Byla I-1429-561/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant V. Rodzienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas V. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - Kalėjimas) darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią tarp faktiškai jam išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003-09-01 iki 2006-10-31 buvo privalu mokėti, iš viso 42 252,55 Lt.

5Pareiškėjas V. L. skunde paaiškino, kad priimant 1999-07-08 LR valstybės tarnybos įstatymą, jo 32 str. 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais ir centais yra lygi LR Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiui, o pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš MMA. LR Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr.937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, nustatė 450 Lt MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams – 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose MMA dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams MMA dydis nekito ir liko 430 Lt. Įprastai funkcionuojančioje darbo rinkoje infliacija yra kompensuojama didėjant darbo užmokesčiui rinkos mechanizmų veikimu, valstybės tarnyboje darbo užmokestis reguliuojamas įstatymu, todėl siekiant užtikrinti, kad tarnautojų darbo užmokestis didėtų atsižvelgiant į objektyvius ekonominius kriterijus, buvo nuspręsta susieti jį su MMA, atspindinčiu realią situaciją darbo rinkoje ir pragyvenimo lygį. Tačiau LR Vyriausybė savo nutarimais nusprendė valstybės tarnautojams MMA nedidinti, kas iš esmės prieštarauja konstituciniam proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir visų asmenų lygybės principams.

6Atsakovas Kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo V. L. skundą su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad LR darbo kodekso 187 str. 1 d. nustato, jog Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu atskiroms ūkio šakoms, regionams ir darbuotojų grupėms gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio bei MMA dydžius. Vadovaujantis minėta nuostata, LR Vyriausybė savo nutarimais patvirtino skirtingus MMA, padidinusi MMA visiems darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, neatsižvelgdama į nuosavybės formą, ir kietiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, išskyrus valstybės politikus, teisėjus, valstybės pareigūnus, karius ir valstybės tarnautojus.

7Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas V. L. skunde nurodytu laikotarpiu dirbo Kalėjime Direktoriaus pavaduotoju (b. l. 14-15). Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr.361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr.298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), apskaičiuojant jam darbo užmokestį nuo 2003-09-01, buvo taikomas tas pats MMA dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad MMA buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

8Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Minėto įstatymo 24 straipsnis numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra LR Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš MMA.

9LR Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtintas mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga, neprieštarauja LR Konstitucijai.

10LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo priteisti V. L. iš Kalėjimo jo nurodytą darbo užmokesčio skirtumą.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p.,

Nutarė

15pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai