Byla I-2956-580/2013
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Tomui Jurgelioniui, atsakovo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovui Užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje sprendimą Nr. 28.5.24-38 dėl atsisakymo išduoti vienkartinę nacionalinę vizą Armėnijos Respublikos piliečiui G. K. (toliau – ir Sprendimas), perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo ir iš atsakovo priteisti 100 Lt žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidas.

4Paaiškino, kad 2012 m. birželio mėnesį kreipėsi į advokato Mindaugo Kazlausko kontorą ir domėjosi galimybe užsiimti mažmenine prekyba Lietuvoje ir atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjui buvo pasiūlyta įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę. G. K. 2012-06-25 pavedimu buvo įsteigta UAB „Kirako“, 2012-07-05 pareiškėjas oficialiai tapo bendrovė akcininku.

5G. K. per Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijos Respublikoje pateikė prašymą Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir 2013-03-05 gavo Migracijos departamento pranešimą Nr. (15/4-11)10K-7646 apie priimtą sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui 2013-03-13 Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje patarėjas, atliekantis laikinojo reikalų patikėtinio funkcijas (toliau – Konsulas) paaiškino, kad vienkartinei nacionalinei vizai gauti reikia užpildyti nustatytos formos prašymą. Pareiškėjas pateikė užpildytą prašymą ir 2013-03-14 ambasados darbuotojas telefonu paprašė pateikti lėktuvo bilietų rezervaciją, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą ir pažymą iš banko, kad turima pakankamai lėšų. Pareiškėjas dokumentus pristatė. G. K. 2013-03-22 įteiktas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Ambasados darbuotoja pareiškėjui nepaaiškino neigiamo sprendimo priežasčių.

6Iš sprendimo matyti, kad vizą atsisakyta išduoti dėl to, kad Konsului kilo rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Iš Migracijos departamento pranešimo turinio matyti, kad priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra terminuotas ir sąlyginis, t. y. galioja 3 mėnesius (iki 2013-06-01), per kuriuos užsienietis privalo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikti prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi vieneriems metams. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama siekiant sudaryti maksimaliai palankias sąlygas užsieniečiams realizuoti Migracijos departamento sprendimo įgyvendinimą, teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia užsieniečiui daugiau teisių nei vienkartinė nacionalinė viza, t. y. užsienietis, tik turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali pradėti su darbu susijusią veiklą, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją galiojant leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje, o vienkartinė nacionalinė viza išduodama tik atvykimui į Lietuvos Respubliką vieną kartą, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimui. Leidimo laikinai gyventi išdavimui keliami didesni reikalavimai: prašymai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėjami iki 6 mėnesių, atliekama daugybė patikrinimų, siekiant įsitikinti užsieniečio patikimumu ir prašymo pagrįstumu. Daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijos Respublikoje, atsisakydama išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai suvaržė jo teises ir teisėtus lūkesčius.

7Nurodė, kad į pareiškėjo kreipimusis Konsulas telefonu bei elektroniniu paštu paaiškino, kad G. K. papildomi paaiškinimai nebus teikiami. Pareiškėjo nuomone, iš Sprendimo neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių ir motyvų buvo atsisakyta išduoti vienkartinę nacionalinę vizą. Sprendimas visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais įrodymais. Pareiškėjas negali efektyviai realizuoti teisės į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Sprendimo forma ir turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Konsulas, prieš priimdamas sprendimą, nesuteikė pareiškėjui teisės pateikti paaiškinimus. Šios aplinkybės lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Mano, kad visais atvejais privalo būti vertinamas galimos nelegalios migracijos grėsmės realumas bei užtikrinama valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra. Užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės prognozavimo procesas negali būti grindžiamos vien tik spėjimais, o turi būti paremtas nustatytais faktais. Pareiškėjas mano, kad vien faktas jog jis yra investavęs asmenines lėšas į įmonės steigimą Lietuvoje ir siekia Lietuvoje pradėti savo asmenini verslą, yra pakankamas įrodymas, kad jis neketina nelegaliai imigruoti į Lietuvos Respubliką. G. K. pasirinko teisėtą kelią atvykti į Lietuvą, samdė profesionalų teisininką.

8Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus. Papildomai pažymėjo, kad išduodant nacionalinę vizą turi būti remiamasi nacionaliniais teisės aktais, o ne Vizų kodeksu, taikytinu išduodant Šengeno vizas.

9Atsakovas Užsienio reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šengeno bei nacionalinės vizų išdavimo reglamentavimas įtvirtina Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno diskrecijos teisę gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti ją išduoti. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų nagrinėjant prašymus dėl Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Pareiškėjas neįvykdė reikalavimo pateikti reikiamus įrodymus apie buvimo Lietuvoje kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, sąlygas, pragyvenimo lėšų pakankamumą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu iki pastarasis surinks ir pateiks visus reikiamus dokumentus.

10Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nenustato, kad individualaus administracinio akto turinys (jo pagrindimas) turi būti išdėstytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas rodo, kad sprendimas grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Sprendimo turinio trūkumas savaime neleidžia ginčijamo sprendimo pripažinti nemotyvuotu, nes jame yra nurodytas teisinis šio akto priėmimo pagrindimas. Pareiškėjas iš esmės galėjo ir turėjo suvokti Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, priėmimo motyvus, nes pareiškėjo vardu prašymus Užsienio reikalų ministerijai bei skundą teismui teikė kvalifikuotas advokatas.

11Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad asmeniškai kalbėjo su Konsulu, kuris jam nurodė, jog dviejų pokalbių dėl vizos išdavimo metu pareiškėjas negalėjo nieko paaiškinti apie savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslus. Teigė, jog Konsulas pareiškėjui vizos išdavimo metu paaiškino atsisakymo išduoti vizą motyvus, todėl laikė, kad pareiškėjas nepagrįstai tai neigia. Atkreipė dėmesį į tai, kad Konsului žinomas padidėjusios nelegalios migracijos iš Armėnijos pavojus, tai rodo bendra informacija apie padėtį šalyje bei į Lietuvos Respublikos ambasadą besikreipiančių asmenų srautas.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 2012-09-27 Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Armėnijos Respublikoje persiųstą pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas ir pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Pareiškėjas yra UAB „Kikaro“ vienintelis akcininkas, jam priklauso 1000 bendrovės akcijų, kurių vertė sudaro 10 000 Lt, jis ketina dirbti šios bendrovės direktoriumi.

13Migracijos departamentas, įvertinęs visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nenustatęs pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, 2013-03-01 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Atkreipė dėmesį, kad sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2013-06-01. Sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. Sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas gali būti pratęstas kreipiantis asmeniškai, tačiau Migracijos departamentas prašymo negavo. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimus dėl vienkartinių nacionalinių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Migracijos departamentas procedūroje nedalyvauja, šiai institucijai nėra žinomi motyvai, kuriais Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė Armėnijos Respublikoje atsisakė išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą.

14Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

15Skundas atmestinas.

16Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Armėnijos Respublikoje 2013-03-22 sprendimo Nr. 28.5.2.4.-38, kuriuo Armėnijos Respublikos piliečiui G. K. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamentas 2012-09-27 gavo Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės Armėnijos Respublikoje persiųstą pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame G. K. nurodė, kad yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas ir pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (b. l. 50, 51–56). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė paso kopiją (b. l. 57), išrašą iš juridinių asmenų registro apie UAB „Kirako“ įregistravimą (b. l. 58–60), UAB „Kirako“ steigimo akto bei UAB „Kirako“ įstatų kopijas (b. l. 61–62; 63–65), UAB „Kirako“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (b. l. 66–70), UAB „Kirako“ vienintelio akcininko 2012-07-04 sprendimo Nr. 1 kopiją (b. l. 71), išrašą iš UAB „Kirako“ vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį, kad G. K. nuosavybės teise priklauso 1000 paprastųjų vardinių UAB „Kirako“ akcijų, kurių vertė – 10 000 Lt (b. l. 72), akcininkų registravimo žurnalo kopiją (b. l. 73–75), 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 2, kuria pareiškėjas priimtas dirbti UAB „Kirako“ direktoriumi, kopiją (b. l. 76–77), M. K. pareiškimą, kad jis sutinka, jog pareiškėjas iki 2017-06-29 gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ) (b. l. 78).

18Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė Armėnijos Respublikoje 2013-07-02 gavo Migracijos departamento 2013-02-06 raštą, kuriame nurodoma, kad esant įtarimams, jog pareiškėjo tikslas gauti leidimą laikinai gyventi, o ne vykdyti veiklą, bei siekiant įvertinti, ar minėto užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant UAB „Kirako“ tikslų ir vykdant veiklą, prašoma apklausti minėtą užsienietį, kartu pateikiant apklausos lapus, kuriuos turėtų užpildyti pareiškėjas (b. l. 90). 2013-02-26 apklausos lape G. K. nei į vieną klausimą atsakymo nepateikė (b. l. 91–96).

19Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2013-03-01 pranešimu Nr. (15/4-11)10K-7646 informavo G. K., kad 2013-03-01 priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus. Pažymėta, kad sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja 3 mėnesius – iki 2013-06-01 ir kad šio sprendimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas privalo pateikti Migracijos departamentui dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo (b. l. 79).

20G. K. 2013-03-12 Lietuvos Respublikos ambasadai Armėnijos Respublikoje pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą (b. l. 87–89) ir dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslą ir buvimo sąlygas – 2012-06-29 darbo sutarties Nr. 2 kopiją (b. l. 97–98), UAB „Kirako“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (b. l. 99–103) ir išrašą iš juridinių asmenų registro apie UAB „Kirako“ įregistravimą (b. l. 104–106).

21Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijos Respublikoje 2013-03-22 sprendimu Nr. 28.5.2.4.-98 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsniu, atsisakė G. K. išduoti nacionalinę vizą, kadangi yra rimtas pagrindas matyti, jog užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę (b. l. 107–108). Pareiškėjo nuomone, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsisakyti išduoti vienkartinę nacionalinę vizą galima tik, kai nelegalios migracijos grėsmė yra reali ir akivaizdi. Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijos Respublikoje, atsisakydama išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai suvaržė jo teises ir teisėtus lūkesčius.

22Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Armėnija įrašyta į šį priedą.

23Pareiškėjas yra Armėnijos Respublikos, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, pilietis, taigi atvykdamas į Lietuvos Respubliką, jis, privalo turėti vizą. Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje viza apibrėžiama kaip į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Vizos yra dviejų rūšių: Šengeno viza ir nacionalinė viza (Įstatymo 12 straipsnis). Pareiškėjas prašė išduoti vienkartinę nacionalinę vizą 30 dienų. Užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodama vienkartinė nacionalinė viza (Įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).

24Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas (vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2009-03-17 įsakymo Nr. 1V-109/V-51 redakcija su pakeitimais) (toliau –Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą. Aprašo 72 punktas nustato, kad vienkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis Lietuvos vizų tarnybai užsienyje pateikia prašymą, galiojantį kelionės dokumentą, išduotą per pastaruosius dešimt metų, kurio galiojimo laikas turi būti ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką, nuotrauką, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, Migracijos departamento pranešimą apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Aprašo 74 punktą įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Iš pareiškėjo skunde aprašytos vizos išdavimo situacijos bei kitų byloje pateiktų dokumentų matyti, kad šių reikalavimų buvo laikomasi tinkamai. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pažymėjo būtinumą nacionalinės vizos išdavimo procedūrą vykdyti pagal Aprašo nuostatas, tačiau kokių nors padarytų procedūrinių pažeidimų nenurodė.

25Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai yra nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Pagal šios teisės normos nuostatas, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Iš prašomo panaikinti sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas motyvuojant tuo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Toks Sprendimo teisinis pagrindas atitinka Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.

26G. K. nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijos Respublikoje, neturėjo teisės atsisakyti išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Šių dviejų administracinių sprendimų priėmimas nėra siejamas tarpusavyje ir joks teisės aktas nenustato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama kita tvarka, nei įprasta, kai asmuo yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Aprašo 72 punktą Migracijos departamento pranešimas apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra tik vienas išduodant nacionalinę vizą pateikiamų dokumentų, kurį pateikus nereikalaujama papildomų Aprašo 73 punkte išvardintų dokumentų. Taigi, konsulinis pareigūnas, išduodamas pareiškėjui vizą, turėjo įsitikinti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti ją išduoti. Aprašo 9 punkto 2 dalis nustato, kad įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, norėdamas įsitikinti užsieniečio patikimumu, gali pareikalauti, kad užsienietis dokumentus pateiktų asmeniškai. Atsakovo atstovo teigimu, kurio neneigia pareiškėjo atstovas, Konsulas su pareiškėju bendravo du kartus, jam buvo pateikti pareiškėjo prašymas, kiti dokumentai – lėktuvo bilietų rezervaciją, sveikatos draudimą patvirtinantys dokumentai, pažyma iš banko. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad taip pat buvo pateikta paso kopija bei 2013-03-01 Migracijos departamento pranešimas apie sprendimą Nr. (15/4-111). Taip pat atsakovui Migracijos departamentas 2013-02-06 raštu pateikė Lietuvos Respublikos ambasadoje Armėnijos Respublikoje sudarytą apklausos lapą (b. l. 90–96).

27Vertindamas priimto sprendimo pagrindimą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje esantys ir atsakovo atstovo nurodyti bei pareiškėjo neginčijami duomenys rodo, jog buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui atvykus į apklausą Lietuvos Respublikos ambasadoje Armėnijos Respublikoje, jam buvo pateiktas apklausos lapas, tačiau nei į vieną klausimą pareiškėjas neatsakė (b. l. 91–96). Pateikti klausimai buvo susiję su jo įsigytos įmonės veikla, pavyzdžiui, klausta, kodėl jis ketina užsiimti verslu Lietuvoje, o ne kitoje valstybėje, kokią konkrečią veiklą įmonė ketina vykdyti, ar turi veiklos planą ir pan. Į tokius klausimus bent kiek susidomėjęs veiklos galimybėmis asmuo galėtų iš karto duoti atsakymą. Tai, kad pareiškėjas neatsakė į klausimus ir pabrėžtinai valstybę įžeidžiančiu būdu pažymėjo atsisakymą bendradarbiauti, duoti paaiškinimus apie ketinimus vykdyti veiklą Lietuvoje, rodo, jog jis neketino Lietuvoje užsiimti ūkine veikla, t. y. prašydamas vizos, žinomai neteisingai nurodė kelionės tikslą. Konsuliniam pareigūnui bendraujant su pareiškėju susidarė įspūdis, kad jis pakankamai neblogai kalba rusiškai, tačiau G. K. nieko nežinojo apie nusipirktą įmonę, neturėjo nei verslo plano, nei kitokios įmonės vystymo vizijos, negalėjo paaiškinti apie įmonės veiklą. Pareiškėjas, nors ketino išvykti tik 30 dienų nepateikė atgalinio lėktuvo bilieto. Surinkta informacija nėra prieštaringa ir nekelia abejonių dėl jos teisingumo. Teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji G. K. kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas ir dėl ko galėtų kilti nelegalios migracijos rizika. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų reglamentuojančių vizų išdavimą nuostatas, bei pareiškėjui skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtinus ginčijamo sprendimo, priimto susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo, darytina išvadą, kad pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti nacionalinę D tipo vizą. Tokiu būdu Įstatymo 11 straipsnio 10 punkte numatyta sąlyga buvo visiškai įrodyta ir atsirado pagrindas atsisakyti G. K. išduoti vizą.

28Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

29Aprašo 80 punktas nurodo, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (9 priedas). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Atsakovo atstovas teigė, kad pokalbio metu Konsulas nurodė, jog pareiškėjui buvo paaiškinti atsisakymo išduoti vizą motyvai, kai pareiškėjas atvyko atsiimti vizą, tačiau pareiškėjas šį faktą neigia. Iš esmės ginčijamame sprendime yra nurodytas atsisakymo išduoti vizą pagrindas, tačiau nenurodyti faktiniai duomenys, kuriais remiantis apsispręsta dėl tokio pagrindo buvimo. Nors Sprendime nurodytas tik teisinis jo pagrindas, tačiau akivaizdu, kad jis buvo priimtas pareiškėjui nepateikus duomenų, patvirtinančių jo nurodytą atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – darbą įsteigtoje UAB „Kirako“. Kilus abejonėms, kad tikrieji G. K. kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas, pagrįstai padaryta išvada dėl nelegalios migracijos rizikos. G. K. iš esmės galėjo ir turėjo suvokti Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, priėmimo motyvus. Neatsakydamas ir pateiktus klausimus bei nesugebėdamas paaiškinti aplinkybių, susijusių su vykdoma veikla, pareiškėjas negalėjo turėti jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad jam bus išduota viza.

30Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo. G. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

31Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

33Skundą atmesti.

34Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos... 4. Paaiškino, kad 2012 m. birželio mėnesį kreipėsi į advokato Mindaugo... 5. G. K. per Lietuvos Respublikos ambasadą Armėnijos... 6. Iš sprendimo matyti, kad vizą atsisakyta išduoti dėl to, kad Konsului kilo... 7. Nurodė, kad į pareiškėjo kreipimusis Konsulas telefonu bei elektroniniu... 8. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus. Papildomai... 9. Atsakovas Užsienio reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti... 10. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nenustato, kad individualaus... 11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų... 13. Migracijos departamentas, įvertinęs visus pareiškėjo pateiktus dokumentus... 14. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime... 15. Skundas atmestinas.... 16. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos... 17. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Migracijos... 18. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė Armėnijos Respublikoje 2013-07-02... 19. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2013-03-01 pranešimu Nr.... 20. G. K. 2013-03-12 Lietuvos Respublikos ambasadai Armėnijos... 21. Lietuvos Respublikos ambasada Armėnijos Respublikoje 2013-03-22 sprendimu Nr.... 22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas... 23. Pareiškėjas yra Armėnijos Respublikos, kuri nėra Europos Sąjungos... 24. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo... 25. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai yra nustatyti Įstatymo 19... 26. G. K. nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos... 27. Vertindamas priimto sprendimo pagrindimą teismas atsižvelgia į tai, kad... 28. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama... 29. Aprašo 80 punktas nurodo, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti... 30. Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra... 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 32. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio... 33. Skundą atmesti.... 34. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...