Byla eI-300-208/2019
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Virgilijui Januškai, atsakovės atstovui Vincui Zaliauskui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Laurynui Mikelėnui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas M. L. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. P-637 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. M. L. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – Įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodo, kad iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos buvo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6–osios rinktinės 608 lengvosios pėstininkų kuopos vadas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo komandiruotas į Vokietiją dalyvauti tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda ir jis buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnio, Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 44 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes 2018 m. sausio 21 d. 8.00 val. (Vokietijos laiku) savo tarnyboje pareiškėjas buvo neblaivus. Nesutikdamas su Įsakymu, teigia, kad jo neblaivumas buvo nustatinėjamas, nesivadovaujant Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – Tvarkos aprašas) 5, 7, 11 ir 40 punktais, todėl tokie patikrinimo rezultatai yra neteisėti. Pareiškėjo manymu, blaivumą nustatė asmuo, kuris pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, apskritai nėra atsakingas už neblaivumo nustatymą. Be to, vadovaujantis Tvarkos aprašo 11 punktu, praėjus 15 minučių po pirminio tikrinimo, nebuvo tikrinamas neblaivumas pakartotinai, o pareiškėjas negalėjo realizuoti teisės vykti į medicinos įstaigą, kad būtų įvertinta alkoholio koncentracija kraujyje, nes nebuvo supažindintas su tyrimo rezultatais. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jis 2018 m. sausio 21 d. buvo nušalintas nuo tarnybos. Teigia, kad 2018 m. sausio 21 d. jam buvo nustatytas neblaivumas ne tarnybos metu (buvo tikrinta sekmadienį, todėl jokie užsiėmimai nevyko). Be to, alkoholio tyrimas atliktas Vokietijoje jam kaip liudytojui, o ne kaip kariui.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

7Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, skundžiamu Įsakymu krašto apsaugos ministras turėjo teisę skirti pareigūnui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad jis drausmės pažeidimą padarė ne tarnybos metu. Tarnyba tarptautinėse pratybose visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. vykdė tarnybos užduotis, o tai reiškia, kad buvo tarnyboje. Atsakovas sutinka, kad Tvarkos apraše nurodytos procedūros, nustatant neblaivumą laikomasi nebuvo, tačiau pažymi, kad pareiškėjui neblaivumas buvo nustatytas Vokietijos teisėsaugos institucijos, t. y. neblaivumo nustatymą atliko Parsbergo policijos inspekcijos tarnybiniame skyriuje policijos vyr. viršila Riecke, o pateiktas Regensburgo kriminalinės policijos bylos Nr. BY3207-000307-18/8 aktas patvirtina, kad 2018 m. sausio 21 d. pareiškėjui 08.00 val. ryto buvo nustatyta 0,52 mg/1 alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tai atitinka 1,04 promiles. Šis dokumentas yra Lietuvoje iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 05-8-00001-18. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus.

9Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių nebūtų galima tikėti gautu iš Vokietijos kompetentingos teisėsaugos įstaigos dokumentu – Regensburgo, Vokietija, kriminalinės policijos 2018 m. sausio 25 d. surašytu pranešimu (Aktenvermerk). Be to, pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas ne tik šiuo aktu, bet jį patvirtino ir liudytojai (12 savanorių karių), kurie paliudijo, jog pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus. Pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas remiantis galiojančiu ir taikytinu visoje karinėje bazėje 2016 m. liepos 20 d. Memorandumu „Dėl rotuojamųjų mokymų vienetų (RTU), rotuojamojo personalo, savanorių karių ir Bendro tarptautinio pasirengimo centro (JRMC) vadovų“ (toliau – Memorandumas). Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis tuo metu buvo ne tarnyboje, pabrėžė, kad nuo pat išvykimo iš Lietuvos iki pat grįžimo į ją visi pratybų dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, visą laiką buvo tarnyboje. Nesutinka, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su komandiruote sietinais įsakymais. Pareiškėjo veikoje pagrįstai nustatyti drausmės pažeidimo požymiai ir pagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

12Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

13Teismas

konstatuoja:

14Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. P-637 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. M. L. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ pripažino M. L., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6–osios rinktinės 608 lengvosios pėstininkų kuopos vadą, padarius drausminį pažeidimą ir skyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. P-637 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. M. L. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ atleido iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje pagal Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnį (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą (nutraukta profesinės karo tarnybos, kario savanorio sutartis, nes karys tarnybos metu buvo neblaivus).

15Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje.

16Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas (toliau – Drausmės statutas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas) ir kiti teisės aktai.

17Pagal Drausmės statuto 67 straipsnį, jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

18Drausmės statutu privalo vadovautis kariai, tarnaujantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kariai, teisės aktų nustatyta tvarka išsiųsti tarnauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jei kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Krašto apsaugos ministerijos susitarimuose su užsienio valstybėmis ar tarptautinių organizacijų institucijomis.

19Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatyta, kad krašto apsaugos ministro kompetencija priimti karius į profesinę karo tarnybą, išleisti juos į atsargą.

20Pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo.

21Byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui, dalyvaujant tarptautinėse pratybose, buvo nustatytas neblaivumas.

22Pareiškėjas ginčija neblaivumo nustatymo procedūrą, teigdamas, kad neblaivumas buvo nustatinėjamas, nesivadovaujant Tvarkos aprašo 5, 7, 11 ir 40 punktais.

23Tvarkos aprašo 1 punktas nustato karių (valstybės tarnautojų ir darbuotojų (toliau – darbuotojai), taip pat darbuotojų, dirbančių aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizavimo ir kontrolės tvarką.

24Tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad krašto apsaugos sistemų institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tvarkos aprašo 7 punktas numato, kad kario, darbuotojo neblaivumo (girtumo) įrodymu laikoma: 7.1 papunktis specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenys, viršijantys teisės aktuose nustatytą leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, užfiksuoti šių priemonių rodmenų fiksavimo būdais, pasirašyti tikrinimą atlikusio atsakingo(-ų) asmens(-ų); 7.2. medicininės apžiūros aktas, kuriame konstatuotas neblaivumas (girtumas); 7.3. atsisakymas tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą, jeigu asmuo, įtariamas esantis neblaivus (girtas), per 1 val. nuo atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą savo iniciatyva nesikreipia į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti ir nepateikia medicininės apžiūros akto krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio vadovui (viršininkui), karinio vieneto vadui. Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad įtarus, kad asmuo yra neblaivus (girtas), jis teisės aktų nustatyta tvarka nušalinamas nuo tarnybos (darbo) iki bus nustatytas / nenustatytas asmens neblaivumas (girtumas). Nustačius, kad asmuo neblaivus (girtas), jis nušalinamas nuo tarnybos (darbo) likusiai tarnybos (darbo) dienai. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad karių tikrinimas dėl neblaivumo (girtumo) gali būti atliekamas: 1) atsakingų asmenų; 2) karių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią jį pristato atsakingi asmenys; 3) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atsakingiems asmenims išrašius siuntimą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.

25Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarptautinių pratybų metu buvo sunkiai sužalotas KASP 6-osios rinktinės karys savanoris ir dėl šio įvykio Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Šiaulių ikiteisminio tyrimo skyriuje 2018 m. sausio 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-8-00001-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio (Sunkus sveikatos sutrikdymas) 1 dalį. 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. IS-87 „Dėl informacijos pateikimo“ Šiaulių apygardos prokuratūros buvo paprašyta pateikti dokumentų kopijas, kuriuose būtų užfiksuotas pareiškėjo neblaivumas. Atliekant tarnybinį patikrinimą, Šiaulių apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pavedimu (2018 m. kovo 1 d. raštas Nr. S 5-5900) iš Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Šiaulių ikiteisminio tyrimo skyriaus buvo gautos dokumentų kopijos iš baudžiamosios bylos Nr. 05-8-00001-18, patvirtinančios pareiškėjo neblaivumą, t. y. Regensburgo, Vokietija, kriminalinės policijos bylos Nr. BY3207-000307-18/8 aktas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 21 d., pareiškėjui „Ponui L. M. 08.00 val. ryto buvo nustatyta 0,52 mg/1 alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Tai atitinka 1,04 promilės“. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjo neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas Parspergo policijos inspekcijos tarnybiniame skyriuje policijos vyr. viršilos Riecke (byloje pateiktas Vokietijos, kriminalinės policijos bylos Nr. BY3207-000307-18/8 aktas, kuriame nustatytas pareiškėjo neblaivumas), toks patikrinimas ir jo rezultatų fiksavimas buvo atliktas laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos ir negali sudaryti pagrindo nesivadovauti patikrinimo rezultatų fiksavimo duomenimis. Be to, teismas sutinka su atsakove, kad visoje karinėje bazėje buvo taikomas Memorandumas, o tai reiškia, kad esant tarptautinėse pratybose atskirų valstybių (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) teisės aktai negalėjo būti taikomi. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tikrinant pareiškėjo neblaivumą nebuvo vadovautasi Tvarkos aprašo nuostatomis. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo neblaivumas buvo nustatytas vadovaujantis Vokietijos policijos veiklą reguliuojančiomis procedūromis, šios šalies teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais (priemonėmis) ir neabejotina, kad tai atliko tokią teisę turintys asmenys. Teismui nėra pagrindo abejoti iš kitos valstybės kompetentingų teisėsaugos įstaigų gautais dokumentais.

26Pareiškėjo iškelta versija, kad neblaivumas buvo nustatinėjamas ne tarnybos metu, teismo nuomone, yra pareiškėjo siekis išvengti kilusios atsakomybės. Pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – Karo tarnybos statutas), 43 straipsnio 4 punktą karo tarnyba laikoma tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Karo tarnybos statuto 43 punkte numatyta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į, be kita ko, tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir tuo pačiu tapatintina su Statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų karo tarnybos interesai ir kario reputacija (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Iš surinktų įrodymų (pateikto Vokietijos, kriminalinės policijos bylos Nr. BY3207-000307-18/8 akto, pareigūnų tarnybinių pranešimų, paaiškinimu, paties pareiškėjo pirminių paaiškinimų, taip pat krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. KK-22) darytina išvada, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. buvo neblaivus tarnybos metu, t. y. vykdydamas tarnybos užduotis. Konstatavus, kad pareiškėjas buvo tarnyboje, tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jam neblaivumas buvo nustatytas kaip liudytojui, o ne kaip kariui. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo įtarti, kad jam nustatytas neblaivumas, nes nebuvo supažindintas su tyrimo rezultatais, niekaip paneigia to fakto, kad tarnybos metu pareiškėjas buvo neblaivus. Pareiškėjo iškelta versija, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasitikrinti neblaivumą pas medikus, atmestina, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos įstaigos dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo (kad jis turėjo siuntimą vykti į medicininę apžiūrą dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo ar pan.).

27Bylos medžiaga patvirtina, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir Įstatymo keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Konstatuotina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta drausminė nuobauda. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių nustatant pareiškėjo neblaivumą ar oficialios dienotvarkės. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo drausminis pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip privalomosios tarnybos kariui, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys tarptautinių pratybų metu, kaip ir ne tarnybos metu, turi būti pavyzdžiu kitiems kariams ir visai visuomenei.

28Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, nes atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2018 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-2. Teismas, vertindamas šį teiginį, pažymi, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta Įsakymu, kuris Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas administraciniam teismui. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko galimybę savo pažeistas teises ginti kreipiantis neteismine tvarka, nors skundžiamame Įsakyme buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, t. y. kad Įsakymas skundžiamas teismui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą.

29Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos bei teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 67 straipsnį ir Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį.

30Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą pagrindo nėra.

31Atmetus skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas jas priteisti iš atsakovės netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

Nutarė

33Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas M. L. elektroninių ryšių priemonėmis... 5. Nurodo, kad iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos buvo Lietuvos... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį... 7. Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM)... 8. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareiškėjas... 9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą su... 11. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl... 12. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu... 13. Teismas... 14. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos... 15. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai... 16. Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 17. Pagal Drausmės statuto 67 straipsnį, jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus... 18. Drausmės statutu privalo vadovautis kariai, tarnaujantys Lietuvos Respublikos... 19. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatyta, kad krašto apsaugos... 20. Pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą profesinės karo tarnybos,... 21. Byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu... 22. Pareiškėjas ginčija neblaivumo nustatymo procedūrą, teigdamas, kad... 23. Tvarkos aprašo 1 punktas nustato karių (valstybės tarnautojų ir darbuotojų... 24. Tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad krašto apsaugos sistemų institucijos,... 25. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tarptautinių pratybų metu buvo... 26. Pareiškėjo iškelta versija, kad neblaivumas buvo nustatinėjamas ne tarnybos... 27. Bylos medžiaga patvirtina, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo... 28. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, nes... 29. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą 30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą... 31. Atmetus skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 34. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...