Byla 2A-612/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei ir Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. B., advokatui Algimantui Uždaviniui, atsakovo atstovei M. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2140-232/10 pagal ieškovo A. B. firmos „Protekta“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo ir

Nustatė

2

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 77 858 JAV dolerius ir 10 065 litų nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

4Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2007 m. gruodžio 21 d. sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį Nr.DKEC-2008-149, kuria susitarta dėl krovinių vežimo ir ekspedijavimo Lietuvos ir kitų valstybių geležinkeliais. Vykdydamas sutartį ieškovas 2008 m. liepos 24 d. perdavė atsakovui krovinį – 899 naujas pneumatines padangas, svėrusias 22876,5 kg., pervežimui iš Panevėžio geležinkelio stoties į Uzbekijos geležinkelio stotį „Čukursai“, gavėjui Kom Ran Private Interprise CHP ir pilnai sumokėjo pervežimo paslaugos mokestį 9072 litų. Krovinys buvo vežamas 2 vagonais. Atsakovas apsiėmė pervežti ir ekspedijuoti ieškovo krovinį per Lietuvos Respubliką ir ekspedijuoti jį per Baltarusiją, Rusijos federaciją, Kazachstano Respubliką į Uzbekijos Respubliką. 2008 m. rugpjūčio 6 d. vagonams atvykus į Kazachstano Respubliką Sary-Agač stotį buvo nustatyta, kad vienas iš vagonų, t.y. vagonas Nr. 23686678 yra tuščias, o krovinys prarastas pakeliui į pristatymo vietą. Buvo surašytas ir krovinio gavėjui perduotas komercinis aktas apie krovinio dingimą. Krovinio šiame vagone praradimu ieškovui buvo padarytas nuostolis, kurį privalo atlyginti atsakovas kaip vežėjas. Taip pat turi būti atlygintos kitos išlaidos susijusios su krovinio vežimu.

5Savo reikalavimus ieškovas grinė Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS) 7 straipsnio 1 paragrafo, numatančio vežimo sutarties įforminimą važtaraščiu, 8 straipsnio 5 paragrafu, nustatančiu, kad vežimo sutartis laikoma sudaryta nuo važtaraščio ir krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje momento, o priėmimas vežti patvirtinamas ant važtaraščio uždėjus pradinės stoties kalendorinį spaudą, kuris turi būti dedamas tuoj po to, kai siuntėjas atidavė visus važtaraštyje išvardintus krovinius ir sumokėjo visus prisiimtus mokesčius pagal pradinio geležinkelio taisykles, 6 paragrafu, nustatančiu, kad uždėjus kalendorinį spaudą, važtaraštis tampa vežimo sutarties sudarymą įrodančiu dokumentu, 18 straipsnio 1 paragrafo 1 dalimi, numatančia atvejus, kai geležinkelis turi pareigą įforminti komercinį aktą, 22 straipsnio 1 paragrafu, 23 straipsnio 1 paragrafu ir 25 straipsnio 1 bei 2 paragrafais, reguliuojančiais geležinkelio atsakomybę.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ginčo vagoną pakrovė siuntėjas, t.y. pats ieškovas. Kadangi pats ieškovas plombų neturėjo, jas davė geležinkelio įmonė. Kaip nurodoma komerciniame akte, surašytame Sary–Agač stotyje, Kazachstane, atlikus vagono patikrinimą nustatyta, kad plombos iš abiejų vagonų pusių tvarkingos ir atitinka dokumentus, priėjimo prie krovinio nebuvo. Todėl geležinkeliai atleistini nuo atsakomybės, nes tokiais (kai vagoną pakrauna siuntėjas) atvejais geležinkelis netikrina ir neprivalo tikrinti, ar vagonas pakrautas tinkamai ir ar apskritai pakrautas). Esant nepažeistoms plomboms ir nenustačius vagono pažeidimo, nėra pagrindo teigti, kad krovinys prarastas vežimo metu. Atsakovas rėmėsi SMGS 9 straipsnio 4 paragrafo nuostatomis, kad krovinį pakrovęs siuntėjas atsako už nepatenkinamo pakrovimo pasekmes, 8 paragrafe išdėstytomis plombavimo taisyklėmis, 23 straipsnio 3 paragrafo 4 punktu, 4 paragrafo 3 punktu, kad geležinkelis atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, jei jis prarastas dėl priežasčių, susijusių su pakrovimu, jei krovė siuntėjas.

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Sprendimą grindė šiais motyvais.

8Tarp šalių sudaryta sutartis turi tiek vežimo, tiek ekspedicijos sutarties bruožų. Sprendžiant šalių ginčą, be ginčo sutarties taikytinos tiek vežimo, tiek ekspedijavimo santykius reguliuojančios teisės normos.

9Pagal CK 6.820 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako už krovinio neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso.

10Ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.826 straipsnio 1 dalis). Jeigu ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas (CK 6.826 straipsnio 2 dalis).

11Šalių sutartimi atsakovas įsipareigojo: ekspedijuoti užsakovo krovinius, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka leidžiama vežti per Lietuvą ir kitų valstybių teritorijas, teikti ieškovui informaciją apie krovinio vežimo Lietuvos ir kitų valstybių geležinkeliais sąlygas, kainas ir krovinio važtos dokumentų pildymo tvarką, suderinti krovinio vežimo sąlygas ir technologiją su visais geležinkeliais – vežimo dalyviais, informuoti ieškovą apie aplinkybes trukdančias išsiųsti arba vežti krovinį, atsiskaityti už krovinio vežimą su kitais geležinkeliais – vežimo dalyviais, pateikti krovinio važtaraščio, perduoti sąskaitos faktūros ir jos priedo duomenis, informuoti apie krovinio judėjimą, suteikti kitas paslaugas susijusias su krovinių vežimu, o taip pat organizuoti krovinių perkovimą Lietuvos ir kitų valstybių geležinkelių pasienio punktuose.

12Atsakovas turėjo pervežti krovinius per Lietuvos teritoriją nuo Panevėžio iki Gudogaj ir pasirūpinti - ekspedijuoti tolesnį jų gabenimą kitų valstybių (Baltarusijos, Rusijos, Kazachijos Uzbekijos (šalių pasirašiusių SMGS susitarimą)) geležinkeliais į krovinio pristatymo vietą.

13Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 174 patvirtintų Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių 37 punktas, kuriuo atsakovas grindžia savo atsikirtimus, nenumato varianto, kad krovinį krautų siuntėjas, o plombuotų geležinkeliai ar siuntėjas naudotų geležinkelių plombas. Krovinys buvo užplombuotas geležinkelio plombomis, todėl darytina išvada, kad plombavimą atliko geležinkelio darbuotojai. Tą patvirtina ir ieškovo prašymo, rašyto Panevėžio geležinkelio stoties viršininkui, kopija. Kiekvienas vidutiniškai rūpestingas ir apdairus asmuo tikėtųsi, kad vežėjas, savo plombomis užplombavęs krovinį ir užpildęs važtos dokumentus, tuo pačiu patvirtina ir pakrovimo faktą bei siuntos turinį. Versija, kad geležinkelio atstovai galėjo užplombuoti tuščią vagoną, prieštarauja sveikam protui ir logikai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo įspėtas apie papildomas geležinkelio paslaugas už atskirą mokestį kviesti geležinkelio atstovą prižiūrėti krovos darbų ir apie atsisakymo nuo šių paslaugų pasekmes.

14Kad vagonas buvo pakrautas, o ieškovas buvo nurodęs teisingą svorį, matyti iš Rusijos geležinkelio atsakymo į ieškovo pretenziją, kur nurodoma, kad ginčo vagoną pasvėrus Ozinkų stotyje perduodant Kazachstano geležinkelininkams jo svoris buvo 45,3 tonos, tara svėrė 22 tonas, neto svoris - 23 tonos, kas iš esmės atitinka siuntėjo nurodytąjį važtaraštyje svorį. Tai įrodo, kad Rusijos teritoriją vagonas pravažiavo pakrautas. Krovinio pristatymo valstybės Uzbekijos geležinkelis atsisakė jį priimti iš Kazachijos geležinkelio, ne tik dėl spyruoklių komplekto laisvumo, bet ir dėl to, kad, kaip matyto iš Uzbekijos geležinkelių atstovo Bacholdino 2008 m. rugpjūčio 15 d. telegramos Nr. 1698 teksto, ginčo vagonas buvo su užvirinimo ir šviežio uždažymo pėdsakais ant vagono stogo krašto tvarslių varžtų, durų angos, ir papildomos ąselės. Taigi, darytina išvada, kad krovinys buvo pakrautas ir prarastas pakeliui į pristatymo vietą, labiausiai tikėtina Kazachstano teritorijoje dėl vagystės, pažeidus vagono vientisumą, bet nepaliečiant plombų. Todėl, remiantis CK 6.820, 6.826 straipsnių nuostatomis dėl vežėjo ir ekspeditoriaus atsakomybės, ieškinys tenkintinas.

15Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 149-154), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo reikalavimus atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

161. Tarp šalių susiklosčiusius santykius reguliuoja SMGS, kadangi krovinys pagal SMGS važtaraštį buvo vežamas per Lietuvos Respubliką, Baltarusijos Respubliką, Rusijos Federaciją, Kazachstano Respubliką į Uzbekijos Respubliką, apelianto atsakomybės klausimas turi būti nagrinėjamas taikant būtent šio tarptautinio teisės akto nuostatas. SMGS 23 str. 3 paragrafo 4 punktas įtvirtina nuostatą, kad geležinkelis atleidžiamas nuo atsakomybės už viso ar dalies priimto vežti krovinio praradimą dėl susijusių su pakrovimu ar iškrovimu priežasčių, jeigu pakrovė arba iškrovė siuntėjas arba gavėjas, o 23 str. 4 paragrafo 3 punktas nustato, kad geležinkeliai atleidžiami nuo atsakomybės už siuntėjo pakrauto į vagoną arba konteinerį krovinio masės ar vienetų skaičiaus trūkumą, jeigu vagonas ar konteineris, kuriame buvo vežamas krovinys, buvo atiduotas gavėjui užplombuotas pagal 9 straipsnio 8 paragrafą tvarkingomis siuntėjo ar pradinės stoties plombomis, arba be išorinių priėjimo prie krovinio požymių, kurie galėjo būti krovinio masės ir vienetų skaičiaus trūkumo priežastimi.

17Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę vežant krovinius pagal SMGS, todėl nepagrįstai nenagrinėjo apelianto nurodytų ir SMGS įtvirtintų vežėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių bei priėmė sprendimą remdamasis netinkamu juridiniu pagrindu.

182. Tais atvejais, kai vagoną krauna siuntėjas, kaip šiuo atveju, geležinkelis, suteikdamas vagono plombavimo paslaugas, netikrina, ar vagonas pakrautas tinkamai ir ar apskritai jis pakrautas. Tokia vežėjo pareiga niekur nėra reglamentuota. Esant tvarkingoms plomboms ir nenustačius jokių vagono pažeidimo požymių, kurie sudarytų sąlygas krovinio grobstymui, nėra pagrindo manyti, kad krovinys buvo prarastas vežimo metu. Būtent atsižvelgiant į tai, SMGS ir įtvirtina minėtas sąlygas, kurioms esant geležinkelis negali būti laikomas atsakingu už prarastą krovinį ar jo dalį. Tačiau šių apelianto (vežėjo) atsakomybę šalinančių aplinkybių apygardos teismas nenagrinėjo.

193. Ekspedijavimo sutartis pagal savo sampratą neapima atsakomybės už nuostolius, atsiradusius vežimo metu praradus krovinį. Ieškovas nuostolius patyrė ne dėl ekspedijavimo sutarties netinkamo vykdymo, kadangi šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus apeliantas įvykdė tinkamai. Apelianto atsakomybė ginčo atveju gali kilti tik iš vežimo sutarties, kurios sudarymą patvirtina SMGS važtaraštis, todėl ir vežėjo atsakomybė gali būti nustatyta tik vadovaujantis SMGS reglamentuota tvarka.

204. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad kiekvienas vidutiniškai rūpestingas ir apdairus asmuo, būdamas ieškovo vietoje tikėtųsi, kad vežėjas, savo plombomis užplombavęs krovinį ir užpildęs važtos dokumentus, tuo pačiu patvirtina ir pakrovimo faktą bei siuntos turinį.

215. 2000 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 174 patvirtintų Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklių 37 punkte reglamentuota, kad pakrauti dengtieji, izoterminiai, grūdvežiai, cisterniniai vagonai ir konteineriai užplombuojami siuntėjo švininėmis arba rakinamosiomis plombomis, jeigu krovinį krovė siuntėjas. Taigi, laikytina, kad vagonas Nr. 23686678 buvo užplombuotas siuntėjo plombomis, o ieškovo prie ieškinio pateiktas 2008 m. liepos 21 d. prašymas nereiškia, kad apeliantas, suteikdamas ieškovui plombavimo paslaugą, tikrino, ar vagonas tinkamai pakrautas. Užrašas „Išieškoti mokesčius“, kuris buvo užrašytas ant ieškovo prašymo, reiškia tik tai, kad apeliantas skyrė jam plombas. Jei krovinio siuntėjas pateikia prašymą, geležinkelio atstovas gali dalyvauti vykdant pakrovą. Tai laikoma papildoma paslauga, už kurios suteikimą yra nustatytas papildomas mokestis. Tokiu atveju SMGS važtaraščio 22 skiltyje būtų pažymėta, kad krovinys pakrautas, geležinkelio.

226. Apelianto pareiga atlyginti nuostolius, susijusius su prarasto krovinio vežimu, yra išvestinė ir privaloma apeliantui tik tuo atveju, jei jis laikomas atsakingu už krovinio praradimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos SMGS nuostatos, įtvirtinančios geležinkelio atleidimą nuo atsakomybės, apeliantas neturėtų būti laikomas atsakingu už krovinio praradimą.

237. Teismas sprendimu tenkino ieškinį dėl žalos, praradus krovinį, atlyginimo, nors sprendime visiškai nepasisakė dėl žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinė atsakomybė gali atsirasti esant tam tikriems juridiniams faktams, jų visetui. Žala yra būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas, ji nėra preziumuojama, todėl žalą ir jos dydi privalo įrodyti ieškovas.

24Tretysis asmuo prisidėjo prie apelianto skundo (b. l. 172-173).

25Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 165-169) ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

261. Tiek vadovaujantis SMGS, tiek ir CK nuostatomis, už krovinio praradimą atsakingu tampa vežėjas nuo krovinio perdavimo jam momento (SMGS 23 straipsnio 1 paragrafas, CK 6.820 str. 1 dalis). SMGS nuostatose įtvirtinta solidari geležinkelių atsakomybė, esant tarptautiniam vežimui, todėl, jei teismas sprendime būtų pasirėmęs SMGS nuostatomis, sprendimas savo esme nebūtų pasikeitęs.

272. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes, kurioms esant, apelianto nurodytos SMGS nuostatos dėl geležinkelio atsakomybės šalinimo negalėtų būti pritaikytos. Byloje nustatyta, kad krovinys buvo prarastas ne dėl su pakrovimu ar iškrovimu susijusių priežasčių. Vagonas su ieškovo kroviniu nebuvo atiduotas gavėjui Kom Ran Private Interprise Chp. Uzbekijos geležinkelio stotyje „Čukursai“. Šio vagono Uzbekijos geležinkeliai net nepriėmė į savo valstybę būtent dėl išorinių priėjimo prie krovinio požymių ant vagono, todėl jis liko Kazachstano Respublikoje.

283. Apeliantas nuolat akcentuodamas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Kazachstano geležinkelių Sary-Agač stotyje įformintame komerciniame akte nurodytas aplinkybes (t.y., kad, patikrinus ginčo vagoną, visos plombos buvo tvarkingos, vagonas buvo rastas tuščias, o priėjimo prie krovinio nėra), sąmoningai ignoruoja byloje esančius priešingo turinio Rusijos geležinkelių ir Uzbekijos geležinkelių dokumentus ir juose nurodytas aplinkybes, kuriomis teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas sprendimą.

294. Apelianto teiginiai, kaip turėjo būti ar galėjo būti užplombuotas vagonas neturi esminės reikšmės, nes byloje esantys dokumentai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog „kiekvienas vidutiniškai rūpestingas ir apdairus žmogus būdamas ieškovo vietoje tikėtųsi, kad vežėjas, savo plombomis užplombavęs krovinį ir užpildęs važtos dokumentus, tuo pačiu patvirtina ir pakrovimo faktą bei siuntos turinį. Informuoti ieškovą apie krovinio vežimo Lietuvos ir kitų valstybių geležinkeliai sąlygas, kainas ir pan. apeliantas įsipareigojo sudarydamas su ieškovu 2007 m. gruodžio 21 d. krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. DKEC-2008-149.

305. Apelianto teiginiai, kad, vadovaujantis SMGS 23 straipsnio 6 paragrafu, siuntėjo įrašyti į važtaraštį duomenys apie krovinio masę ir vienetų skaičių tik tuo atveju gali liudyti prieš geležinkelį, jeigu krovinio masę ar vienetų skaičių patikrinęs geležinkelis įrašo šiuos duomenis į atitinkamą SMGS važtaraščio skiltį, galėtų būti svarbūs, jeigu ginčijamu teismo sprendimu nebūtų nustatyta kitų svarbių aplinkybių. Pavyzdžiui, aplinkybės, kad vagoną pasvėrė Rusijos Federacinės Respublikos geležinkeliai ir surašė atitinkamą pažymą, iš kurios matome, jog vagonas buvo pakrautas. Be to, pagrįsta teismo išvada, jog apeliantas faktiškai užplombavęs ir suforminęs važtos dokumentus, tuo pačiu patvirtino ir pakrovimo faktą bei turinį.

316. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl civilinės atsakomybės pagrindų, kadangi SMGS 25 straipsnio 1 paragrafe yra numatyta, kad, jeigu pagal šio susitarimo nuostatas geležinkelis turi atlyginti siuntėjui arba gavėjui žalą už viso arba dalies krovinio praradimą, tai tokio atlygio dydis paskaičiuojamas pagal kainą, nurodytą užsienio tiekėjo sąskaitoje, arba nustatyta tvarka patvirtintame šalies, kurioje pateikta pretenzija, šios sąskaitos išraše.

32Apeliacinis skundas netenkintinas.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

34Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. gruodžio 21 d. sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. DKEC-2008-149, pagal kurią susitarė dėl krovinių vežimo ir ekspedijavimo Lietuvos ir kitų valstybių geležinkeliais. Ieškovas 2008 m. liepos 24 d. perdavė atsakovui krovinį – 899 naujas pneumatines padangas, svėrusias 228765 kg, pervežimui iš Panevėžio geležinkelio stoties į Uzbekijos geležinkelio stotį ,,Čukursai“ gavėjui. Už krovinio pervežimą sumokėjo 9072 Lt. 2008 m. rugpjūčio 6 d., kroviniui atvykus į Kazachstano Respublikos Sary-Agač stotį nustatyta, kad krovinio, pakrauto vagone Nr. 23686678, nėra. Krovinys gavėjui neperduotas. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas atlygintų jam padarytus nuostolius 77 858 JAV dolerių už prarastą krovinį ir 10 065 litų važtos ir kitas atsakovui sumokėtas sumas.

35Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, patenkinusiu ieškovo reikalavimus, nesutinka dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo.

36Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vežėjo atsakomybę vežant krovinius geležinkeliu.

37Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka. Civilinio kodekso 6.807 straipsnyje nustatyta, kad kroviniai vežami pagal vežimo sutartis, o vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai.

38Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad krovinių vežimo sąlygas ir tvarką, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), krovinio siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos tarptautinės sutartys, susisiekimo ministro patvirtintos Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai. Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis.

39Šalys tarpusavio santykius, vežant krovinius Lietuvos geležinkeliais bei ekspedijuojant krovinius užsienio valstybių geležinkeliais, ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką nustatė 2007 m. gruodžio 2 dienos Krovinių ekspedijavimo sutartimi Nr. DKEC 2008-149. Šios sutarties 5.1 punktu nustatė, kad vykdydamos įsipareigojimus šalys vadovausis šia sutartimi, o joje neaptartus klausimus – civiliniu kodeksu, Geležinkelių transporto kodeksu, Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėmis, Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimu SMGS (toliau SMGS) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais krovinių vežimą. Naujų 899 pneumatinių padangų, kurių svoris 22876,5 kg, krovinys buvo vežamas pagal SMGS – mažosios skubos važtaraštį vagone Nr. 2368878.

40Lietuvos Respublika nuo 1992 m. birželio 5 d. yra Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) dalyvė. Šio susitarimo 7 straipsnio 1 paragrafas nustato, kad SMGS važtaraščiu įforminama vežimo sutartis. Taigi, šalys savo teises ir pareigas nustatė SMGS važtaraščiu, kuris yra šio krovinio vežimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą, turėjo vadovautis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) nustatytomis taisyklėmis.

41Apeliantas, nesutikdamas su sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vežėjo atsakomybę šalinančias aplinkybes, įtvirtintas SMGS penktajame skyriuje, kurio 23 straipsnio 3 paragrafo 4 punktas nustato, jog geležinkelis atleidžiamas nuo atsakomybės už viso ar dalies priimti vežti krovinio praradimą dėl priežasčių, susijusių su pakrovimu ar iškrovimu, jeigu krovinį pakrovė ar iškrovė siuntėjas arba gavėjas. Pagal važtaraštyje padarytą įrašą krovinį pakrovė ieškovas. Vagonas, kuriame ieškovas pakrovė padangas, buvo užplombuotas. Šis vagonas su kroviniu nepažeistomis plombomis buvo atiduotas gavėjui be išorinių priėjimo prie krovinio požymių.

42Teisėjų kolegija su tokiu bylos aplinkybių ir SMGS nuostolių vertinimu nesutinka. Pagal SMGS 22 straipsnio 1 paragrafą geležinkelis, kuris priėmė vežti krovinį pagal SMGS važtaraštį, atsako už vežimo sutarties vykdymą nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo išdavimo galinėje stotyje. Šio straipsnio 2 paragrafas nustato, kad visi kiti geležinkeliai, priimdami vežti krovinį kartu su važtaraščiu, prisijungia prie vežimo sutarties ir prisiima su vežimu susijusius įsipareigojimus. Taigi atsakovas yra atsakingas už krovinio išsaugojimą kartu su kitų SMGS susitarimo valstybių geležinkeliais.

43Teisėjų kolegija mano, kad krovinys buvo prarastas ne dėl priežasčių, susijusių su pakrovimu ar iškrovimu. Byloje nustatyta, kad vagonas buvo pakrautas, tai tvirtina ieškovas, be to byloje yra duomenys, kad Rusijos Federacijos Pavolgio geležinkelių Oziuku stotyje perduodant vagoną Kazachstano geležinkeliams jis buvo pasvertas, krovinys jame buvo, svėrė 23 tonas. Todėl daryti išvadą, kad krovinys prarastas dėl pakrovimo ar iškrovimo priežasčių, nėra pagrindo. Atsakovas nuo atsakomybės negali būti atleistas SMGS 23 str. 3 paragrafo 4 punkto pagrindu.

44Byloje nustatyta, kad krovinio praradimo priežastis yra išorinis priėjimas prie krovinio. Tai įrodo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Rusijos teritoriją vagonas pravažiavo nepažeistas su jame esančiu kroviniu, Uzbekijos geležinkelis atsisakė jį priimti iš Kazachijos geležinkelio, nes vagonas buvo su užvirinimo ir šviežio uždarymo pėdsakais ant vagono stogo krašto, tvarslių varžtų, durų angos, papildomos viršutinės ąselės. Todėl šio geležinkelio surašytas komercinis aktas neatitinka bylos aplinkybių ir negali būti įrodymu, atleidžiančiu atsakovą nuo atsakomybės už krovinio praradimą.

45Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimus, tačiau spręsdamas tarp šalių iškilusią ginčą taikė Civilinio kodekso normas, kai turėjo būti taikomas sutartyje numatyta specialus tarptautinis susitarimas SMGS – reguliuojantis šalių teises ir pareigas. Šis materialinės teisės normų pažeidimas neduoda pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo (CPK 328 str.).

46Išdėstyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nebepasisako.

47Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal bylos duomenis, ieškovas advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 3000 litų (b. l. 170). Kadangi atstovavimas byloje reikalavo specialių žinių, pasirengimas bylai reikalavo ne tik nacionalinės teisės, bet ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo nuostatų analizės, prašoma priteisti 3000 litų suma atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta. Todėl ieškovui priteisiamos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

48Iš bylos duomenų (b. l. 178) matyti, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme sudaro 8, 40 litų.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti ieškovui A. B. firmai „Proteka“ (į. k. 168651545) (a. s. Nr. ( - ), AB SEB bankas) iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) 3000 litų (tris tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

52Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) 8,4 litų (aštuonis litus keturiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti... 4. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2007 m. gruodžio 21 d. sudarė krovinių... 5. Savo reikalavimus ieškovas grinė Tarptautinio krovinių vežimo... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ginčo vagoną pakrovė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 8. Tarp šalių sudaryta sutartis turi tiek vežimo, tiek... 9. Pagal CK 6.820 straipsnio 1 dalį... 10. Ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą... 11. Šalių sutartimi atsakovas... 12. Atsakovas turėjo pervežti krovinius per Lietuvos teritoriją nuo Panevėžio... 13. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr 14. Kad vagonas buvo pakrautas, o ieškovas buvo nurodęs teisingą svorį, matyti... 15. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 149-154), kuriuo prašo... 16. 1. Tarp šalių susiklosčiusius santykius reguliuoja SMGS, kadangi krovinys... 17. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas,... 18. 2. Tais atvejais, kai vagoną krauna siuntėjas, kaip šiuo atveju,... 19. 3. Ekspedijavimo sutartis pagal savo sampratą neapima atsakomybės už... 20. 4. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad kiekvienas vidutiniškai... 21. 5. 2000 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu... 22. 6. Apelianto pareiga atlyginti nuostolius, susijusius su prarasto krovinio... 23. 7. Teismas sprendimu tenkino ieškinį dėl žalos, praradus krovinį,... 24. Tretysis asmuo prisidėjo prie apelianto skundo (b. l. 172-173).... 25. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 165-169)... 26. 1. Tiek vadovaujantis SMGS, tiek ir CK nuostatomis, už krovinio praradimą... 27. 2. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes, kurioms esant, apelianto nurodytos... 28. 3. Apeliantas nuolat akcentuodamas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Kazachstano... 29. 4. Apelianto teiginiai, kaip turėjo būti ar galėjo būti užplombuotas... 30. 5. Apelianto teiginiai, kad, vadovaujantis SMGS 23 straipsnio 6 paragrafu,... 31. 6. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl civilinės atsakomybės pagrindų,... 32. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis... 34. Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. gruodžio 21 d. sudarė krovinių... 35. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, patenkinusiu ieškovo... 36. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas,... 37. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka. Civilinio kodekso... 38. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 35 straipsnio 1 dalyje... 39. Šalys tarpusavio santykius, vežant krovinius Lietuvos geležinkeliais bei... 40. Lietuvos Respublika nuo 1992 m. birželio 5 d. yra Tarptautinio krovinių... 41. Apeliantas, nesutikdamas su sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos... 42. Teisėjų kolegija su tokiu bylos aplinkybių ir SMGS nuostolių vertinimu... 43. Teisėjų kolegija mano, kad krovinys buvo prarastas ne dėl priežasčių,... 44. Byloje nustatyta, kad krovinio praradimo priežastis yra išorinis priėjimas... 45. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė... 46. Išdėstyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą palikti nepakeistą... 47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 48. Iš bylos duomenų (b. l. 178) matyti, kad išlaidos, susijusios su procesinių... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 50. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 51. Priteisti ieškovui A. B. firmai „Proteka“ (į. k.... 52. Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos...