Byla e2-436-302/2019
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Silberauto“, išvadą duodanti institucija – Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovei Vokietijos bendrovei Daimler AG dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Silberauto“, išvadą duodanti institucija – Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „Vlantana“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Vokietijos bendrovės Daimler AG 8 523 328,33 Eur dydžio žalą, patirtą dėl Europos sunkvežimių gamintojų antikonkurencinių veiksmų.

72.

8Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) priims prejudicinį sprendimą byloje Tibor-Trans Fuvarozó és Kereskedelmi Kft. prieš DAF TRUCKS N.V. (Nr. C-451/18) (toliau – Tibor-Trans byla), nes šioje byloje keliami analogiški 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalies taikymo klausimai. Atsakovės teigimu, ESTT priimtas prejudicinis sprendimas bus reikšmingas nagrinėjant panašius klausimus šioje civilinėje byloje.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki ESTT priims sprendimą dėl Vengrijos teismo kreipimosi priimtinumo ir prejudicinį sprendimą Tibor-Trans byloje ir įpareigojo atsakovę Vokietijos bendrovę Daimler AG informuoti teismą apie bylos eigą.

124.

13Teismas nustatė, kad nurodytoje byloje dėl prejudicinio sprendimo kreipėsi Vengrijos teismas, prašydamas išaiškinti, ar 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą specialiosios jurisdikcijos taisyklę reikia aiškinti taip, kad valstybės narės teismas turi jurisdikciją kaip vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis teismas, jeigu: 1) ieškovės, kuri teigia patyrusi žalą, buveinė arba jos ekonominės veiklos ar turtinių interesų centras yra šioje valstybėje narėje; 2) tik vienai atsakovei (sunkvežimių gamintoja), kurios buveinė yra kitoje valstybėje narėje, pateiktas ieškovės reikalavimas grindžiamas Europos Komisijos sprendime pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį (buvusi EB steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalis) konstatuotu pažeidimu dėl kartelinių susitarimų dėl sunkvežimių mažmeninių kainų nustatymo ir bendrų kainų didinimo Europos ekonominėje erdvėje, kuris skirtas ne tik atsakovei bet ir kitiems adresatams; 3) ieškovė įsigijo tik kitų karteliniame susitarime dalyvavusių įmonių pagamintus sunkvežimius; 4) nėra jokių duomenų, kad bent vienas iš susitikimų, laikomų ribojančiais konkurenciją, būtų įvykęs bylą nagrinėjančio teismo valstybėje; 5) ieškovė paprastai sunkvežimius įsigydavo (jos teigimu, iškreiptomis kainomis) bylą nagrinėjančio teismo valstybėje ir tuo tikslu su šioje valstybėje veikiančiomis įmonėmis sudarydavo finansinės nuomos sutartis su galutiniu nuosavybės teisės perdavimu, tačiau, remiantis pačios ieškovės teiginiais, ji tiesiogiai derėjosi su sunkvežimių koncesininkais, o finansinės nuomos davėjas prie kainų, dėl kurių ji susitardavo, dar pridėdavo savo pelno maržą ir finansinės nuomos išlaidas, perduodamas ieškovei nuosavybės teises į sunkvežimius po sutarties įvykdymo jos galiojimo pasibaigimo momentu.

145.

15Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad byloje keliamas teismo jurisdikcijos nagrinėti ginčą klausimas ir 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalies taikymo klausimas, dėl kurio taikymo ir aiškinimo yra kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo Tibor-Trans byloje. Todėl, teismo nuomone, tikslinga sustabdyti nagrinėjamą bylą iki ESTT priims sprendimą dėl Vengrijos teismo kreipimosi priimtinumo ir prejudicinį sprendimą byloje Tibor-Trans byloje.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

176.

18Ieškovė UAB „Vlantana“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:

196.1.

20Teismas neįsitikino, ar sutampa faktinės aplinkybės, nustatytos ESTT Tibor-Trans byloje ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3410-803/2018, todėl negalima daryti išvados, kad priimtas prejudicinis sprendimas turės reikšmę šiai civilinei bylai.

216.2.

22Ieškovas Tibor-Trans Vengrijos teisme pateikė ieškinį vienam sunkvežimių gamintojui, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje, tačiau 3-ojoje kumuliatyvinėje sąlygoje Vengrijos teismas nurodo, kad ieškovas Tibor-Trans įsigijo tik kitų karteliniame susitarime dalyvavusių įmonių pagamintus sunkvežimius. Tibor-Trans pateikė ieškinį DAF sunkvežimių gamintojui Vengrijos teisme nepaisant to, kad Tibor-Trans buvo įsigijęs sunkvežimius iš kitų Europos Komisijos sprendimu nustatytame kartelyje dalyvavusių sunkvežimių gamintojų. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė UAB „Vlantana“ įsigijo Daimler sunkvežimius, o atsakovu taip pat patraukė Daimler. Ieškovė UAB „Vlantana“ nepatraukė atsakovais kitų sunkvežimių gamintojų. Todėl darytina išvada, kad ESTT Tibor-Trans byloje ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3410-803/2018 yra nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės.

236.3.

24Teismas taip pat nepagrindė savo pozicijos dėl bylos sustabdymo, be to, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2014, kurioje buvo nuspręsta sulaukti ESTT prejudicinio sprendimo kitoje nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje siekė užtikrinti kasacinio teismo jurisprudencijos tęstinumą ir vienodumą, o Vilniaus apygardos teismas nesiekia užtikrinti Lietuvos Respublikos teismų jurisprudencijos tęstinumo ir vienodumo.

256.4.

26Teismas nenustatė, koks būtent Vengrijos teismas kreipėsi į ESTT, ar ginčas tarp šalių nėra išspręstas taikos sutartimi, taip pat nėra aišku, ar toks kreipimasis yra pagrįstas.

276.5.

28Ieškinio reikalavimai atsakovei Daimler AG yra teismingi Lietuvos Respublikos teismams, nes ieškiniai prieš atsakovę Daimler AG yra nagrinėjami ne mažiau nei penkiolikoje atskirų Europos Sąjungos valstybių narių teismuose, todėl yra suformuota vieninga pozicija, kad ieškiniai prieš atsakovę Daimler AG ir kitus sunkvežimių gamintojus gali būti nagrinėjami tų valstybių narių teismuose, kuriuose yra įsikūrę ieškovai.

296.6.

30Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Teisėjų tarybos rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, nes teismas nepaaiškino savo pozicijos.

317.

32Atsakovė Daimler AG atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

337.1.

34Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, todėl pirmiausia turi būti išspręstas jurisdikcijos klausimas. Ieškovė nepateikė jokių naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

357.2.

36Teismas turėjo diskrecijos teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes nei Lietuvos, nei ES teisėje nėra taisyklės, kad teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą tik tais atvejais, kai faktinės bylos aplinkybės sutampa su bylos, kuriai ESTT teiks prejudicinį sprendimą, faktinėmis aplinkybėmis.

377.3.

38ESTT Tibor–Trans byloje išaiškins tiesiogiai taikomą 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą specialiosios jurisdikcijos taisyklę. Ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą Vilniaus apygardos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą.

397.4.

40Šioje civilinėje byloje panašiai kaip ir ESTT byloje Tibor-Trans byloje, ieškinys buvo reiškiamas valstybės teisme, kuriame yra įsisteigęs ieškovas ir kur yra jo pagrindinė ekonominės veiklos vieta, šios civilinės bylos atveju ieškovė yra įsisteigusi Lietuvoje. Taip pat ieškinys buvo pateikiamas vienam atsakovui (Daimler), kuris yra sunkvežimių gamintojas, įsisteigęs kitoje ES valstybėje narėje, šiuo atveju Daimler AG yra įsteigtas Vokietijoje. Ši byla yra inicijuota remiantis Europos Komisijos 2016 m. liepos 19 d. priimtu sprendimu, kuriuo Komisija pripažino, jog sunkvežimių gamintojai Daimler, Iveco, Volvo/Renault, DAF ir MAN atliko konkurenciją ribojančius veiksmus. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad susitikimai, kurie buvo pripažinti ribojančiais konkurenciją, vyko valstybėje, kur pareikštas ieškinys, šiuo atveju - Lietuvoje. Šios bylos kontekste, ieškovė įsigijo sunkvežimius ne tiesiogiai iš atsakovės, bet iš platintojo Lietuvoje, todėl ieškovė galėtų būti laikoma netiesiogine atsakovės konkurencijos teisės pažeidimo auka. Taip pat abiejose bylose sunkvežimiai buvo įsigyti lizingo būdu. Be to, tikėtina, kad nuosavybės teisė į sunkvežimius pereidavo ieškovei tik įvykdžius lizingo sutartis – kaip ir Tibor-Trans byloje.

417.5.

42Atsakovė pateikė visus reikiamus duomenis dėl bylos sustabdymo, o ieškovės argumentai dėl bylos sustabdymo yra nereikšmingi, nes visa informacija apie Tibor-Trans bylą yra prieinama viešai.

437.6.

44Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 267 straipsnį, bet kuris teismas gali kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, o teismai, kurių sprendimai nebegali būti skundžiami, turi pareigą kreiptis, jei tik kyla ES teisės aiškinimo klausimas. Todėl teisiškai yra absoliučiai nesvarbu, kokia pagrindinės bylos stadija ir kokie sprendimai jau yra priimti, nes jie niekaip neįpareigoja ESTT ir niekaip nekeičia ESTT užduoties ir būsimo prejudicinio sprendimo svarbos ar galios. Būtent ši būsimo ESTT prejudicinio sprendimo svarba ir būtinybė išvengti sprendimų, prieštaraujančių ESTT aiškinimui dėl ES teisės, yra esminė ir dėl kurios pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą šioje byloje.

457.7.

46Remiantis vieša ir oficialia informacija, prašymas priimti prejudicinį sprendimą nebuvo atšauktas ir nėra jokios viešos informacijos apie tai, kad Tibor-Trans byla buvo nutraukta dėl taikos sutarties sudarymo. Tuo atveju, jeigu byloje būtų pasiektas taikus susitarimas, Vilniaus apygardos teismas apie tai būtų informuotas ir bylos procesas būtų atnaujintas.

477.8.

48Atsakovė nėra įsisteigusi Lietuvoje ir neturi filialo, ji taip pat neatliko neteisėtų veiksmų Lietuvoje dėl kartelinių susitarimų.

497.9.

50Ieškovės argumentas, kad prieš sunkvežimių gamintojus, įskaitant ir atsakovę, yra teikiami ieškiniai kitose ES šalyse, niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad tariama žala dėl konkurencijos teisės pažeidimo kilo būtent Lietuvoje ar kad Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės sustabdyti bylos nagrinėjimo.

517.10.

52Pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai išdėstė savo poziciją dėl pagrindo bylos sustabdymui. Atsakovė, nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos ginčijo Lietuvos teismų jurisdikciją, nes kitose ES valstybėse narėse, taip pat kyla klausimas ir nacionaliniai teismai neturi vieningo sutarimo dėl atsakymo į keliamą jurisdikcijos klausimą.

53Teismas

konstatuoja:

54IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

558.

56CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

579.

58Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo

5910.

60CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

6111.

62Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, tai yra teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

6312.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks / neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas / atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

6513.

66Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą vadovaudamasis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu pripažinęs, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Teismas sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl Vengrijos teismo kreipimosi priimtinumo ir prejudicinį sprendimą byloje Tibor-Trans Fuvarozó és Kereskedelmi Kft. prieš DAF TRUCKS N.V. (Nr. C-451/18). Nurodė, kad minėtoje byloje keliamas klausimas dėl jurisdikcijos pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalies taikymo, dėl kurio taikymo ir aiškinimo kilo ginčas ir apygardos teismo nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

6714.

68Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą iš atsakovės priteisti 8 523 328,33 Eur patirtą žalą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir nurodžius, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui, atsakovė tvirtina, kad ieškinio reikalavimai atsakovei Daimler AG yra neteismingi Lietuvos Respublikos teismams ir šiuo pagrindu prašo palikti ieškinį nenagrinėtu. Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bylos jurisdikcijos.

6915.

70Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo, o atsakovė yra Vokietijos Federacinės Respublikos juridinis asmuo. Kadangi byloje ieškovė ir atsakovės yra skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, veikiantys juridiniai asmenys, kilusio ginčo jurisdikcijai nustatyti, visų pirma, taikytinos Europos Sąjungos teisės normos. Nekyla abejonių, jog šioje byloje turi būti taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo („Briuselis I“), nes šalių keliamas ginčas yra civilinio ir komercinio pobūdžio (reglamento „Briuselis I“ 1 straipsnio 1 dalis).

7116.

72Ieškovė, vadovaudamasi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalimi, tvirtina, kad ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Šioje normoje nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, nes nėra sąlygų, nurodytų Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 dalyje, jeigu ir buvo sukelta žala, tai tokia vieta nagrinėjamu atveju galima laikyti tik Vokietijos Federacinę Respubliką, todėl byla yra teisminga būtent Vokietijos teismams.

7317.

74Iš ESTT viešai prieinamos informacinės sistemos duomenų matyti, kad Tibor-Trans byloje keliamas prejudicinis klausimas ar Federacinės respublikos nustatytą specialiosios jurisdikcijos taisyklę reikia aiškinti taip, kad valstybės narės teismas turi jurisdikciją kaip „vietos, kurioje įvyko <...> žalą sukėlęs įvykis“ teismas, jeigu:

7517.1.

76ieškovės, kuri teigia patyrusi žalą, buveinė arba jos ekonominės veiklos ar turtinių interesų centras yra šioje valstybėje narėje.

7717.2.

78tik vienai atsakovei (sunkvežimių gamintoja), kurios buveinė yra kitoje valstybėje narėje, pateiktas ieškovės reikalavimas grindžiamas Europos Komisijos [sprendime] pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį (buvusi EB steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalis) [konstatuotu] pažeidimu dėl kartelinių susitarimų dėl sunkvežimių mažmeninių kainų nustatymo ir bendrų kainų didinimo Europos ekonominėje erdvėje, kuris skirtas ne tik atsakovei bet ir kitiems adresatams.

7917.3.

80ieškovė įsigijo tik kitų karteliniame susitarime dalyvavusių įmonių pagamintus sunkvežimius.

8117.4.

82nėra jokių duomenų, kad bent vienas iš susitikimų, laikomų ribojančiais konkurenciją, būtų įvykęs bylą nagrinėjančio teismo valstybėje.

8317.5.

84ieškovė paprastai sunkvežimius įsigydavo (jos teigimu, iškreiptomis kainomis) bylą nagrinėjančio teismo valstybėje ir tuo tikslu su šioje valstybėje veikiančiomis įmonėmis sudarydavo finansinės nuomos sutartis su galutiniu nuosavybės teisės perdavimu, tačiau, remiantis pačios ieškovės teiginiais, ji tiesiogiai derėjosi su sunkvežimių koncesininkais, o finansinės nuomos davėjas prie kainų, dėl kurių ji susitardavo, dar pridėdavo savo pelno maržą ir finansinės nuomos išlaidas, perduodamas ieškovei nuosavybės teises į sunkvežimius po sutarties įvykdymo jos galiojimo pasibaigimo momentu?

8518.

86Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad Tibor-Trans byloje ir šioje civilinėje byloje faktinės aplinkybės yra panašios. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovės ieškinys yra reiškiamas valstybės teisme, kuriame yra įsisteigusi ieškovė ir kur yra jos pagrindinė ekonominės veiklos vieta (šiuo atveju ieškovė UAB „Vlantana“ yra registruota adresu Dvaro g. 1, Gobergiškės, Klaipėdos r. sav.). Taip pat ieškinys buvo pateiktas sunkvežimių gamintojui – atsakovei Daimler AG, kuri yra įsteigta Vokietijoje. Vilniaus apygardos teisme civilinė byla inicijuota remiantis Europos Komisijos 2016 m. liepos 19 d. priimtu sprendimu, kuriuo Komisija pripažino, jog sunkvežimių gamintojai Daimler, Iveco, Volvo/Renault, DAF ir MAN atliko konkurenciją ribojančius veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, kad susitikimai, kurie buvo pripažinti ribojančiais konkurenciją, vyko Lietuvoje. Taip pat ieškovė sunkvežimius įsigijo ne tiesiogiai iš atsakovės, bet iš platintojo Lietuvoje (trečiojo asmens šioje byloje – UAB Silberauto). Ieškovė sunkvežimius įsigijo lizingu, kaip mokėjimo būdu ir nuosavybės teisė į sunkvežimius pereidavo ieškovei tik įvykdžius lizingo sutartis.

8720.

88Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad Vilniaus apygardos teismas spręsdamas teismingumo klausimą susidūrė su tomis pačiomis aplinkybėmis ir neaiškumais dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Kadangi Vengrijos teismas yra pasikreipęs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tuo pačiu klausimu, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai sustabdė šią civilinę bylą, iki ESTT Tibor-Trans byloje bus priimtas prejudicinis sprendimas, kuris suformuos Europos Sąjungos valstybėse narėse vieningą praktiką, bylose dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 dalies, taikymo klausimais.

8921.

90Ieškovė taip pat skunde tvirtina, kad teismas nutartyje nenurodė sprendimą pagrindžiančių motyvų, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

9122.

92CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

9323.

94Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereikštų absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iš esmės visiškai nėra motyvų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina ieškovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai išsamiai išdėstė argumentus, kurių pagrindu sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja bylos stabdymo pagrindas.

9524.

96Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo neįžvelgia pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, todėl nėra pagrindo nutartį naikinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

9725.

98Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamos bylos kontekste neanalizuoja. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Dėl bylos procesinės baigties

9926.

100Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, ieškovė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirtasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

101Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

102Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB „Vlantana“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš... 7. 2.... 8. Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki Europos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad nurodytoje byloje dėl prejudicinio sprendimo kreipėsi... 14. 5.... 15. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad byloje keliamas teismo jurisdikcijos... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 17. 6.... 18. Ieškovė UAB „Vlantana“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 19. 6.1.... 20. Teismas neįsitikino, ar sutampa faktinės aplinkybės, nustatytos ESTT... 21. 6.2.... 22. Ieškovas Tibor-Trans Vengrijos teisme pateikė ieškinį vienam sunkvežimių... 23. 6.3.... 24. Teismas taip pat nepagrindė savo pozicijos dėl bylos sustabdymo, be to,... 25. 6.4.... 26. Teismas nenustatė, koks būtent Vengrijos teismas kreipėsi į ESTT, ar... 27. 6.5.... 28. Ieškinio reikalavimai atsakovei Daimler AG yra teismingi Lietuvos Respublikos... 29. 6.6.... 30. Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio... 31. 7.... 32. Atsakovė Daimler AG atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.... 33. 7.1.... 34. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, todėl pirmiausia... 35. 7.2.... 36. Teismas turėjo diskrecijos teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes nei... 37. 7.3.... 38. ESTT Tibor–Trans byloje išaiškins tiesiogiai taikomą 2012 m. gruodžio 12... 39. 7.4.... 40. Šioje civilinėje byloje panašiai kaip ir ESTT byloje Tibor-Trans byloje,... 41. 7.5.... 42. Atsakovė pateikė visus reikiamus duomenis dėl bylos sustabdymo, o ieškovės... 43. 7.6.... 44. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 267 straipsnį, bet kuris... 45. 7.7.... 46. Remiantis vieša ir oficialia informacija, prašymas priimti prejudicinį... 47. 7.8.... 48. Atsakovė nėra įsisteigusi Lietuvoje ir neturi filialo, ji taip pat neatliko... 49. 7.9.... 50. Ieškovės argumentas, kad prieš sunkvežimių gamintojus, įskaitant ir... 51. 7.10.... 52. Pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai išdėstė savo poziciją dėl... 53. Teismas... 54. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 55. 8.... 56. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 57. 9.... 58. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d.... 59. 10.... 60. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo... 61. 11.... 62. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos... 63. 12.... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų,... 65. 13.... 66. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą... 67. 14.... 68. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą iš... 69. 15.... 70. Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo, o atsakovė yra... 71. 16.... 72. Ieškovė, vadovaudamasi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos... 73. 17.... 74. Iš ESTT viešai prieinamos informacinės sistemos duomenų matyti, kad... 75. 17.1.... 76. ieškovės, kuri teigia patyrusi žalą, buveinė arba jos ekonominės veiklos... 77. 17.2.... 78. tik vienai atsakovei (sunkvežimių gamintoja), kurios buveinė yra kitoje... 79. 17.3.... 80. ieškovė įsigijo tik kitų karteliniame susitarime dalyvavusių įmonių... 81. 17.4.... 82. nėra jokių duomenų, kad bent vienas iš susitikimų, laikomų ribojančiais... 83. 17.5.... 84. ieškovė paprastai sunkvežimius įsigydavo (jos teigimu, iškreiptomis... 85. 18.... 86. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės... 87. 20.... 88. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad Vilniaus... 89. 21.... 90. Ieškovė taip pat skunde tvirtina, kad teismas nutartyje nenurodė sprendimą... 91. 22.... 92. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo... 93. 23.... 94. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad motyvų procesiniame sprendime teisingumas,... 95. 24.... 96. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo neįžvelgia pagrindo... 97. 25.... 98. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti... 99. 26.... 100. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 101. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 102. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą....