Byla e2A-1064-254/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Agmantra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-181-894/2016 pagal ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ ieškinį atsakovei UAB „Agmantra“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių krovinio transportavimo metu, priteisimo pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija).

6Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 357 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį – aliuminio konstrukcijas. Atsakovei pristačius krovinį, buvo pastebėti krovinio pažeidimai, atsiradę transportavimo metu dėl sąlyčio su kitu kroviniu, kuris buvo papildomai pakrautas pervežimo metu. Todėl atsakovė, kaip vežėja, privalo atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus dėl sugadintų krovinio dalių pakeitimo naujomis.

7Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas jos draudikui (trečiajam asmeniui), be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina žalos fakto ir nuostolių dydžio.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 1 219 Eur nuostolių atlyginimą (1 357 Eur – 138 Eur) ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10Teismas byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatė, kad ieškovė patyrė 1 357 Eur nuostolius dėl sugadintų krovinio dalių pakeitimo naujomis. Ieškovė (ekspeditorė) pagal CMR konvencijos 38 straipsnio reikalavimus atlyginusi krovinio pažeidimu padarytus nuostolius, įgijo regreso teisę reikalauti šių nuostolių atlyginimo iš faktiškai vežimą vykdžiusios atsakovės. Atsakovė, būdamas vežėja, neįrodė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų atleidimo nuo atsakomybės pagrindų. Ji ginčijo nuostolių dydį, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuostolių dydis yra mažesnis.

11Atsakovė, vykdydama pervežimą, buvo itin neatidi, neatsargi ir nerūpestinga, todėl teismas sprendimą grindė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, nustatančia išimtį iš ribotos vežėjo atsakomybės. Nustačius atsakovės didelį neatsargumą, teismo nuomone, nebuvo pagrindo taikyti garantijų, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 25 straipsnis ir 28 straipsnis).

12Priėmus krovinį iškrovimui, buvo pastebėti dviejų krovinio dalių pažeidimai, padarytos nuotraukos ir surašytas krovinio pažeidimo aktas. Po savaitės buvo pastebėtas dar vienos krovinio dalies pažeidimas, kuris nebuvo paminėtas pažeidimo akte. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio defektai, kurie nustatyti ant trečiosios detalės, galėjo būti akivaizdžiai matomi atliekant krovinio priėmimo procedūrą be specialaus patikrinimo. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, krovinio sugadinimams esant akivaizdiems, reklamacijos turėjo būti pareikštos krovinio priėmimo metu, tačiau to nebuvo padaryta. Kadangi reklamacija nebuvo pareikšta krovinio priėmimo metu, tai buvo nesilaikyta pranešimo apie krovinio sugadinimą terminų ir tvarkos. Teismas, ieškovei praleidus šį terminą, reikalavimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo už mažiausio segmento (detalės) pažeidimą (138 Eur) atmetė kaip nepagrįstą, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 1 219 Eur (1 357 Eur – 138 Eur) patirtų nuostolių.

13Teismas atsiliepimo į ieškinį argumentą dėl netinkamos atsakovės atmetė, nurodydamas, kad atsakovės pateiktas draudimo polisas negaliojo krovinio vežimo metu.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai šiais argumentais:

161. Ieškovė privalėjo įrodyti patį žalos faktą, mastą (konkrečias pažeistas detales, konkrečius pažeidimus, pažeidimų dydį ir vertę) ir nuostolių dydį, ko šiuo atveju nepadarė. Ji pateikė tik sąskaitą faktūrą (ieškinio priedas Nr. 6), kuri iš esmės prieštarauja 2015 m. gegužės 7 d. pretenzijai (ieškinio priedas Nr. 5) ir joje nurodytiems pažeistų detalių kiekiams ir vertėms.

172. Ieškovė savo reikalavimus grindžia išimtinai 2015 m. gegužės 7 d. pretenzija (ieškinio priedas Nr. 5), tačiau nei krovinio sugadinimo masto, nei paties krovinio nuvertėjimo dydžio ji nepagrindžia jokiais dokumentais. Krovinys nebuvo visiškai sunaikintas, o apgadinimai nėra žymūs – tik nubrozdinimai, todėl jo vertės sumažėjimas dėl sugadinimo negali būti prilyginamas pačios aliuminio konstrukcijos vertei.

183. Ieškovės 2015 m. balandžio 24 d. pateiktoje sąskaitoje-mokesčių dokumente Nr. 15VF900626 nurodoma, kad ji išrašyta už šias papildomas medžiagas: 1 (vieną) aliuminio profilį – 417 Eur sumai ir 1 (vieną) polikarbonatą – 840 Eur sumai. Teismas atsisakė priteisti vienos sugadintos detalės vertę – 138 Eur, tačiau, kuo remdamasis nustatė būtent tokią vertę, neaišku. Teismui atsisakius priteisti nuostolius už trečiąją detalę – polikarbonatą, atitinkamai turėjo būti mažinamas ir sąskaitoje nurodytos transportavimo išlaidos, nes polikarbonatas būtent ir sudarė didžiąją dalį naujai pristatyto krovinio.

194. Ieškovė nurodo, kad pervežimo metu buvo sugadintos 3 detalės, tačiau iš sąskaitos faktūros (ieškinio priedas Nr. 6) matyti, kad ieškovei buvo pristatytos 2 detalės: aliuminio profiliai ir polikarbonatas. Ieškovė pretenziją atsakovei surašė dar 2015 m. balandžio 17 d., nors krovinys buvo pristatytas tik 2015 m. balandžio 20 d., t. y. trimis dienomis vėliau. Ieškovės 2015 m. balandžio 27 d. rašytoje pretenzijoje nurodoma, kad buvo pastebėti dviejų krovinio detalių pažeidimai ir, kad suremontuoti jas netikslinga. Tačiau sąskaita už papildomas prekes išsiųsta 2015 m. balandžio 24 d., nors pretenzijoje nebuvo užsiminta, kad detalės jau būtų užsakytos, t. y. aptariama sąskaita faktūra išrašyta iki ieškovei sužinant apie trečios detalės – polikarbonato pažeidimus. Ieškovė pasinaudojo aplinkybe, kad buvo nustatyti dviejų atvežtų detalių pažeidimai, ir dėl trečios detalės siekia nepagrįstai praturtėti.

205. Sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 6) išrašyta už „papildomas medžiagas”, todėl akivaizdu, kad ieškovei medžiagos buvo pristatytos papildomai, o ne pakeičiant sugadintas detales.

216. Teismas, pažeisdamas CMR konvencijos nuostatas ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, nepagrįstai atsisakė taikyti ribotą atsakomybę ir priteisė nuostolius, neatsižvelgdamas į CMR konvencijos nustatytus ribojimus (CMR konvencijos 25 straipsnis). CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Taigi, šiuo atžvilgiu ieškinio reikalavimas priteisti 1 357 Eur nuostolių yra nepagrįstas.

227. Teismas sprendimą nepagrįstai grindė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, nustatančia išimtį iš ribotos vežėjo atsakomybės.

238. Kadangi apeliantė nuolat draudžia civilinę atsakomybę, per klaidą buvo pateiktas ne tas draudimo polisas. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikia draudimo polisą, patvirtinantį, kad ji civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi, todėl trečiasis asmuo turėtų atlyginti ieškovei krovinio pervežimo metu galimai atsiradusius nuostolius dėl krovinio pervežimo.

249. Teismas sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta apeliantės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus atsikirtimus ir jais nesivadovauja, tokiu būdu pažeidė CPK 230 straipsnio 4 dalies, 263 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas.

25Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

261. Ieškovė nesutinka, kad ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį. Byloje buvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų nuostoliams pagrįsti ir juos nurodė teismas savo sprendime.

272. Iš pareikšto apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė neteisingai vertina byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai teigia, kad nesuprantama, kodėl teismas atsisakė priteisti vienos sugadintos detalės vertę, lygią 138 Eur, nors 2015 m. gegužės 12 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 15VF900626 polikarbonato vertė nurodyta 840 Eur. iš 2015 m. gegužės 15 d. pristatymo pranešimo matyti, kad buvo pristatyti aliuminio profiliai, kurie 2015-05-12 sąskaitoje faktūroje Nr. 15VF900626 nurodyti prie Taric kodo 76042990, kaina 417 Eur ir antracitų DB 703 konstrukcijos, skaidrus 4 mm polikarbonatas, kuris susideda iš mažosios priekinės dalies, didžiosios priekinės dalies ir 1 vnt. polikarbonato mažiausiam segmentui, t. y. 2015 m. gegužės 12 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 15VF900626 visos šios trys detalės nurodomos kaip polikarbonatas Taric kodas 39206100, suma 840 Eur, neišskirstant jų pagal dydį. Teismas priešingai, nei teigia apeliantė, vadovaudamasis pristatymo pranešimu, teisingai įvertino, kad 2015 m. gegužės 12 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 15VF900626 nurodytas polikarbonatas yra ne viena vientisa detalė, kaip klaidingai teigia apeliantė, o susideda iš trijų atskirų segmentų, todėl teismas nepriteisė 138 Eur būtent už 1 vnt., polikarbonato detalę mažiausiam segmentui, nes laikė, jog šis defektas turėjo būti akivaizdus, o pretenzija dėl jo pateikta vėliausiai krovinio priėmimo metu.

283. Apeliantė klaidina teigdama, kad sąskaita faktūra Nr. 15VF900626, kuria iš naujo buvo užsakytos sugadintos detalės, buvo išrašyta ne 2015 m. balandžio 24 d., o kaip teigia apeliantė – 2015 m. gegužės 12 d. Atsakovė sumaišė sąskaitos faktūros datą su užsakymo data, kurio pagrindu ši sąskaita faktūra buvo išrašyta. Apie trečią detalės sugadinimą buvo sužinota 2015 m. balandžio 23 d., ką patvirtina byloje pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai su apeliante, iš kurių matyti, kad 2015 m. balandžio 23 d. ieškovė apeliantei nurodė apie užfiksuotą trečios dalies pažeidimą (dokumento Nr. DOK- 16860 priedai). Trečiosios detalės sugadinimas buvo nežymus (vertė 138 Eur) ir jo vėlesnis nustatymas neturėjo jokios įtakos tam, kad krovinio gavėjas, atsižvelgdamas į tai, kad remontuoti detales yra ekonomiškai nenaudinga, paprašė jas pakeisti naujomis. Dėl to 2015 m. balandžio 24 d. buvo pateiktas naujų detalių užsakymas. Už šias naujai užsakytas detales sąskaita faktūra buvo išrašyta 2015 m. gegužės 12 d., o prekės pristatytos 2015 m. gegužės 19 d.

294. Ieškovės nuomone, ar būtų buvusios sugadintos tik dvi, ar trys detalės, tai neturėjo jokios įtakos transportavimo kaštų dydžiui, nes krovinys, bet kuriuo atveju turėjo būti pristatytas iš naujo, nes krovinio gavėjas atsisakė remontuoti sugadintas detales ir pareikalavo pristatyti naujas.

305. Teismas, įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas, kurios buvo padarytos pakrovus krovinį (pridėtos prie dubliko), ir nuotraukas, kurios buvo padarytos krovinį iškraunant (pridėtos prie ieškinio), pagrįstai nurodė, kad apeliantė elgėsi neatsargiai, nes judino ginčo krovinį, šalia jo pakrovė papildomą krovinį, kuris dėl netinkamo sutvirtinimo apgadino ginčo krovinį. Nustačius apeliantės didelį neatsargumą, nėra pagrindo taikyti garantijų, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis, todėl apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl CMR konvencijos 25 straipsnio ir 23 straipsnio nuostatų taikymo atmestini kaip nepagrįsti (CMR konvencijos 28 straipsnis).

315. Ieškovė nesutinka, kad savo pažeistas teises ji turėtų ginti, prašydama žalą priteisti iš trečiojo asmens. Įstatymas neįpareigoja nuostolių atlyginimo prašyti iš draudiko.

32Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis). Apelianto nurodomo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja, nes sprendimas yra tinkamai motyvuotas (t. y. jame nurodyti ir aptarti byloje surinkti įrodymai, kuriais teismas grindė savo motyvus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, taip pat nurodyta, kokia teismų praktika, priimant sprendimą, buvo remiamasi). Vien tai, kad sprendime detaliai nepasisakyta dėl kiekvieno bylos nagrinėjimo metu šalių nurodyto argumento ar pateikto įrodymo, nereiškia, kad sprendimas yra netinkamai motyvuotas. Be to, ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, teismai įpareigoti pateikti savo sprendimų argumentus, tačiau tai negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Hiro Balani v. Spain, 9 December 1994, § 27, Series A no. 303‑B; Ruiz Torija v. Spain, 9 December 1994, § 29, Series A no. 303‑A); teismai turi pakankamai aiškiai nurodyti savo sprendimų pagrindus (žr. Hadjianastassiou v. Greece, 16 December 1992, § 33, Series A no. 252).

35Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad civilinio proceso normos neįpareigoja teismo tam, kad pasirengti bylą nagrinėti teisme, skirti parengiamąjį teismo posėdį (CPK 228–231 straipsniai). Priešingai, teismas, jeigu abiems šalims, kaip ir šiuo atveju, atstovauja advokatai (ar advokato padėjėjai), turi pareigą pasirengti nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentu būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis). Teismas visiškai pagrįstai šia teisės norma vadovavosi, todėl ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

36Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl vežėjo ir jo draudiko civilinės atsakomybės, nuostolių pagrįstumo ir jų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja šiose ribose.

37Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Okva“ (gavėja – oficiali Čekijos įmonės Alukov a. s. atstovė Lietuvoje) per tarpininkę užsakovę UAB „Hydropool LT“ pirko iš savo atstovo Alukov a. s. (tiekėjo / siuntėjo) prekes – aliuminio konstrukcijas (t. y. stumdomas baseino uždengimo konstrukcijas) (ieškinio priedas Nr. 11, dubliko priedas Nr. 5, 2016 m. sausio 5 d. teismui pateikti dokumentai). Tarp užsakovės UAB „Hydropool LT“ ir ieškovės 2015 m. balandžio 13 d. buvo pasirašytas Transporto užsakymas Nr. JTP15-1034, pagal kurį ieškovė įsipareigojo organizuoti krovinio pervežimą iš Čekijos į Švediją (2016 m. sausio 5 d. pateiktų dokumentų priedas Nr. 1). Kadangi ieškovė, organizuodama krovinio pervežimą (transporto užsakymo 2 punktas), galėjo samdyti kitą vežėją paslaugai tinkamai atlikti, ji, kaip ekspeditorė, su apeliante 2015 m. balandžio 14 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. JTP15-1034 (ieškinio priedas Nr. 1). Pagal šią sutartį apeliantė (vežėja) įsipareigojo pervežti krovinį iš Čekijos į Lietuvą (Jonavą), t. y. įvykdyti dalinį pervežimą. Transportavimo priemonei 2015 m. balandžio 20 d. atvykus į iškrovimo vietą UAB „Talga“, adresu Jonava, Ruklos g. 12C, buvo pastebėti krovinio pažeidimai. Krovinio pristatymo dieną buvo surašytas krovinio patikrinimo aktas Nr. 150420/01V.Č. (ieškinio priedas Nr. 3, dubliko priedas Nr. 3), kuriame nurodyta, kad brokuotos 2 detalės. Šį aktą pasirašė muitinės sandėlio sandėlininkas V. Č. ir vairuotojas D. J.. Taip pat buvo padarytos krovinio nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 2). Antrąjį kartą 2015 m. balandžio 27 d. atvykus apžiūrėti krovinio buvo pastebėta, kad pažeistas dar vienos segmentas (trečioji detalė) (ieškinio priedas Nr. 4), kuris nebuvo paminėtas krovinio patikrinimo akte.

38Dėl vežėjo (apeliantės) civilinės atsakomybės, nuostolių pagrįstumo ir jų dydžio

39Apeliantė 2016 m. sausio 5 d. teismo posėdyje atsisakė atsikirtimų tuo pagrindu, kad krovinys vežti buvo pateiktas netinkamai supakuotas (2016 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min.). Taip pat neįrodinėjo, kad nuostoliai galėjo atsirasti dėl netinkamo krovinio pakrovimo / iškrovimo. Kas iš esmės reiškia, kad apeliantė sutiko, jog krovinio pažeidimai atsirado krovinio transportavimo metu. Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas – nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Apeliantė buvo atsakinga už krovinio saugumą jo transportavimo metu, tačiau krovinio saugumo neužtikrino. Ieškovė 2015 m. balandžio 17 d. (kaip paaiškino ieškovė teismo posėdyje, šios pretenzijos surašymo data, įvertinus tai, kad krovinys buvo pristatytas tik 2015 m. balandžio 20 d., t. y. trimis dienomis vėliau, klaidingai parašyta dėl darbuotojo kaltės) ir 2015 m. gegužės 14 d. surašė atsakovei pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo (ieškinio priedas Nr. 9, dubliko priedas Nr. 4), nes ieškovė 2015 m. gegužės 7 d. iš tarpininkės UAB „Hydropool LT“ gavo pretenziją (ieškinio priedas Nr. 5) atlyginti patirtus 1 357 Eur nuostolius, nes gavėjas UAB „Okva“ atsisakė detalių remonto ir pareikalavo jas pakeisti naujomis (ieškinio priedai Nr. 6, 8). Ieškovė 2015 m. gegužės 15 d. išrašė apeliantei (atsakovei) pretenzinę sąskaitą Nr. Serija PR Nr. 15-015 už 1 357 Eur (ieškinio priedas Nr. 10).

40Apeliantė neginčija, kad ieškovė (ekspeditorė) pagal CMR konvencijos reikalavimus atlyginusi krovinio pažeidimu padarytus nuostolius UAB „Hydropool LT“, įgyja regreso teisę reikalauti šių nuostolių atlyginimo iš faktiškai vežimą vykdžiusios apeliantės (CMR 37 straipsnis), tačiau mano, kad ji nuostolių dydžio nepagrindė, todėl atsakovė neturi pareigos juos atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl sugadintų prekių ir aiškus jų dydis.

41Užsakovės UAB „Hydropool LT“ ieškovei (ekspeditorei) adresuotoje 2015 m. gegužės 7 d. pretenzijoje (ieškinio priedas Nr. 5) nurodoma, kad gavėja UAB „Okva“ atsisakė pažeistų prekių ir pareikalavo atvežti naujas. Pretenzijoje argumentuojama, kad krovinį pervežti atgal gamintojui, suremontuoti ir parvežti atgal į Jonavą kainuotų brangiau, nei naujos dalys. Šių aplinkybių apeliantė byloje nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Kadangi gavėja atsisakė krovinio remonto ir reikalavo pakeisti naujomis dalimis, užsakovė UAB „Hydropool LT“ prašė ieškovės atlyginti nuostolius dėl sugadintų krovinio dalių pakeitimo naujomis. Šioje pretenzijoje nurodomos gamintojo naujų detalių kainos ir jų atvežimo kaina: naujas didelis rėmas – 595 Eur („remontas 531 Eur“), mažas rėmas – 567 Eur („remontas 477 Eur“), vienos polikarbonato dalies pakeitimas – 138 Eur („jei tik dalis ir pasikeisim patys Jonavoje – 95 Eur“) ir atvežimas naujų dviejų rėmų + vienos polikarbonato plokštės – 100 Eur, iš viso 1 357 Eur. Iš užsakovės UAB „Hydropool Lt“ 2016 m. sausio 4 d. paaiškinimo (2016 m. sausio 5 d. teismui pateiktų dokumentų priedas Nr. 3) matyti, kad ji nuostolius gavėjai UAB „Okva“ padengė, apmokėdama PVM sąskaitas faktūras OKV002414 ir OKV002440, ir pateikė ieškovei, tai pagrindžiančius vietinio mokėjimo nurodymus (2016 m. sausio 5 d. teismui pateikti mokėjimo nurodymai). Iš 2015 m. kovo 3 d. sąskaitos faktūros (mokesčių dokumentas) Nr. 15VF900421 matyti (dubliko priedas Nr. 5), kad bendra krovinio (aliuminio konstrukcijų) vertė buvo 5 671 Eur. 2015 m. gegužės 15 d. pristatymo pranešimas patvirtina, kad siuntėja Čekijos įmonė Alukov a. s. pristatė gavėjai UAB „Okva“ naujas prekes – aliuminio profilius, antracitų DB 703 konstrukcijas, skaidrų 4 mm polikarbonatą (tik mažoji priekinė dalis, didžioji priekinė dalis ir 1 vnt. polikarbonato mažiausiam segmentui) (ieškinio priedas Nr. 7). 2015 m. gegužės 13 d. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. 51301 patvirtina, kad ieškovė UAB „Hydropool Lt“ sumokėjo būtent 1 357 Eur (ieškinio priedas Nr. 8).

42Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti už vieną sugadintą detalę 138 Eur, nors apeliantas mano, kad polikarbonato vertė pagal 2015 m. gegužės 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. 15VF900626 (ieškinio priedas Nr. 6) yra 840 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2015 m. gegužės 15 d. pristatymo pranešimo (ieškinio priedas Nr. 7) matyti, kad buvo pristatyti aliuminio profiliai, kurie 2015 m. gegužės 12 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 15VF900626 (ieškinio priedas Nr. 6) nurodyti prie Taric kodo 76042990 (kaina 417 Eur) ir antracitų DB 703 konstrukcijos, skaidrus 4 mm polikarbonatas, kuris susideda iš mažosios priekinės dalies, didžiosios priekinės dalies ir 1 vnt. polikarbonato mažiausiam segmentui, t. y. aptariamoje sąskaitoje faktūroje visos šios trys detalės nurodomos kaip polikarbonatas Taric kodas 39206100 (kaina 840 Eur), neišskirstant jų pagal dydį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pristatymo pranešimu, teisingai įvertino, kad aptariamoje sąskaitoje faktūroje nurodytas polikarbonatas yra ne viena vientisa detalė, o susideda iš trijų atskirų segmentų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad UAB „Hydropool LT“ 2015 m. gegužės 7 d. pretenzijoje ieškovei nurodė, jog gamintojas pateikė naujų dalių kainas ir vienos polykarbonato dalies kaina būtent 138 Eur. Pretenzijoje minima, kad buvo išsiųstos pažeisto krovinio fotonuotraukos, todėl akivaizdu, kad sugadinto polikarbonato segmento vertė 138 Eur, o ne 840 Eur. Kadangi reklamacija pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį nebuvo pareikšta krovinio priėmimo metu būtent dėl šio mažiausio polikarbonato segmento, kuris nebuvo užfiksuotas krovinio patikrinimo akte, ir kurio vertė 138 Eur, tai šioje dalyje ieškinys ir buvo atmestas.

43Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2015 m. gegužės 12 d. sąskaita faktūra Nr. 15VF900626 už papildomai pristatytas prekes (ieškinio priedas Nr. 6) buvo išrašyta anksčiau, nei paaiškėjo faktas dėl trečios sugadintos detalės, todėl tai tik pagrindžia nuostolių ydingumą. Nurodytina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo, susijusio su trečios detalės sugadinimu (138 Eur), netenkino. Todėl šios sąskaitos faktūros išrašymo data neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nuostolių dydžio pagrįstumo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako ir šiuo aspektu. Aptariamoje sąskaitoje faktūroje yra nurodyta 2015 m. balandžio 24 d., tačiau ši data nurodyta kaip „papildomo užsakymo“ data, o sąskaita faktūra išrašyta 2015 m. gegužės 12 d. ir nurodyta ją apmokėti iki 2015 m. gegužės 26 d. (ieškinio priedas Nr. 6). Tai reiškia, kad apeliantė sumaišė sąskaitos faktūros išrašymo datą su papildomo užsakymą, kurio pagrindu ir buvo išrašyta sąskaita faktūra, data. 2015 m. balandžio 24 d. buvo pateiktas naujų detalių užsakymas, o už šias naujai užsakytas detales sąskaita faktūra buvo išrašyta 2015 m. gegužės 12 d., prekės pristatytos 2015 m. gegužės 19 d. 2015 m. gegužės 7 d. pretenzijoje nurodoma, kad 2015 m. balandžio 27 d. (t. y. antrąjį kartą) klientas, atvykęs apžiūrėti krovinio pastebėjo, kad pažeistas dar vienos dalies segmentas, kuris nebuvo paminėtas pažeidimo akte. Taigi, iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad visos dokumentų datos eina paeiliui bei logiška seka, todėl apeliantės pozicijos dėl nuostolių ydingumo nepagrindžia.

44Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 25 straipsnio nuostatas. Pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalį, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad tarp šalių susiklosčiusiems santykiams turėtų būti taikomi CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nustatyti ribojimai (kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio). Šalių 2015 m. balandžio 14 d. sudarytos Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. JTP15-1034 (ieškinio priedas Nr. 1) 3.4. punktas numato, kad vežėjo atsakomybė nėra ribojama SDR (SDR yra sutartinis atsiskaitymo vienetas (1 SDR – apie 1,15 Eur). Apeliantė, pasirašydama sutartį, žinojo apie krovinio vertę, bei apie tai, kad krovinys viršija SDR normas. Krovinio vertė buvo suderinta dar prieš pasirašant sutartį. Sąskaita buvo lydintis krovinio dokumentas, iš kurio krovinio vertė apeliantei taip pat buvo aiški. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnį kompensacija iš vežėjo negali būti pareikalauta didesnė, nei kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Tokios yra įtvirtintos SDR ribos. Tačiau CMR konvencija dėl atsakomybės vežėjui SDR ribose taip pat yra numačius išimčių, t. y. CMR konvencijos 23 straipnio 6 dalyje yra numatyta, kad didesnių nuostolių nei SDR ribose galima reikalauti, jeigu krovinio vertė buvo deklaruota ir jeigu vežėjas buvo informuotas apie tai, kad krovinys viršija SDR ribas, numatytas CMR konvencijoje. Kaip matyti iš tarp šalių pasirašytos sutarties, apeliantė buvo informuota, kad krovinio vertė viršija SDR numatytas normas (sutarties 3.4. punktas), todėl nuostolių atlyginimui nėra taikoma CR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas.

45Byloje keliami kompensacijos, kai žala padaryta krovinio vertei, apskaičiavimo ir vežėjo atsakomybės ribojimo krovinio vertės sumažėjimo atveju klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, jeigu žala padaryta dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams, t. y. veiksmams, kurių vežėjas, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neatlikimui visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad krovinio siuntėjas pakrovė ginčo krovinį į apeliantės transporto priemonę, ją sutvirtino diržais, kad transportavimo metu kroviniui nebūtų padaryta žala. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar jis bus prarastas. Apeliantė yra profesionali, pervežimų srityje veikianti įmonė, nes krovinių gabenimas yra jos kasdieninė veikla. Ji po krovinio pakrovimo, kai krovinys buvo perėjęs jos atsakomybėn, savavališkai jį judino ir perkrovė tam, kad šalia galėtų pakrauti papildomą krovinį (ieškinio priedas Nr. 2 ir dubliko priedas Nr. 1). Pastarieji apeliantės veiksmai po krovinio pakrovimo rodo jos, kaip vežėjos, didelį neatsargumą, kuris šiuo konkrečiu atveju pasireiškė akivaizdžiu atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymu, kuomet siuntėjui pakrovus ir įtvirtinus krovinį, jis buvo perkraunamas dėl papildomo krovinio pakrovimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas, plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką yra pažymėjęs, kad subjektyviuoju aspektu sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) traktuotinas, jam žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Taigi, apeliantė atliko sąmoningus veiksmus, sukėlusius neigiamų pasekmių, todėl riboti jos atsakomybę nebuvo jokio pagrindo. O atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui. Tačiau apeliantė, nuo 2015 m. balandžio 20 d. paaiškėjus žalos padarymo faktui, nepateikė jokių įrodymų ribojančių ir/ar šalinančių jos atsakomybę dėl sugadinto krovinio. Gavusi 2015 m. gegužės 7 d. pretenziją ieškovės jos neatmetė, nesiėmė jokių veiksmų, siekdama nustatyti atsiradusios žalos pobūdį ir dydį, neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuostolių dydis yra mažesnis. Gavusi ieškovės pretenziją, nurodė kreiptis į jos draudiką, tačiau pati su savo draudimo kompanija nebendradarbiavo, dėl ko iki šiol nėra aišku, ar įvykis bus pripažintas draudiminiu.

46Dėl netinkamos atsakovės

47Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei – vežėjai, o ne trečiajam asmeniui jos draudimui. Ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo teisę pasirinkti, kam reikšti ieškinį – atsakovei, jos civilinės atsakomybės draudimui, ar abiems kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-969/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1010-2014, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1231-823/2013). Ieškovės reikalavimai yra nukreipti tinkamai atsakovei, nes būtent šalis sieja sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai pervežimo srityje. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimas serija LD Nr. 103603519 ir jo priedas, kurie išduoti 2015 m. birželio 12 d., o pervežimo sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 14 d., krovinio patikrinimo aktas surašytas 2015 m. balandžio 20 d. Todėl akivaizdu, kad apeliantės pateiktas draudimo liudijimas (draudimo laikotarpis nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. birželio 25 d.) negaliojo krovinio vežimo metu. Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo 2015 m. kovo 26 d. sudarytą draudimo liudijimą, galiojusi krovinio vežimo metu, t. y. draudimo galiojimas nuo 2014 m. birelio 26 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. Tačiau tai, kad apeliantės galimai tik per klaidą pirmosios instancijos teismui nepateikė įvykio metu galiojusio draudimo, neturi įtakos dėl atsakovo tinkamumo byloje, nes Draudimo įstatyme (toliau – DĮ) nukentėjusiems asmenims yra numatyta tik teisė, bet ne pareiga kreiptis tiesiogiai į draudiką dėl žalos atlyginimo (DĮ 108 straipsnis). Šiuo atveju apeliantė, atlyginusi nuostolius ieškovei, įgis regreso teisę ir šią sumą ir esant pagrindams galės išsiieškoti iš trečiojo asmens.

48Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Iš apeliacinį procesą pralaimėjusios apeliantės, priešingai šaliai – ieškovei priteisiamos 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.

51Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52apeliacinį skundą atmesti.

53Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti iš apeliantės UAB „Agmantra“ ieškovei UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

55Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių krovinio transportavimo metu,... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 357 Eur... 7. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškinys turėtų būti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatė, kad ieškovė... 11. Atsakovė, vykdydama pervežimą, buvo itin neatidi, neatsargi ir... 12. Priėmus krovinį iškrovimui, buvo pastebėti dviejų krovinio dalių... 13. Teismas atsiliepimo į ieškinį argumentą dėl netinkamos atsakovės atmetė,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2016 m. sausio 25... 16. 1. Ieškovė privalėjo įrodyti patį žalos faktą, mastą (konkrečias... 17. 2. Ieškovė savo reikalavimus grindžia išimtinai 2015 m. gegužės 7 d.... 18. 3. Ieškovės 2015 m. balandžio 24 d. pateiktoje sąskaitoje-mokesčių... 19. 4. Ieškovė nurodo, kad pervežimo metu buvo sugadintos 3 detalės, tačiau... 20. 5. Sąskaita faktūra (ieškinio priedas Nr. 6) išrašyta už „papildomas... 21. 6. Teismas, pažeisdamas CMR konvencijos nuostatas ir nukrypdamas nuo teismų... 22. 7. Teismas sprendimą nepagrįstai grindė CMR konvencijos 29 straipsnio 1... 23. 8. Kadangi apeliantė nuolat draudžia civilinę atsakomybę, per klaidą buvo... 24. 9. Teismas sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta apeliantės... 25. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 26. 1. Ieškovė nesutinka, kad ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių... 27. 2. Iš pareikšto apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė neteisingai vertina... 28. 3. Apeliantė klaidina teigdama, kad sąskaita faktūra Nr. 15VF900626, kuria... 29. 4. Ieškovės nuomone, ar būtų buvusios sugadintos tik dvi, ar trys detalės,... 30. 5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas, kurios buvo padarytos... 31. 5. Ieškovė nesutinka, kad savo pažeistas teises ji turėtų ginti,... 32. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo... 35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad civilinio proceso... 36. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl... 37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Okva“ (gavėja – oficiali Čekijos... 38. Dėl vežėjo (apeliantės) civilinės atsakomybės, nuostolių pagrįstumo ir... 39. Apeliantė 2016 m. sausio 5 d. teismo posėdyje atsisakė atsikirtimų tuo... 40. Apeliantė neginčija, kad ieškovė (ekspeditorė) pagal CMR konvencijos... 41. Užsakovės UAB „Hydropool LT“ ieškovei (ekspeditorei) adresuotoje 2015 m.... 42. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 43. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2015 m.... 44. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 25 straipsnio... 45. Byloje keliami kompensacijos, kai žala padaryta krovinio vertei,... 46. Dėl netinkamos atsakovės... 47. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo... 48. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Iš apeliacinį procesą pralaimėjusios apeliantės, priešingai šaliai –... 51. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. apeliacinį skundą atmesti.... 53. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 54. Priteisti iš apeliantės UAB „Agmantra“ ieškovei UAB „Jungtinės... 55. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....