Byla 2S-723-479/2014
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui

2E. J., trečiajam asmeniui Z. G., išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo priteisimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir

Nustatė

3ieškovė D. M. 2013-01-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, 2013-03-05 ieškinį patikslino ir nurodė, kad atsakovas yra sūnaus M. tėvas. Kadangi atsakovas tėvo pareigų nevykdo be svarbios priežasties, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 900 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį, priteisti 32 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, neterminuotai apriboti atsakovo valdžią sūnui.

4Ieškovė D. M. taip pat pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į 11,2 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), priklausantį E. Ž.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas E. J. neteisėtai perleido žemės sklypą savo pusbroliui E. Ž., o gautas lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms, o ne sūnui M. išlaikyti. Be to, sklypas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos vertę.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nutarė įrašyti viešame registre draudimą E. Ž. perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 11,2 ha dydžio žemės sklypą, esantį( - ), unikalus Nr. ( - ). Teismas konstatavo, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – gali būti taikoma ne vien tik ribojant ieškovo nuosavybės teisę į turtą, o atsižvelgiant ir į pareikšto ieškinio pobūdį ir dalyką. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Kadangi nepilnamečiui vaikui priklausęs žemės sklypas buvo perleistas atsakovo giminaičiui, tuo galėjo būti pažeisti vaiko interesai.

6Atsakovas E. J. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašė nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas vadovavosi tik ieškovės nurodytomis, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis dėl turto įsigijimo aplinkybių. Teismas neįvertino, jog areštuoto žemės sklypo pardavimui buvo gautas teismo leidimas, o gautas lėšas atsakovas panaudojo vaiko poreikiams patenkinti, rūpinosi vaiku iki ieškovė atlikinėjo bausmę.

7Ieškovė D. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.

101 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Vadovaujantis LR CPK 144 str. 1 d. nuostatomis teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (LR CPK 185 str.). LR CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

12Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio reikalavimais esme, pobūdžiu ir apimtimi. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad gali būti taikoma ir tokia laikinoji apsaugos priemonė, kuri riboja kitų asmenų nuosavybės teisę į ginčo objektą. Su šia pirmosios instancijos teismo nuostata sutikti negalima. LR CPK 145 str. 1 d. 2 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali riboti asmenų turtines teises, tačiau ji turi būti susijusi su ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu yra tai, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigų nevykdymo išlaikyti vaiką ir išlaikymo priteisimo. Taigi tarp šalių kilęs ginčas nėra susijęs su atsakovo įvykdytais vaiko atstovavimo santykiais, tai yra dėl 2006-03-01 sudaryto sandorio teisėtumo. Būtina įvertinti ir tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Išlaikymo priteisimas iš atsakovo nenulems pareigų turto įgijėjui E. Ž.. Dėl to galima sutikti su skundo nuostata, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su tarp šalių kilusiu ginču.

13Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybes dėl turto realizavimo esant teismo išduotam leidimui. Ši skundo nuostata taip pat pagrįsta. Bylos medžiaga patvirtina, jog turtas E. Ž. buvo parduotas gavus teismo leidimą, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-14 nutartimi M. J. buvo leista parduoti žemės sklypą

14E. Ž.. Taigi aplinkybė, kad žemės sklypas parduotas gavus teismo leidimą, įrodo sudaryto sandorio teisėtumą ir nesant reikalavimų dėl sudaryto sandorio teisėtumo riboti turto įgijėjo teises.

15Skunde nurodyta ir tai, kad atsakovo bei E. Ž. giminystės ryšys neįrodo būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ši skundo nuostata pagrįsta. Įstatymas nedraudžia turtą parduoti giminystės ryšiais susijusiam asmeniui, jeigu tuo nėra pažeidžiami konkretūs įstatymo reikalavimai. Ieškovė nuo 2006 metų nurodyto sandorio neginčijo ir tai patvirtina, jog ji su šiuo sandoriu sutiko. Ieškovės nuostatos dėl didesnės perleidžiamo turto vertės taip pat nėra grindžiamos leistinais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo nepagrįstas išvadas, jog ieškovės nurodyto sandorio sudarymo aplinkybės turi teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina.

16Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas taikant laikinąsias apsaugos priemones, priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės D. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei panaikinti įrašą viešame registre dėl draudimo E. Ž. perleisti nuosavybės teisę į 11,2 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ).

Proceso dalyviai