Byla eT-62-858/2016
Dėl patikrinimo akto panaikinimo perduoti nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui

1Laikinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas einantis Irmantas Jarukaitis, susipažinęs su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-477-342/20116 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo perduoti nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui,

Nustatė

2Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, prašydamas išspręsti administracinės bylos Nr. eI-477-342/2016 teismingumo klausimą.

3Nutartyje nurodoma, kad Nacionalinė teismų administracija 2016 m. kovo 5 d. raštu Nr. 412-637(2.13K) informavo teismą, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras reorganizuotas prijungimo būdu.

4Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šioje byloje atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pakeistas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nes Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1060 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nuo 2016 m. balandžio 1 d. reorganizuotas, jungimo būdu prijungtas prie Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris po reorganizacijos tapo Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, turinčiu savarankiško juridinio asmens statusą (kodas 291349070). Klaipėdos visuomenės sveikatos centras po reorganizacijos neteko savarankiško juridinio asmens statuso, o Nacionalinis visuomeninės sveikatos centras tapo centriniu administravimo subjektu su teisių perėmimu.

5Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas nuostatas, Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog po Klaipėdos visuomenės sveikatos centro reorganizavimo, jo funkcijos, aktualios šioje administracinėje byloje turi būti įgyvendinamos centrinio administravimo subjekto – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Dėl šių aplinkybių ši administracinė byla turėtų būti teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

6ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.

7Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 55 straipsnio 1 dalimi, numatančioje, jog tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, byloje atsakovu įtrauktą Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą pakeitė teisių perėmėju – Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058 patvirtintų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 1 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Centras) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Centras veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8ABTĮ 35 straipsnyje numatyta, jog skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

9Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendė, kad atsakovu byloje įtraukus centrinį administravimo subjektą, byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

10Tačiau nagrinėjamoje byloje turi būti įvertintas ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris nustato, kad teismas perduodą bylą nagrinėti kitam teismui, pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą.

11Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad išimtinė Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija siejama ne su atitinkamo viešojo administravimo subjekto, kaip juridinio asmens, buveine, o veiklos teritorija. 2008 m. birželio 30 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas pažymėjo, kad sisteminis, loginis, teleologinis ABTĮ nuostatų, tame tarpe ir 19 straipsnio 1 dalies bei 35 straipsnio, aiškinimas suponuoja, kad kai vykdydamas tam tikroje teritorijoje jam pavestas vykdyti viešojo administravimo funkcijas ginčijamą sprendimą priėmė atitinkamos įstaigos teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūnas, ginčas yra teismingas tam teismui, kurio jurisdikcijoje yra tas teritorinis padalinys. Priešingu atveju būtų akivaizdžiai iškreiptas bylų paskirstymas tarp apygardos administracinių teismų, apsunkinta suinteresuotų asmenų teisė į teisminę gynybą, nes kiekvieną kartą, kai būtų skundžiamas atitinkamos įstaigos, kurios kaip juridinio asmens buveinė būtų Vilniuje, teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūno sprendimas, byla būtų teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos struktūrą, matyti, kad po reorganizacijos, vietoje teritorinių skyrių atsirado savarankiško juridinio asmens statuso neturintys departamentai, tarp jų – ir Klaipėdos departamentas.

12Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, jog atsakovu byloje įtrauktas centrinio administravimo subjektas, bet ir į tai, kur buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kur kilo ginčas. Įvertinus kilusio ginčo pobūdį, jo kilimo vietą (byloje skundžiami patikrinimo aktas ir akustinio triukšmo matavimo protokolas, kuriuose buvo užfiksuoti akustinio triukšmo matavimo, atlikto ( - ), duomenys; skundžiamus aktus surašė Klaipėdos skyriaus darbuotojai ir kt.) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko vertinimu, byla būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta būtent Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

13Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 2 dalį, bylos perdavimo iš vieno teismo kitam klausimą išsprendžia <...> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.

14Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir siekiant operatyvesnio bei ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo, tikslinga šią bylą nagrinėti pagal ginčijamų sprendimų priėmimo vietą, todėl minėta administracinė byla grąžintina nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

16administracinę bylą Nr. eI-477-342/2016 grąžinti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

17Nutartis neskundžiama. Laikinai einantis teismo pirmininko pareigas

18Irmantas Jarukaitis

Proceso dalyviai