Byla 2-387-797/2012
Dėl atskyrimo nuo tėvų, globos nustatymo, globėjų paskyrimo ir išlaikymo priteisimo

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

2sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovams D. S., B. S. ir jų atstovei advokatei Redai Aleksynaitei, atsakovei L. V., jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, institucijos atstovei E. L., psichologei E. Ž.,

3teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S., B. S. ieškinį atsakovams L. V., G. V. dėl atskyrimo nuo tėvų, globos nustatymo, globėjų paskyrimo ir išlaikymo priteisimo ir

Nustatė

4ieškovai ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir nepilnametį G. V. atskirti nuo tėvų L. V. ir G. V. dėl objektyvių priežasčių, nustatyti nuolatinę globą G. V., nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais paskirti D. S. ir B. S., G. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovais ir iš atsakovų priteisti išlaikymą sūnui G. V. po 130 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad G. yra jų vaikaitis ir nuo dviejų metukų gyvena pas juos, nes jis nenori gyventi su tėvais, o atsakovai dabar negali pasirūpinti savo vaiku, tinkamai jį auklėti ir prižiūrėti, ieškovai priversti išlaikyti ir atsakovus.

5Ieškovų atstovė prašo ieškinį tenkinti.

6Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Pateiktas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad tai yra kerštas, nes kai atsakovai pastebėjo, jog sūnų nustatinėja prieš juos, stengėsi, kad sūnus kuo mažiau bendrautų su ieškovais, kreipėsi ieškovai į prokuratūrą dėl to, kad, neva, sūnus yra prievartaujamas tėvų namuose, bet ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovai kaltina atsakovą G. V. girtavimu ir psichiniu nestabilumu, tačiau tai yra netiesa. Nurodo, kad ieškovai daro didelę žalą besiformuojančiai vaiko psichikai. Ieškovai nepagalvoja, kad nustačius vaiką prieš tėvus, ko atkakliai siekia ieškovai, sūnus nebenorės grįžti pas tėvus, o atsakovai gali pasirūpinti vaiku.

7Atsakovė L. V. su ieškiniu nesutinka, bet ji sutinka, kad vaikas gyventų pas ieškovus, nes sūnus taip nori, tačiau nesupranta, kam reikia atimti vaiką.

8Atsakovas G. V. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Atsakovės ir atstovo teigimu atsakovas nedalyvauja teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių – susilaužė koją, bet nurodo, kad tai netrukdo nagrinėti bylos, o prašymų atidėti teismo posėdį negauta.

9Atsakovų atstovas prašo ieškinį atmesti.

10Institucijos atstovė prašė ieškinį atmesti, nes pagal pareikštą ieškinį nėra pagrindo jo tenkinti. Nurodo, kad su šeima dirbama nuo 2009 metų, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šalys yra pakankamai konfliktiško būdo, sunku rasti kompromisą, nors buvo bandoma ne kartą. Šeima nuolat buvo skyriaus akiratyje, buvo vykstama pas atsakovus į namus, tikrinamos sąlygos, jų sugebėjimas rūpintis vaiku. Ieškovai nuolat dalyvavo anūko gyvenime, padėdavo ir remdavo. Skyriaus nuomone, ieškinys pateiktas atskyrimui, o iš pateiktos medžiagos, ekspertizės išvadų susidarė nuomonė, kad vaiką atskyrus nuo tėvų būtų neigiamas poveikis jo asmenybei, vaikui ypatingai reikšmingas jo tėvas, vaikas bijo netekti mamos dėmesio, o ekspertizės aktuose nėra nurodyta, kad dėl sveikatos būklės atsakovai negalėtų tinkamai pasirūpinti savo sūnumi. Atsakovai savo valią ne kartą yra išreiškę, jie išsako savo norą, didžiulę meilę sūnui. Kiek jie sugeba tai parodyti, atsispindi specialistų išvadose. Tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą. Tėvai turi pareigas ir teises užauginti vaiką. Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad vaikas visapusiškai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Jis yra mažas, jeigu bus norma, kad vaiką augina seneliai, tai klausimas, kaip suaugęs vyras supras, kas yra tėvas ir motina. Skyrius mano, kad tėvų kaltės yra nemažai, kad vaikas auga su seneliais, tačiau šis ieškinys ne dėl kaltės, o dėl atskyrimo dėl objektyvių priežasčių. Mano, kad nėra tikslinga atskirti vaiką nuo tėvų, reikia tėvams sudaryti sąlygas auginti vaiką, kad seneliai padėtų siekti tėvystės įgūdžių sustiprinimo. Tikslinga, kad vaikas turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų tėvų gyvenamoji vieta. Nors gyvenimo sąlygos pas senelius geresnės, bet sąlygos pas tėvus taip pat tinkamos. Daug prastesnėse sąlygose gyvena vaikučiai, tačiau jiems svarbiausias kriterijus – tėvai. Tai nėra tėvų valdžios ribojimas, tai yra atskyrimas, ne tuo pagrindu prašoma. Iš rizikos apskaitos atsakovų šeima nėra išbraukta. Socialinių įgūdžių jie turi, tačiau motyvacija žema. Kelia įtarimų tas faktas, kad tėvai noro turi daug, o konkrečių veiksmų nedaro. Atstovės nuomone, atskyrimas neskatintų keisti padėties į teigiamą pusę, o atšaldytų santykius tarp vaiko ir tėvų, nutolintų ryšius ir bendravimą.

11Psichologė E. Ž. nurodo, kad konfliktas tarp šalių yra senokai. Ieškovai stengiasi apsaugoti vaiką, o tėvai nerodo tinkamo dėmesio G., susitaikę su tokia situacija ir neketina jos keisti, elgiasi pasyviai. Konflikto pradžioje G. dar piešė savo šeimą - tėvus, o šiuo metu to jau nedaro, tai rodo tarpusavio santykių su tėvais atšalimą, nors emocinis ryšys nėra visiškai nutrūkęs. G. nori bendrauti su abiem šalimis, skaudžiai yra sureagavęs dėl atsakovo - vaiko tėvo - elgesio su šuniuku. Tėvų socialiniai įgūdžiai nepakankami. Į vaiko interesus neatsižvelgiama. Vaikas mato tą kovą tarp šalių. Mano, kad galima sutarti taikiai, jeigu tėvai įvertintų savo socialinį negebėjimą pasirūpinti vaiku. Močiutė su seneliu nusileistų, jeigu tėtis negrasintų, nes jis labai pyksta, kad iš jo nori atimti sūnų. Jeigu seneliai nesutinka atvežti vaiką, tai jis grasina susidoroti. Kiekvienas vaikas turėtų augti su tėvais, bet šioje situacijoje tėvų socialinė padėtis ir socialiniai įgūdžiai įtakojo, kad vaikas atprato su jais būti. Tėvai nesugebėjo pasirūpinti vaiku. Vaikas visiškai tikras, kad jis gyvens pas senelius. Jis jokios baimės neišsako. Su tėvais yra didesnis emocinis atstumas. Ji bendravo su tėvais, nemano, kad tėvas nemyli berniuko, bet su impulso kontrole problema didžiulė. Kai seneliai neseniai buvo atvedę vaiką, tai niekaip neprikalbino nupiešti šeimą. Jis nieko nepiešė, tai rodo aštrias emocines reakcijas šeimos santykių atžvilgiu. Jis nepiešė nei tėvų, nei senelių. Jam neaišku, kur šeima, kur šeimos ribos. Santykiai su seneliais geri, o kokie santykiai su tėveliais - sunku pasakyti. Vaikui būtų trauma išvažiuoti gyventi pas tėvus. Gyvenamosios vietos dažnas keitimas nėra vaikui saugu. Jeigu prižiūrintys asmenys dažnai keičiasi, tai taip pat nesaugu. Tėčio smurtas prieš gyvūną, kai tai daro mylimas žmogus, kuris gali nuskriausti šuniuką ar mamytę, vaikui sukelia nesaugumo jausmą, tačiau psichologė nemananti, kad vaikas skriaudžiamas. Nurodė, kad su atsakovais bendravo prieš porą metų. Atsakovės asmenybinis ribotumas yra iš mažens, trūksta socialinių įgūdžių, mergaitė buvo prižiūrėta, baigė mokyklą, bet socialinė adaptacija silpna. Jeigu seneliai prarastų sveikatą, tai būtų didžiulė problema. Palieka teismui spręsti, kas yra mažesnė blogybė.

12Ieškinys tenkintinas.

13Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti (b. l. 11 t.1), kad atsakovai yra G. V., gim. ( - ) tėvai. L. V. yra ieškovų D. ir B. S. dukra (b. l. 9,10 t. 1). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009-11-02 įsakymas Nr. A-1267 įrodo, kad G. V. buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja ir turto administratore paskirta D. S. (b. l. 14, t. 1). Minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios nuo 2010-03-15 ir vaikas grąžintas tėvams (b. l. 21, 68, t. 1). 2009-10-29 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 68,154 t.1). Byloje esantis Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, priimtas 2009-12-24, įrodo, kad pagal ieškovės D. S. pareiškimą Vaiko teisių apsaugos kontrolierius kreipėsi į prokuratūrą dėl galimos seksualinės prievartos prieš mažametį G. V., tačiau tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 153 str. požymių (b. l. 18-20 t. 1).

14Esantį konfliktą tarp šalių įrodo byloje esantis 2010-02-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 31-32 t. 1), D. S. paaiškinimai (b. l. 22-29, 98 t. 1). Panaikinus laikinąją globą G. V., atsakovų šeimoje lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau tekste – VTAS) specialistai, kurie fiksavo, kad sūnus G. buvo namuose su tėvu, vaikas buvo gerai nusiteikęs, švariai aprengtas, namuose tvarkinga, švaru ( b.l. 37 t. 1). Pateikti duomenys apie asmens baustumą įrodo, kad atsakovė L. V. 2010-03-04 bausta įspėjimu pagal ATPK 181 str. 1 d., nes mažamečio sūnaus akivaizdoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo savo motiną, 2010-07-25 - pagal ATPK 174 str. bausta bauda 250 Lt. Atsakovas G. V. baustas 2008 m. administracine tvarka už tai, kad konflikto metu su sutuoktine plūdosi necenzūriniais žodžiais savo mažamečio vaiko akivaizdoje, 2010 m. baustas du kartus, kad neblaivus plūdosi necenzūriniais žodžiais ir kibo prie praeivių (b. l. 111, t. 1).

15Civilinio kodekso trečiosios knygos normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai.

16Ieškovai yra pareiškę ieškinį dėl vaikaičio atskyrimo nuo tėvų dėl objektyvių priežasčių. Vaiko atskyrimas nuo tėvų - laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma, nesant tėvų kaltės, kai tėvai negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikui augti savo biologinėje šeimoje visada turi būti laikoma prioritetu kai tik tai įmanoma, nes tik šeimoje gali būti sudarytos geriausios sąlygos augti vaikui, tačiau kai šeimoje kyla rizika vaikui būti paliktam ar patirti smurtą, sprendžiamas klausimas, kad būtų apsaugotas vaikas, jam turi būti nustatoma globa.

17Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko G. V., gim. ( - ), atskyrimo nuo tėvų dėl objektyvių priežasčių.

18Byloje atsakovams buvo paskirtos psichiatrinės ekspertizės ir vaikui psichologinė ekspertizė, siekiant išaiškinti tėvų galimybę dėl jų sveikatos būklės auginti savo sūnų ir sūnaus G. norus, santykius su tėvais ir seneliais (b. l. 84-86, t. 2). Iš psichiatrinių ekspertizių aktų matyti, kad atsakovai L. V. ir G. V. dėl savo psichikos sveikatos būklės turi visas prielaidas tinkamai pasirūpinti ir savarankiškai auginti savo sūnų, o jų tėvystės teisių ir pareigų įgyvendinimas priklauso nuo jų pačių valios (b. l.107-112, t . 2). Atsakovei L. V. buvo ir yra priklausomo tipo asmenybės sutrikimas (F.60), tačiau ekspertai akte nurodė, kad motinystės įgūdžių vertinimas nepriklauso teismo psichiatrų ekspertų kompetencijai (b. l. 109, 2 t.). Atsakovui G. V. buvo ir yra organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), žalingas alkoholio vartojimas bei ribinis intelekto lygmuo, tačiau tėvystės įgūdžių susiformavimo vertinimas nepriklauso teismo psichiatro, teismo psichologo eksperto kompetencijai (b. l. 112, t. 2). Taigi, ekspertai pateikė išvadą dėl atsakovų psichinės būklės, bet motinystės ir tėvystės įgūdžių susiformavimo vertinimas nėra jų kompetencija, šio klausimo jie nenagrinėjo, todėl teismas šioje byloje ir turi nuspręsti dėl atsakovų tėvystės įgūdžių ir ar nėra kitų (be ligos) objektyvių priežasčių, trukdančių atsakovams tinkamai pasirūpinti vaiku.

19Iš G. V. teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad mažametis vaikas dar pagal savo amžių negali išreikšti savo nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo su viena iš ginčo šalių, apie norą gyventi su tėvais nekalba, norįs gyventi su seneliu, tačiau tyrimo metu atsiskleidė natūralus poreikis ir interesas - artimi santykiai su tėvu, tačiau ir senelis (ieškovas) yra jam reikšmingas asmuo, G. santykiai su ginčo šalimis yra prieraišūs ir saugūs, kokybiškai palankesnis yra vaiko ryšys su vyrais - ėvu ir seneliu ir tai ekspertai paaiškina tuo, kad yra tos pačios lyties, bet G. būsenoje galima buvo stebėti atsiskyrimo nerimą nuo mamos, t. y. baimę būti paliktam mamos (b. l. 121, t. 2). Ekspertai pateikia išvadą, kad neabejotinai vaiko atskyrimas nuo tėvų turėtų neigiamą poveikį jo asmenybės bei santykių su kitais ateityje formavimuisi (b. l. 121 t.2).

20Pagal suformuotą teismų praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), atsižvelgiant į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, t. y. teismas neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis. Byloje pateikti duomenys apie atsakovų psichinę sveikatos būklę, kad atsakovai 2009-2010 m. pacientų registre neįrašyti (b. l. 136-141, 157 t.1).

21Šioje byloje nustatyta, kad G. gyvena su ieškovais nuo tada, kai jam buvo dveji metukai, tai patvirtina šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki, vaikui yra grėsmė, kad jis bus alkanas, neprižiūrėtas, todėl ieškovai prižiūri ne tik atsakovų sūnų, bet dar ir išlaiko atsakovus, kas taip pat rodo atsakovų nesugebėjimą gyventi taupiai, saugiai, tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku. Atsakovai supranta savo pareigas, kad turi prižiūrėti savo vaiką, tačiau nieko nedaro, kad ta pareiga būtų įgyvendinta. Jei bylos nagrinėjimo pradžioje 2010 m. atsakovai rodė didesnį dėmesį vaikui, ką rodo byloje esantys įrodymai (b. l. 159-167, 169 t.1), tačiau bylos nagrinėjimo pabaigoje šiuo metu juntamas abejingumas iš jų pusės ir susidaro toks įspūdis, kad nesutinka su ieškiniu ne dėl to, kad nori prižiūrėti ir auginti vaiką, bet dėl to, kad nereikėtų teikti išlaikymo savo sūnui. Byloje nustatyta, kad atsakovas retai mato sūnų, tik retkarčiais jam paskambina. Daugiau sūnumi rūpinasi atsakovė, jį lankydama ieškovų namuose, bet jos rūpestis tuo ir pasibaigia, o gautų pajamų neužtenka, nuomojasi butą, o pinigus, kad neišleistų, padeda pas ieškovę. Pakankamo dėmesio savo vaikui atsakovai neskiria ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 57, 120-121, 126 t. 1).

22Byloje nėra nustatyta, kad tėvai daro žalingą įtaką sūnui ir visiškai juo nesirūpina, bet vaikas gyvena su ieškovais jau apie 3 metus. Nuo to laiko, kai apsigyveno pas ieškovus, vaiko elgesys pakito į gerąją pusę, tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 117, t. 1).

23Atsakovas G. V. turi vartoti vaistus, kurių nevartojimas sukelia jam agresiją, pyktį, be to, kartais vartoja ir alkoholį, yra smurtavęs prieš sutuoktinę ir kaip patvirtino teisme atsakovė, jeigu atsakovas nevartotų vaistų, negali atsakyti, ar G. būtų saugu gyventi su jais, o alkoholio atsakovui vartoti negalima, tą jam yra sakęs gydytojas (b. l. 110-112 t.2, 65-68, t. 3).

24Atskyrimo nuo tėvų tikslas yra tas, kad nepilnametis vaikas būtų apsaugotas nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol žala bus padaryta. Vaikui yra reikalinga tinkama priežiūra, nes iš medicininių dokumentų matyti, jog jo raida yra sulėtėjusi, vaikas turi jaustis saugus.

25Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į CK 3.179 str. 1 d., kuri numato, kad tais atvejais, kai tėvai negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, teismas gali taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvų. Vaikas nori būti su tėvais, bet gyventi nori su ieškovais. Iš esmės vaikas jau yra atskirtas nuo tėvų, nes su jais negyvena, tik atskyrimas nėra tinkamai įformintas.

26Nors VTAS yra pateikta išvada ieškinį atmesti, tačiau tokią išvadą atstovė teikė, atsižvelgdama į ieškinio reikalavimus ir ekspertizių išvadas šioje byloje, o teismui pareiga vertinti visus byloje esančius įrodymus ir netgi teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir vaiko interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Institucijos išvada yra neprivaloma teismui, nors ji šiuo atveju yra pakankamai motyvuota, tačiau teismas vertina išvadą ir su kitais įrodymais, atsižvelgia į byloje esančių įrodymų visumą, į psichologės duotą išvadą, kad tėvų socialiniai įgūdžiai nepakankami, kad vaikas mato kovą tarp ginčo šalių, kas traumuoja vaiką ir nors kiekvienas vaikas turėtų augti su tėvais, bet šioje situacijoje tėvų socialinė padėtis ir socialiniai įgūdžiai įtakojo, kad vaikas atprato su jais būti, nes tėvai nesugebėjo pasirūpinti vaiku.

27Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. įtvirtintos nuostatos, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į sunkią tėvų turtinę padėtį, kuri pagal teismų praktiką taip pat laikoma objektyvia priežastimi dėl vaiko atskyrimo ir į mažamečio vaiko interesus, todėl ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų tenkintinas (CPK 178 str., 185 str., CK 3.3 str., 3.179 str., 3.184 str. 2 d.).

28Atskyrus vaiką nuo tėvų, vaikui nustatytina globa, globėjais ir turto administratoriais skirtini ieškovai (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str.), o iš atsakovų priteistinas išlaikymas (CK 3.195 str.) Ieškovai skirtini vaiko globėjais, kad jie galėtų įgyvendinti vaiko socialinius poreikius bei tinkamai ginti vaiko interesus. Iš pateiktų duomenų apie ieškovus matyti, kad jie gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, dirba, gauna nuolatines pajamas, jų sveikatos būklė pagal medikų išvadą leidžia globoti vaiką ir ieškovai pripažintini tinkamais tapti G. globėjais, nes nėra teisti galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 43-56 t. 1, 46 t.2, 15-21, 51, 52, 55, 56 t. 3). Paskyrus nuolatinę globą, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina pas globėjus (Civilinio kodekso 3.251str. 2d., 3.264 str.4 d., 3.265 str.1 p., 3.268 str., 3.269 str., Civilinio proceso kodekso 178,185 str.).

29Atskyrus vaiką nuo tėvų, išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai. Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams tenkinti atitinka minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Ieškinys yra pareikštas priteisti po 130 Lt. Ši suma vaikui išlaikyti yra nepakankama ir maža, bet pagal atsakovų turtinę padėtį, jie nėra pajėgūs mokėti didesnio išlaikymo, nes byloje nustatyta, kad dar ir juos reikia išlaikyti. Atsakovai nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, gauna socialinę pašalpą, nuomojasi butą, šeimoje dirba tik viena atsakovė, atsakovas turi skolų (b.l. 61-62 t. 1, 1-14, 22-24 t. 3). Tačiau sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.

30Atsižvelgiant į įrodymų visumą, iš atsakovų vaikui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 litų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos (Civilinio kodekso 3.192 str.,3.200 str., Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).

31Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija nustatytų rekomendacijų (žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai) priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 966 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovai nepateikė. Atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jų nepriteistinos (CPK 96 str.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

Nutarė

33Ieškinį tenkinti.

34Nepilnametį G. V., gim. ( - ), atskirti nuo tėvų L. V. (a. k. ( - ) ir G. V. (a. k. ( - ) dėl objektyvių priežasčių.

35Nustatyti G. V., gim. ( - ), nuolatinę globą.

36Nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais paskirti ieškovus D. S. (a. k. ( - ) ir B. S. (a. k. ( - ) gyv. ( - ).

37Nustatyti G. V. gyvenamąją vietą su ieškovais D. S. ir B. S. ieškovų gyvenamojoje vietoje.

38Priteisti iš atsakovų L. V. ir G. V. išlaikymą sūnui G. V., gim. ( - ), po

39dienos, t.y. 2010-05-27, iki sūnaus pilnametystės.

40Priteisti ieškovams D. S. ir B. S. iš atsakovų L. V. ir G. V. po 966 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

41Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,... 2. sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovams D. S., B. S.... 3. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S., B. S.... 4. ieškovai ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir nepilnametį G. V. atskirti... 5. Ieškovų atstovė prašo ieškinį tenkinti.... 6. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Pateiktas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad... 7. Atsakovė L. V. su ieškiniu nesutinka, bet ji sutinka, kad vaikas gyventų pas... 8. Atsakovas G. V. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Atsakovės ir... 9. Atsakovų atstovas prašo ieškinį atmesti.... 10. Institucijos atstovė prašė ieškinį atmesti, nes pagal pareikštą... 11. Psichologė E. Ž. nurodo, kad konfliktas tarp šalių yra senokai. Ieškovai... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti (b. l. 11 t.1), kad atsakovai yra... 14. Esantį konfliktą tarp šalių įrodo byloje esantis 2010-02-12 nutarimas... 15. Civilinio kodekso trečiosios knygos normos numato dvi tėvų valdžios... 16. Ieškovai yra pareiškę ieškinį dėl vaikaičio atskyrimo nuo tėvų dėl... 17. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko G. V., gim. ( -... 18. Byloje atsakovams buvo paskirtos psichiatrinės ekspertizės ir vaikui... 19. Iš G. V. teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad mažametis vaikas... 20. Pagal suformuotą teismų praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir... 21. Šioje byloje nustatyta, kad G. gyvena su ieškovais nuo tada, kai jam buvo... 22. Byloje nėra nustatyta, kad tėvai daro žalingą įtaką sūnui ir visiškai... 23. Atsakovas G. V. turi vartoti vaistus, kurių nevartojimas sukelia jam... 24. Atskyrimo nuo tėvų tikslas yra tas, kad nepilnametis vaikas būtų apsaugotas... 25. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į CK 3.179 str. 1 d., kuri numato, kad... 26. Nors VTAS yra pateikta išvada ieškinį atmesti, tačiau tokią išvadą... 27. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. įtvirtintos nuostatos, kad... 28. Atskyrus vaiką nuo tėvų, vaikui nustatytina globa, globėjais ir turto... 29. Atskyrus vaiką nuo tėvų, išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį... 30. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, iš atsakovų vaikui priteistinas... 31. Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267,... 33. Ieškinį tenkinti.... 34. Nepilnametį G. V., gim. ( - ), atskirti nuo tėvų L. V. (a. k. ( - ) ir G. V.... 35. Nustatyti G. V., gim. ( - ), nuolatinę globą.... 36. Nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais paskirti ieškovus D. S. (a.... 37. Nustatyti G. V. gyvenamąją vietą su ieškovais D. S. ir B. S. ieškovų... 38. Priteisti iš atsakovų L. V. ir G. V. išlaikymą sūnui G. V., gim. ( - ), po... 39. dienos, t.y. 2010-05-27, iki sūnaus pilnametystės.... 40. Priteisti ieškovams D. S. ir B. S. iš atsakovų L. V. ir G. V. po 966 Lt... 41. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...