Byla 2-48-880/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims I. K., E. K., L. K., D. M., I. K., J. K., Vilniaus apskrities Širvintų rajono valstybinei mokesčių inspekcijai, Širvintų raj. 2-ojo notaro biurui

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius sekretoriaujant Bronei Matiukienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, suinteresuotiems asmenims I. K., D. M., I. K., J. K., viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims I. K., E. K., L. K., D. M., I. K., J. K., Vilniaus apskrities Širvintų rajono valstybinei mokesčių inspekcijai, Širvintų raj. 2-ojo notaro biurui ir

Nustatė

2Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo L. K. mirties faktiškai priėmė jo turtą ir jį valdo iki šiol. Jis nurodė, kad jo tėvas L. K. mirė 1997 m. balandžio 15 d. Po jo mirties liko namas, esantis Malūno g. 6, Liukonių k., Gelvonų sen., Širvintų raj., kurį palikėjas gavo iš Liukonių kolūkio. Po tėvo mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau faktiškai priėmė mirusio tėvo palikimą ir pradėjo jį valdyti. Jis nuolat gyvena šiuose namuose, pagal poreikius namą, ir pagalbinius pastatus remontavo, dirbo prie namų esančią žemę, šienavo žolę, tvarkė kiemą, sodą. Naudojasi namuose po tėvo mirties likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, žemės ūkio darbo įrankiais. Suinteresuoti asmenys (pareiškėjo broliai ir seserys) minėtame name negyvena, namu ir pagalbiniais pastatais nesinaudoja ir nors po palikėjo mirties praėjo 15 m., dėl palikimo nesikreipė. Juridinis faktas nustatomas tikslu paveldėti L. K. turtą.

3Suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities Širvintų rajono valstybinė mokesčių inspekcija bei Širvintų raj. 2-ojo notaro biuro notaras S. Kizins atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo A. K. pareiškimui.

4Suinteresuoti asmenys I. K., E. K., L. K., D. M., I. K. ir J. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

5Prašymas tenkintinas.

6Bylos duomenimis nustatyta, jog 1997 m. balandžio 15 d. mirė pareiškėjo A. K. tėvas L. K. (b.l. 6). L. K. iki mirties gyveno name, esančiame Malūno g. 6, Liukonių k., Gelvonų sen., Širvintų raj. (b.l. 9). Notarų veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kurią mirus palikėjui, gyvenančiam Gelvonų seniūnijoje, Širvintų r., notariniai veiksmai turėtų būti atliekami Širvintų rajono 2-ame notarų biure. Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaro S. Kizino pažymos matyti, kad po L. K., a. k. ( - ) mirusio 1997 m. balandžio 15 d., mirties į Širvintų rajono 2-ąjį notaro biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 10). Juridinę reikšmę turintį faktą, prašoma nustatyti tam, kad pareiškėjas turėtų galimybę paveldėti turtą, likusį po tėvo mirties.

7Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

8Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

9Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

11CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

12Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas po tėvo L. K. mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Pareiškėjas A. K. po tėvo mirties ir toliau gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su tėvu ir kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b.l. 11-12). Nors byloje nėra duomenų, kad namas priklausė būtent tėvui, pareiškėjas naudojasi po tėvo mirties likusiais namų apyvokos reikmenimis, baldais, žemės ūkio darbo įrankiais, kitu turtu, turėjo juos savo žinioje, prižiūrėjo. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po tėvo mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. priėmė palikimą po tėvo L. K. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti jo turtą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

13Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

Nutarė

15Patenkinti pareiškimą.

16Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. K., a. k. ( - ) mirties 1997 m. balandžio 15 d., jo sūnus A. K., a. k. ( - ) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

17Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai