Byla 2A-78-324/2013

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo, dovanojimo sutarties ir turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-512-713/2012 pagal G. P. ieškinį atsakovams J. Ž., K. P., S. K. P., R. P., M. L., V. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo, dovanojimo sutarties ir turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaro V. L. buvusiai atsakovei velionei J. P., mirusiai 2010 m. sausio 18 d., išduotą 2006 m. kovo 21 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. VL-1589, 2006 m. spalio 6 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. VL-7922, turto priėmimo–perdavimo aktą, sudarytą tarp J. P. ir atsakovės J. Ž., dėl ½ dalies nuo 119/735 dalių 0,0735 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ) Kauno m. k. v.), ½ dalies buto (unikalus Nr. ( - )), žymėjimas plane 1A1m, esančių ( - ), ½ dalies nuo 1/5 dalies pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr. ( - )), žymėjimas plane 510b (buvęs 511b), ½ dalies nuo 1/5 dalies pastato – daržinės (unikalus Nr. ( - )), žymėjimas plane 7I1m, esančių ( - ), 2006 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4445, 2009 m. rugsėjo 1 d. priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 4446, sudarytą tarp J. P. ir atsakovės V. Š., dėl ½ dalies 0,0616 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k. v.) pardavimo atsakovei V. Š., 2006 m. spalio 6 d. sutartį, notarinio registro Nr. VL-7921, priėmimo–perdavimo aktą, sudarytą tarp J. P. ir atsakovo K. P. dėl 5,4600 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), perleidimo atsakovui K. P.

5Nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. mirė ieškovo tėvas K. P. Ieškovas laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes serga sunkia psichine liga ir negali savimi pasirūpinti. Dėl šios priežasties Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovui atnaujino terminą palikimui priimti. 2006 m. kovo 21 d. neteisėtai ieškovo motinai J. P. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į K. P. turtą. Kauno miesto 21-ojo notarų biuro 2011 m. sausio 5 d. pranešimas Nr. 1/2011 liudija, kad K. P. palikimą priėmė jo sutuoktinė J. P. ir ieškovas. Nepanaikinus J. P. 2006 m. kovo 21 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, ieškovas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į jam priklausančią K. P. palikimo dalį, todėl J. P. išduotas liudijimas naikintinas. J. P. viena be ieškovo negalėjo disponuoti paveldėtu turtu, tačiau ji pardavė jai ir jos velioniui sutuoktiniui K. P. priklausantį 0,0616 ha žemės sklypą, esantį ( - ), gavo už jį 115 000 Lt. Kadangi nebuvo kitų įpėdinių, priėmusių palikimą, J. P. įgyta pinigų suma turėjo būti dalijama dviem asmenims į 5/8 dalis ir 3/8 dalis. Ieškovui priklauso 43 125 Lt už parduotą žemės sklypą, kurių jis negavo. Ieškovui nežinant, J. P. padovanojo atsakovei J. Ž. ½ dalį buto su priklausiniais ir dalimi žemės sklypo, esančių ( - ). Manė, kad šio turto vertė yra 150 000 Lt, todėl jam priklauso 56 250 Lt, kurių jis taip pat negavo. Taip pat be ieškovo sutikimo J. P. atsakovui K. P. neteisėtai perleido 5,4600 ha žemės sklypą. Kadangi ieškovui nežinant buvo perleista ir jam priklausanti nekilnojamojo turto dalis, todėl sandoriai turi būti pripažinti iš dalies negaliojančiais ir panaikinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad J. P., priimdama palikimą pagal įstatymą, nurodė visus įpėdinius, šie dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą nesikreipė, todėl, suėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui (CK 5.67 str. 1 d.), paveldėjimo teisės liudijimas į visą K. P. turtą buvo išduotas jį pergyvenusiai sutuoktinei J. P., sprendė, kad nėra paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pažeidimų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas. Konstatavo, kad byloje nenustatyta jokių 2006 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pažeidimų. Pažymėjo, kad atsakovai patvirtino, jog J. P. gavo pinigus pagal 2006 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir juos padalino visiems vaikams, o atlikta rašysenos ekspertizė patvirtina, kad ginčo dokumentus pasirašė J. P. Sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovei V. Š. 2006 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie būsimus įgyto turto naudojimo, valdymo teisių ginčus, ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus J. P. Laikė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginio, jog 2006 m. spalio 6 d. dovanojimo sutartimi atsakovei J. Ž. padovanotas turtas turėjo kainuoti 150 000 Lt. Konstatavo, kad dovanojimo sutartys sudarytos notarine forma, notaras, sudarydamas sutartis, nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima jų sudaryti, dovanotoja nebuvo teismo pripažinta neveiksnia. Nurodė, kad pagal CK 6.472 straipsnio 4 dalies nuostatas reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį gali tik pats dovanotojas ar jo įpėdiniai per 1 metų ieškinio senaties terminą. Sprendė, kad negali būti patenkinti ieškovo reikalavimai dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, nes sutarčių ginčijimo terminai baigėsi 2007 m. spalio 6 d., o ieškovas ir atsakovas S. K. P. tik 2010 m. sausio 27 d. tapo J. P. įpėdiniais, kadangi pareiškė valią priimti motinos palikimą. Padarė išvadą, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo 2005 m. spalio 26 d., apie tai, kad palikimą priėmė viena motina, žinojo nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos 2006 m. sausio 11 d., t. y. iki kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl laikė, jog ieškovas, tik 2009 m. kovo 10 d. kreipdamasis į teismą su ieškiniu, buvo aiškiai praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 5.8 str.). Dėl nurodytų aplinkybių patenkino atsakovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad teismo nutartis, kuria ieškovui buvo atstatytas terminas palikimui priimti po tėvo mirties, pati savaime neatstato praleisto termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti ir negarantuoja ieškovui sudarytų sandorių panaikinimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

10Pažeistas CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes atsakovus atstovavusi advokato G. Černiausko kontoros darbuotoja neturėjo įgaliojimo ir praktikos vadovo sutikimo atstovauti civilinėje byloje. Dėl to teismas negalėjo remtis šios atstovės paaiškinimais.

11Byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles. Ieškinio suma yra 221 085 Lt, todėl byla neteisminga apylinkės teismui. Vadovaudamasi CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ieškovo atstovė dar 2011 metų pabaigoje pateikė prašymą perduoti bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, tačiau, net pateikus papildomą detalų ieškinio sumos paskaičiavimą, šis prašymas nebuvo išspręstas. Valstybės paskirti advokatai buvo neteisingai nurodę ieškinio sumą, todėl byla Kauno miesto apylinkės teismui buvo neteisminga visą laiką. Dėl to byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tai vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 1 p.)., nes ne ieškovas, o teismas tikrina ieškinio priskyrimą vienam ar kitam teismui.

12Nepagrįstai taikytas CK 5.8 straipsnis, nes byloje nėra ginčo dėl mirusios J. P., kaip paveldėtojos, teisėtumo. Be to, šis straipsnis reglamentuoja apskritai paveldėjimo teisės (o ne paveldėjimo teisės liudijimo) nuginčijimą.

13Neatsižvelgta, kad ieškovas yra J. P. turto paveldėtojas, todėl toje dalyje, kur ieškovas yra kartu ir atsakovas, ieškinio reikalavimai tenkinami automatiškai, surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.), nes nebėra ginčo.

14Nevertinta, kad turtą priėmusi J. P. ir turto nepriėmę ieškovo broliai ir seserys neprieštaravo, kad tėvo K. P. turtą paveldėtų ieškovas. Tai užfiksuota įsiteisėjusioje ir res judicata galią turinčioje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 00751-221/2009 dėl termino paveldėjimui priimti atnaujinimo. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas, kad visi įpėdiniai galėtų gauti savo turto dalį. Paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas yra daugiau techninis aktas, nes notarams nesuteikta teisė juos patiems naikinti administracine tvarka. Po papildomo įpėdinio paveldėjimo teisės pripažinimo paveldėjimo teisės liudijimas savaime yra negaliojantis ir niekinis, nes įpėdiniai yra du, o paveldėjimo teisės liudijimu visas turtas atiduotas vienam įpėdiniui.

15Nepagrįstai nesivadovauta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 00751-221/2009, kuria ieškovui buvo atstatytas praleistas terminas palikimui priimti ir šios nutarties pagrindu jis įgijo teises ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą bei sudarytus sandorius.

16Neteisinga išvada, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo 2005 m. spalio 26 d., o apie tai, kad palikimą priėmė viena motina, žinojo nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Ši išvada prieštarauja Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartyje nustatytam faktui, kad ieškovas dėl sveikatos būklės negalėjo laiku pasirūpinti savo turtiniais interesais.

17Nevertinta, kad bet kokius veiksmus – kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo – ieškovas įgijo po Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties įsiteisėjimo, t. y. nuo 2009 m. vasario 12 d. Ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, į teismą kreipėsi iš karto po to, kai notaras išdavė liudijimą apie tai, kad jis yra įpėdinis, priėmęs palikimą. Anksčiau kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo jis neturėjo juridinio pagrindo – teismo sprendimo, kuriuo jam atstatoma teisė paveldėti.

18Nepagrįstai taikytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.112 str.). Net laikant, jog byloje taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, jis skaičiuotinas nuo 2009 m. vasario 12 d. – nuo nutarties, kuria atstatytas terminas palikimui priimti, įsiteisėjimo, nes tik nuo tada ieškovas, susipažinęs pats ar per atstovus su paveldėjimo teisės byla, sužinojo ar galėjo sužinoti, jog jo teisės pažeistos, visą turtą priėmė viena J. P. Apie turto būklę ieškovas galėjo sužinoti tik dar vėliau, užsiklausus VĮ Registrų centrą, nes paveldėjimo byloje tokie duomenys nėra kaupiami.

19Neatsižvelgta, kad CK 5.57 straipsnis numato, jog nereikia kreiptis į teismą, kai įpėdiniui yra atstatomas terminas – jam yra perduodamas kitų įpėdinių priimtas turtas natūroje. Šiuo atveju to turto nebeliko, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinti jo teises pažeidžiantys sandoriai. Taip pat jam priklauso pinigai, jeigu turtas parduotas, tačiau iki šiol neaišku, ar atsakovė V. Š. ką nors sumokėjo J. P.

20Praktiškai nepasisakyta dėl reikalavimų naikinti dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartis. Tai vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

21Neteisingai visiems ieškinio reikalavimams pritaikyta 1 metų ieškinio senatis. Sandorių nuginčijimui yra taikoma 10 metų ieškinio senatis. Atsakovai neprašė taikyti ieškinio senatį dėl sandorių ginčijimo, todėl teismas savo iniciatyva jos negalėjo taikyti.

22Į sprendimą neįtraukti ieškovo pusės atstovų pasisakymai. Atstovai K. A. ir advokatas R. Tamašauskas teisme paaiškino, jog nereikia dar kartą įrodinėti jau nustatytų prejudicinių faktų; kad kitoje byloje jau yra nustatyta, jog tretieji suinteresuotieji asmenys, šioje byloje esantys atsakovais, neprieštaravo, kad ieškovas paveldėtų tėvo turtą; K. A. paaiškino, jog teisme gauti atsiliepimai, jog atsakovai neprieštarauja dėl pareikšto ieškinio, su juo sutinka (t. 1, b. l. 64 – J. Ž. „gerb. teisėjau, pareiškiu, jog su ieškinio reikalavimais sutinku“, b. l. 65 – J. P. „su ieškinio reikalavimais sutinku“, b. l. 66 – K. P. „su ieškinio reikalavimais sutinku“). Atsakovai kitų atsiliepimų nepateikė, todėl neaišku, kodėl nebuvo remtasi pateiktais rašytiniais įrodymais. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad jog atsakovai pateikė atsiliepimus, kuriuose nesutiko su ieškinio reikalavimais, neatitinka bylos medžiagos.

23Nepagrįstai spręsta, kad ieškovas negali ginčyti dovanojimo sutarčių. Dovanojimo sutarties šalis – J. P. – sutiko su ieškinio reikalavimais (t. 1, b. l. 65), todėl šis ieškinio reikalavimas privalo būti tenkintas. Be to, ieškovas turi teisę ginčyti sandorius kaip asmuo, kurio turtinės teisės pažeistos.

24Nespręsta dėl atsakovų K. P. ir J. Ž. veiksmų neteisėtumo. Atsakovas K. P. visuomet žinojo, jog turi daugiau brolių ir seserų, kad jo broliai G. ir S. serga. Atsakovė J. Ž. paliudijo, jog yra lankiusi ieškovą psichiatrijos ligoninėje. Atsakovas K. P. taip pat patvirtino, jog neatitinka tikrovės pinigų gavimą patvirtinantis raštas, kurį privertė pasirašyti ieškovą: „dalį jis gavo daiktais, na, ne visa čia suma, taip“. Šie pasisakymai nebuvo vertinti, nevertintas ir faktas, jog iš bylos medžiagos matyti, jog K. P. kartu su J. Ž. planavo užvaldyti turtą. Leistinais įrodymais nepagrįsti jų galimai melagingi paaiškinimai teismui, jog jie planavo padalinti turtą tarp visų brolių ir seserų, tai padaryti sukliudė teismo procesas.

25Pažeista CPK 270 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 1 punktas, nes sprendime turėjo būti nurodyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, teismo nustatytos aplinkybės.

26Pažeista CPK 270 straipsnio 2 dalies, nes nebuvo nurodyta, kodėl prejudicinė nutartis, kuri suteikė ieškovui teisę kreiptis į teismą, yra negaliojanti.

27Nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimais, pagal kuriuos paveldėjimo bylos yra nagrinėjamos vienoje byloje – atnaujinamas terminas ir sprendžiama dėl sandorių panaikinimo.

28Nevertinta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimtas palikimas įpėdiniui priklauso nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo tada, kai išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2008, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009). Dėl to ieškovas laikomas trijų ketvirtųjų tėvo turto paveldėtoju nuo 2005 m. spalio 26 d. ir turi teisę reikalauti panaikinti sandorius, kuriais jo paveldėtas turtas yra perduotas tretiesiems asmenims. J. P. neturėjo teisės perleisti daugiau turto negu jai priklausė, todėl turtas turi būti išreikalautas bet kokiu atveju.

29Neatsižvelgta, kad teisėja buvo šališka. Nušalinimo pareiškimus teikė abi šalys, tačiau teismas į juos nereagavo, laikė, jog teisėja yra nešališka. Ta pati teisėja jau buvo palikusi ieškinį nenagrinėtu ir šitaip išreiškusi savo nuostatą ieškovo atžvilgiu, dėl to turėjo pati nusišalinti.

30Sprendžiant dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, nepagrįstai vadovautasi civilinio kodekso šeštosios, o ne ketvirtosios knygos teisės normomis.

31Sprendimas yra be motyvų.

32Neteisingai pasisakyta, kad ieškovas nepagrindė teiginio, jog žemės sklypas atsakovei V. Š. galėjo būti parduotas už 150 000 Lt. Ieškovo prašymas išreikalauti J. P. banko sąskaitos išrašą buvo atmestas, o advokatams tokie duomenys neteikiami, taip pat buvo atmestas prašymas pripažinti atsakovės V. Š. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. G. Černiausko kontoros darbuotojos paaiškinimai nelaikytini atsakovės V. Š. paaiškinimais, nes paaiškinimus bylos šalys duoda su priesaika, o kontoros darbuotoja priesaikos nedavė. Teismas nesistengė surinkti visus tinkamus įrodymus, pažeidė ieškovo teisę įrodinėti.

33Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė V. Š. yra sąžininga įgijėja. Nebuvo aiškinamasi, kokie ryšiai ją siejo su K. P. ir S. K. P., ar buvo sumokėti pinigai J. P. Atsakovė pažinojo visą šeimą ir žinojo, jog yra atimamas turtas iš kitų galimų paveldėtojų. Be to, CK 4.96 straipsnio 2 dalies aiškinimą pakeitė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 dienos nutarimu, nurodydamas, jog jeigu daiktas yra parduodamas be to asmens, kuriam priklauso daiktas, sutikimo, net ir be baudžiamosios bylos tyrimo traktuotina, jog toks daiktas yra pavogtas ir šiame ginče netaikoma sąžiningumo prezumpcija. Atsakovės V. Š. nesąžiningumą taip pat liudija jos ir ją pažinojusių atsakovų nesąžiningi veiksmai teismo proceso metu – ji slapstėsi, nenurodė adreso, jos buvimo vietą slėpė ir K. P.

34Buvo pažeista ekspertizių atlikimo metodika. Ekspertizei nebuvo išsiųsti parašų pavyzdžiai, kurie sukėlė pagrįstą abejonę, be to, ekspertai parašus lygino ne su originaliais parašais, o su jų kopijomis. Dėl to išliko abejonė dėl parašų autentiškumo, nes ant J. P. sutarties egzempliorių vienas jos parašas buvo trumpas, o kitas ilgas, be to, pasirašyta flomasteriu. Tai neatitinka Notariato veiklos įstatymo, nes tokie parašai vėliau nepasiduoda ekspertizėms.

35Nepasisakyta dėl pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo dėl formos trūkumo. Ties įrašu, kad J. P. gavo pinigus, nėra jos parašo. Netenkinus ieškovo prašymo išreikalauti banko sąskaitų išrašus, manytina, kad pinigai galėjo būti nepervesti. Be to, pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti arba visi lapai susiūti, arba ant kiekvieno lapo turi pasirašyti abi sutarties šalys ir notaras. Šis reikalavimas nėra išpildytas, todėl lieka pagrįsta abejonė, jog turtas iš J. P. buvo atimtas, nesumokant pinigų, sumokant kam nors kitam, o ne turto savininkei. Sutartyje taip pat nenurodyta, kokia forma buvo perduoti pinigai.

36Pažeistos ieškovo, kaip neįgaliojo, teisės, nesistengta prioritetiškai ginti jo teises. Teismas, matydamas, jog sveikasis brolis K. P. nori galimai apgauti sergančiuosius, privalėjo būti aktyvus ir apginti neįgaliųjų asmenų teises. Diskriminuoti asmenį dėl jo negalios ir dėl tos negalios tipo draudžia Neįgaliųjų konvencija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių deklaracija. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos taip pat draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės ar negalios.

37Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui iš naujo pirmąja instancija pagal teismingumą.

38Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai prašo sprendimo nekeisti.

39Atsakovai J. Ž., K. P., S. K. P., R. P., M. L. nurodo, kad visi atsakovai yra sudarę atstovavimo sutartis su advokatų profesinės bendrijos advokatu Gintaru Černiausku. Atstovavimo sutartyse yra numatyta advokato teisė perįgalioti. Šia teise buvo pasinaudota ir vesti bylą pirmosios instancijos teisme bei atstovauti atsakovus buvo perįgaliota advokato G. Černiausko padėjėja Ieva Gulbinaitė. Ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškinyje buvo nurodęs ieškinio sumą (pradiniame ieškinyje – 61 206 Lt, patikslintame ieškinyje – 99 375 Lt), pagal kurią byla buvo teisminga apylinkės teismui. Sprendime teismas motyvavo, kodėl atmeta ieškovo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šioje byloje ne teismas turėjo stengtis surinkti įrodymus, o pats ieškovas privalėjo teikti įrodymus. Atsakovai į 2011 m. vasario 4 d. patikslintą ieškinį pateikė 2011 m. kovo 10 d. atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka. Reikalavimui nuginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą CK 5.8 straipsnis numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris yra vieneri metai nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai reikalavimą reiškiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas ir jo globėja A. P. dalyvavo ieškovo tėvo K. P. laidotuvėse, todėl žinojo apie jo mirtį ir palikimo atsiradimą. Dėl to vienerių metų terminas ieškiniui paduoti, skaičiuojant nuo K. P. mirties (2005 m. spalio 26 d.), baigėsi 2006 m. spalio 26 d. Ieškovo teiginį, kad aplinkybę, jog tėvo palikimą priėmė viena J. P., jis sužinojo tik 2009 m. vasario 5 d., nagrinėjant bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paneigia Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-08-T-737-776 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui, kuriame nurodyta, jog „pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo užginčijimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas priimtas tik apsvarsčius ieškovo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, darytina išvada, kad ieškovas objektyviai žinojo, jog jo motina viena priėmė palikimą po tėvo mirties dar prieš 2008 m. kovą. Ieškovas neginčijo aplinkybės apie tarp šalių po tėvo mirties egzistavusį susitarimą, jog palikimą priims viena motina. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, esantį išaiškinimą ieškovas, kuriam yra pratęstas terminas palikimui priimti, kreipdamasis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, yra saistomas CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto 1 metų ieškinio senaties termino. Mirus J. P., įvyko procesinis teisių perėmimas ir 2010 m. birželio 8 d. nutartimi į bylą vietoje jos atsakovu įstojo S. K. P. Dėl to neatitinka tikrovės apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovas yra kartu ir atsakovas, nes ieškovas nebuvo įtrauktas į bylą vietoje mirusios J. P. kaip jos procesinių teisių perėmėjas. Įvykus procesinių teisių perėmimui, ginčas išliko, nes mirusios J. P. teisių perėmėjas atsakovas S. K. P., kaip ir kiti atsakovai, nesutiko su visais 2011 m. vasario 4 d. patikslinto ieškinio reikalavimais.

40Atsakovė V. Š. nurodo, kad teismas ieškinio senatį taikė tik reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, kitiems ieškinio reikalavimams ieškinio senatis nebuvo taikyta. Atsakovė yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai. Sutartyje yra sąlyga, jog atsakovės interesais įsipareigoja veikti bendrijos advokatai ir įgalioti advokato padėjėjai, o sutarties 1.2. punkte yra numatyta advokato teisė perįgalioti. Dėl to atsakovę galėjo atstovauti ir advokato G. Černiausko padėjėjai. Ieškovo atstovė paprašė teismo išreikalauti J. P. banko sąskaitos išrašą tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, nuo civilinės bylos užvedimo praėjus daugiau nei trims metams. Kadangi dėl ieškovo atstovės pateikto prašymo bylos nagrinėjimas būtų buvęs užvilkintas (būtų reikėję atidėti teismo posėdį), jis pagrįstai netenkintas. Atsakovė nuo 2006 m. vasario 27 d. yra išvykusi iš Lietuvos, gyvena Airijoje. Savo išvykimą atsakovė yra deklaravusi Gyventojų registro tarnybai. Ieškovas teismo buvo įpareigotas pateikti J. P. rašysenos pavyzdžius, todėl būtent jo atstovai pateikė lyginamuosius pavyzdžius ne originalius dokumentus, o kopijas. Atsakovė V. Š., sudariusi žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tapo šio turto savininke ir aktyviais veiksmais įgyvendino savo, kaip savininkės, teises, valdė šį turtą ir juo aktyviai naudojosi. Atsakovės V. Š. iniciatyva buvo parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, gyvenamojo namo, numatomo statyti ( - ) techninio projekto dokumentacija, įsigytos medžiagos statyboms.

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

43Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias pirmos eilės įstatyminio įpėdinio, dėl svarbių priežasčių praleidusio CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, paveldėjimo teisę, palikimą laiku priėmus palikėjo sutuoktiniui, kuris dalį paveldėto turto perleido kitiems asmenims.

441.Dėl ieškinio senaties

45Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą ginčyti motinai J. P. 2006 m. kovo 21 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į jo tėvo (motinos sutuoktinio) K. P. vardu įregistruotą turtą po šio asmens mirties 2005 m. spalio 26 d.

46Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

47Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagrindų ir teisinės reikšmės, 2009 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei L. K. dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, kasacinis teismas pažymėjo, jog „ ...nagrinėjamos bylos kontekste vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti <...> Teismui CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsus įpėdiniui terminą palikimui priimti, CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.“

48Tuo vadovaujantis, apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nereikšminga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovo žinojimą apie tėvo mirtį patvirtina dalyvavimą laidotuvėse įrodančios nuotraukos.

49Teismas konstatavo, kad ieškovo žinojimą apie motinos realizuotą palikimo priėmimą patvirtina 2008 m. balandžio 7 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinys ir 2008 m. balandžio 11 d. sprendimas prašymą patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, remiantis šiuo įrodymu, vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas - ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir sandorių nuginčijimo ieškovas pareiškė 2009 m. kovo 10 d.

50Dėl svarbių priežasčių praleistą terminą tėvo palikimui priimti Kauno miesto apylinkės teismas ieškovui pratęsė 2009 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje nr.2-00751-221/2009. Joje ieškovas teigė, kad dėl psichinės sveikatos būklės tėvo mirties neatsimena. Suinteresuotieji asmenys – ieškovo motina, broliai ir seserys – prašymui neprieštaravo, termino praleidimo priežastis patvirtino. Teismas konstatavo, kad terminą palikimui priimti ieškovas praleido dėl svarbios priežasties – sveikatos būklės (CK 5.57 straipsnio 1 d.). 2009 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje nr.2-1858-660/2009, ieškovas yra pripažintas neveiksniu. Nustatyta, kad jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kurio eiga yra nepertraukiama. 2009 m. liepos 7 d. teismo psichiatrinės ekspertizės akte konstatuota, kad ekspertizės atlikimo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

51Vertinant šiuos faktinius duomenis protingumo aspektu, nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas žinojo apie motinos įgyvendintą tėvo palikimo priėmimą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis). Apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginį, jog apie motinos gautą paveldėjimo teisės liudijimą jis sužinojo tik civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pažymėtina, kad pagal 2009 m. kovo 24 d. notariškai patvirtintą pareiškimą J. P. pinigus už parduotą turtą ieškovui sumokėjo, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl termino priimti palikimą pratęsimo.

522.Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

53Kitoks ieškinio senaties eigos pradžios teisinis vertinimas nesudaro pagrindo nuspręsti priešingai, nei nurodyta apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo rezoliucinėje dalyje, dėl ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą vėliau realizuoto turto daliai paveldėti, ir panaikinti paveldėto turto perleidimo sandorius.

54Kai terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimą priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į CK 5.57 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kad išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančio turto dalį.

55Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose, sprendžiant apie įpėdinio, dėl svarbių priežasčių praleidusių terminą palikimui priimti, teises, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija akcentuoja, kad „terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Jis turi teisę gauti iš kitų įpėdinių arba valstybės (kai, nesant kitų įpėdinių, palikimas perėjo valstybei) tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitą jam priklausančio turto dalį (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą.“(2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2009 pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuoti asmenys – Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia).

56Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. kovo 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą notarinio registro Nr. 1589 (ne pagal du liudijimus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), J. P. paveldėjo ½ dalį turto, kurį sudaro:

57119/735 dalis 0.0735 ha žemės sklypo, kurio unikalus nr. ( - ) ir 2-o buto, kurio unikalus nr. ( - ), esantys ( - );

581/5 dalis pastato-kiemo rūsio, kurio unikalus nr. ( - ); 1/5 dalis pastato daržinės, kurios unikalus nr. ( - ), esantys ( - );

590.0616 ha žemės sklypas, kurio unikalus nr. ( - ), esantis ( - );

600.1400 ha žemės sklypas ( - ), kurio unikalus Nr. ( - );

615.4600 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (t. 1 b.l. 12-13).

62( - ) esantis žemės sklypas buvo parduotas atsakovei V. Š., žemės sklypas ir butas su priklausiniais ( - ) padovanotas atsakovei J. Ž., žemės sklypas ( - ) – atsakovui K. P.

63Kaip minėta, galiojantis įpėdinio, kuriam yra pratęstas praleistas terminas palikimui priimti, paveldėjimo galimybių teisinis reglamentavimas nenumato galimybės panaikinti kito įpėdinio teisėtai gauto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytų turto perleidimo sandorių, kurių neteisėtumą ieškovas ieškinyje grindė tik paveldėjimo teisės liudijimo dalies neteisėtumu, t.y. teiginiu, kad, J. P. gavus daugiau paveldėjimo teisių, nei priklauso palikėjo sutuoktiniui, kitiems asmenims ji perleido ne tik savo turtą, bet ir jai nepriklausantį turtą, tuo, anot ieškovo, pažeisdama imperatyvias įstatymų normas dėl kito asmens nuosavybės teisės, viešąją tvarką ir gerą moralę (CK 1.80, 1.81 straipsniai).

64Nors atsiliepime į ieškinį t. 1 b.l. 65 pirminė atsakovė J. P. nurodė su ieškovo reikalavimais sutinkanti, tai nesuteikė teismui taikyti ieškinio pripažinimo pasekmes nustatančią CPK 268 straipsnio 5 dalį. J. P. prašė nenaikinti pirkimo pardavimo sutarties, o jos teisių perėmėjas atsakovas S. K. P., po J. P. mirties priėmęs palikimą, ieškovo reikalavimus prašė atmesti. Analogiškos pozicijos nagrinėjamoje byloje laikėsi ir kiti atsakovai. Faktas, kad jie neprieštaravo ieškovo prašymui pratęsti palikimo priėmimo terminą, nėra tolygus nagrinėjamos bylos ieškinio pripažinimui.

65Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sandorių sudarymo metu perleidžiamas turtas priklausė J. P., o atsakovai dovanų gavėjai ir pirkėja V. Š. šį turtą yra įgiję sąžiningai. Nurodydamas, jog dovanojimo sutartys atitinka įstatymų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CK 6 knygos XXVII skyriaus normomis.

66Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pirkėjos atsakovės V. Š. sąžiningumo.

67Civilinis kodeksas nustato asmens sąžiningumo prezumpciją, t. y. asmuo turi būti laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai, todėl atlygintinį dvišalį sandorį tarp skolininko ir trečiojo asmens kreditorius gali nuginčyti tik įrodęs trečiojo asmens nesąžiningumą, t. y. nuginčijęs skolininko ir trečiojo asmens sąžiningumo prezumpciją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenuginčijo atsakovės V. Š. sąžiningumo. Jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apeliaciniame skunde nurodomas nesąžiningumo aplinkybes, todėl atmestinas skundo motyvas, kad teismas nesiaiškino, kokie ryšiai siejo atsakovę V. Š. su pardavėjos šeima, bei kad ji žinojo, jog pardavimu yra atimamas turtas iš kitų galimų paveldėtojų (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pardavimo metu 2006 m. rugsėjo 1 d. turtas priklausė pardavėjai, terminas palikimui priimti ieškovui pratęstas 2009 metais, atsakovė V. Š. apie būsimus įvykius negalėjo žinoti. Dėl šių aplinkybių ir CK 5.57 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų ieškovo, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, teisių, nagrinėjamam atvejui apelianto minimu aspektu negali būti taikomas CK 4.96 straipsnio 2 dalies aiškinimas pagal skunde nurodomą Lietuvos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimą „Dėl daiktų išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo“.

68Žemės sklypo sodininkų bendrijoje pardavimo sutartį ieškovas ginčijo ir dėl to, kad pardavėja J. P. sutarties nėra pasirašiusi (t. 1 b.l. 3-7, t. 2 b.l. 140).

69Šis ieškinio pagrindas neįrodytas. Parašo priklausomumo pardavėjai faktą patvirtina rašysenos ekspertizės aktas. Atmestinas apelianto argumentas dėl netinkamo ekspertizės atlikimo, tiriamą parašą lyginus ne su lyginamųjų pavyzdžių originalais, o su ieškovo atstovių pateiktomis parašų kopijomis. Iš teismo nutarties paskirti ekspertizę ir akto aprašomosios dalies matyti, kad lyginamajam tyrimui buvo pateikti ir keli J. P. parašų originalai. Tiriamojoje akto dalyje ekspertai nenurodė, jog lyginamųjų originalių parašų pavyzdžių ekspertizės atlikimui nepakanka (CPK 178 straipsnis).

70Sprendimą netenkinti ieškinio dėl sandorių panaikinimo pirmosios instancijos teismas motyvavo praleistu ieškinio senaties terminu ir sandorių atitikimu įstatymų reikalavimams, todėl nesutiktina su apeliantu, kad dėl šių reikalavimų priimta sprendimo dalis yra nemotyvuota. Išdėstęs kitą poziciją dėl ieškinio senaties, sprendimo dalį dėl sandoriais perleisto turto paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo ir pagrindo panaikinti sandorius nebuvimo apeliacinės instancijos teismas papildo CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl įpėdinio, praleidusio terminą palikimui priimti, teisės gauti iš jam priklausančio turto, priimto kito įpėdinio, tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus jam priklausančią palikimo dalį.

71Apeliacinio skundo argumentai dėl pirkimo pardavimo sutarties formos trūkumo, neteisingos sutarties kainos ir pinigų pardavėjai nesumokėjimo neanalizuotini, nes, nors teismas pasisakė dėl kai kurių papildomų ieškovo atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, šiomis aplinkybėmis ieškinys nebuvo grindžiamas. Ieškinio t. 1 b.l. 1-7 ir patikslinto ieškinio t. 2 b.l. 137-140 ieškovas nemotyvavo aplinkybe, jog sandorio kaina yra neteisinga, bei kad pardavėja negavo už parduotą turtą pinigų; jos banko sąskaitos išrašą prašė išreikalauti patikrinimui, ar už parduotą turtą gauti pinigai padėti į banką. Bylos nagrinėjimo ribas sudarant ieškinio pagrindui ir dalykui, kurie turi būti nurodyti ieškinyje, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2,4 punktai, 265 straipsnio 2 dalis, 306 straipsnio 2 dalis).

723.Dėl natūra išlikusios turto paveldėjimo

73Natūra yra išlikęs 0.1400 ha žemės sklypas ( - ) (unikalus Nr. ( - )). 2010 m. sausio 18 d. mirus jį paveldėjusiai J. P., ieškovas ir palikėjos sūnus S. K. P. palikimą priėmė, paduodami pareiškimą notarui. Įvertinus pastarąsias aplinkybes bei tai, kad paveldėjimo teisės liudijimai J. P. palikimą priėmusiems asmenims neišduoti, o ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl natūra išlikusios turto dalies perdavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo teises, paveldint natūra išlikusį tėvo palikimą, tuo pačiu nustatant motinos palikimo dalies apimtį ir užkertant kelią dėl to galimiems J. P. įpėdinių ginčams, geriausiai užtikrintų paveldėjimo teisės liudijimo dalies, susijusios su šiuo turtu, panaikinimas (CK 5.8, 5.9 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, nesvarstė CK 5.57 straipsnio 2 dalies, 5.8, 5.9 straipsnių suteikiamų galimybių natūra išlikusios turto dalies atžvilgiu, minimų materialinės teisės normų be pagrindo netaikė, todėl neteisingai nusprendė dėl viso paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo ( CPK 330 straipsnis).

74Su ieškovu – vienu pirmosios eilės įpėdiniu – palikėjo sutuoktinė pagal įstatymą galėjo paveldėti ¼ dalį palikimo, todėl tenkintina ieškinio dalis dėl ¾ žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

754.Dėl lėšų, gautų realizavus kitą ieškovui priklausančią dalį, perdavimo

76Nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra pareiškęs ieškinio dėl perdavimo lėšų, J. P. gautų realizavus ( - ) buvusį žemės sklypą, kurio unikalus nr. ( - ). 2009 m. balandžio 24 d. notarė patvirtino jo pareiškimą dėl 14 000 Lt gavimo iš J. P. už šį sklypą. Ieškinyje t.2 b.l. 138 ieškovas nurodė, kad nėra gavęs nei cento, apeliaciniu skundu teigia, kad teismas nevertino atsakovų K.P. ir J. Ž. veiksmų neteisėtumo, kad pinigų gavimą patvirtinantį raštą pasirašyti buvęs priverstas, kad atsakovas K. P. pripažino, jog dalį ieškovas gavo grynais pinigais, dalį – daiktais (t. 4 b.l. 50).

77Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Formuodamas teismų praktiką dėl civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad „civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. Tam, kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo būdus, kuriuos taikant gali būti pasiekti pirmiau išvardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas.<...> Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo.“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis Nr.3K-7-39/2012 civilinėje byloje pagal ieškovų L. M. ir L. M. ieškinį atsakovams V. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo).

78Atsižvelgiant į šias nuostatas, pagal kurias turimos teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį nustato pats ieškovas, nesant ieškovo reikalavimo dėl lėšų, J. P. gautų už realizuotą ieškovo turto dalį, perdavimo, ieškovo gautų lėšų patvirtinimo nuginčijimo ir kitų su šios ieškovo teisės realizavimu būtinų reikalavimų, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiomis aplinkybėmis.

79Ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

80Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, ne kartą pabrėžė, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. L. L. M., bylos Nr. 3K-3-344/2004; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-184/2008).

81Minėta, kad ieškiniu ieškovas teigė apie pinigų už realizuotą turtą negavimą. Pirmosios instancijos teismas, ginčo išsprendimui netaikęs CK 5.57 straipsnio nuostatų, į tai neatkreipė dėmesio ir, vadovaudamasis kooperacijos principu, proceso koncentracija ir ekonomiškumu, pagal kuriuos iš to paties teisinio santykio kilęs ginčas turėtų būti išspręstas vienoje byloje, nepasiūlė ieškovui patikslinti ir suformuluoti ieškinio reikalavimo, susijusio su jo teise gauti lėšas už realizuotą jam priklausantį turtą ( CPK 7,8 straipsnis). Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas pats ištaisyti negali, todėl yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti jos dalį nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“, dėl teisės pripažinimo, kiemo statinių atidalijimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų V. U., V. U. priešieškinį ieškovui V. D., atsakovams V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, akcinė bendrovė ,,Kauno vandenys“, dėl savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atkūrimo).

825.Dėl procesinės teisės normų taikymo

83Atsakovus atstovaujant advokato padėjėjai Ievai Gulbinaitei, CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas nepažeistas. Atsakovai yra sudarę atstovavimo sutartis su advokatų profesinės bendrijos advokatu Gintaru Černiausku. Atstovavimo sutartyse numatyta advokato teisė perįgalioti. Šia teise buvo pasinaudota, atstovauti atsakovus perįgaliojant advokato G. Černiausko padėjėją Ievą Gulbinaitę. Praktikos vadovo rašytinis sutikimas atstovavimui buvo gautas (t.3 b.l.51).

84Bylos iškėlimo 2009 m. rugsėjo mėn. metu galiojusi CPK 85 straipsnio redakcija įtvirtino, kad ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų sumą (1 dalies 9,10 punktai). Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (2 dalis). Ieškovo nurodyta patikslinto ieškinio kaina 92377 Lt atitiko ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime užfiksuotą daiktų, kuriuos siekė išreikalauti ieškovas, kainą. 2009 metų nekilnojamojo turto registro pažymėjimuose nurodyta rinkos kaina taip pat atitiko pažymėtą 2006 metų paveldėjimo teisės liudijime (pvz., buto, jo priklausinių, prie buto esančio žemės sklypo), todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie aiškų tikrosios turto vertės neatitikimą. Nors ieškinį sudarė keli reikalavimai (nuosavybės teisės pagrindo ir turto perleidimo sandorių nuginčijimas), jais ieškovas siekė išreikalauti tą patį turtą. Tokia ieškinio kainos įvertinimo situacija buvo sureglamentuota sprendimo priėmimo metu galiojusia CPK 85 straipsnio 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1480 redakcijos 3 dalimi, pagal kurią, kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu (pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu, pripažinus sandorį negaliojančiu, būtų taikoma restitucija). Minėta, kad ieškinio pareiškimo metu ginčo turto vertė neviršijo 100 000 Lt. Tai, kad sprendimo priėmimo metu ji galėjo būti didesnė, bylos teismingumo nekeičia (CPK 34 straipsnio 1 dalis).

85CPK 270 straipsnio 3 dalies, 4 dalies 1 punkto reikalavimai nepažeisti - sprendime yra nurodyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, teismo nustatytos bylos aplinkybės. Sprendimas yra motyvuotas. CPK 270 straipsnis neįtvirtina teismo pareigos į sprendimą įtraukti visus ieškovo atstovų pasisakymus. Dėl atsakovų nesutikimo su ieškovo reikalavimais pasisakyta sprendimo dalies „Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo“ 12 pastraipoje. Pažymėtina, kad nesutikimą su ieškovo reikalavimais atsakovai patvirtino ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme.

86Terminas palikimui priimti ieškovui buvo pratęstas kitoje byloje, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie nesivadovavimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimais, pagal kuriuos vienoje byloje turi būti atnaujinamas terminas ir sprendžiama dėl sandorių panaikinimo. Byloje dėl termino palikimui priimti pratęsimo ieškovas nereiškė reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ši byla nėra apeliacijos objektas.

87Nesutiktina, kad sprendimą priėmusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka.

88Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (nurodyto Teismo sprendimo 30 punktas). Toliau šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96 (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, par. 121); 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01 (Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028 (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028).

89Pareiškimai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimų buvo pripažinti nepagrįstais. Nėra įrodymų apie išankstinį teisėjos nusistatymą ar tendencingumą, realių šališkumą patvirtinančių faktų. Ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti prilygintas neigiamos nuostatos ieškovo atžvilgiu išreiškimui. Objektyviąja prasme nėra duomenų, patvirtinančių teisėjos šališkumą.

90Netinkamas materialinės teisės normos pritaikymas nereiškia, kad teisėja buvo šališka ar siekė diskriminuoti neįgalaus ieškovo teises. Pripažintas neveiksniu, ieškovas byloje buvo atstovaujamas globėjos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato ir atstovės pagal pavedimą. Apeliacinio skundo teiginys apie prioritetišką ieškovo teisių gynimą yra deklaratyvaus pobūdžio. Civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami, vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Apelianto nurodyti teisės aktai dėl neįgaliųjų teisių gynimo nesuteikia šiems asmenims galimybės įgyvendinti nepagrįstus reikalavimus. Pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo yra tenkinamas apeliacinės instancijos teisme, kurio sprendimo pagrindu ieškovui gali būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas. Be to, ieškovui suteikiama galimybė įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti teisę dėl piniginių lėšų išreikalavimo.

91Vadovaujantis išdėstytais argumentais, panaikintina apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl natūra išlikusio turto paveldėjimo, priimtinas naujas sprendimas ir ši ieškinio dalies patenkintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2,4 punktai). Bylos dalis dėl lėšų, gautų realizavus kitą ieškovui priklausančią dalį, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl pastarosios priežasties panaikintina ir sprendimo dalis dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymo bei nepasisakytina dėl atsakovo K. P. reikalavimo priteisti advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 1 d., 93 straipsnio 5 d.). Teismo dėmesys atkreiptinas į tai, kad bylinėjimosi išlaidos naikintina sprendimo dalimi buvo priteistos ne iš ieškovo, o iš jo teisių realizavimą atstovaujančios globėjos ir turto administratorės (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnio 1,2 dalys).

92Kita sprendimo dalis nekeistina.

93Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

94panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl panaikinimo paveldėjimo teisės liudijimo, J. P. išduoto paveldėti visą žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir šią ieškinio dalį patenkinti.

95Panaikinti Kauno m. 21-jo notaro biuro 2006 m. kovo 21 d. J. P., a.k. ( - ), išduoto paveldėjimo teisės liudijimo notarinio registro Nr. VL-1589 dalį dėl 3/4 dalių 0,1400 ha žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) Kauno m. k.v., nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. ( - ), paveldėjimo.

96Nekeisti sprendimo dalies, kuria atmesti kiti ieškovo reikalavimai.

97Bylos dalį dėl lėšų, gautų realizavus kitą ieškovui priklausančią turto dalį, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.