Byla 2A-1339-555/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vaidai Širmulytei, atsakovo atstovei Jolitai Bendoriūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, tretiesiems asmenims VĮ Valstybės žemės fondui, LR Finansų ministerijai, dėl teisės pripažinimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė pripažinti jam teisę į parduodamų žemės sklypų, Nr. 376-1, 376-2, 376-3, 376-4, 376-5, 376-6, 376-8 ir 376-9, esančius Marijampolės r. savivaldybės ( - ) kadastrinėje vietovėje, žemėtvarkos projektų rengimą bei įgyvendinimą valstybės lėšomis ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-6). Nurodė, kad 2008 m. kovo 17 d. pateikė atsakovui prašymą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius LVF Marijampolės rajono savivaldybės ( - ) kadastrinėje vietovėje. Sklypų bendras plotas 50,18 ha. Prašymo pateikimo dieną galiojusio LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka. Ieškovas neišreiškė pageidavimo, jog pagal jo pateiktą prašymą planuojamų įsigyti žemės sklypų žemėtvarkos projektai būtų įgyvendinami jo lėšomis. Atsakovas ir/arba atsakovo samdyti tretieji asmenys atliko planuojamų įsigyti žemės sklypų žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbus. 2009 m. spalio 9 d. pranešimu Nr. SD-1111-3995 atsakovas pranešė ieškovui, kad vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1067 ieškovui paskaičiuota lėšų poreikio sąmata už valstybės parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių ( - ) kadastrinėje vietovėje, projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. Taip pat pranešta, kad artimiausiu metu pagal pateiktą sąmatą ieškovas turi apmokėti už atliktus darbus (viso 17129,56 Lt), o nesumokėjus sąmatoje nurodytos sumos, ieškovas bus išbrauktas iš sąrašų ir praras galimybę įsigyti šiuos sklypus privačion nuosavybėn. Ieškovo atstovo nuomone atsakovas netinkamai ir iš dalies nepagrįstai vadovavosi 2009 m. rugsėjo 2 d. LRV nutarimu Nr. 1067. Pagal šį nutarimą ieškovas turi tik pasirinkimo teisę sumokėti už projektų parengimą

3Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas darė išvadą, kad ieškovą ir atsakovą siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas pateikė atsakovui prašymą parduoti 50 ha žemės ir ne žemės ūkio naudmenų žemės Daukšių kadastro vietovėje, o atsakovas pradėjo rengti ieškovui siūlytinos pirkti žemės žemėtvarkos projektą, kurį įgyvendinus suprojektuoti žemės sklypai galimai būtų įregistruoti valstybės nuosavybe ir šalys galimai tartųsi dėl pagrindinių tokių sklypų pardavimo sąlygų, t.y. ieškovas galėtų įsipareigoti šiuos sklypus pirkti, o atsakovas juos parduoti, sklypai būtų vertinami, nustatyta jų pardavimo kaina ir kitos tam reikšmingos šalių tarpusavio teisės bei pareigos. Esant šioms faktinėms aplinkybėms šalys jokių tarpusavio teisių ir pareigų įgijusios nebuvo. Teismas nurodė, kad pirminiuose valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros etapuose galiojusios norminės nuostatos dėl žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos nesąlygoja išvados, kad asmuo, ketinantis įsigyti prašomą žemės sklypą, įgyja teisėtą lūkestį, šį sklypą pirkti pagal prašymo padavimo dieną galiojančias, valstybinės žemės pardavimo procedūras reguliuojančias, teisės normas. Valstybinės žemės pardavimo procedūra yra pakankamai griežtai reglamentuota, taigi valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti valstybinės žemės sklypo pardavimo teisėtumą. Ieškovas, pateikdamas prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo įgijo tik subjektinę teisę reikalauti, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl jo priimtas teisėtas sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, nurodė, kad trečiajam asmeniui rengiant žemėtvarkos projektą dėl valstybinės žemės pardavimo, kito žemės žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų teisinis reglamentavimas. Iki 2009-07-09 galiojusi LR žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. nustatė, kad ,,žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka (...)“. 2009-07-09 įsigaliojusi nauja šio akto redakcija nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais - fizinių ir juridinių asmenų lėšomis. (...). Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 2009-09-02 LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.1067, kurio normas teismas aiškindamas nurodė, jog: esant nutarimo 2.5. punkte nustatytam atvejui, kai jau yra sumokėta už žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus, tačiau neatlikti projekto įgyvendinimo darbai, asmuo (remdamasis prie šio nutarimo pridedamų projektų įgyvendinimo taisyklių 2.p) privalo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl parengto projekto įgyvendinimo darbų atlikimo, kartu tai reiškia, jog jis prisiima pareigą apmokėti už šiuos darbus, o jos nevykdant jam atsirastų dvejopos pasekmės: 1) sutartinė pareiga apmokėti, kurios neįvykdžius per 6 mėnesių terminą asmuo būtų išbraukiamas iš sąrašų; ir 2) civilinė atsakomybė atlyginti projekto įgyvendinimo darbų išlaidas (visas, ar proporcingai atliktiems darbams, LR CK 6.671 str., 6.721 str.). teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad jam - ieškovui įstatymo yra nustatyta teisė, bet ne pareiga sumokėti už žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus, jokios pasekmės šia teise nepasinaudojus jam neturi kilti. Teismo vertinimu, iš minėto nutarimo seka, kad suteikdamas teisę ieškovui pasirinkti mokėti, ar ne, už jam suformuotą žemės sklypą, jis tame pačiam punkte tiesiogiai nenustato jokių pasekmių, kurios kiltų ieškovui nepasinaudojus šia teise, tačiau nutarimas, kaip ir kiti teisės aktai, aiškintinas sistemiškai, be to, taikant įstatymo analogiją, teismas nurodė, jog naujai pasikeitęs teisinis reglamentavimas negali sukurti ieškovui pareigos apmokėti už atliktus darbus, tačiau kartu negali ir suteikti jam teisės reikalauti iš atsakovo, kad šis žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūrai taikytų jau negaliojančias teisės normas, taip pat negali sukurti ieškovui privilegijų ir perdėtą pranašumą prieš asmenis pagal naują reglamentavimą turinčius pareigą mokėti, o jos nesilaikant patiriančius dvejopus nuostolius (ne tik išbraukimą iš sąrašų, tačiau ir nuostolių atlyginimą). Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovui negali kilti pareiga mokėti už atliktus žemės žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus, tačiau jam šią teise nepasinaudojus turi būti taikomos sankcijos, numatytos LR Vyriausybės 2002-02-15 nutarimo Nr. 1067 2.5 punkte, t.y. ieškovui per 6 mėnesius nuo pranešimo dėl apmokėjimo įteikimo (gavimo paštu) dienos nepasinaudojus teise apmokėti už atliktus darbus, jis kompetentingos institucijos vadovo sprendimu turi būti išbraukiamas iš dokumentų, pagal kuriuos jam suprojektuotas šis žemės sklypas, o žemės sklypas grąžinamas į LVF. Teismas ieškovui teisės į parduodamų žemės sklypų žemėtvarkos projektų rengimą bei įgyvendinimą valstybės lėšomis nepripažino ir ieškovo ieškinį atmetė.

4Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo nustatytų ieškovo ir atsakovo teisinių santykių turinio (teisių ir pareigų)vertinimu, t.y. su teismo nuomone, jog ieškovas, pateikdamas prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, įgijo tik subjektinę teisę reikalauti, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas, neatsižvelgiant į prašymo padavimo dieną galiojančius teisės aktus, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ieškovas neturi teisės reikalauti kad žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūrai būtų taikomi jau negaliojančios teisės normos. Pažymėjo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal savo turinį laikytina viešąja sutartimi (CK 6.161 str.), kuri sudaroma pateikiant pasiūlymą (viešoji ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Ieškovui pateikus prašymą šalis pradėjo sieti sutartiniai (valstybinės žemės pirkimo-pardavimo) teisiniai santykiai, kurių turinį apibrėžia valstybinės žemės pirkimą -pardavimą reglamentuojantys teisės aktai - valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti valstybinės žemės sklypo pardavimo teisėtumą. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad ieškovas neturi teisės reikalauti kad žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūrai būtų taikomos teisės normos, valstybinės žemės pirkimo procedūras nustačiusiu ne tik prašymo padavimo bei ir jų atlikimo metu. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei neatsižvelgė į teismų praktiką formuojamą šios kategorijos bylose. Pažymi, kad jis – ieškovas nereiškė pageidavimo žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus atlikti savo lėšomis, nerašė nustatytos formos prašymo, atsakovas su ieškovu nederino sutarties sąlygų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų kainos, jį tenkino tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai būtų atlikti valstybės lėšomis. Mano, kad teismas neteisingai vertino ieškovo teises ir pareigas. Apelianto nuomone, sankcijos gali būti taikomos už pareigos nevykdymą, tačiau sankcijos netaikomos už nepasinaudojimą teise; teisė pati savaime suteikia jos turėtojui apsisprendimo laisvę pasinaudoti šia teise ar ne, ir už tai nėra taikomos sankcijos. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LRV nutarimo Nr. 1067 nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad naujas žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės reikia taikyti ir jau vykdomiems žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbams. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai neanalizavo atsakovo veiksmų vykdant sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui. Nurodo, kad trečiajam asmeniui atlikus darbus ieškovas atsisakė juos priimti vėlesne data priimto vienašalio sprendimo (2009m. birželio 18d. įsakymo Nr. V-294) pagrindu, atsakovas nusprendė nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui ir iki šiol jam nesumokėjo už atliktus darbus. Atsakovas reikalaudamas ieškovo apmokėti trečiojo asmens atliktus darbus, savo skolą vienašališkai perkėlė ieškovui. LR CK 6.116 str. nustato galimybę skolininkui savo skolą perkelti kitam asmeniui, tačiau tai įmanoma tik rašytinės skolininko ir skolos perėmėjo sutarties pagrindu ir kreditoriui sutikus. Mano, kad vienašalis skolos perkėlimas yra niekinis ir negalioja.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2005-03-30 Marijampolės žemėtvarkos skyriaus vedėjai pateikė prašymą leisti nusipirkti apie 50 ha žemės ( - ) kadastro vietovėje (b.l. 69, 1 t.). Marijampolės apskrities viršininkas 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtino parinktos teritorijos plotą, laisvą valstybinį žemės fondą bei asmenų pageidaujančių įsigyti žemę sąrašą (b.l. 70-73, 1 t.). 2006 m. birželio 30 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) (b.l. 74, 1 t.) patvirtintas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto penktasis papildymas ir jame pagal piliečių prašymus suformuotas žemės ir miško sklypų ribas ir plotus bei pavedė VĮ Valstybinio žemėtvarkos institutui paženklinti žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus vietoje. Paženklinus sklypus vietovėje bei VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui parengus perkamų iš valstybės žemės bylų technikinę dokumentaciją, Marijampolės apskrities viršininko administracija 2009-10-09 raštu Nr. ( - ) pasiūlė, kad ieškovas sumokėtų už atliktus darbus bei nurodė tokio veiksmo neatlikimo pasekmes.

9Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčas vyksta dėl specifinio pirkimo-pardavimo objekto, o būtent dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, pagrįstai sprendimą grindė net tik bendrosiomis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis sutarčių sudarymą, tačiau ir specialių įstatymų, reglamentuojančių tokios žemės pardavimą, nuostatomis. CK 6.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose (ne tik Civiliniame kodekse), t.y. įstatymų leidėjas atskiroms sutarčių rūšims gali nustatyti specialius reikalavimus, todėl specialiame įstatyme nustatyti reikalavimai negali būti laikomi prieštaraujančiais Civilinio kodekso nuostatoms. Ieškovo prašymo įsigyti žemę pateikimo metu Žemės įstatymo 10 straipsnis numatė valstybinės žemės perleidimo tvarką, šio straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad valstybinę žemę privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovui išreiškus pageidavimą įsigyti valstybinę žemę, įstatyme nurodyta institucija pradėjo pardavimo procedūras - pradėjo rengti, pasitelkusi trečiuosius asmenis, sandoriui būtinus žemėtvarkos projektus. Žemės perleidimas privačion nuosavybėn yra sudėtinė žemės reformos dalis, o Žemės reformos įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės pardavimą, kurio 1 dalis numato, kad valstybinė žemė parduodama pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnis). Ginčo atveju apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypų pardavimo nebuvo priimtas, pagrindo išvadai, jog viena sandorių šalių – apskrities viršininkas buvo pateikęs pilnai suformuotą pasiūlymą ieškovui sudaryti sutartį tam tikromis sąlygomis, nėra, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai. Be to, neturi teisinio pagrindo ir apelianto teiginys, kad pasiūlymu sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį šalis pradėjo sieti sutartiniai santykiai, kadangi sutinkamai su CK 6.167 straipsnio 1 dalimi oferta yra pasiūlymas sudaryti sutartį, kuris yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Tuo tarpu ieškovui pateikus prašymą įsigyti valstybinę žemę atsirado teisinės prielaidos pradėti žemės įsigijimo procedūras.

10Ieškovo prašymo pateikimo dieną galiojusi Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių asmenų ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka. Įsigaliojus minėto įstatymo nuostatai, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, 2009 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 1067 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ pakeitimo“ nustatyta, kad tuo atveju, kai iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2009 m. liepos 9 d.) buvo atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame projektuojamas ar suprojektuotas valstybės parduodamas ar nuomojamas žemės sklypas (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus), perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypas, rengimo arba rengimo ir įgyvendinimo darbai, už kuriuos nesumokėta valstybės lėšomis ir nesudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos ar panaudos sutartis arba žemės sklypo patikėjimo teisė neperduota teisės aktų nustatyta tvarka, apskrities viršininko administracijos teritorinis žemėtvarkos skyrius (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius) per 20 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo įteikia (arba išsiunčia paštu) asmeniui, kuriam projektuojamas ar suprojektuotas žemės sklypas, pranešimą, kad jis savo lėšomis gali sumokėti už atliktus darbus, taip pat sąskaitą atliktiems darbams apmokėti. Laikantis įstatymų nustatytos valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygų ir tvarkos, priėmus LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1067 žemės pardavimo procedūros gali būti tęsiamos tik ieškovui apmokėjus žemės sklypo rengimo ir įgyvendinimo darbus. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas reikalaudamas iš ieškovo apmokėti už trečiojo asmens atliktus darbus, savo skolą vienašališkai perkėlė ieškovui, yra nepagrįsti, kadangi ieškovas gali, tačiau neprivalo apmokėti už trečiojo asmens atliktus žemėtvarkos projektų darbus.

11Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad Valstybinės žemės pardavimo procedūra yra griežtai reglamentuota, taip pat, kad valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas, turi laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti valstybinės žemės sklypo pardavimo teisėtumą. Pardavimo metu pasikeitęs žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo teisinis reglamentavimas, nereiškia apelianto teisėtų lūkesčių pažeidimo, kadangi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo įgijo tik subjektinę teisę reikalauti, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl jų priimtas teisėtas sprendimas. Parduodamo žemės sklypo pardavimo procedūros vykdomos pagal tuo metu galiojančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybei pakeitus žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisykles iki sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai.

12Kolegija, esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

13Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai