Byla 2KT-32/2012
Dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su A. J. 2012 m. kovo 12 d. skundu dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. J. skundas dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. B2-31-267/2012, Nr. 2-487-267/2012 ir Nr. 2-504-267/2012 nagrinėjimo. Pareiškėjas skunde dėsto argumentus apie minėtas civilines bylas nagrinėjančios Šiaulių apygardos teismo teisėjos D. B. priimamus neobjektyvius procesinius sprendimus. Nurodo, kad teisėja jau daugiau kaip trejus metus nagrinėja bankroto bylą, kuri nė kiek nepajuda jos išsprendimo link. Teisėja, pareiškėjo nuomone, yra finansiškai suinteresuota, iš anksto susidariusi nuostatą atmetinėti visus pareiškėjo prašymus, o priešingų šalių prašymus – tenkinti. Taip pat kaip teisėjos nušalinimo argumentą nurodo ir kitas pareiškėjo ir bankrutuojančios A. J. individualios įmonės civilines bylas, kurias nagrinėja teisėja D. B. ir teisėjos priimtus procesinius sprendimus, kurie buvo aukštesnės instancijos teismo panaikinti. Pareiškėjas ne kartą yra reiškęs nušalinimus teisėjai D. B., tačiau Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko V. K. sprendimais nušalinimai netenkinami, todėl pareiškėjas abejoja viso Šiaulių apygardos teismo nešališkumu. Formuluodamas prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjas prašo panaikinti 2012 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, klausimą išnagrinėti iš esmės ir nušalinti Šiaulių apygardos teismą nuo civilinių bylų Nr. B2-31-267/2012, Nr. 2-487-267/2012 ir Nr. 2-504-267/2012 nagrinėjimo bei perduoti šias bylas Klaipėdos apygardos teismui pagal pareiškėjo ir UAB „Jurgio baldai“ registracijos vietą.

3Prie skundo pridėta 2012 m. kovo 9 d. nutartis, kuria atmestas A. J. prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, įmonės mokumo ir veiklos atnaujinimo, pasirašant taikos sutartį ir A. J. paskirta 1000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat pridėta 2012 m. kovo 6 d. nutartis, kuria Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas atsisakė priimti A. J. apeliacinį skundą dėl nutarčių, kuriomis buvo atmesti A. J. pareiškimai nušalinti teisėją D. B. Abiejose šiose nutartyse (2012 m. kovo 6 d. ir 2012 m. kovo 9 d.) nurodyta, kad jos gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą. Nors skunde nurodytas prašymas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį, tačiau jame dėstomos aplinkybės tik apie tai, kad teisėja D. B. neobjektyviai priima procesinius sprendimus ir yra suinteresuota, o Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas neperduoda šios bylos nagrinėti kitam teisėjui, todėl pareiškėjas nebepasitiki visu Šiaulių apygardos teismu ir prašo perduoti bylą kitam apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apie procesinį dokumentą sprendžiama pagal jo turinį, o ne pagal formą ir į tai, kad pareiškėjo skundas paduotas tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, daroma išvada, kad šis A. J. skundas nelaikytinas atskiruoju skundu dėl kurios nors iš aukščiau nurodytų nutarčių, o nagrinėtinas Lietuvos apeliaciniame teisme kaip pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. B2-31-267/2012, Nr. 2-487-267/2012 ir Nr. 2-504-267/2012 nagrinėjimo.

4Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

7Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

8Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

9Nagrinėjamu atveju iš pateikto skundo turinio galima spręsti, kad reiškiamas nušalinimas visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams. Pareiškėjo keliamos abejonės Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu dėl teisėjos D. B. priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės dėl Šiaulių apygardos teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl skunde nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Šiaulių apygardos teisme pareiškėjo nurodomos civilinės bylos gali būti nešališkai išnagrinėtos.

10Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, A. J. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. B2-31-267/2012, Nr. 2-487-267/2012 ir Nr. 2-504-267/2012 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

12Atmesti A. J. pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. B2-31-267/2012, Nr. 2-487-267/2012 ir Nr. 2-504-267/2012 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai