Byla 2A-196-44/2008

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, dalyvaujant ieškovei R. U., ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Urbonui, atsakovo Šiaulių universiteto atstovei Sonatai Rimdeikienei, atsakovo Šiaulių universiteto atstovui advokatui Muradui Bakanui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. apeliacinį skundą ir atsakovo Šiaulių universiteto apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-357-569/2008 pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui Šiaulių universitetui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovė R. U. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš Šiaulių universiteto personalo skyriaus direktorės pareigų neteisėtu, grąžinti ją į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2006-09-28 jai buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 129 straipsnį, kuriuo ji buvo informuota, kad iš darbo ji bus atleista 2007-01-31, su ja bus pilnai atsiskaityta atleidimo dieną, per visą įspėjimo laikotarpį jai bus siūlomas kitas darbas Šiaulių universitete. Tačiau jau 2006-10-09 jai buvo įteiktas Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo. Įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindą, t.y. darbuotojo atleidimas siejamas su jo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais bei elgesiu darbe. Šiaulių universiteto rektorius 2006-09-19 įsakymu Nr. V-35, vadovaudamasis Drausminių nuobaudų skyrimo Šiaulių universiteto darbuotojams tvarka, sudarė komisiją, kuri parengė išvadas, nurodydama, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas. 2006-09-28 Įspėjime buvo nurodyta, kad ieškovė neišmano LR darbo kodekso, LR Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius darbo santykius, Universiteto statuto, neturi darbo organizavimo, koordinavimo ir planavimo įgūdžių, nesugeba savarankiškai planuoti savo veiklos, neišmano dokumentų rengimo ir įforminimo bei raštvedybos taisyklių, mąsto nelogiškai ir nėra diplomatiška. Per visą ieškovės darbo stažą Šiaulių universitete niekada jai nebuvo pareikštos kokios nors pretenzijos, pastabos, susijusios su jos elgesiu darbe, be to, Įspėjime nenurodyti kokie nors konfliktai su bendradarbiais, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas ir pan. Jokio egzamino, atestacijos dėl ieškovės kvalifikacijos, elgesio ar profesinių gebėjimų darbe nebuvo. Šiaulių universitetas nevykdė savo pareigos ir nesiūlė ieškovei kito darbo, nors tuo metu universitete buvo laisvų darbo vietų. Ieškovei iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę nepilni pusantrų metų, todėl Šiaulių universitetas nutraukti darbo sutartį su ieškove galėjo tik esant ypatingam atvejui. Įspėjime nėra nurodytas joks ypatingas atvejis, kaip reikalauja LR darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis, kadangi atsakovas neturėjo ir negalėjo pagrįsti ieškovės atleidimą jokiu ypatingu atveju. Įspėjime nurodyta nekonkreti atleidimo priežastis, t.y. atkartotas LR DK 129 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys. Šiaulių universitetas, neturėdamas teisėto pagrindo ir netinkamai vadovaudamasis LR DK 129 straipsniu, neteisėtai nutraukė darbo sutartį. Dirbdant pas atsakovą ieškovei nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų ar pareikšta pretenzijų dėl atlikto darbo. Gavusi 2006-09-28 Įspėjimą, ieškovė išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, jai buvo visiškai netikėta ir nesuprantama, kad po 30 metų darbo stažo Šiaulių universitete, tapo nekvalifikuota, neturinti profesinių sugebėjimų darbuotoja. Emocinė depresija ieškovę ištiko 2006-10-09, kai Šiaulių universiteto pasamdytas antstolis apie 20-21 val. jos namuose jai įteikė rektoriaus įsakymą, kuriame nurodyta, jog ieškovė yra atleidžiama iš darbo nuo 2006-10-10. Ieškovė pas atsakovą dirbo lektore, dėstė studentams, apie jos atleidimą iš darbo buvo paskelbta savaitraštyje „Šiaulių universitetas“, todėl mano, kad jos reputacija nukentėjo ir Šiaulių miesto gyventojų tarpe. Ieškovė pastoviai jaučia emocinę įtampą, išgyvena patirtą dvasinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės su kolegomis. Kadangi ieškovei iki pensinio amžiaus liko pusantrų metų, todėl susirasti kitą darbą - praktiškai neįmanoma. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovas turi atlyginti ieškovei neturtinę žalą.

4Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, pripažino ieškovės R. U. atleidimą iš Šiaulių universiteto personalo skyriaus direktorės pareigų neteisėtu, priteisė ieškovei iš atsakovo 33 159,39 Lt už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2007-04-12 iki 2007-05-24 imtinai, nuo 2007-06-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos- 2008-02-12 imtinai, po 166,63 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2008-02-12 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, o taip pat 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 1992-09-01 buvo perkelta į personalo skyriaus vedėjos pareigas, darbo sutartis su ja nutraukta 2006m. spalio 10d. pagal LR Darbo kodekso 129str. (DK 130str.), atleidimo datą nukeliant į 2007m. sausio 31d. Ieškovė buvo įspėta, jog su ja 2007-01-31 bus nutraukta darbo sutartis pagal Darbo kodekso 129str. (DK 130str.), įspėjime nurodyta, kad ieškovės atleidimas iš darbo siejamas su jos kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir elgesiu darbe. Atsakovas, apsispręsdamas atleisti ieškovę iš darbo, vadovavosi 2006-09-19 Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymu Nr. V-35 ,,Dėl personalo skyriaus direktorės R. U. veiklos tarnybinio patikrinimo‘‘ sudarytos komisijos išvadomis.

5Kad nustatytų, ar ieškovės kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai eiti personalo skyriaus direktorės pareigas yra tinkami, atsakovas, prieš atleisdamas ją iš darbo, turėjo juos įvertinti. Ieškovės kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus tyrė komisija, sudaryta pagal ŠU rektoriaus 2006-09-19 įsakymą Nr. V-35 dėl personalo skyriaus direktorės R. U. veiklos tarnybinio patikrinimo. Komisija nustatė, jog ieškovė netinkamai parengė įsakymų projektus dėl A. K. ir I.R. atleidimo iš darbo, išsiuntė A. K. raštą dėl neteisingai datuotų priedų, nepagrįstai pasinaudojo kūrybinėmis atostogomis, nepagrįstai prašė suteikti jai komandiruotes kūrybinių atostogų metu, nepagrįstai kūrybinių atostogų metu panaudojo darbdavio kortelę, pirkdama kurą. Įvertinęs minėtos komisijos išvadas, teismas konstatavo, kad komisija, kuri buvo sudaryta ieškovės darbo drausmės pažeidimams tirti, netyrė ieškovės kvalifikacijos, elgesio darbe, profesinių gebėjimų, nes tai neįėjo į komisijos funkcijas. Komisija tyrė ne ieškovės kvalifikaciją, o jos netinkamą pareigų vykdymą, aiškinosi, ar ji nepadarė darbo drausmės pažeidimų, tačiau drausmine tvarka ieškovė nebuvo nubausta. Drausminių nuobaudų skyrimo Šiaulių universiteto darbuotojams tvarka yra patvirtinta 2002-09-30 rektoriaus įsakymu. Teismas laikė, kad atsakovas nesudarė ieškovei galimybės įgyti kvalifikaciją, kuri jį tenkintų, tuo pažeisdamas jos teises. Nepatikrinus ieškovės žinių, įgūdžių, profesinių sugebėjimų, ieškovė negalėjo žinoti jai darbdavio keliamų reikalavimų. Viena iš personalo skyriaus direktoriaus funkcijų, kaip nurodyta komisijos išvadose, yra pagal kompetenciją koordinuoti įsakymų personalo, atostogų, veiklos klausimais bei kitų universiteto dokumentų teisingą parengimą. Ieškovė turėjo pareigą koordinuoti universiteto dokumentų teisingą parengimą, t.y. projektų, kurie neturi teisinės galios. Tačiau atsakomybė už priimtus sprendimus teko įstaigos vadovui – rektoriui, nes tik jam pasirašius jie įgyja teisinę galią. Be to, ieškovė pas atsakovą dirbo ilgą laiką, jokių pretenzijų per visą darbo laikotarpį dėl jos kvalifikacijos darbdavys jai nebuvo pareiškęs. Įspėjime atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė atleidžiama iš darbo dėl netoleruotino elgesio darbe, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovė dėl jos elgesio darbe negali eiti jai pavestų pareigų. Esant drausminės atsakomybės pagrindams, darbuotojui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, tuo tarpu LR DK 129str. netaikytinas, nes jo taikymo sąlyga – darbuotojo kaltės nebuvimas. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė dėl savo kvalifikacijos, profesinių sugebėjimų ir elgesio darbe yra netinkama eiti jai pavestas pareigas. LR DK 129 str. 4d. numatyta darbdavio galimybė nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Nors atsakovas teigė, kad palikus ieškovę personalo skyriaus direktorės pareigose nebūtų garantuotas skyriaus funkcijų tinkamas vykdymas, neužtikrintas viso universiteto funkcionavimas, šiuos atsakovo motyvus teismas vertino kaip prielaidas, kurios nėra patvirtintos konkrečiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi juristą, buvo sudaręs sutartį su advokatu dėl teisinės pagalbos, todėl nėra pagrindo teigti, kad personalo skyriaus darbas dėl netinkamo ieškovės pareigų vykdymo būtų sutrikęs.

6Atleisdamas ieškovę iš darbo, atsakovas pažeidė LR DK 130 str. 2d. 1p., kuriame numatyta, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Atsakovas įspėjime nurodė ne vieną, o eilę ieškovės atleidimo iš darbo priežasčių, iš įspėjimo neaišku, su kokiomis aplinkybėmis sieja kiekvieną iš nurodytų priežasčių. Todėl teismas laikė, kad atsakovas šiuo atveju pažeidė LR DK 130str. 2d. 1p. Iš 2006-09-25 įsakymo Nr. A-15 dėl kasmetinių atostogų matyti, kad 2006-09-28 ieškovė buvo atostogose, tačiau kaip nurodė atsakovas ieškovė tą dieną buvo darbe ir atliko darbo funkcijas. LR DK 131str. 1d. 1p. numato, jog draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą darbuotoją atostogų metu. Ši teisės norma yra imperatyvi. Įstatymas šiuo atveju nenumato jokių išlygų ir nesuteikia teismui galimybės vertinti, ar šiuo atveju įteiktas įspėjimas ieškovei sukėlė kokias nors pasekmes.

7Darbuotojo perkėlimas į kitą darbą LR DK 129straipsnio prasme suprantamas kaip darbo sąlygų pakeitimas. Įstatymas nereikalauja, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbą. Kitas darbas visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į lygiavertį buvusiajam darbą, o jeigu tokio darbo nėra ar darbuotojas nesutinka būti į jį perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus, galėtų dirbti. Teismas konstatavo, kad atsakovas šią pareigą įvykdė netinkamai. Po 2006-09-28 įspėjimo apie atleidimą iš darbo iki atleidimo 2006-10-10, Šiaulių universitete buvo priimta eilė darbuotojų, ieškovei nebuvo siūlyta užimti šias darbo vietas. Atsakovas siuntė ieškovei pasiūlymus dėl darbo 2006-11-17, 2006-12-01, 2007-05-15, 2007-05-28, tačiau pasiūlymai dėl darbo ieškovei buvo pateikti praėjus beveik 2 mėnesiams nuo jos įspėjimo.

8Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai atleido ieškovę iš darbo pagal LR Darbo kodekso 129str. (130str.) iš Šiaulių universiteto Personalo skyriaus direktorės pareigų (LR DK 297str.). LR Darbo kodekso 297str. 4d. numatyta, kad jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140str. 1d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir jos darbdavio yra susiklostę konfliktiški santykiai. Universiteto vadovo – rektoriaus – ir personalo skyriaus direktorės darbiniai santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu, bendradarbiavimu. Atsakovo prašymas negrąžinti ieškovės į darbą rodo, kad, ieškovės grąžinimas į darbą yra apsunkintas, nes jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl teismas ieškovės prašymą grąžinti ją į darbą netenkino.

9Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, gavusi 2006-09-28 įspėjimą apie atleidimą iš darbo ji patyrė didelį emocinį šoką. Ieškovė tikėjosi, kad iš darbo bus atleista 2007-01-31, tačiau antstoliui 2006-10-09 jai įteikus įsakymą apie jos atleidimą iš darbo anksčiau įspėjimo termino, ją ištiko emocinė depresija. Be to, apie jos atleidimą iš darbo buvo paskelbta savaitraštyje ,,Šiaulių universitetas‘‘, nors anksčiau tokios praktikos nebuvo. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės neabejotinai ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Ieškovė pas atsakovą dirbo daug metų, drausminių nuobaudų neturėjo. Ieškovė R. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė negrąžinti jos į darbą, t.y. taikyti LR DK 297 str. 3 dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė LR DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyto darbuotojų teisių gynimo būdo, t.y. netenkino ieškovės reikalavimo grąžinti ją į pirmesnį darbą. Nors darbuotojas gali būti negrąžinamas į pirmesnį darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti ir turėtų būti taikoma atsižvelgiant tik į atleisto darbuotojo interesus. Esant darbuotojo reikalavimui grąžinti jį į pirmesnį darbą, toks jo prašymas gali būti netenkinamas tik tuo atveju, jeigu grąžinimas prieštarautų paties darbuotojo interesams. Teismo nurodytos aplinkybės (nepasikeitusi atsakovo pozicija dėl ieškovės negrąžinimo į darbą, paskirtas naujas personalo skyriaus vadovas, atsakovo prašymas negrąžinti ieškovės į darbą) nėra ekonominės, technologinės ar organizacinės priežastys, dėl kurių ieškovė negalėtų būti grąžinama į darbą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR DK 36 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes buvusios iki teisės pažeidimo padėties neatkūrė, neužkirto kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams ir neatstatė socialinio teisingumo. Atsakovas Šiaulių universitetas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą ir sumažinti priteistą 33 159,39 Lt sumą iki 30 993,18 Lt už priverstinę pravaikštą, nustatant, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą priteisiamas nuo 2007-06-12 iki 2008-02-12, atitinkamai pakeisti žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų priteisimo klausimus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nuo 2006-12-11 iki 2007-04-11 ir nuo 2007-05-25 iki 2007-06-04 sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimus, gavo išmokas iš VSDFV. Dėl ieškovės ligos atsakovas buvo priverstas net du kartus perkelti ieškovės atleidimo datą. Iš bylos duomenų matyti, kad su ieškove atsakovas pilnai atsiskaitė iki 2007-06-12 ir teismas visiškai be pagrindo priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2007-04-12 iki 2007-05-24 ir nuo 2007-06-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2008-02-12. Teismas ieškovei priteisė 2 166,21 Lt daugiau, nei buvo reikalinga. Atsakovas visą teismo priteistą sumą 30 993,18 Lt ieškovei yra sumokėjęs. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dalyje dėl 4900 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas ieškovės reikalavimus, išdėstytus ieškinyje, patenkino iš dalies, t.y. sumažino sumą už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir negrąžino jos į ankstesnį darbą, todėl turėjo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo LR CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai. Atsiliepimu į ieškovės R. U. apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo skundą patenkinti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

10Atsiliepimu į atsakovo Šiaulių universiteto apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

11Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. vasario 12 d. sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio sprendimo įsiteisėjimo keistina, o likusi apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1d. 3p.).

12Ir štai dėl ko.

13Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškinio (t.1, b.l. 2-7) ieškovė R. U. prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo atsakovo 2006 m. spalio 9 d. įsakymu (t.1, b.l. 11) ir grąžinti ją į Šiaulių universiteto personalo skyriaus direktorės pareigas, nes ją atsakovas atleido iš darbo nepasibaigus įspėjime (t.1, b.l. 12-14) nurodytam atleidimo terminui, nepasiūlęs kito darbo, nors tokią galimybę atsakovas turėjo, be to, iki pensinio amžiaus jai buvo likę apie 1,5 metų.

14Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, darbo sutarties (t.1, b.l. 8-9) atsakovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą (t.1, b.l. 12-14), ieškovė buvo įspėta, kad ji bus atleista iš darbo pagal LR DK 129 str. (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) nuo 2007 m. sausio 31 d.

15Iš įsakymo apie atleidimą iš darbo (t.1, b.l. 11) matyti, kad ieškovė buvo atleista iš darbo 2006m. spalio 10 d. ir tuo pačiu atsakovo įsakymu personalo skyriaus direktorės pareigas nuo 2006 m. spalio 10 d. buvo pavesta eiti R. G., šio skyriaus direktorės pavaduotojai.

16Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, apylinkės teismo sprendimo (t.4, b.l. 119-127), ieškinio (t.1, b.l. 2-7), teismas patenkino ieškovės reikalavimą pripažinti, kad ieškovė R. U. iš darbo buvo atleista neteisėtai, tačiau nenurodė pagal kokį LR darbo kodekso straipsnį ji laikytina atleista ir nuo kada. Šią pirmos instancijos teismo klaidą ištaiso teisėjų kolegija (LR DK 297 str. 4 d.). Kadangi šalys apeliaciniuose skunduose šios aplinkybės teismo sprendimo dalies neskundžia, todėl kolegija šios sprendimo dalies plačiau neanalizuoja (LR CPK 320 str. 1 d.).

17Kolegija privalo pažymėti, kad ieškovė ieškinyje privalo nurodyti savo reikalavimą: 1) grąžinti į darbą arba 2) pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau abu šie skirtingi ieškovės reikalavimai negali būti pareikšti viename ieškinyje, tačiau pirmosios instancijos teismas įstatymų nustatyta tvarka, gavęs ieškovės R. U. ieškinį 2006-11-09, nepareikalavo, kad ieškovė sukonkretintų savo ieškininį reikalavimą, susijusį su jos atleidimu iš darbo ir dėl šios priežasties teismas užvilkino šios civilinės bylos išnagrinėjimą.

18Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašė ir grąžinti ją į Šiaulių universiteto personalo skyriaus direktorės pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

19Šiaulių miesto apylinkės teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.

20Apeliaciniu skundu ieškovė R. U. prašo šią apylinkės teismo sprendimo dalį panaikinti ir, priimant naują sprendimą, grąžinti ją į Šiaulių universiteto personalo skyriaus direktorės pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo šioje dalyje ieškovės apeliacinį skundą atmesti, nes ieškovės darbo vieta yra užimta, atsakovas nurodo, kad jokių normalių darbo sąlygų, grąžinus ieškovę į ankstesnį darbą, nėra ir negali būti.

21Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sumažinti apylinkės teismo sprendimu priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki 30 993,18 Lt.

22Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą grąžinti ją į Šiaulių universiteto personalo skyriaus direktorės pareigas (LR DK 297 str. 4 d.).

23Dėl ieškovei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

24LR DK 297 str. 4 d. nustato, kad tuo atveju, kai teismas nustato, jog darbuotojui, grąžintam į darbą, gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos, teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

25Iš šalių paaiškinimų, pažymos (t.1, b.l. 47) matyti, kad ieškovei 2006 m. spalio 12 d.buvo išmokėta 20 595,47 Lt išeitinė išmoka, numatyta LR DK 140 str. 1 d., todėl teisėjų kolegija šios atsakovo sumokėtos sumos ieškovei nepriteisia.

26Iš pažymos (t.1, b.l. 47) matyti, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo 2006 m. spalio 12 d. priskaičiavo iš viso 44 504,25 Lt, tame tarpe 20 595,47 Lt išeitinę išmoką, 625,00 Lt pašalpą, susijusią su ieškovės motinos mirtimi, bei 7 604,99 Lt kompensaciją už nepanaudotas ieškovės atostogas bei vidutinį darbo užmokestį nuo 2006 m. spalio 11 d. iki 2007 m. sausio 31 d. imtinai (t.1, b.l. 46-47). Atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė iki 2007 m. sausio 31 d. (t.4, b.l. 197). Ieškovė R. U. nuo 2006-12-11 iki 2007-04-11 sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą (t.3, b.l. 44,45). Jos nedarbingumo laikotarpiu atsakovas jai permokėjo už 33 darbo dienas (11 darbo dienų 2006 m. gruodžio mėnesį ir 22 darbo dienas -2007 m. sausio mėnesį), kurios pradedamos skaičiuoti nuo 2007-04-12, pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui. Tokiu būdu atsakovas ieškovei yra apmokėjęs iki kito nedarbingumo pažymėjimo t.y. iki 2007-05-27 d. už 32 darbo dienas. Ieškovė baigė sirgti ir nedarbingumo pažymėjimas baigėsi 2007-06-04 (t.4, b.l. 191). Už 2007 m. birželio 5 dieną atsakovas ieškovei taip pat yra apmokėjęs (likusi 1darbo diena). Nuo 2007 - 06 - 06 atsakovas yra skolingas ieškovei iki 2008 m. gegužės 20 d. (apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos). Per šį laikotarpį darbo dienų skaičius yra 238 ( už laikotarpį 2007-06-06 – 2007-12-31 – 144 darbo dienos, už laikotarpį 2008-01-01 – 2008-05-20 – 94 darbo dienos). Todėl už 238 darbo dienas atsakovas turėjo sumokėti ieškovei už priverstinę pravaikštą 39 657, 94 Lt (vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 166,63 Lt x 238 darbo dienų). Kadangi atsakovas 2008-03-12 ieškovei priskaičiavo ir išmokėjo 30 993,18 Lt už priverstinę pravaikštą (t.4, b.l. 200), todėl ieškovei jis dar privalo priskaičiuoti ir išmokėti 8664,76 Lt (39 657,94 Lt – 30993,18 Lt) LR DK 297 str. 4 d.)). Esant tokioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 265 str. 1 d.).

27Sutinkamai su LR CPK 93 str. teisėjų kolegija paskirsto šalims bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas, todėl atsakovo turėtos išlaidos sumoje 1 200 Lt negali būti priteistos iš ieškovės (LR CPK 98 str.).

28Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo (t.4, b.l. 152-154), ieškovė R. U. apeliaciniame skunde nurodė, kad ši byla nebus vedama per advokatą, tačiau apeliacinėje instancijoje dalyvavo advokatas M.U. ir ieškovė iš atsakovo reikalauja priteisti 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko apie 1 valandą, todėl teisėjų kolegija laiko tikslinga, kad atsakovas turi atlyginti tik 500 Lt turėtų atstovavimo išlaidų dalį.

29Sutinkamai su LR CPK 96 str. atsakovas privalo sumokėti valstybei 11 Lt pašto išlaidų ir 266 Lt žyminio mokesčio.

30Absoliučių apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (LR ( - ) str. 2 d.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

32Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.

33Pripažinti, kad ieškovė R. U. atsakovo Šiaulių universiteto rektoriaus 2006m. spalio 9 d. įsakymu atleista iš darbo neteisėtai ir laikyti, kad R. U. atleista iš Šiaulių universiteto personalo skyriaus direktorės pareigų nuo 2008 m. gegužės 20 d. pagal LR darbo kodekso 297 str. 4 d.

34Priteisti iš atsakovo Šiaulių universiteto ieškovei R. U. 8664,76 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei 500 Lt atstovavimo išlaidų.

35Priteisti iš atsakovo Šiaulių universiteto valstybei 11 Lt pašto išlaidų ir 266 Lt žyminio mokesčio.

36Likusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovė R. U. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos... 4. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį... 5. Kad nustatytų, ar ieškovės kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai eiti... 6. Atleisdamas ieškovę iš darbo, atsakovas pažeidė LR DK 130 str. 2d. 1p.,... 7. Darbuotojo perkėlimas į kitą darbą LR DK 129straipsnio prasme suprantamas... 8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai atleido ieškovę iš darbo... 9. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą,... 10. Atsiliepimu į atsakovo Šiaulių universiteto apeliacinį skundą ieškovė... 11. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis... 12. Ir štai dėl ko.... 13. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškinio (t.1, b.l. 2-7) ieškovė R.... 14. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, darbo sutarties (t.1, b.l. 8-9) atsakovo... 15. Iš įsakymo apie atleidimą iš darbo (t.1, b.l. 11) matyti, kad ieškovė... 16. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, apylinkės teismo sprendimo (t.4, b.l.... 17. Kolegija privalo pažymėti, kad ieškovė ieškinyje privalo nurodyti savo... 18. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašė ir grąžinti ją į Šiaulių... 19. Šiaulių miesto apylinkės teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė R. U. prašo šią apylinkės teismo sprendimo... 21. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sumažinti apylinkės teismo sprendimu... 22. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovės... 23. Dėl ieškovei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.... 24. LR DK 297 str. 4 d. nustato, kad tuo atveju, kai teismas nustato, jog... 25. Iš šalių paaiškinimų, pažymos (t.1, b.l. 47) matyti, kad ieškovei 2006... 26. Iš pažymos (t.1, b.l. 47) matyti, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš... 27. Sutinkamai su LR CPK 93 str. teisėjų kolegija paskirsto šalims bylinėjimosi... 28. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo (t.4, b.l. 152-154), ieškovė R.... 29. Sutinkamai su LR CPK 96 str. atsakovas privalo sumokėti valstybei 11 Lt pašto... 30. Absoliučių apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.... 33. Pripažinti, kad ieškovė R. U. atsakovo Šiaulių universiteto rektoriaus... 34. Priteisti iš atsakovo Šiaulių universiteto ieškovei R. U. 8664,76 Lt... 35. Priteisti iš atsakovo Šiaulių universiteto valstybei 11 Lt pašto išlaidų... 36. Likusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. vasario 12 d. sprendimo...