Byla 2A-29-280/2007

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (pranešėja) ir Rimanto Savicko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-627-639/2006 pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento interesus, atsakovui R. S., S. V., trečiajam asmeniui L. S. dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3Ieškovas Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 5517,14 litų kraštovaizdžiui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad ( - ), L. S. priklausančioje žemės valdoje, buvo atlikti savavališki grunto kasimo darbai, kuriuos, ieškovo teigimu, organizavo atsakovas R. S. 2005 m. lapkričio mėn. pradžioje buvo nukastas gruntas trijose iškasose Šventosios upės 10 metrų apsauginėje juostoje ir už jos ribų – Šventosios upės apsauginėje zonoje. Dėl savavališkų žemės kasimo darbų Šventosios upės apsauginėje juostoje 358,09 m2 ir apsauginėje zonoje 129,71 m2, iš viso 487,80 m2 plote su velėnos danga buvo visiškai sunaikinta žolinė augmenija. Motyvavo, kad atliekant žemės kasimo darbus buvo pažeistos susiformavusios natūralios reljefo formos bei pakeistas ir sužalotas pats reljefas. Šventosios upės pakrantės apsauginėje juostoje buvo nukasta 217,52 m3 ir apsauginėje zonoje 59,10 m3, iš viso 276,62 m3 grunto. Kasant gruntas buvo nustumtas į Šventosios upės vagą, kur vandens tėkmė didžiąją dalį supilto grunto nuplovė. Nurodė, kad atsakovas neorganizavo numatomiems darbams atlikti projektinės dokumentacijos sudarymo, derinimo ir patvirtinimo, nesiėmė reikiamų priemonių pažeidimui išvengti. Šiais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala aplinkai – kraštovaizdžiui, kurio dydį paskaičiavo pagal LR Aplinkos ministro 1998-03-13. įsakymu Nr. 45 patvirtinta „Nuostolių padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika“, ir ji sudarė 5517,14 litų. Papildomai paaiškino, kad už padarytą veiką, R. S. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2005 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 45 buvo nubaustas 500 litų administracine bauda, pagal ATPK 5113 str. 1 d. ir 55 str. 1 d. Paskirtą baudą atsakovas sumokėjo, tačiau žalos gamtai iki šiol neatlygino.

4Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, tvirtindamas, kad žala nepadaryta, žalą padarė ne jis, darbų neorganizavo, nedavė pavedimų atlikti konkrečius darbus.

5Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 2 dienos nutartimi bendraatsakoviu įtrauktas S. V., trečiuoju asmeniu L. S. Anykščių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį prieš R. S. tenkino, o prieš S. V. atmetė. Priteisė iš R. S. 5517,14 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo, 165,14 litų žyminio mokesčio ir 34,80 teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas atsakovo R. S. teiginius, kad jis šių darbų neorganizavo, atmetė, kadangi laikė juos visiškai neįtikinančiais, dėl šių argumentų. Pirma, samdomi darbuotojai niekada panašaus pobūdžio darbų, kitiems asmenims priklausančiuose sklypuose, savarankiškai neatlieka, nes jie paprasčiausiai nežino, kokį darbą, taip pat šio darbo apimtį ir pan. reikėtų atlikti. Antra, kad šiuos darbus, būtent tokius, kokie ir buvo atlikti, organizavo ir pasamdė juos atlikti, savarankiškai ar per tarpininką, patvirtina ir po to atsakovui R. S. išduotos projektavimo sąlygos. Trečia, pats R. S. iš esmės pripažįsta, kad paminėtos teritorijos grunto nukasimas bei atitinkamas jo reljefo išlyginimas jį tenkina. Aplinkai padarytos žalos dydis ir pobūdis yra visiškai įrodyti prie bylos pridėtais žalos paskaičiavimo aktais (b. l. 9), administracine bylos kopija ir kitais dokumentais. R. S. savavališkai organizavo žemės kasimo darbus, kurių metu buvo pažeistas ir tokiu būdu pakeistas bei sužalotas Šventosios upės pakrantės reljefas. Atsakovas kritikavo padarytos žalos paskaičiavimus, tačiau konkrečiai nepaaiškino, kuo šie paskaičiavimai neteisingi, taip pat nepateikė jokių savo paskaičiavimų.

6Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-10-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismas pažeidė materialines teisės normas, netinkamai jas išaiškinęs ir pritaikęs, padarė procesinės teisės normų pažeidimų, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikos, kas turėjo esminę reikšmę priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

7Dėl deliktinės atsakomybės taikymo.

81. Pati grunto perplaniravimo aplinkybė negali būti sutapatinama su žalos aplinkai padarymo faktu. Ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų žalos padarymo aplinkai faktą, jos dydį bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimą. Nenustatyta, kad perplaniravus gruntą atsirado neigiamas poveikis aplinkai. Teismo posėdžio metu liudytojas tik patvirtino tas aplinkybes, jog galimo neigiamo poveikio vertinimo neatliko ir negalėjo pasakyti, ar toks neigiamas poveikis aplinkai iš viso yra ir tik spėliojo, kad jis dar bus ateityje.

92. Atsakomybė atsiranda tik už neteisėtai padarytą žalą. Sąvadas, pagal kurį atliekami teritorijos planavimo ir projektavimo darbai, nėra pripažintas negaliojančiu. Topografinė nuotrauka įrodo, kad vietovė yra buvusi be juodžemio ir velėnos dar iki jų reljefų pakoregavimo. Jokių juodžemio, tariamai nustumto į vandenį, likučių, nėra ir nebuvo, be to apie tai net nepažymėta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei toks faktas nenustatytas. Todėl vien tai, kad leidimas reljefo korekcijos darbams nebuvo gautas prieš darbų pradžią, dar nereiškia, kad toks leidimas apskritai nebus išduotas.

103. Žalos paskaičiavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Vietose, kur, pasak ieškovo, tariamai nustumtas juodžemis ir velėna, jau buvo erozijos suformuotos vietos. Neaišku, kokiu pagrindu buvo laikyta pirminiu atskaitos tašku būtent tie rodikliai, kurių pagrindu ieškovas apskaičiavo žalos dydį, todėl negali būti skaičiuojama menama žala bendraieškio pateiktais skaičiais, nes paskaičiuotas žalos dydis nėra tikslus.

114. Teismas netinkamai taikė Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą „Nuostolių padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodiką“, kuri nustato tik nuostolių apskaičiavimo metodiką, nes žemės savininkas, perstumdęs gruntą, gali padaryti nuostolius tik sau ir todėl negali būti reikalaujama atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė nei vieno teisės akto, kur būtų numatyta pareiga atlyginti tariamus nuostolius. Atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta tik Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o teismo cituojamas Konstitucijos 54 str. suponuoja tik atitinkamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus teisines prielaidas. Nėra turtinės prievolės atlyginti nuostolius, nes nukentėjusysis ir žalą padaręs asmuo sutampa viename asmenyje.

12Dėl teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik ieškovo bei bendraieškio subjektyviais paaiškinimais, argumentuotai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių bei įrodymų, o matant, kad pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, negalėjo suformuluoti teisėtų ir pagrįstų išvadų, atitinkančių įstatymo keliamiems sprendimui turinio ir formos reikalavimams. Teismas, nepateikęs įrodymų, kuriais remdamasis daro išvadas nagrinėjamoje byloje, nenurodė ir argumentų, dėl kurių atmetė apelianto pateiktus paaiškinimus, kad „grunto nei padaugėjo, nei pamažėjo (...).

13Atliepime į apeliacinį skundą Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodo, kad žala, padaryta reljefo formoms ir augmenijai atsirado dėl R. S. neteisėtų veiksmų. R. S. neteisėti veiksmai, žalos padarymo faktas bei dydis, atitinkamai priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra įrodyti. Aplinkai padaryta žala apskaičiuota teisingai, atsižvelgiant tiek į juridinį, tiek į faktinį jos pagrindimą, todėl papildomos ekspertizės skyrimas yra nereikalingas. Deliktinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Apeliantas jau buvo nubaustas administracine tvarka, todėl motyvas, kad asmuo, traukimas civilinėn atsakomybėn šiuo atveju bus nubaustas, prieštarauja pačios civilinės atsakomybės esmei.

14Apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 4 str., 12 str., 32 str., 34 str.).

15Bylos medžiaga nustatyta, kad ( - ), L. S. priklausančioje žemės valdoje, buvo atlikti grunto kasimo darbai, t. y. nukastas gruntas trijose iškasose Šventosios upės 10 metrų apsauginėje juostoje ir už jos ribų – Šventosios upės apsauginėje zonoje. Dėl paminėtų žemės kasimo darbų Šventosios upės apsauginėje juostoje 358,09 m2 ir apsauginėje zonoje 129,71 m2, iš viso 487,80 m2 plote su velėnos danga buvo visiškai sunaikinta žolinė augmenija. Tai patvirtina ieškovo prie ieškinio pridėtos foto nuotraukos (b. l. 10–13), administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b. l. 6). Tai, kad šie veiksmai atlikti upės apsauginėje juostoje, ir patvirtina faktą, kad žala padaryta gamtai, o ne tik atsakovui ir nukentėjusiajam, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde. Žemės sklypo nuosavybės dokumentuose yra išvardinti nuosavybės teisėmis priklausiančio žemės sklypo dalies žemės naudojimo apribojimai, kurių turi būti laikomasi. Be to, atlikus žemės kasimo darbus buvo pažeistas ir tokiu būdu pakeistas bei sužalotas pats Šventosios upės apsauginės juostos ir zonos reljefas ir augmenija. Pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus Šventosios upės pakrantės apsauginėje juostoje buvo nukasta 217,52 m3 ir apsauginėje zonoje 59,10 m3, iš viso 276,62 m3 grunto. Darant šiuos paskaičiavimus buvo naudojami ir atsakovo R. S. pateikti įrodymai. Kasant gruntas buvo nustumtas į Šventosios upės vagą, kur vandens tėkmė didžiąją dalį supilto grunto nuplovė. Kad taip buvo, atsakovas nesutinka, tačiau jis, tvirtindamas, kad reljefas prieš tai buvo kitoks, nei nurodo ieškovas, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nepaaiškino, kodėl laiku nesikreipė ir nepateikė leidimo atlikti žemės darbus Šventosios upės pakrantėje. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, leidimas negautas ir dėl atsiradusių nesutarimų. Kiekviena šalis turi pateikti įrodymus, kurių pagrindu nurodo esant kitas aplinkybes, nei nustatyta surinktais įrodymais. Atsakovo atsikirtimai yra deklaratyvūs, neparemti tai patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovas naudojosi advokato pagalba, todėl nebuvo kliūčių jam tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis. Grunto kasimo faktą Šventosios upės apsauginėje juostoje atsakovas pripažino administracinėje byloje, neginčijo atliktų žemės kasimo apimčių. Teismo posėdyje atsakovas R. S. pripažino, kad daro šlaito sutvirtinimus, nori užtikrinti kranto stabilumą (b. l. 72), kas liudija tai, kad žala padaryta. Žalos dydis apskaičiuotas remiantis specialiu norminiu aktu „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtos kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“, todėl apeliacinio skundo argumentais Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo keisti nėra pagrindo.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

17Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovo R. S. (a.k. ( - )) 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai