Byla 2A-146-340/2011

2Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų V. Volskienės, P. Jaržemskio, sekretoriaujant V. Čistiakovienei,

3dalyvaujant ieškovui (apeliantui) M. Samofalovui (M. Samofalov),

4ieškovo atstovei advokatei G. Kardanovskajai,

5atsakovo atstovui advokatui G. Saudargui,

6teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Michailo Samofalovo (Michail Samofalov) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Michailo Samofalovo ieškinį atsakovui UAB „IN RE“ dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) panaikinimo, grąžinimo į darbą ir žalos atlyginimo.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti 2009-08-20 įsakymą Nr. IS09-06 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo“ nepagrįstu ir neteisėtu; grąžinti į darbą į Projektavimo skyriaus vadovo pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Lt bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, prašė jo negrąžinti į darbą ir taikyti DK 297 str. 4 d. nuostatas. Ieškovas nurodė, jog 2003-12-23 sudarė darbo sutartį su atsakovu; nuo 2007-05-10 buvo paskirtas Projektavimo skyriaus vadovu. 2009-07-30 pagal iš anksto suderintą atostogų grafiką su šeima išvyko kasmetinių atostogų į Bulgariją. 2009 m. gegužės mėnesį, derindamas su personalo vadove visų Projektavimo skyriaus darbuotojų planuojamas atostogas sau užsisakė trijų savaičių atostogas 2009 m. rugpjūčio mėnesį. 2009-07-13 pateikė personalo vadovei prašymą dėl atostogų suteikimo, jokių žodinių ar raštiškų prieštaravimų dėl atostogų nesuteikimo nebuvo; negavęs prieštaravimų dėl atostogų, ieškovas nemanė būtinu reikalauti dokumento gavimo raštiško patvirtinimo. Prašymo pateikimo dienai turėjo 33 kalendorines dienas atostogų. Nebuvimas darbe negali būti pripažintas pravaikšta, pasinaudojęs teise į eilines kasmetines atostogas, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Bendrovėje dirbo sėkmingai, pareigas vykdė kokybiškai, drausminių nuobaudų neturėjo, turėjo tik teigiamus atsiliepimus, todėl jokio pagrindo atleisti iš darbo nebuvo. Atleidimas iš darbo sukėlė sunkių padarinių, šeimos materialinė padėtis pablogėjo, patyrė žymią moralinę žalą, nes atsakovo sprendimas įžeidė, neteisėtas atleidimas iš darbo neigiamai atsiliepė reputacijai, toks atleidimas įtakoja kitų darbdavių nuomonę. Neturtinę žalą ieškovas įvertino simboline 1 000 Lt suma.

9Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas patikslintame ieškinyje nurodydamas, kad griežtai nesutinka su atsakovo vidaus taisyklėmis ir pareiginėmis instrukcijomis ir jų nepripažįsta, išreiškia savo aiškią poziciją nepaklusti įmonės vidaus tvarkai ir vadovautis tik subjektyviomis paties ieškovo taisyklėmis. Darbuotojas privalo tinkami atlikti savo pareigas ir griežtai laikytis jų atlikimo tvarkos, paklusti įmonės vidaus tvarkai. Ieškovas 2006-05-02 buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau personalo vadovei E. Šiaulienei pasiūlius suderinti norimą atostogų laiką su bendrovės vadovu V. Popov ieškovas šį ir pakartotinį prašymą ignoravo ir tiesiog neatvyko į darbą. Ieškovo nebuvimas darbe įmonei laikotarpiu 2009 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje sukėlė atsakovui problemas, nes ieškovas buvo atsakingas už projektą (administracinio pastato Gedimino pr. 35/J.Vaižganto g. 1, Vilniuje rekonstrukciją ir priestato statybos projektas), išvykdamas ieškovas nepaliko oficialiai pavaduojančio asmens ar atsakingo asmens ne tik šio projekto priežiūrai, bet ir pavaldžiame projektavimo skyriuje; jį galintis pavaduoti patyręs darbuotojas: projekto dalies vadovas – inžinierius konstruktorius Tomas Urbanavičius, suderinęs su darbdaviu, minėtu laikotarpiu atostogavo. Ieškovas pripažino, kad nederino savo nebuvimo laiko su bendrovės vadovu; nors jis teigia, kad jis minėtu laikotarpiu buvo išvykęs į Bulgariją pagal suderintą išankstinį grafiką, tačiau nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu nepateikta įrodymų, kad grafikas arba jo išvykimas buvo suderintas. Darbuotojo teisė į atostogas ir darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, šiuo atveju ieškovas net neketino ir nebandė tartis dėl kasmetinių atostogų. Atsakovo manymu, neabejotinai nustatyta, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, todėl nėra įstatymo reikalaujamų sąlygų neturtinės žalos priteisimui.

10Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-05-05 sprendimu Michail Samofalov ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo Michail Samofalov atsakovui UAB „IN RE“ 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad 2003-12-23 darbo sutartimi ieškovas buvo priimtas į UAB „IN RE“ projekto dalies vadovo pareigas, šalių susitarimu 2007-05-10 ieškovas paskirtas Projektavimo skyriaus vadovu. Ieškovas 2006-05-02 pasirašytinai supažindintas su 2006-05-02 direktoriaus Vladimiro Popovo įsakymu Nr.11DSS patvirtintomis Vidaus tvarkos darbo taisyklėmis. Ieškovo pareigos nustatytos 2006-05-02 direktoriaus Vladimiro Popovo įsakymu Nr.10DSS patvirtintoje Projekto vadovo pareiginėje instrukcijoje. Nors ieškovas nesutinka, jog privalėjo laikytis šios pareiginės instrukcijos, tačiau, kadangi ieškovas atstovavo UAB „IN RE“ pratęsiant įmonės atestaciją 2009 m. bei teikė darbuotojų pareigines instrukcijas, teismas pripažino, kad jam turėjo būti žinomas darbuotojų pareiginių instrukcijų turinys. 2009-08-20 įsakymu Nr.IS09-06 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2009-08-20 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. be įspėjimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių nuo 2009-07-30 iki 2009-08-13. Su įsakymu ieškovas 2009-08-20 supažindintas pasirašytinai. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl to, kad 2009 m. liepos 30 – rugpjūčio 13 d. dienomis nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Nustatyta, kad 2009 m. liepos 30 – rugpjūčio 13 d. dienomis kasmetinės atostogos ieškovui nebuvo suteiktos ir jo nebuvimas darbe buvo įvertintas kaip darbo drausmės pažeidimas – nebuvimas darbe be svarbių priežasčių (pravaikšta). Teismas konstatavo, kad ieškovas nevisiškai sąžiningai naudojosi savo teisėmis į atostogas, nes siekė jas įgyvendinti visiškai neatsižvelgdamas į darbdavio teisėtą interesą organizuoti darbo procesą. Tai, kad ieškovas turi 33 dienas nepanaudotų atostogų, o pagal DK 169 str. 1 d. kasmetinės atostogos už kiekvienus metus suteikiamos tais pačiais metais, nereiškia, kad atostogos ieškovui buvo suteiktos ar turėjo būti suteiktos 2009 m. liepos – rugpjūčio mėnesį. Pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad UAB „IN RE“ skyriaus vadovams, taip pat ir ieškovui, atostogų suteikimas, jų data ir trukmė turėjo būti derinamas su UAB „IN RE“ direktoriumi V. Popov. Nustatyta, kad 2009 m. liepos viduryje ieškovas kreipėsi į personalo vadovę E. Šiaulienę su prašymu dėl atostogų suteikimo, kadangi prašymas nebuvo vizuotas direktoriaus, ši jo nepriėmusi, nurodžiusi, kad atostogų suteikimo klausimas turi būti derinamas su direktoriumi. Liudytojų E. Šiaulienės ir V. Popov parodymais nustatyta, kad atostogų suteikimo 2009 m. liepos mėnesį ieškovas su bendrovės direktoriumi V. Popov nederino. Šios aplinkybės neneigia ir pats ieškovas. Pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovas, be svarbių priežasčių neatvykdamas į darbą 2009 m. liepos 30 – rugpjūčio 13 d. dienomis, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl atsakovas teisėtai jį atleido iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovas neginčija nebuvimo darbe fakto, tik teigia, kad tuo metu jam buvo suteiktos atostogos ir jis teisėtai atostogavo, todėl jo nebuvimas darbe negalėjo būti pripažintas pravaikšta. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl paskiros drausminės nuobaudos neadekvatumo –pažymėjo, kad skyriaus vadovo neatvykimas yra darbą neabejotinai trikdo įmonės darbą, sukelia darbdaviui papildomų rūpesčių pasirūpinti neatvykusio atsakingo darbuotojo pavadavimu, padalinio atliekamų darbų kontrole. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę neatvykdamas į darbą apie dvi savaites, neketino ir nebandė tartis dėl atostogų suteikimo, sąmoningai nederino atostogų laiko su įmonės vadovu, neinformavo direktoriaus apie suplanuotus darbus, neužtikrino vadovavimo bendrovės darbiniams procesams, nors žinojo, kad jį galėjęs pakeisti skyriaus darbuotojas Tomas Urbanavičius tuo metu atostogavo. Bylos medžiaga suteikė teismui pagrindą padaryti išvadą, kad darbdavys atsižvelgė į DK 238 str. numatytus reikalavimus, tinkamai įvertino drausmės pažeidimo aplinkybes ir parinko atitinkamą pažeidimui drausminę nuobaudą. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą buvo atmestas kaip nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „IN RE“ 1 000 Lt neturtinės žalos.

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2010-05-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, nes faktinės bylos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai ir neobjektyviai, nemotyvuotai atmesti apelianto argumentai, kurie byloje nėra paneigti, nieko nepasisakant apie suformuotą teismų praktiką dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Nurodo, kad neteisėtą atleidimą iš darbo lėmė aplinkybės, kuriomis įmonėje atostogų suteikimo tvarka nebuvo raštu reglamentuota, atostogų grafikai buvo suderinti, bet nepasirašyti iš anksto, nors ir egzistavo elektroninis variantas, vidinis susirašinėjimas įmonėje taip pat nebuvo fiksuojamas. Atsakovas, kaip darbdavys, nekontroliavo ir neužtikrino, kad darbo santykių fiksavimui skirti dokumentai būtų registruojami raštu. Atsakovo veiksmai sudarė pagrindą pažeisti apelianto teises, tame tarpe ir konstitucinę teisę į kasmetines atostogas ir išnaudoti situaciją prieš darbuotoją. Nesutinka su teismo išvada, kad sąmoningai nederino atostogų laiko, nebandė tartis dėl jų suteikimo; pažymi, kad pateikdamas personalo vadovei Evelinai Šiaulienei prašymą dėl atostogų suteikimo, veikė adekvačiai susilosčiusiai praktikai, kuri buvo suformuota ne per vieną dieną, o egzistavo visą eilę metų, ką patvirtino teismo posėdžių metu visi apklausti įmonės darbuotojai (liudytojai). Atostogų suteikimas faktiškai nepriklausė nuo užimamų pareigu, visiems darbuotojams buvo taikoma vienoda tvarka - tiek skyriaus vadovui, tiek eiliniam darbuotojui. Nurodo, kad liudytojos Evelinos Šiaulienės parodymai neatitinka tikrovės ir yra nelogiški, prieštaringi. Pažymi, kad turėjo 33 kalendorines dienas neišnaudotų kasmetinių atostogų, darbdavys visada stengdavosi išleisti darbuotoją atostogauti ne bendrovės sąskaita. DK 169 str. l d. norma, nustatanti, kad kasmetinės atostogos už kiekvienus darbo metus suteikiamos tais pačiais darbo metais, yra imperatyvi, todėl darbdavys negalėjo apriboti teisių į atostogas. Apelianto nuomone, darbdavys neužtikrino jo teisių į kasmetines atostogas, nesudarė jų įgyvendinimo galimybių ir neturėjo pagrindo pripažinti, kad apelianto veiksmai yra nusižengimas. Nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, neanalizavo darbo drausmės pažeidimo objektyvių ir subjektyvių požymių - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdžio, dėl šio pažeidimo atsiradusių nuostolių bei kitokių neigiamų pasekmių, darbuotojo kaltės ir jos formų, kitų asmenų veiksmų įtakos šiam pažeidimui bei kitų svarbių aplinkybių. Nurodo, jog buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai, nes direktorius neprieštaravo, jo veiksmai nėra tyčiniai; išvyko atostogauti su savo šeima, žmona taip pat iš anksto suderino atostogas. Atostogų terminas buvo suderintas įprastu įmonėje „nutylėjimo“ būdu, nes jokių prieštaravimų išvykimo laikotarpiui arba įteiktojo prašymo įforminimui pateikta nebuvo. Visos šios konkrečios aplinkybės nėra pagrindas išvadai, kad šis pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Neatvykimas į darbą nevertinimas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių, nes iš dalies buvo nulemtas ir netinkamo atsakovo elgesio, jo pareigų suteikti darbuotojui kasmetines atostogas nevykdymo. Taip pat atsakovas neįrodė, kad padaryta žala – darbo procesas buvo tinkamai organizuotas, apie užplanuotus darbus direktorius buvo tinkamai informuotas, darbo planai (su nurodytais konkrečiais darbų atlikimo terminais) Projektavimo skyriaus protokolų pavidalu buvo prieš atostogas išsiųsti direktoriui elektroniniu būdu, parengtas detalusis darbų vykdymo planas, su kuriuo susipažino ir turėjo visi Projektavimo skyriaus darbuotojai bei pastato rengiamo techninio projekto konstrukcijų dalies vadovas (PDV). Skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą, buvo pažeisti DK 238 str. reikalavimai, nes visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kaip apeliantas dirbo ankščiau, neturėjo drausminių nuobaudų; teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo pateiktas rekomendacijas, tiktai kaip į kvalifikacijos liudijimus, ir pažymėjo, kad negali charakterizuoti darbo drausmės laikymosi. Net ir pripažinus atostogų nesuderinimą kaip darbo drausmės šiurkštų pažeidimą, tai nereiškia, kad vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia, kraštutinė drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nuobauda yra pernelyg griežta ir neadekvati veiksmams, nes tai neatitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir teisingumo principo.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-05-05 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, todėl paliktinas galioti. Apelianto nuomonė dėl atleidimo neatitikimo DK 169 str. 1 ir 2 d. prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Apelianto padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, t.y. itin netoleruotinas. Apelianto pateiktos rekomendacijos yra išduotos apeliantui trečiųjų asmenų, todėl jos nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu byloje; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

15Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2009-08-20 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. be įspėjimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių nuo 2009-07-30 iki 2009-08-13. Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. Teismų praktikoje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), t. y. neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių priskyrė prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų įstatymo leidėjas.

16Byloje nustatytas faktas, kad ieškovas nebuvo darbe nuo 2009-07-30 iki 2009-08-13; ginčo dėl šio fakto tarp šalių nėra. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir nurodė, kad pareiga įrodyti neatvykimo į darbo priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (nagrinėjamoje byloje –ieškovui) (CPK 178 str.).

17Ieškovas byloje nurodė, kad nuo 2009-07-30 iki 2009-08-13 jam buvo suteiktos eilinės kasmetinės atostogos pagal nusistovėjusią tvarką, apeliaciniu skundu jis ginčija teismo padarytą išvadą, kad jis neįrodė atostogų sutiekimo fakto; t. y. tarp šalių kilo ginčas dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos.

18Teisinius santykius dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir apmokėjimo už jas tvarką bei sąlygas, o taip pat jų rūšis ir minimalią trukmę reglamentuoja Darbo kodekso 165-177 normos. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir darbingumui sugrąžinti paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį (DK 165 str. 1 d.). DK 162 str. 2 d. yra numatyta kasmetinių atostogų suteikimo tvarka: už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių darbo įmonėje, už antrus ir paskesnius darbo metus atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal atostogų suteikimo eilę, kurios sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur ši sutartis nesudaroma, tokia eilė nustatoma šalių susitarimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „IN RE“ kolektyvinė darbo sutartis nesudaryta, o dėl darbuotojų kasmetinių atostogų suteikimo eilės egzistavimo tarp šalių kilo ginčas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis sąmoningai nederino atostogų laiko, neketino ir nebandė tartis dėl jų suteikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas iš esmės nepaneigė fakto, jog nesuderino su bendrovės vadovu savo kasmetinių atostogų laiko ir trukmės; jis paaiškino, jog neturėjo pareigos susitarti su vadovu dėl atostogų, nes pagal įmonėje susiformavusią įprastinę tvarką atostogų terminai buvo aptariami įmonės kiekviename skyriuje ir direktorius šių klausimų nenagrinėjo bei nesigilindavo į tokių atostogų grafikų planavimą; direktoriaus neprieštaravimas buvo prilyginamas pritarimui; apeliantas teigia, kad tokios atostogų suteikimo tvarkos egzistavimą patvirtino visi apklausti liudytojai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir liudytojų parodymų vertinimu. Teismo posėdžio metu apklausta personalo administracijos vadovė E. Šiaulienė parodė, kad bendrovėje iš anksto suderinto atostogų grafiko nebuvo, kiekviename padalinyje skyriaus darbuotojai atostogos derindavo su skyriaus vadovu; apklausti projektavimo skyriaus (vadovaujamo ieškovo) darbuotojai T. Šlivinskas, T. Urbanavičius K. Monikailaitė analogiškai parodė, kad skyriaus darbuotojai atostogas derindavo su skyriaus vadovu – ieškovu; tokios tvarkos buvimą patvirtiną ir kiti byloje sutrinkti įrodymai – projektavimo skyriaus pasitarimo protokolai, darbo grafikas su duomenimis apie skyriaus darbuotojų planuojamas atostogas, ieškovo kalendoriaus duomenys. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atostogų grafikas buvo sudaromas skyriui, su bendrovės vadovu jis nebuvo derinamas ir jam nebuvo teikiamas. Apelianto prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas buvęs projektavimo skyriaus darbuotojas A. Kazakov; jo parodymai apie atostogų suteikimo tvarką projektavimo skyriuje yra analogiški liudytojų T. Šlivinsko, T. Urbanavičiaus ir K. Monikailaitės parodymams ir teismo išvadų nepaneigia. Apeliacinio skundo teiginys, jog tai, kad įmonės vidaus taisyklėse nėra nei žodžio apie skyrių egzistavimą, leidžia teigti, kad atostogų suteikimo atžvilgiu skirtumo tarp struktūrinio padalinio vadovo ir kitų darbuotojų nėra, atmetamas; jeigu padalinio darbuotojai derino atostogų laiką su padalinio vadovu, tai pagal logikos dėsnius padalinio vadovas turėtų derinti savo atostogas su bendrovės vadovu. Tai patvirtino apklausti liudytojai E. Šiaulienė ir V. Popov; atskiros atostogų suteikimo tvarkos bendrovės padalinių vadovams buvimą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo A. Jermolajev (technikos direktoriaus) parodymai apie tai, kad jis, kaip bendrovės padalinio vadovas, turėjo derinti savo atostogas su bendrovės vadovu – V. Popovu. Liudytojos E. Šiaulienės parodymai apie atostogų suteikimo tvarką bendrovėje neprieštarauja kitų liudytojų parodymams bei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, todėl apelianto teiginys apie jos suinteresuotumą liudyti darbdavio naudai atmetamas. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad kadangi bendrovėje nebuvo nustatyta kasmetinių atostogų padalinių vadovams suteikimo eilė, buvo būtinas individualus darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atostogų suteikimo (DK 169 str. 2 d.). Tokiu susitarimu šalys turi aiškiai suderinti savo valią dėl atostogų pradžios ir pabaigos. Derinimo procese darbdavys turi nepažeisti darbuotojų teisių, o darbuotojas – darbdavio, be to, turi būti atsižvelgta į DK 2 str. įtvirtintą darbo sutarties šalių lygybės principą, kuris suponuoja tai, jog atostogų suteikimo pradžia ir pabaiga turi būti nustatyta atsižvelgiant tiek į darbuotojo, tiek ir į darbdavio teises ir teisėtus interesus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas dėl savo atostogų nuo 2009-07-30 iki 2009-08-13 su bendrovės vadovu nesitarė, t. y. nebuvo darbe tomis dienomis be svarbios priežasties.

19Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie jo teisės į kasmetines atostogas pažeidimą. Negalima suteiki su apelianto teiginiu, kad kadangi darbdavys ribojo jo teises į kasmetines atostogas, siūlydamas darbuotojams atostogauti ne bendrovės sąskaita, kad darbdaviui visiškai nerūpėjo, ar darbuotojas išnaudojo ar neišnaudojo savo kasmetines atostogas ir pan., ieškovas išvykdamas atostogauti be suderinimo su bendrovės vadovu, pasielgė teisėtai. Teisėjų kolegijos vertinimu, DK 169 str. 1 d. norma, pagal kurią už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais, nepaneigia DK 169 str. 2 d. įtvirtintos pareigos susitarti dėl atostogų suteikimo. Apelianto nurodytos aplinkybės – neapmokamų atostogų suteikimas vietoje kasmetinių atostogų, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes apelianto neteisėtas elgesys negali būti pateisinamas tuo, kad darbdavys neužtikrino jo teisių į kasmetines atostogas. Apelianto nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2008 nepagrįsta, nes bylų aplinkybės skiriasi: Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas darbdavio ir darbuotojos ginčas dėl atsisakymo suteikti tikslines atostogas, nagrinėjamoje byloje tokio atsisakymo suteikti atostogas nebuvo. Pažymėtina, kad apelianto paminėtoje byloje taip pat akcentuojama, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetinės atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu.

20Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl parinktos nuobaudos adekvatumo įvertinimo. Apeliantas cituoja Darbo kodekso normas: nurodo, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka apibrėžia DK 235 str. 1 d., kad tokie pažeidimai detaliau apibrėžti DK 235 str. 2 d. 1-10 p., šis sąrašas nėra baigtinis, o sprendžiant, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskiriamas prie šiurkščių, būtina analizuoti objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, darbuotojo kaltę, atsiradusius nuostolius ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal apelianto nurodytus kriterijus padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdis vertinamas, kai darbuotojas padarė kitą, nenumatytą DK 235 str. 1-10 p. darbo drausmės pažeidimą. Kaip jau buvo paminėta, DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); t. y. ieškovui neatvykus į darbą be svarbios priežasties dvi savaites, atsakovas pagrįstai įvertino tokio pobūdžio darbo pareigų pažeidimą kaip šiurkštų. Apelianto argumentai, kad darbdavys, skirdamas griežčiausia drausminę nuobaudą, neįvertino ieškovo kaltės nebuvimo, atmetamas. Apeliantas teigia, jog buvo įsitikinęs, kad veikė teisėtai, pagal bendrovėje priimtą įprastinę tvarką, kad bendrovės vadovas neprieštaravo suteikti jam kasmetinės atostogas „nutylėjimo“ būdu, tačiau liudytojos E. Šiaulienės parodymai, kad ji kelis kartus pasiūlė ieškovui suderinti atostogų suteikimą su bendrovės vadovu, paneigia apelianto versiją. Apeliantas dirbo bendrovės padalinio vadovu, turi statybinės mechanikos mokslo daktaro laipsnį, jo versija, jog jis nesuprato E. Šiaulienės pasiūlymo suderinti atostogų suteikimą su bendrovės vadovu atmetama, kaip neįtikinama. Apelianto argumentas, jog atsakovas nepatyrė nuostolių dėl apelianto išvykimo atostogauti be suderinimo su bendrovės vadovu, atmetamas, kaip neturintis teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje; nebuvimas darbe be svarbios priežasties priskiriamas prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų nepriklausomai nuo sukeltų pasekmių. Apelianto teiginys, jog griežčiausia drausminė nuobauda gali būti skiriama už pasikartojančius drausmės pažeidimus, atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas. Apelianto nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006-05-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2006 taip pat nepagrįsta, nes nurodytos bylos aplinkybės nėra analogiškos.

21Reziumuodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas išnagrinėjo visas DK 242 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir pripažino, kad pagrindo panaikinti apeliantui paskirtą griežčiausią drausminę nuobaudą nėra. Apeliacinio skundo argumentai skundžiamo teismo sprendimo motyvų nepaneigė, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

22Atsakovas patyrė 4 065,60 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, nepatenkinusi apeliacinio skundo, tačiau atsižvelgdama į byloje keliamų problemų pobūdį, nedideles advokato darbo laiko sąnaudas, priteisia atsakovo naudai dalį jo patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

23Iš apelianto valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 22, t.2) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš apelianto Michailo Samofalovo UAB „IN RE“ naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti iš apelianto Michailo Samofalovo 7,15 Lt (septynis litus litus, 15 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 3. dalyvaujant ieškovui (apeliantui) M. Samofalovui (M. Samofalov),... 4. ieškovo atstovei advokatei G. Kardanovskajai,... 5. atsakovo atstovui advokatui G. Saudargui,... 6. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Michailo Samofalovo... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti... 9. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti bei... 10. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-05-05 sprendimu Michail Samofalov... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2010-05-05 Vilniaus m. 2... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 15. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2009-08-20 pagal... 16. Byloje nustatytas faktas, kad ieškovas nebuvo darbe nuo 2009-07-30 iki... 17. Ieškovas byloje nurodė, kad nuo 2009-07-30 iki 2009-08-13 jam buvo suteiktos... 18. Teisinius santykius dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir apmokėjimo už jas... 19. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie jo teisės į kasmetines... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl parinktos nuobaudos... 21. Reziumuodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas išnagrinėjo visas... 22. Atsakovas patyrė 4 065,60 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės... 23. Iš apelianto valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 25. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš apelianto Michailo Samofalovo UAB „IN RE“ naudai 800 Lt... 27. Priteisti iš apelianto Michailo Samofalovo 7,15 Lt (septynis litus litus, 15...