Byla e2A-1656-601/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K. ir I. K., atstovaujamų advokatės S. Ž., apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Beržų ūkis“ civilinį ieškinį atsakovams I. K., V. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei L. P., institucijai, teikiančiai išvadą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žemės paskirties žemės sklypo pirkėjo teisių perkėlimo bei atsakovų I. K., V. K. priešieškinį ieškovei UAB „Beržų ūkis“, dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei L. P., institucijai, teikiančiai išvadą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:

51) pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį sandorį 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. ( - ), kuria V. K. padovanota 1/46 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav., ir ją kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. K. parduota 1/46 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav.;

62) pripažinus negaliojančia 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. ( - ) ir ją kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. K. parduota 1/45 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav., perkelti UAB „Beržų ūkis“ pirkėjo teises ir pareigas pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį;

73) perkelti UAB „Beržų ūkis"“ pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) dėl 45/46 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav.;

84) priteisti iš atsakovų V. K. ir I. K. UAB „Beržų ūkis“ bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento I. K. ir Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės sudarytą 2011-11-17 žemės nuomos sutartį Nr. 429, pagal kurią buvo išnuomotas 2.76 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav. Nurodė, kad I. K. ir Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės 2008-05-14 ir 2011-11-17 sudarytose 2.76 ha žemės sklypo nuomos sutartyse skirtingi I. K. parašai, sutartyse nepasirašytas nuomotojos vardas ir pavardė. Tikėtina, kad 2011-11-17 sutartis yra nepasirašyta I. K..

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:

11Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu:

  1. Ieškinį tenkino visiškai.
  2. Pripažino 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. ( - ), kuria atsakovas I. K. dovanojo atsakovui V. K. 200 Lt (57,92 Eur) vertės 1/46 dalį (0,06 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav., pirkimo–pardavimo sutartimi.
  3. Perkėlė ieškovei UAB „Beržų ūkis“ pirkėjos teises ir pareigas pagal 2014 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ) ir nustatė, kad atsakovas I. K. pardavė, o ieškovė pirko 1/46 dalį (0,06 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav., už 57,92 Eur (200 Lt) bei priteisė iš ieškovės 57,92 Eur (200 Lt) atsakovui V. K..
  4. Perkėlė ieškovei UAB „Beržų ūkis“ pirkėjos teises ir pareigas pagal 2014 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) ir nustatė, kad atsakovas I. K. pardavė, o ieškovė pirko 45/46 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav., už 5 792, 40 Eur (20 000 Lt) bei priteisė iš ieškovės atsakovui V. K. 5 792, 40 Eur (20 000 Lt).
  5. Sprendimą įvykdžius, panaikino laikinąsias apsaugos priemones.
  6. Priteisė iš atsakovų I. K., V. K. po: 1) 1 084,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Beržų ūkis“ ir po 2) 6,85 Eur valstybei.

12Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypą nuomojo ieškovė, sutartis sudaryta iki 2016-12-31 su I. K., jai mirus teisių perėmėjas sūnus I. K.. 2014 m. balandžio 30 d. atsakovas I. K. dovanojimo sutartimi Nr. ( - ) padovanojo 1/46 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atsakovui V. K.; 2014 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) atsakovas I. K. atsakovui V. K. pardavė to paties žemės sklypo likusias 45/46 dalis. Teismas pažymėjo, kad I. K. po motinos mirties paveldėjęs žemės sklypą, turėjo teisę elgtis su jam tekusiu turtu savo nuožiūra, tačiau tik laikantis įstatymų reikalavimų. Teismas nustatė, kad 2014-04-28 tapęs žemės sklypo savininku, jis ketino jį parduoti, jam buvo žinoma, jog žemė buvo nuomojama bendrovei, bet paveldėtos žemės jai pirkti nesiūlė. Teismas pažymėjo, kad atsakovų nesieja jokie giminystės ar kiti artimi santykiai, motyvų ar paskatų dovanojimui nebuvo. Tai, kad žemė padovanota už tai, kad V. K. padėdavo I. K. motinai, teismas laikė neįtikinamais argumentais, šiuo klausimu liudytojų parodymai prieštaringi. Jei V. K. ir teikė kokią paramą I. K., I. K. neturėjo jaustis tiek skolingas, kad atsidėkotų V. K. būtent dovanodamas žemės sklypą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas I. K. siekė ne neatlygintinai padovanoti dalį savo nuosavybės atsakovui V. K. – tuo siekta pridengti pirkimo–pardavimo sandorį ir taip aplenkti ieškovės, kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininkės, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės sklypą. Pažymėjo, kad atsakovai, žinodami esant galiojančiai ginčijamo žemės sklypo nuomos sutarčiai, sudarydami dovanojimo bei pirkimo–pardavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai. Teismas konstatavo, kad atsakovų sudarytas apsimestinis sandoris pažeidė ieškovės interesus, nes tokiu būdu jai buvo atimta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą ta kaina ir tomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama. Teismas pripažino negaliojančia kaip apsimestinį sandorį – 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. ( - ), kuria V. K. padovanota 1/46 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir ją kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V. K. parduota 1/46 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Kėdainių rajone. Pripažinus negaliojančia 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį ir ją kvalifikavus kaip pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V. K. parduota 1/45 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav., perkėlė UAB „Beržų ūkis“ pirkėjo teisės ir pareigos pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovų sudarytos sutartys yra tarpusavyje susijusios, atsakovų sudaryta 2014-05-30 pirkimo–pardavimo sutartis laikytina išvestine iš 2014-04-30 sudaryto apsimestinio dovanojimo sandorio, todėl tais pačiai motyvais pirkėjo teises ir pareigas perkėlė ieškovei, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui V. K. abiejose sutartyse nurodytas pinigų sumas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus subjektams, kuriems yra suteikiama pirmumo teisė pirkti ginčo žemę. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio 2,76 ha žemės sklypu pradėjo naudotis V. K., kuris buvo laikinai susikeitęs sklypais su UAB „Beržų ūkis“, t. y. bendrovė leido naudotis šiuo sklypu, o V. K. bendrovei leido naudotis atitinkamu jo nuomojamu sklypu, tačiau tai negali šalinti UAB ,,Beržų ūkis“ pirmumo teisės įgyjant ginčijamą žemės sklypą, toliau nuomos mokestį mokėjo ieškovė. I. K., o vėliau ir jos paveldėtojas, nuomos ieškovei fakto ar nuomos mokesčio dydžio neginčijo. Teismas nustatęs, kad apie esminių sutarties sąlygų pasikeitimą ieškovei tapo žinoma tik 2014 m. spalio mėnesį, darė išvadą, kad ieškovė nepraleido Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 8 d. nustatyto 3 mėnesių termino. Teismas atsakovų priešieškinį atmetė kaip neįrodytą, pažymėdamas, kad priešieškinio reikalavimai grindžiami prielaidomis, nepateikiant bent kiek įtikinamų argumentų.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

14Atsakovai I. K. ir V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-81-736/2015, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Priteisti iš ieškovės atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15Motyvuose nurodė:

  1. Teismas buvo šališkas, suinteresuotas ieškovės pusėje bylos baigtimi ir stengėsi padėti tik ieškovei, neanalizavo atsakovų paaiškinimų, iškraipė liudytojų duotus parodymus.
  2. Teismas iš esmės pažeidė CPK nuostatas, užtikrinančias teisę pateikti įrodymus byloje, nepagrįstai atmetė prašymą skirti rašysenos ekspertizę.
  3. Teismas net nenagrinėjo priešieškinio argumentų ir nesigilino, dėl ko priešieškinis pareikštas. 2011 m. nuomos sutartyje numatyta dėl ieškovės teisės pirkti ir nuomojamus žemės sklypus pirmumo teise, tačiau atsakovas I. K. apie 2011 m. nuomos sutartį nežinojo ir buvo įsitikinęs, kad nuomos mokestį gauna 2008 m. sutarties pagrindu. Tikėtina, kad 2011 m. nuomos sutartis sudaryta neteisėtai.
  4. Teismas netinkamai ir neteisingai, pažeidžiant CPK 185 str. nuostatas, vertino įrodymus byloje, dėl ko nepagrįstai dovanojimo sutartį laikė apsimestine. Teismas vadovavosi tik prielaidomis. Ieškovė, ginčydama sandorius, turėjo pateikti įrodymus, tačiau jų nepateikė. Tai, kad V. K. dovanojimo sandoriu yra įgijęs ir kitų sklypų, kurie nėra nuginčyti, negali būti pagrindu konstatuoti šio sandorio apsimestinumą. Sandorių teisėtumą ir tikrąją valią pagrindžia atsakovų paaiškinimai. Aplinkybės apie tai, kad V. K. padėdavo I. K., ja pasirūpindavo, patvirtino liudytojas V. G. ir liudytoja R. K.. Teismas netinkamai vertino liudytojų V. Š. ir J. B. parodymus, pažymėdamas, kad jų parodymai paneigė minėtą faktą.
  5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovų nesieja giminystės ryšys, todėl sandorio negalėjo sudaryti, priešingai, byloje nustatyti artimi atsakovų santykiai ir artimas bendravimas. V. K. padėdavo I. K., todėl ir buvo jam atsidėkota, perleidžiant dalį priklausiusio žemės sklypo. Teismas nenurodė nei vieno įrodymo ar aplinkybės, kuri suteiktų realaus pagrindo teismo sprendimo išvadai konstatuoti, todėl tokios teismo išvados yra deklaratyvios ir nepatvirtina ieškinio pagrįstumo.
  6. Teismas neteisingai aiškino dovanojimo sandorio esmę. Teismo argumentas, neva dovanojimo sutartis sudaryta pridengiant pirkimo–pardavimo sandorį, yra nepagrįstas. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, o ne nagrinėti teismo nurodytas aplinkybes. I. K. valia buvo padovanoti V. K. žemės sklypo dalį.
  7. Teismas visiškai neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. Ieškovė yra netinkamas subjektas ir neatitinka minėto įstatymo pirmenybės teisei keliamiems reikalavimams, kadangi įsigyti žemę gali tik jos naudotojas, kai ieškovė ir V. K. žemės sklypais buvo susikeitę ir ginčo žemės sklypą naudojo V. K.. Ieškovė šia žeme iš viso faktiškai nesinaudojo, todėl ji neatitinka šios įstatyme numatytos sąlygos pirmumo teisės įgyvendinimui.
  8. Ieškovė neatitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. 2 p. nuostatų keliamų reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintu ieškovės ekonominį gyvybingumą, šio asmens perspektyvas. Nėra įrodymų, kad ieškovė ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdžiusi ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusi. Ieškovė neturėjo pirmumo teisės prieš atsakovą, sudarant ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, jos pirmumo teisė nebuvo pažeista. I. K. apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir pardavimo sąlygas neprivalėjo pranešti notarui ar Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui.
  9. Teismas neteisingai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas 2014-04-30, sandoris buvo registruotas viešajame registre, todėl ši informacija buvo vieša ir prieinama ieškovei. UAB „Beržų ūkis“ vadovas ir bendrovės buhalterė V. Š. buvo informuoti apie sandorį 2014 m. iš karto po sandorio sudarymo, todėl žinojo apie sandorius ir praleido Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 8 d. numatytą 3 mėnesių senaties terminą.

16Ieškovė UAB ,,Beržų ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo:

  1. Atsakovų V. K. ir I. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-736/2015 panaikinimo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-81-736/2015 palikti nepakeistą;
  2. Jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, atnaujinti ieškovei UAB „Beržų ūkis“ senaties terminą ieškiniui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių;
  3. Priteisti iš atsakovų V. K. ir I. K. UAB „Beržų ūkis“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

17Motyvuose nurodė:

  1. Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teismas neprivalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno argumento, dėl to naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo. Apeliantai skunde remiasi subjektyvia nuomone dėl teismo šališkumo, nepateikiant jokių įrodymų, bylos nagrinėjimo eigoje nekėlė klausimo dėl teismo šališkumo.
  2. Teismas atsakovų priešieškinį laikė neįrodytu, kadangi jis grindžiamas vien tik prielaidomis, pareikštas siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą, nepateikiama bent kiek įtikinamų argumentų. Nors abejose sutartyse nėra nuomotojos pavardės ir parašai nevienodi, tačiau tai nedaro sutarties negaliojančia. Ant nuomos sutarčių I. K. parašai vizualiai panašūs, jie daryti skirtingu laikotarpiu ir nereiškia, kad ieškovė juos suklastojo. Nuomos sutartis ir mokamas mokestis nebuvo ginčyti nei I. K., nei jos teisių perėmėjo I. K.. Abejotina, kad I. K. nebuvo žinoma apie 2011 m. lapkričio 17 d. nuomos sutartį.
  3. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neskyrė ekspertizės, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo apribotos atsakovų teisės į tinkamą procesą byloje ir dėl to neteisingai buvo išspręstas ginčas.
  4. Atsakovas V. K. siekia „apeiti“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Teismas pagrįstai ginčijamos sutarties teisėtumą vertino ne izoliuotai, bet ir kitų su ginčo turtu susijusių sandorių kontekste, atsižvelgiant į jų tikslus ir sudarymo aplinkybes. Paveldėjęs žemės sklypus I. K. siekė juos parduoti, kadangi protingo žmogaus elgesio standartais vargiai būtų paaiškinama galimybė priimti valinį sprendimą dėl nekilnojamojo turto dovanojimo ir pardavimo vos per dvi dienas nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
  5. I. K. buvo žinoma, kad žemė nuomota bendrovei, kadangi jam du kartus mokėtas nuomos mokestis po mamos mirties, paveldėtos žemės pirmumo teise ieškovei pirkti žemę nesiūlyta. Atsakovai faktiškai sudarė ne dovanojimo, o pirkimo–pardavimo sutartį. Dovanojimo sutartis (apsimestinis sandoris) buvo sudaryta dėl itin mažos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies – 1/46 dalies, tik tam, kad būtų aplenkta ieškovės, kaip žemės nuomininkės, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nebuvo motyvų ir paskatų žemę dovanoti V. K.. Atsakovai, žinodami esant galiojančiai ginčijamo žemės sklypo nuomos sutarčiai, sudarydami dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai.
  6. Nepagrįstai nurodoma, kad teismas iškraipė V. K. parodymus. Maisto produktų, malkų, V. K. nepirko iš savo lėšų, I. K. jam apmokėdavo iš pensijos. Atsakovų kviesti liudytojai yra šališki atsakovams. I. K. iki mirties buvo pakankamai stipri, jai jokios pagalbos nereikėjo. Bendrovė padėdavo jai, kaip ir kitiems vyresnio amžiaus žmonėms. Niekas iš kaimo žmonių ir pati I. K. nėra sakę, kad jai padeda V. K.. Be to, sūnus I. K. pats motiną lankydavo kas dvi savaites.
  7. Nėra aišku, kuo remiantis apeliantai nurodo, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės atitiktį Laikinojo įstatymo reikalavimams. Ginčo žemės sklypą ieškovė deklaravo 2008 – 2013 m. laikotarpiu, t. y. daugiau nei 3 metus per paskutinius dešimt metų. Ieškovė yra žemės ūkio produkcijos gamintoja, kurios pajamos žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Skolos rodiklis labai mažas, todėl bendrovė neturi problemų su skolomis. Nors grynasis pelningumas ir mažėja, bet jis viršija kritinę reikšmę 8 kartus, todėl ieškovė yra perspektyvi.
  8. Ieškovė ir V. K. buvo susikeitę žemės sklypais, tačiau byloje nėra duomenų, ar atsakovas V. K. atitinka Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą. V. K. neatitinka sąlygos, kad žemės sklypo naudotojas turi būti naudojęs žemės sklypą žemės ūkio veiklai paskutiniuosius vienerius metus (naudojo nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.), be to naudojimas nebuvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre.
  9. Apie sudarytus sandorius atsakovai ieškovės neinformavo, apie sutartį ir esmines sąlygas tapo žinoma 2014 m. spalio mėn., gavus išrašus iš VĮ Registrų centro. Ieškinys pateiktas 2014 m. lapkričio 5 d., todėl nepraleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas. Vien įrašas Nekilnojamojo turto registre apie tam tikrą sandorį, nenurodant ne tik jo esminių sąlygų, bet ir jo pobūdžio, net ir domintis turtu viešame registre, negalėjo suteikti ieškovei informacijos, leidžiančios spręsti apie jo galimą teisių pažeidimą. Atsakovai teikdami, kad ieškovė buvo informuota apie sudarytus sandorius, nepateikė jokių įrodymų, kad po sandorių sudarymo informavo ieškovę, kaip juridinį asmenį.
  10. Jei teismas laikytų, kad terminas ieškiniui pareikšti praleistas, atsižvelgtina, kad jis praleistas tik 2 mėnesius (nuo 2014 m. gegužės 30 d.), ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas. Terminas atnaujintinas, nes ieškovė nuomoja ne vieną žemės sklypą, neturi galimybės tikrinti kasdien VĮ Registrų centro duomenų, 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis, ieškinio senatis taikytina ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes (šalių elgesį, aktyvumą, į ginamos vertybės svarbą ir kt.).

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

21Ginčo esmė – ar teisėtai (pagrįstai), ieškovei UAB „Beržų ūkis“ nuomojamą žemės sklypą, atsakovas I. K. perleido atsakovui V. K..

22Nustatyta, kad atsakovo I. K. motina I. K. buvo 2,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kėdainių r. sav., savininkė (toliau – ginčo sklypas). 2008 m. gegužės 14 d. tarp I. K. ir UAB „Beržų ūkis“ sudaryta šio sklypo nuomos sutartis 3 metams. 2011 m. lapkričio 17 d. tarp tų pačių šalių šio žemės sklypo nuomos sutartis Nr. ( - ) sudaryta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutartis įregistruota viešajame registre, t. y. VĮ „Registrų centras“ (t. 1, b. l. 21). ( - ) I. K. mirė, jos turtą paveldėjo sūnus I. K., kuris 2012 m. ir 2013 m. gavo nuomos mokestį už išnuomotą ginčo sklypą (t. 1, b. l. 123-124). 2014 m. balandžio 28 d. atsakovas I. K. įgijo nuosavybės teises į ginčo sklypą ir 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartimi Nr. ( - ) padovanojo 1/46 dalį šio ginčo sklypo atsakovui V. K., o likusią ginčo sklypo dalį (45/46 dalis), 2014 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) pardavė atsakovui V. K..

23Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

24Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

25Apeliantai teismo šališkumą sieja su tuo, jog: 1) nebuvo patenkintas jų prašymas skirti rašysenos ekspertizę, 2) netinkamai vertino (arba nevertino) atsakovo argumentus, iškraipė liudytojų parodymus, 3) tenkino visus ieškovo prašymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas ginčą turi vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), t. y. užkirsti kelią proceso vilkinimui, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismas turi priimti, tirti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 176 str., 179 str., 180 str., 181 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė rašysenos ekspertizės dėl I. K. parašo ant 2011 m. lapkričio 17 d. žemės nuomos sutarties Nr. 429, nes byloje nustatytos aplinkybės (buvo mokamas nuomos mokestis; jis buvo tiek I. K., tiek atsakovo I. K. priimamas; sutartis pasirašyta prie liudytojos V. Š.; sutartis įregistruota viešame registre; vizualiai parašai ant abiejų nuomos sutarčių panašūs, o tam tikras skirtumas pastebimas tikėtina dėl to, jog praėjo 3 metai nuo pirmosios sutarties pasirašymo, o I. K. sveikata silpnėjo, kas pastebima žvelgiant į parašą) ir esantys įrodymai (liudytojos V. Š. parodymai; ieškovo atstovo A. S. paaiškinimai; ginčo sklypo nuomos sutartys; kasos išlaidų orderiai; pavedimas; viešo registro duomenys) yra pakankami daryti išvadą, jog tarp I. K. ir ieškovės buvo sudaryta ir vykdoma 2011 m. lapkričio 17 d. žemės nuomos sutartis Nr. ( - ). Taigi, apeliantų prašymas skirti rašysenos ekspertizę apeliacinės instancijos teisme taip pat atmestinas.

26Tai, kad teismas netenkina/tenkina tam tikrus šalies prašymus, negali būti vertinama, kaip teismo šališkumas, nes teismo pareiga (nustatyta įstatyme) yra rinkti, tirti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurie yra (gali būti) reikšmingi bylai. Be to, apeliantai teismo šališkumo motyvą nurodė tik apeliaciniame skunde, kai buvo priimtas jiems nepalankus sprendimas, kas tik patvirtina, jog apeliantų argumentai yra siekis sukelti abejones teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nešališkai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

27Teisėjų kolegija nesutinka ir su kitais apeliacinio skundo argumentais (dėl atsakovo I. K. nežinojimo apie sudarytą 2011 m. lapkričio 17 d. ginčo sklypo nuomos sutartį Nr. ( - ); dėl dovanojimo sutarties teisėtumo; dėl pirmumo teisės įsigyti žemę; dėl ieškinio senaties taikymo) ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo išdėstytos pirmosios instancijos teisme bei įvertintos pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius (aiškius) teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).

28Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad atsakovas I. K. nežinojo apie 2011 m. lapkričio 17 d. ginčo sklypo nuomos sutarties Nr. ( - ) buvimą, nes būtent pagal šią sutartį (2008 m. sutartis buvo pasibaigusi dar 2011 m.), jis 2 kartus gavo iš ieškovo nuomos mokestį (pinigų išmokėjimo dokumentuose išmokėjimo pagrindas nurodytas – už žemės nuomą pagal sutartį Nr. ( - )).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. 1) tarp I. K. ir ieškovės buvo sudaryta ginčo sklypo nuomos sutartis, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre; 2) atsakovas I. K. žinojo, kad ginčo sklypas išnuomotas ieškovei; 3) tik gavęs nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (2014 m. balandžio 28 d.), t. y. po 2 dienų (2014 m. balandžio 30 d.) atsakovas I. K. padovanoja atsakovui V. K. 1/46 dalį ginčo sklypo, o po mėnesio laiko likusią dalį (45/46) ginčo sklypo jam parduoda; 4) pati I. K., galėdama dovanoti žemę atsakovui V. K. (esant norui atsidėkoti, kaip teigia atsakovai), to nepadarė; 5) įtikinamų motyvų, kodėl svetimam žmogui atsakovui V. K. buvo padovanota maža dalis ginčo sklypo, byloje nepateikta (motyvas, jog to norėjo I. K. laikytinas nepagrįstu, nes tą ji galėjo pati padaryti); 6) tokiu būdu (pasinaudodamas dovanojimo sandoriu, dovanojimo + pirkimo- pardavimo sandoriais), nuomojamus žemės sklypus, atsakovas V. K. įgija pastoviai (t. 1, b. l. 139-156), - galima daryti neabejotiną išvadą, jog ginčo sklypo dalies (1/46 dalies) dovanojimo sandoris buvo apsimestinis (neatitinkantis tikrosios šalių valios), kuriuo buvo siekiama apeiti ieškovės turimą pirmenybės teisę pirkti parduodamą ginčo sklypą. Priešingai, nei teigia apeliantai, (beje nenurodydami jokių pagrįstų motyvų), byloje esantys duomenys (t. 1, b. l. 27-38, 126) patvirtina, kad ieškovė atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus subjektams, kuriems yra suteikiama pirmumo teisė pirkti ginčo žemę (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. 2 p.). Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad ieškovė ginčo sklypu nesinaudojo (juo faktiškai naudojosi atsakovas V. K., kadangi jis su ieškove buvo susikeitę žemės sklypais). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės leidimas jos išsinuomotą ginčo sklypą naudoti atsakovui, nepanaikina ieškovės, kaip ginčo sklypo naudotojos, statuso (parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį; įstatymas nereikalauja faktinio naudojimo; be to, ginčo sklypas ieškovės faktiškai buvo nenaudojamas tik todėl, kad ji su atsakovu buvo susikeitusi žemės sklypais dėl patogesnio žemės apdirbimo) ir jos pirmenybės teisės įsigytį šį sklypą.

30Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovė yra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Apeliantai nurodo, kad ginčo sklypo dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartys buvo įregistruotos viešame registre, todėl ši informacija buvo vieša ir prieinama ieškovui, tačiau ieškovė per 3 mėnesius nepateikė ieškinio teismui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, kada ieškovė sužinojo apie ginčo sklypo pardavimą arba, kada akivaizdžiai galėjo sužinoti apie ginčo sklypo pardavimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovai neinformavo ieškovės apie ginčo sklypo pardavimą, o apie tai ieškovė sužinojo tik 2014 m. spalio 14 d. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie pranešė ieškovei apie sudarytus sandorius, todėl darytina išvada, kad ieškovė apie ginčo sklypo pardavimą sužinojo 2014 m. spalio 14 d. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo viešame registre, nes tai neatitinka įstatymo reikalaujamos sąlygos – „akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą“. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ieškovė, būdama ginčo sklypo nuomininkė, galėjo tikėtis, kad ginčo sklypas, ieškovei nežinant, bus ar yra parduotas. Ieškovė neturi pareigos pastoviai tikrinti viešojo registro duomenis, galvojant, kad ginčo sklypas galbūt gali būti parduotas. Taigi nustačius, kad ieškovė apie ginčo sklypo pardavimą sužinojo 2014 m. spalio 14 d. ir nenustačius, kad ieškovė akivaizdžiai galėjo sužinoti apie jo pardavimą anksčiau, spręstina, kad ieškovė, pateikusi ieškinį teismui 2014 m. lapkričio 5 d., nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

31Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

32Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331

34straipsniu,

Nutarė

35Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:... 5. 1) pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį sandorį 2014 m. balandžio 30... 6. 2) pripažinus negaliojančia 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr.... 7. 3) perkelti UAB „Beržų ūkis"“ pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014 m.... 8. 4) priteisti iš atsakovų V. K. ir I. K. UAB „Beržų ūkis“ bylinėjimosi... 9. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:... 11. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu: 12. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypą nuomojo ieškovė, sutartis... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 14. Atsakovai I. K. ir V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono... 15. Motyvuose nurodė:
  1. Teismas buvo šališkas, suinteresuotas... 16. Ieškovė UAB ,,Beržų ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo:... 17. Motyvuose nurodė:
    1. Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 21. Ginčo esmė – ar teisėtai (pagrįstai), ieškovei UAB „Beržų ūkis“... 22. Nustatyta, kad atsakovo I. K. motina I. K. buvo 2,7600 ha žemės ūkio... 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo... 24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 25. Apeliantai teismo šališkumą sieja su tuo, jog: 1) nebuvo patenkintas jų... 26. Tai, kad teismas netenkina/tenkina tam tikrus šalies prašymus, negali būti... 27. Teisėjų kolegija nesutinka ir su kitais apeliacinio skundo argumentais (dėl... 28. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad atsakovas I. K. nežinojo apie... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje nustatytų aplinkybių... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovė yra... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės... 32. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326... 34. straipsniu,... 35. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti...