Byla N-575-44-13
Dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo I. E. administracinėje byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. E. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo I. E. administracinėje byloje.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

72012 m. lapkričio 20 d. ( - ) pilietis I. E. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) Šalčininkų miesto autobusų stotyje buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – Vilniaus rinktinė) pareigūnų (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 1-2, 3-4, 5-6, 17).

82012 m. lapkričio 21 d. nutartimi (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 8-10) Vilniaus rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis įtariamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu bei į kitas aplinkybes, skyrė pareiškėjui kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui (nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d.).

92012 m. gruodžio 20 d., vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu, pareiškėjas buvo paleistas į laisvę (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 11, 12-13, 17).

10Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 26) tenkino Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimą (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 24-25) ir sulaikė užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras) iki 2013 m. vasario 20 d. (trims mėnesiams), kol bus nustatyta asmens tapatybė bei įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

112013 m. sausio 3 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Užsieniečių reikalų skyrių su prašymu pradėti neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio pareiškėjo atsiėmimo procedūrą, kaip tai numato 2010 m. lapkričio 22 d. sudarytas Europos Sąjungos ir ( - ) susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 28).

122013 m. sausio 9 d. Užsieniečių registracijos centre, iš Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus, buvo gautas atsakymas į readmisijos paraišką, kuriame patvirtintas pareiškėjo buvimas ( - ) piliečiu ir nurodyta, kad pareiškėjas gali būti grąžinamas į ( - ) (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 33-34).

13Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 34A-40) pareiškėjas pripažintas kaltu LR BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, jam skirta 31 paros arešto bausmė, į kurios laiką įskaitytas nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

142013 m. sausio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo ir Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 42-43).

152013 m. vasario 12 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas pakartotinai svarstyti dėl jo sulaikymo (b. l. 1-3). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis nėra apskundęs Migracijos departamento 2013 m. sausio 31 d. sprendimo, nes, kaip pats yra nurodęs, prieglobsčio prašymą jis yra padavęs ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Italijoje bei pažymėjo, kad pageidauja, jog būtent Italija nagrinėtų jo pateiktą prieglobsčio prašymą. Taip pat pažymėjo, jog Italijai neprisiėmus atsakomybės dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, jo prieglobsčio prašymas turės būti išnagrinėtas Lietuvos Respublikoje, todėl darė išvadą, kad galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo jam Lietuvos Respublikoje dar nėra priimtas, jis nėra praradęs prieglobsčio prašytojo teisinio statuso ir turi teisę naudotis jam suteiktu laikinu teritoriniu prieglobsčiu. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies išaiškinimu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio nuostatos, kurių pagrindu užsienietis yra sulaikytas, negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai. Pažymėjo, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas eksplicitiškai numato, kad jis nėra taikomas, kai užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir, remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, atitinkančia 2003 m. vasario 18 d. Europos Tarybos reglamento, iš Direktyvos 2008/115/EB 2 straipsnio 1 dalies, bei šios direktyvos preambulės 9 punkto, Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, analogiškos 2005 m. gruodžio 1 d. Europos Tarybos direktyvos, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse Nr. 2005/85/EB (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) 2 straipsnio d punktui, matyti, kad užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį ir minėtu laikotarpiu yra laikomas teisėtai esančiu valstybėje narėje. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2013 m. sausio 31 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo nenagrinėjimo iš esmės, laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimo ir Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą nustatymo, kas reiškia, jog galutinis sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ar nesuteikimo pareiškėjui dar nėra priimtas, jam yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir jis juo naudosis visą laiką, kol nebus nustatyta už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė. Akcentavo, kad pareiškėjas yra nurodęs, kad yra pateikęs prieglobsčio prašymą ir Italijoje bei sutinka būti išsiųstas, jei ši prisiims atsakomybę už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tolimesnis pareiškėjo sulaikymas dėl jo išsiuntimo iš šalies yra nepateisinamas bei į tai, kad iki šiol nėra apibrėžta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos data, taigi, užsieniečio sulaikymo trukmė gali tęstis dar neapibrėžtą laiką, tokia teisinė padėtis, kai nėra vykdomas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos negali tęstis neribotą laiką ir kelti neigiamas pasekmes, varžant laisvę pačiam užsieniečiui. Teigė, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos pareiškėjui netaikytinos, nes yra abejotina, kad jis veiktų prieš savo interesus, naudodamasis suklastotais dokumentais ir taip vilkindamas jo grąžinimą į Italiją, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tapatybė yra nustatyta, tiek Migracijos departamentui, tiek Užsieniečių registracijos centrui yra žinomi pareiškėjo duomenys bei tai, kad pareiškėjas nurodė, jog turi tikrą pasą, kuris liko Italijoje ir kurio kopija, siekiant pagreitinti užsieniečio grąžinimo atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą šaliai procedūrą, greitu metu bus atsiųsta.

16Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu (b. l. 21-22), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, užsieniečio prašymo netenkino ir paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, užsienietis buvo sulaikytas atsižvelgiant į tai, kad jis negalėjo įrodyti savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog Migracijos departamentui priėmus 2013 m. sausio 31 d. sprendimą, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas ir šiuo Migracijos departamento sprendimu faktiškai yra įteisintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje. Darė išvadą, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę. Taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo asmens byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Italija, kurioje jis anksčiau buvo kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo, yra paskelbusi atsisakymą leisti jam įvažiuoti į Šengeno teritoriją iki 2015 m. balandžio 18 d., todėl galima pagrįstai manyti, kad užsienietis tik formaliai siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir prieglobsčio procedūros metu suteikta galimybe būti apgyvendintam Užsieniečių registracijos centre pasinaudotų tam, kad neteisėtai išvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, kad užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas būtinas siekiant užtikrinti Migracijos departamento sprendimo įvykdymą ir paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą galioti.

172013 m. vasario 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl pareiškėjo perdavimo Italijos Respublikai, su kuriuo 2013 m. kovo 4 d. užsienietis buvo supažindintas pasirašytinai (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 47, 52).

182013 m. kovo 7 d. užsieniečiui išduotas kelionės dokumentas (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 53)

192013 m. kovo 19 d. pareiškėjas, savanoriškai sutikdamas su Migracijos departamento 2013 m. vasario 28 d. sprendimu (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 51), buvo perduotas Italijos Respublikai (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 48, 50, 54-56).

20II.

21Pareiškėjas I. E. apeliaciniais skundais (b. l. 25-28, 36-37) prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą.

22Remiasi Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, 2 straipsnio 12 dalimi ir nurodo, kad pareiškėjas yra laikomas prieglobsčio prašytoju ir naudojasi laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.

23Vadovaujasi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nurodo, kad Migracijos departamentas 2013 m. sausio 31 d. sprendimą priėmė remdamasis Įstatymo 73 straipsnio 2 dalimi, todėl šiuo atveju, pagal Įstatymo 79 straipsnio nuostatas, pareiškėjui laikinas teritorinis prieglobstis suteiktas iki jo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pažymi, jog tuo atveju, jei atsakinga už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą šalis nebus nustatyta, Migracijos departamentas turės vadovautis Įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priimti galutinį sprendimą, kuriam esant neigiamam, teismas galėtų vadovautis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu sulaikyti užsienietį. Pažymi, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas pažeidžia Įstatymo 73 straipsnio nuostatas.

24Remiasi Įstatymo 112 straipsnio nuostatomis ir pabrėžia, kad nei užsieniečiui pateikus prašymą pakartotinai svarstyti dėl jo sulaikymo, nei Švenčionių rajono apylinkės teismui netenkinus minėto prašymo, nebuvo ir nėra nei vienos iš Įstatymo 112 straipsnyje nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje ribojimą.

25Pabrėžia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog užsienietis tik formaliai siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir prieglobsčio procedūros metu suteikta galimybe būti apgyvendintam Užsieniečių registracijos centre pasinaudotų tam, kad neteisėtai išvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, nes nepaisė to, kad nebuvo pateikta jokių svarių argumentų, kad pareiškėjas būtų ruošęsis išvykti iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo savo prieglobsčio byloje. Nurodo, kad per visą buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie pagrįstų tokią Švenčionių rajono apylinkės teismo išvadą bei pažymėjo, kad abejotina, jog pareiškėjas, norėdamas kuo greičiau gyventi su savo šeima, sąmoningai atliktų veiksmus, galinčius turėti neigiamos įtakos jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui Italijoje. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad Įstatymo 113 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai.

26Atkreipia dėmesį, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nenurodė jokių aplinkybių, jog pareiškėjas savo veiksmais trukdė Migracijos departamentui priimti sprendimą. Maža to, pareiškėjas ne kartą pabrėžė, jog dėl jo sveikatos būklės, jo sulaikymo faktai turi būti kuo greičiau peržiūrėti, nes sulaikymo metu jam nėra teikiama reikalinga medicininė pagalba.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras su apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nesutinka ir prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti galioti.

28Pažymi, jog šiuo metu, perdavus užsienietį Italijos Respublikai, kuri prisiėmė atsakomybę dėl jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, pareiškėjas nėra sulaikytas Užsieniečių registracijos centre.

29Teigia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo nurodęs, kad remiantis byloje esančiais dokumentais yra pagrindas manyti, kad užsienietis tik formaliai siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o prieglobsčio procedūros metu suteikta galimybe būti apgyvendintam Užsieniečių registracijos centre pasinaudotų tam, kad neteisėtai išvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir remiasi pirmosios instancijos teismo nurodytais sprendimo priėmimo motyvais.

30Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo priėmimo procedūros stadijoje; kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo sritis yra platesnė nei vien tik neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimas – ji taikoma tiek kalbant apie užsieniečių (taip pat ir prieglobsčio prašytojų) grąžinimą, tiek apie jų išsiuntimą, tiek ir apie įpareigojimą išvykti; kad jei byloje turima duomenų, jog užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir netaikant jo sulaikymo, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo įvykdymas galėtų tapti neįmanomas, užsieniečio sulaikymas yra būtinas tam, kad sprendimas dėl jo išsiuntimo, jei jis bus nepanaikintas ir nepakeistas teisminio proceso metu, būtų įvykdytas. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali neatsisakyti savo tikslų ir neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Pažymi, kad pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre buvo reikalingas Migracijos departamento 2013 m. vasario 28 d. sprendimo įvykdymui užtikrinti.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32III.

33Lietuvos Respublikos teisėje su užsieniečių teisine padėtimi bei prieglobsčio suteikimu jiems susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šioje byloje aktualus šio Įstatymo 113 straipsnio, numatančio užsieniečių sulaikymo pagrindus, taikymas yra išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kituose teismo sprendimuose.

34Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Direktyvos 2003/9/EB ir Direktyvos 2005/85/EB nuostatoms, todėl gali būti taikoma ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo

35( - ) ( - ) ( - ) didelė tikimybė, kad nebūdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, I. E. bandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo arba neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priėmimui bei pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus yra akivaizdi. Atsižvelgiant į tai, Švenčionių rajono apylinkės teismas pagrįstai nepanaikino pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

36Lietuvos Respublikoje klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo užsieniečiui ir jo neišsiuntimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra sprendžiamas vienos administracinės procedūros metu (tai atitinka Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 6 dalies nuostatą, leidžiančią valstybėms narėms vienu administraciniu aktu ar teismo sprendimu ar aktu priimti sprendimą užbaigti teisėtą užsieniečio buvimą kartu su sprendimu grąžinti ir (arba) sprendimu dėl išsiuntimo ir (arba) sprendimu uždrausti atvykti). Šį klausimą sprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra laikomas prieglobsčio prašytoju, kai jis yra įstatymoMigracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nėra galutinis (jis gali būti skundžiamas teismui), laikytina, kad visos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu (tiek Migracijos departamentui priimant sprendimą, tiek ir tada, kai šis sprendimas yra apskųstas teismui) yra siekiama priimti sprendimą tiek dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo ar nesuteikimo, tiek ir dėl užsieniečio išsiuntimo ar neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos Iš to seka, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje šios procedūros stadijoje, jei yra tam reikalingos prielaidos, kurių buvimas nagrinėjamu atveju yra nustatytas – pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, kuris teikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir dėl kurio pateikto prieglobsčio prašymo galutinis sprendimas nėra priimtas.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjo I. E. apeliacinį skundą atmesti.

40Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. E.... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. 2012 m. lapkričio 20 d. ( - ) pilietis I. E. (toliau – ir pareiškėjas,... 8. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi (asmens byla Nr. ( - ), b. l. 8-10) Vilniaus... 9. 2012 m. gruodžio 20 d., vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros... 10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu (asmens... 11. 2013 m. sausio 3 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į... 12. 2013 m. sausio 9 d. Užsieniečių registracijos centre, iš Migracijos... 13. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. baudžiamuoju... 14. 2013 m. sausio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl... 15. 2013 m. vasario 12 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas... 16. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu (b. l.... 17. 2013 m. vasario 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl... 18. 2013 m. kovo 7 d. užsieniečiui išduotas kelionės dokumentas (asmens byla... 19. 2013 m. kovo 19 d. pareiškėjas, savanoriškai sutikdamas su Migracijos... 20. II.... 21. Pareiškėjas I. E. apeliaciniais skundais (b. l. 25-28, 36-37) prašo... 22. Remiasi Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, 2 straipsnio 12 dalimi ir nurodo, kad... 23. Vadovaujasi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, faktinėmis bylos aplinkybėmis... 24. Remiasi Įstatymo 112 straipsnio nuostatomis ir pabrėžia, kad nei... 25. Pabrėžia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nurodė,... 26. Atkreipia dėmesį, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, remdamasis... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras su... 28. Pažymi, jog šiuo metu, perdavus užsienietį Italijos Respublikai, kuri... 29. Teigia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino... 30. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje... 31. Teisėjų kolegija... 32. III.... 33. Lietuvos Respublikos teisėje su užsieniečių teisine padėtimi bei... 34. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Direktyvos 2003/9/EB ir... 35. ( - ) ( - ) ( - ) didelė tikimybė, kad nebūdamas sulaikytas Užsieniečių... 36. Lietuvos Respublikoje klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Pareiškėjo I. E. apeliacinį skundą atmesti.... 40. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti... 41. Nutartis neskundžiama....