Dėl ieškovo teisių... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas... 41. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas varžytynių akto pripažinimo... 42. Sprendžiant dėl šių asmenų atsakomybės santykio, būtina įvertinti, kad... 43. Remiantis išdėstytu, teismo sprendimo dalis, kuria taikyta abipusė... 44. Kadangi šis teismo sprendimas iš esmės yra palankus apeliantui, jam iš... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d.sprendimo dalį, kuria... 47. Priteisti ieškovui K. P. iš atsakovės antstolės V. Š. 2 170 Lt (du... 48. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 49. Priteisti apeliantui V. Ž. iš ieškovo K. P. 366 Lt (tris šimtus...