Byla P-56-662/2015
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Savas kiemas“, E. G., J. G., L. P., A. P., R. P., N. P., D. B., R. B., O. M., V. M., M. G., M. K., R. K., D. K., J. K., I. P.-Š., A. Š., T. P., A. B., N. Ž., V. J., A. J., A. R., G. P.-R., D. V., V. G., R. G., V. N., R. N., L. K., E. B., G. R., A. M., S. M., P. A., J. A., L. T., G. B. P., V. P., trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant bankrutuojančiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Euro kapitalo fondas“, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 5–7) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 17–21, I t., b. l. 126–127, II t., b. l. 102–104, IV t., b. l. 55–63) teismo prašė:

51) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (I t., b. l. 8-9);

62) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – leidimus (III t., b. l. 79–86, IV t., b. l. 5–11):

7( - )

83) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (IV t., b. l. 44-50):

9( - )

104) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Savas kiemas“ (toliau – ir UAB „Savas kiemas“) per šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius, esančius žemės sklype kad. Nr. ( - ), adresu ( - ), bei sutvarkyti statybvietę.

11Nurodė, jog ginčijamo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ 2.2 punktu pakeista su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, adresu ( - ), besiribojančių UAB „Savas kiemas“ priklausančių žemės sklypų Nr. 2–7 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kitos paskirties žemė, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Argumentavo, jog neteisėtai nustatytas sklypų naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba. Nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtintame savivaldybės teritorijos dalies, apimančios ( - ) kaimus, ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiajame plane nurodyta, kad ( - ) patenka į urbanizuojamas teritorijas – ( - ) gyvenamąjį struktūrinį vienetą (miestelį) G1 ir šioje teritorijoje suformuotuose sklypuose galima nustatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį.

12Nuo 2010 m. spalio 1 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. ( - )69) keitėsi žemės sklypų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija) – indeksu G1 įvardintos teritorijos naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ keitėsi į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“, o jo turinys – „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai“. Pažymėjo, kad tokiu būdu buvo panaikinta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos sąvoka, ją pakeičiant į vienbučių ir dvibučių pastatų statybą. Argumentavo, kad teritorijų planavimo dokumentams, kurie pradėti rengti iki 2010 m. spalio 1 d. turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. ( - )69 2 lentelės 3 pastaba, t. y. kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai. Ginčijamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas pažeidžiant 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtinto specialiojo plano, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas dėl sklypų užstatymo tankumo ir intensyvumo, Detaliųjų planų rengimo taisykles, nes neįvertinta, kad greta planuojamos teritorijos yra individualūs namai, o daugiabučių namų kompleksas žymiai pablogins esamų gyventojų gyvenimo ir poilsio sąlygas, be to, apie detaliojo plano pakeitimus visuomenė nebuvo informuota.

13Pareiškėjos teigimu, ji buvo įsitikinusi, kad aplinkiniai sklypai bus užstatyti vienbučiais ir dvibučiais namais, gyventojų tankumas nebus didelis, teritorija bus erdvi ir komfortiška gyventi, tačiau jos lūkesčius pažeidžia ginčijamas įsakymas. Prašė tų pačių argumentų pagrindu panaikintini išduotus statybos leidimus gyvenamųjų namų kvartalui, daugiabučiams gyvenamiesiems namams, inžineriniams tinklams statyti ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - )), suformuotame detaliuoju planu, kurio vienas iš sprendinių – žemės naudojimo pobūdis, pareiškėjos teigimu, neteisėtai ir nepagrįstai pakeistas.

14Teigė, kad tokie statybos leidimai negalėjo būti išduoti teritorijai, kuri žymima G1, nes trijų ir daugiau butų pastatą galima statyti tik teritorijoje, kuri pagal Specifikaciją priskiriama G2 tipui. Leidimu Nr. ( - ) numatyta tiesti inžinerinius tinklus (nuotekų tinklus), suprojektuotus ne pagal detalųjį planą, o arčiau jos sklypo, t. y. 1 m atstumu, o tai pažeidžia Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas 1992 m. gegužės 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos) (vamzdžių apsaugos zona po 5 m nuo ašies); leidimas Nr. ( - ) dėl kelio tiesimo valstybinėje žemėje išduotas, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Kelio projekte nurodyta, jog projektuojamas Dl kategorijos kelias, tačiau detaliajame plane numatyta, jog planuojamas D-2-2 kategorijos akligatvis. Skirtingų kategorijų kelias lemia skirtingą eismo intensyvumą, srauto sudėtį, gretimų teritorijų apstatymo pobūdį, o projektuojami aikštelės dydžiai yra mažesni, nei reikalaujama teisės normų. Teigė, jog tokiu atveju didesnės transporto priemonės, norėdamos apsisukti akligatvyje, turės kirsti jos žemės sklypo ribas, sugadins aptvėrimą, apželdinimą, padarys žalos. Techniniuose projektuose netinkamai išspręsti automobilių stovėjimo klausimai (per arti pastatų), nėra numatyta vietų atliekų konteineriams, prie daugiabučio nėra vaikų žaidimo aikštelių, per siauri praėjimai ir pravažiavimai, nenumatytas tinkamas apželdinimas, todėl leidimai išduoti nepagrįstai ir pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ir gyventojų interesus. Prašė tais pačiais pagrindais panaikinti pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kurios kartu su ginčijamasis leidimais ir kadastro bylomis yra teisinis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (t. y. nekilnojamojo daikto įregistravimo) pagrindas. Nurodė, jog pripažinus statybą leidžiančius dokumentus negaliojančiais, turi būti šalinami ir neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų padariniai ir kad vienintelis padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ir protingas terminas tokiems įpareigojimams įvykdyti yra 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

15Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais (I t., b. l. 48–49, I t., b. l. 168–169, II t., b. l. 112) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

16Argumentavo, kad žemės sklypo detaliojo plano rengimo metu gyvenamosios teritorijos buvo skirstomos į mažaaukščių (indeksas G1) arba daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos (indeksas G2) naudojimo pobūdį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. ( - )69 pakeisti gyvenamųjų teritorijų naudojimo pobūdžiai, todėl ginčijamo įsakymo 2.2 punktu žemės sklypams Nr. 2–7 buvo nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos naudojimo pobūdis (indeksas G2), sprendinių brėžinyje paliekant indeksą G1. Atsakovo nuomone, Specifikacijos pasikeitimas, kai jau buvo parengtas detalusis planas, detaliojo plano sprendinių nepakeitė, todėl žemės sklypų naudojimo pobūdis galėjo būti nustatytas ginčijamu įsakymu nekeičiant indekso sprendinių brėžinyje. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. vasario 1 d. patikrinimo aktu Nr. ( - ) konstatuota, kad parengto detaliojo plano sprendiniai ir planavimo procedūros atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pasiūlyta detalųjį planą tvirtinti.

17Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjos skundą atmesti.

18Atsakovas UAB „Savas kiemas“ atsiliepimais (I t., b. l. 80–83, I t., b. l. 172–175) nesutiko su pareiškėjos skundo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime, taip pat pažymėjo, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka mažaaukščių gyvenamųjų namų turinį, t. y. ne aukštesni nei 3 aukštų. Teigė, kad ginčijamu įsakymu pakeista indekso G1 reikšmė, pavadinimas, tačiau paties detaliojo plano sprendiniuose liko mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės naudojimo pobūdis, o ginčo žemės naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos detaliajame plane nurodytas pagrįstai pasikeitus teisiniam reguliavimui po detaliojo plano atliktų rengimo procedūrų. Detaliojo plano sprendiniai realizuoti – pastatyti gyvenamieji namai atitinka aukštingumo, žemės sklypo užstatymo intensyvumo parametrus, nurodytus detaliojo plano sprendiniuose.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Euro kapitalo fondas“ (toliau – ir UAB „Euro kapitalo fondas“), kuriam nuosavybės teise priklausė ginčijamos teritorijos žemės sklypai, prašė skundą atmesti tais pačiais motyvais, kaip atsakovai.

21II.

22Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu (II t., b. l. 198–204) pareiškėjos D. D. skundą tenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2.2 punktą toje apimtyje, kuria nustatytas žemės naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

23Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 6–10), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas, ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti visą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – leidimus.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo inter alia dėl to, kad įsakymas buvo ginčijamas visa apimtimi, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime analizavo tik 2.2 punkto dalį, kuri susijusi su naudojimo pobūdžio nustatymu, ir visiškai nepasisakė dėl 2.1, 2.3 bei 2.4 punktų, nors juose taip pat atitinkamai nustatomas tam tikrų žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis.

25III.

26Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu (V t., b. l. 140–151) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypo, kuris šiuo metu yra išskaidytas į devynis žemės sklypus, detaliajam planui rengti planavimo sąlygų sąvadas išduotas 2010 m. balandžio 9 d. (I t., b. l. 51, 87; Detaliojo plano 67 psl.). Planavimo sąlygose nustatyta, kad planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ir padalinti žemės sklypą į sklypus (Detaliojo plano 68 psl.). Sąlygose taip pat numatyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomas Klaipėdos rajono bendrasis planas, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios ( - ) k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas (Detaliojo plano 68–69 psl.).

28Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtinto specialiojo plano bendrųjų nuostatų matyti, kad plano tikslai: 1) nustatyti susisiekimo tinklą (komunikacinius koridorius) ir rezervuoti teritorijas inžinerinės infrastuktūros vystymui; 2) nustatyti komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų naudojimo sąlygas, reglamentus, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. Šis specialusis planas nenustato sąlygų ar reikalavimų kitos paskirties žemei, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Ginčijamu detaliuoju planu teritorijoje suplanuotas įvairių tipų gyvenamųjų namų kvartalas, visuose planuojamos teritorijos sklypuose galima statyti neaukštesnius nei trijų aukštų daugiabučius gyvenamuosius pastatus, žemės sklypas padalintas į 9 sklypus, iš kurių sklypai Nr. 1 ir Nr. 9 skirti infrastuktūros teritorijai, sklypas Nr. 8 bendro naudojimo paskirties plotas, sklypai Nr. 2–7 gyvenamosios mažaaukštės statybos sklypai (I t., b. l. 52, 70 ir Detaliojo plano 33, 59–60 psl.). Byloje nėra duomenų, kad detaliojo plano sklypų Nr. 1 ir Nr. 9, skirtų infrastruktūrų teritorijai, sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios ( - ) k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. ( - ), sprendiniams. Iš ginčijamo įsakymo matyti, kad pakeista sklypų Nr. 1, Nr. 8 ir Nr. 9 pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės sklypas Nr. 1 – kitos paskirties, būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos; sklypas Nr. 8 – kitos paskirties, būdas – bendro naudojimo teritorijos, pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių; sklypas Nr. 9 – kitos paskirties, būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, ir tai atitinka parengto detaliojo plano sprendiniuose numatytą šių žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį (I t., b. l. 51–52, Detaliojo plano 19, 32–33 psl.).

29Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojo 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. ( - )71 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamąjį etapą sudaro teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija, o sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 10 punktą.

30Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Klaipėdos skyrius) patikrino ginčo žemės sklypo detalųjį planą ir 2011 m. vasario 1 d. patvirtino patikrinimo aktą Nr. ( - ), kurio išvada teigiama ir siūloma detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka (I t., b. l. 71). Detalusis planas 2011 m. sausio 12 d. suderintas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, specialistai nepateikė pastabų dėl parengto detaliojo plano sprendinių neatitikimo aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, tame tarpe ir specialiojo plano sprendiniams. Teismas, įvertindamas pareiškėjos argumentą, kad patvirtintas ne toks detalusis planas, koks buvo pateiktas viešam svarstymui, pažymėjo, kad šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta (II t., b. l. 150–157), kad viešam svarstymui buvo pateikti tokie patys ginčijamo detaliojo plano sprendiniai ir brėžiniai, kokie ir buvo patvirtinti ginčijamu administraciniu aktu.

31Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos argumentą, jog buvo pažeista detaliojo planavimo procedūra dėl to, kad ji nedalyvavo detaliojo plano viešo svarstymo susirinkime 2010 m. lapkričio 24 d. Pareiškėja 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog žinojo apie susirinkimą, tačiau nurodė, jog neturėjo galimybės jame dalyvauti. Po viešo svarstymo procedūros, pateikus parengtą detalųjį planą Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai kompleksiniam derinimui, šios komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokole nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, tačiau šie taisymai detaliojo plano sprendinių esmės nepakeitė. Nurodytų aplinkybių neginčijo ir pareiškėja, tačiau teigė, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo Nr. 2 sprendinys užstatymo intensyvumas – 0,78 (I t., b. l. 70), neatitinka viešam svarstymui pateikto detaliuoju planu planuoto sklypo Nr. 2 sprendinio užstatymo intensyvumo – 0,70 (I t, b. l. 32). Teismas konstatavo, kad esantis užstatymo intensyvumo neatitikimas informaciniame dokumente negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas, darantis įtaką viso detaliojo plano teisėtumui ir pažeidžiantis pareiškėjos subjektines teises, nes nustatyta, jog detaliojo plano brėžinys ir sprendiniai viešam svarstymui buvo pateikti tokie patys, kaip ir patvirtinti ginčijami detaliuoju planu. Žemės sklypui Nr. 2 suteiktas adresas ( - ). Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Leidime nurodytų leidžiamų statyti naujų pastatų rodiklius šiame 12,70 a (1270 kv. m) dydžio sklype, bendras statinio plotas sklype – 484,74 kv. m (I t., b. l. 70, 129), o tai sudaro 38,17 procentų užstatymo intensyvumą. Užstatymo intensyvumas šiame sklype yra ženkliai mažesnis, nei numatyta ginčijamo detaliojo plano sprendiniuose. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimo galimybę ir nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą detalųjį planą neteisėtu ir jį panaikinti.

32Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus; šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamoje byloje reikšminga Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai. Tai įpareigojančio pobūdžio norma, suponuojanti normos adresatui privalomą elgesio modelį, tačiau ši teisės norma nenumato pareigos teritorijų planavimo dokumentų organizatoriams ir rengėjams keisti detaliojo plano sprendinius teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į tai, kad šios imperatyvios normos įgyvendinimo tvarka ir forma nereglamentuota, teismas darė išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir rengėjas turi teisę pasirinkti privalomos normos įgyvendinimo būdą ir neprotinga iš jo reikalauti iš naujo pradėti jau pradėtą detaliojo planavimo procedūrą. Teismo vertinimu, negalima paneigti UAB „Savas kiemas“ įgytų teisėtų lūkesčių, jog atlikus teisės aktų nustatytas procedūras ir įvykdžius reikalavimus, bus pagrindas tikėtis, kad bendrovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas bus teisėtas ir galiojantis ir ji turės teisėtą pagrindą realizuoti detaliojo plano sprendinius. Negali būti sukuriama tokia situacija, kai subjektas, siekiantis tam tikros subjektinės teisės, įvykdo visas šiai teisei įgyti reikalingas pareigas, nustatytas tuo metu galiojusiais teisės norminiais aktais, tačiau, prieš valdymo subjektui įforminant šių pareigų vykdymu įgytą teisę, priimamas naujas teisės norminis aktas, kuris pakeičia teisinį reguliavimą, nustato papildomas pareigas ir sudaro kliūtis subjektinei teisei įgyti. Tai, jog skundžiamame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. ( - ) nenurodyta, jog gyvenamųjų pastatų tipas – daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punktu, nėra pagrindas administracinį aktą pripažinti neteisėtu. Šis neatitikimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams laikytinas formaliu ir negali būti pagrindas panaikinti visą ginčijamą įsakymą.

33Iš bylos duomenų matyti, kad planavimo procesas pradėtas iki 2010 m. spalio 1 d. Išduodant planavimo sąlygų sąvadą ir rengiant teritorijų planavimo dokumentą, galiojo Specifikacija, numatanti gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžius „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ ir „Daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos“. Parengto detaliojo plano sprendiniuose numatytas žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (I t., b. l. 51–52, Detaliojo plano 19, 32–33 psl.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad teritorijoje planuojamas įvairių tipų gyvenamųjų namų kvartalas ir planuojama statyti ne aukštesnius nei trijų aukštų daugiabučius gyvenamuosius pastatus (I t., b. l. 52). Būtent toks parengtas teritorijų planavimo dokumentas buvo viešai svarstomas ir derinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ nėra kliūtis, laikantis parengtame teritorijų planavimo dokumente numatytų užstatymo tankumo, intensyvumo ir aukštingumo reikalavimų, statyti pasikeitus pobūdžių sąvokoms vietoje buvusių mažaaukščių namų (iki 3 aukštų) daugiabučius namus, neviršijant minėtų detaliojo plano sprendiniais nustatytų parametrų. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvęs pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, nes gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžių skirstymo kriterijus pasikeitė ne kiekybiškai, o kokybiškai, pasirenkant skirstymo kriterijumi ne statinių aukštų skaičių, o statinių tipą, t. y. galėjo ir gali būti statomas bet kokio tipo statinys (vienbutis, dvibutis, daugiabutis, bendrabutis), tačiau atitinkantis mažaaukščio statinio (iki 2010 m. spalio 1 d.) reikalavimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas, tvirtindamas detaliojo plano sprendinius, ginčijamu įsakymu neturėjo teisinio pagrindo pakeisti tvirtinamo detaliojo plano sprendinius, tačiau kaip detaliojo planavimo organizatorius ir įgyvendindamas įpareigojančio pobūdžio normą – papildomai teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyti gyvenamųjų pastatų tipą (vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai) turėjo diskrecijos teisę pasirinkti šios normos įgyvendinimo būdą. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad ginčijamame įsakyme neteisėtai žemės sklypams Nr. 2–7 nustatytas naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba.

34Pareiškėja skundo reikalavimą dėl savo pažeistų teisių gynimo grindė neteisėtu valstybinės žemės naudojimu ir planavimu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) akcentuojama, jog viešieji interesai ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, todėl pagal teisinį reglamentavimą, ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, argumentuodama, jog detaliuoju planu pažeisti teritorijų planavimą ir valstybinės žemės perleidimą reglamentuojantys teisės aktai, išduoti statybos leidimai devynbučių pastatų statybai, nors, jos teigimu, turėjo būti išduoti vienbučių ir dvibučių pastatų statybai. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. CB2-51 konstatuota, jog UAB „Savas kiemas“ laisvo fondo valstybinės žemės plotas keliui suformuoti, besiribojantis su kūdra, perduotas valdyti teisėtai, ginčijamas detalusis planas patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo inicijuoti bylą teisme ginant viešąjį interesą (I t., b. l. 94–97). Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas paliktas galioti ir Lietuvos generalinės prokuratūros 2011 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 17.9-2108 (I t., b. l. 98–101), kuriame taip pat konstatuota, jog detalusis planas patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procesą, reikalavimų. Generalinės prokuratūros nutarime taip pat konstatuota, jog planuojant teritoriją nebuvo pažeisti Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų reikalavimai, nes informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą 2010 m. gegužės 25 d. paskelbta Klaipėdos rajono interneto tinklapyje, 2010 m. gegužės 26 d. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ Nr. 39; apie planavimo baigiamąjį etapą paskelbta 2010 m. spalio 13 d. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ Nr. 77 ir Klaipėdos rajono interneto tinklapyje, 2010 m. spalio 11 d. gretimų sklypų savininkai 2010 m. spalio 11 d. taip pat informuoti raštu; 2010 m. lapkričio 24 d. organizuotas viešas svarstymas su visuomene, tačiau viešame susirinkime dalyvavo tik planavimo organizatorius ir detaliojo plano rengėjas, kiti suinteresuoti asmenys neatvyko. Nutarime taip pat konstatuota, jog detaliojo plano sprendiniai atitinka Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos teritorijai numatyta mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, todėl nėra pagrindo teigti, jog detaliojo plano sprendiniuose turėjo būti numatyta vienbučių arba dvibučių gyvenamųjų namų statyba bei neturėjo būti taikomi užstatymo tankio reikalavimai pagal STR 2.02.09:2005, nes tiek pareiškėjos pateiktose detaliojo plano brėžinių kopijose, tiek patvirtinto detaliojo plano brėžiniuose šie reikalavimai sutampa. Generalinės prokuratūros nutarime pažymėta, jog statybos leidimuose statyti daugiabučius gyvenamuosius namus sklypų užstatymo intensyvumas ir tankumas nustatyti žymiai mažesni nei patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose. Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. ( - )69 pakeitus gyvenamųjų teritorijų naudojimo pobūdžius, detaliojo plano sprendinių prasmė nepakito, todėl, prokuratūros nuomone, žemės naudojimo pobūdis galėjo būti nustatytas įsakymu nekeičiant indekso detaliojo plano sprendinių brėžinyje. Tokią išvadą pateikė ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdant institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Iš Generalinės prokuratūros nutarime aptartų aplinkybių matyti, jog ji davė vertinimą ir pasisakė iš esmės dėl viso detaliojo plano procedūrų ir sprendinių, išduotų statybos leidimų teisėtumo ir nagrinėjamu atveju nenustatė viešojo intereso objekto. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir teisinį reguliavimą, konstatavo, kad ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. ( - ) atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

35Pareiškėja taip pat ginčijo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – statybos leidimus bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotas pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Šiuos pareiškėjos reikalavimus teismas laikė išvestiniais iš pagrindinio pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą detalųjį planą.

36Iš byloje esančios techninių projektų dokumentacijos matyti, jog prieš išduodant leidimus ( - ), jų techninius projektus patikrino ir jiems pritarė Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras išdavė statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius nustatė specialiuosius architektūros reikalavimus, akcinė bendrovė LESTO išdavė prisijungimo sąlygas, išduodant leidimus Nr. ( - ) gatvės statybai ir Nr. ( - ) buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybai, techniniam projektui dar papildomai pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, Klaipėdos apskrities VPK, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra (III t., b. l. 78–86).

37Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 8 d. rašte Nr. ( - ) nurodyta, jog leidimai ( - ) išduoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų (IV t., b. l. 41–42). Vertinant išduotų statybos leidimų teisėtumą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pati pripažino padarytą klaidą, t. y. administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ( - ) pagal UAB „Savas kiemas“ prašymą pripažinti negaliojančiais leidimai ( - ), nes savivaldybės administracija nebuvo vietinėje spaudoje paskelbusi įsakymų dėl detaliojo plano. Vietoje panaikintų leidimų išduoti leidimai ( - ) pagal UAB „Savas kiemas“ pateiktus prašymus ir dokumentus, kurių pagrindu buvo išduoti panaikinti leidimai (IV t., b. l. 43, 123–127). Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybės administracija pakartotinai iš statytojo nereikalaudama atlikti derinimo procedūras, pasielgė vadovaudamasi protingumo kriterijais ir gero administravimo principais, nes leidimų išdavimo procedūros pažeidimas nesusijęs su derinimo procedūrų pažeidimu, pateiktų privalomų dokumentų trūkumu ar nepateikimu, o techninio projekto sprendiniai nebuvo keičiami. Tuo pačiu Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 8 d. raštu Nr. ( - ) konstatuota, jog leidimas Nr. ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo statybai (18 butų) išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (IV t., b. l. 41–42). Klaipėdos skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. ( - ) konstatuota, jog leidimas Nr. ( - ) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybai išduotas nesilaikant reikalavimų (I t., b. l. 137). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 16 d. išdavė naują leidimą Nr. ( - ), kurio patikrinimą atlikęs Klaipėdos skyrius 2012 m. sausio 30 d. raštu Nr. ( - ) pažeidimų nenustatė (II t., b. l. 91).

38Patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog planuojamos teritorijos žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, visuose planuojamos teritorijos sklypuose galima statyti neaukštesnius nei trijų aukštų daugiabučius gyvenamuosius namus, kurių aukštis nuo 8,5 m iki 11 m (I t., b. l. 52, 56). Iš statinio, kurio statybai išduotas leidimas Nr. ( - ) techninio projekto dokumentacijos matyti, jog projektuojamas gyvenamasis dviejų aukštų daugiabutis namas, pastato aukštis nuo pirmo aukšto grindų iki stogo viršaus 7,30 m, užstatymo intensyvumas 47 proc. (0,47), užstatymo tankumas 35 proc. (0,35), tuo tarpu detaliajame plane leistini rodikliai: statinio aukštis 8,50 m, užstatymo intensyvumas 0,90, užstatymo tankumas 0,50 (III t., b. l. 79). Lygiai tokie patys parametrai nurodyti ir statinių, kurių statybai išduoti leidimai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) (III t., b. l. 80–82), techninių projektų dokumentacijoje. Statinio, kurio statybai išduotas leidimas Nr. ( - ), techniniame projekte sklypo užstatymo tankis nurodytas 0,29, detaliuoju planu leista 0,39, užstatymo intensyvumas techniniame projekte 0,33, detaliajame plane 0,78, aukštis 7,60 m, detaliuoju planu leista 8,50 m (III t., b. l. 83). Statinio, kurio statybai išduotas leidimas Nr. ( - ), techniniame projekte sklypo užstatymo tankis nurodytas 0,24, kuris nustatytas ir detaliuoju planu, užstatymo intensyvumas techniniame projekte 0,52, detaliajame plane 0,73, aukštis 10,50 m, detaliuoju planu leista 11 m (III t., b. l. 84). Vertinant statinių, kuriems išduoti ginčijami statybos leidimai, projektinės dokumentacijos atitikį detaliojo plano sprendiniams, matyti, kad sklypų užstatymo tankumas ir intensyvumas bei statomų pastatų aukštis atitinka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendinius.

39Ginčijamos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, išduotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2013 vasario 15 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1V-112, (toliau – ir Aprašas) nustato pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimo tvarką. Teismas konstatavo, jog nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad esant ginčui teisme dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negalėjo išduoti pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pateiktus dokumentus tikrinantis pareigūnas, gavęs informacijos, kad dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo teisme yra priimtų nagrinėti kitų asmenų, nenurodytų 9 punkte (viešojo administravimo subjektai ir prokurorai) prašymų, sustabdo dokumentų tikrinimo procedūras ir inicijuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą; nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai – dokumentų tikrinimo procedūros tęsiamos, jei neteisėtai – sustabdomos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, apie tai raštu pranešant prašymo pateikėjui. Ginčo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko statybą leidžiančių dokumentų patikrinimą. Nenustačius, kad statybos leidimai išduoti neteisėtai ir kad statyba vykdoma nesilaikant esminių statinių projektų sprendinių, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčijamos pažymos išduotos neteisėtai.

40Teismas, įvertinęs visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių, konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad greta jos sklypo gyvenamieji namai ir kiti statiniai pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir kad pažeistos jos subjektinės teisės turėti nepablogintas gyvenimo ir veiklos sąlygas, palyginus su sąlygomis, kurias ji turėjo iki statybos pradžios. Skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ginčijamą detalųjį planą, statybos leidimus ir pažymas apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto bei įpareigoti pašalinti statinius. Todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

41IV.

42Pareiškėja D. D. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 156-163), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

441. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad viešai buvo svarstomas ir derinamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatyta statyti ne aukštesnius nei 3 aukštų daugiabučius gyvenamuosius pastatus. Pareiškėjai pateiktuose dokumentuose (aiškinamajame rašte, brėžiniuose) buvo numatyta statyti tik mažaaukščius gyvenamuosius namus, kurių indeksas yra G1, ir juose nėra duomenų apie galimybę statyti daugiabučius. Teismas nesiaiškino, kodėl byloje yra du skirtingi aiškinamieji raštai ir kuris iš jų buvo pateiktas svarstyti visuomenei.

452. Teismas netinkamai aiškino nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitusios Specifikacijos nuostatas, nes Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, tai matyti iš Specifikacijos 5.1.1 punkto. Pagal Specifikacijos 5.1.1 punktą matyti, kad gali būti statomas ne bet kokio tipo statinys, kaip teigė teismas, bet tik vienbutis arba dvibutis namas.

462010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-1061 buvo ištaisyta padaryta klaida, kai anksčiau Specifikacijos 5.1.1 punkte buvęs mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis buvo keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą, o 5.1.2 punkte buvęs daugiaaukščių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdis keičiamas į daugiabučių gyvenamųjų namų statybos ir bendrabučių, tačiau kartu nebuvo keičiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 10 punkto 2 lentelės 7 ir 8 punktai, kuriuose taip pat buvo nurodoma naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis. Taigi, pakeitus Specifikacijos 5.1.1 punkte buvusį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį, akivaizdu, kad jis gali būti keičiamas tik į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį. Taip minėtas nuostatas supranta ir Aplinkos ministerijos specialistai (Lietuvos Respublikos aplinkos viceministro 2011 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. ( - ) pareiškėjai).

473. Teismo padaryta išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 7 punkto nuostatą, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti šios normos įgyvendinimo būdą, yra nepagrįsta ir ji akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A662-3211/2012.

484. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nenaikinti ginčijamų statybos leidimų, nes jie buvo išduoti statyti ne mažaaukščiams gyvenamiesiems namams, o daugiabučiams. Teismas, spręsdamas dėl leidimų teisėtumo, iš esmės tikrino tik statybos leidimų išdavimo procedūrą, tačiau nevertino leidimų išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad leidimų išdavimui pritarė teismo sprendime nurodytos institucijos, savaime nereiškia, kad pažeidimai nepadaryti.

495. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, nevertino pareiškėjos skunde nurodytų pažeidimų, vykdant statybas pagal projektinę dokumentaciją.

506. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog pažeistos jos subjektinės teisės turėti nepablogintas gyvenimo ir veiklos sąlygas. Teritorijoje statant daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir bendrabučius, pareiškėjos teisėti lūkesčiai bus pažeisti.

51Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 1–2), kuriuo prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

52Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdydama Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 4 d. pavedimą, atliko ginčijamu įsakymu patvirtinto detaliojo plano sprendinių ir procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir 2011 m. liepos 26 d. pateikė išvadą Nr. ( - ), kurioje nurodė, kad esminių pažeidimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta.

53Dėl statybos leidimų, kurie buvo išduoti pažeidžiant reikalavimus (( - )), nurodė, kad šių pažeidimų esmę sudarė statinių projektų derinimo procedūros nesilaikymas, tačiau šis pažeidimas buvo ištaisytas techninius projektus derinančioms institucijoms patvirtinus, kad jų pirminiai derinimai galioja ir naujai išduotiems statybos leidimams. Taigi pažeidimų nebeliko, todėl nebuvo pagrindo ir svarstyti šių statybos leidimų panaikinimą pirmosios instancijos teisme.

54Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 4) , kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

55Atsakovas UAB „Savas kiemas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 6–9), kuriuo prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

56Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

571. Nesutiko su apeliaciniame skunde išdėstytu Specifikacijos 5.1.1 punkto pakeitimo aiškinimu. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo pateikto normos aiškinimo teisingumą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. D1-1061 7 punkto norma. Ši norma nėra perteklinė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet išsprendžia koliziją tarp skirtingų Specifikacijos redakcijų. Specifikacijos 2010 m. spalio 1 d. pakeitimas žemės sklypų užstatymo pobūdžių suskirstymą pakeitė kriterijumi pasirinkdamas ne aukštingumą, tačiau statinių tipą, ir leido pabaigti pradėtas teritorijų planavimo procedūras vadovaujantis ankstesnėje redakcijoje nurodytais kriterijais.

582. Pareiškėja neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3211/2012, nes joje teismas daugiabučių pastatų ir bendrabučių pobūdžio, kaip galimo papildomai įrašyti, neeliminavo.

593. Pareiškėjos reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti žemės sklypų detaliuosius planus. Skirtingai nei teigia pareiškėja, teismas vertino leidimų išdavimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrindamas, ar buvo tinkamai įvykdytos jų išdavimo procedūros.

604. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto teisėtumo, tačiau ir pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų dėl galimų pažeidimų.

615. Pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl butų skaičiaus gyvenamuosiuose pastatuose, nes ankstesnės redakcijos žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statybos“ butų skaičiaus tokiuose pastatuose nereglamentavo.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Euro kapitalo fondas“ pateikė rašytinius paaiškinimus (VI t., b. l. 19–21), kuriuose prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

63Paaiškino, kad pareiškėja painioja sąvokas „daugiabučiai“ ir „daugiaaukščiai“, nes detalusis planas leido, neviršijant užstatymo tankio ir intensyvumo, projektuoti ir statyti tik daugiabučius, bet ne daugiaaukščius pastatus. Pareiškėjos skundas būtų pagrįstas nebent tuo atveju, jei detalusis planas būtų pradėtas rengti po 2010 m. spalio 1 d. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus niekur nebuvo nurodyta, kad mažaaukščiai gyvenamieji namai yra tik vienbučiai ar dvibučiai, todėl buvo galima statyti ir mažaaukščius daugiabučius pastatus, jei neviršijamas užstatymo tankis ir intensyvumas. Pareiškėja teisme neatstovauja ( - ) bendruomenės interesų, nes bendruomenė statybai neprieštarauja.

64Atsakovai A. P., N. P., D. B., M. G., M. K., J. K., A. Š., T. P., A. B., N. Ž., V. J., A. R., D. V. pateikė rašytinius paaiškinimus (VIII t., b. l. 1–6), kuriuose prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

65Paaiškino, kad Specialiojo plano grafinės dalies žymėjimas G1 ir G2 reiškia ne Specifikacijoje numatytus indeksus G1 ir G2, bet struktūrinių gyvenamųjų vienetų gyvenamųjų rajonų/miestelių žymėjimus G1 (( - ) 1) ir G2 (( - ) 2). Tai matosi iš Specialiojo plano grafinės dalies dešinėje pusėje esančių paaiškinimų. Taigi tiek pagal bendrąjį, tiek pagal Specialųjį planą buvo numatytas tik ginčo teritorijos naudojimo būdas, bet ne pobūdis. Pareiškėjos skundo pagrindas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. ( - )69, kuris negaliojo nei tvirtinant bendrąjį, nei specialųjį planą, nei pradėjus rengti detalųjį planą bei pradėjus svarstymo su visuomene procedūras, todėl jis nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikomas.

66Nors pagal detalųjį planą galima statyti mažaaukščius daugiabučius namus, faktiškai yra pastatyti kotedžai – sublokuoti 4 butai, kurių užstatymo tankis neviršija detaliojo plano sprendinių ir kurie net yra mažesni už pareiškėjos gyvenamąjį namą.

67IV.

68Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjos D. D. apeliacinio skundo netenkino, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

69Aptarė nustatytas faktines bylos aplinkybes, rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.) 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija). Nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje reikšminga Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punktu į Specifikaciją įtraukta 10 punkto 2 lentelės 3 pastaba, kuri paaiškino, kaip turi būti taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję pakeitimai teritorijų planavimo dokumentams, pradėtiems rengti iki tos datos. Ši norma numato, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai.

70Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad nagrinėjamu atveju planavimo procesas pradėtas iki 2010 m. spalio 1 d. Tiek išduodant planavimo sąlygų sąvadą, tiek ir rengiant teritorijų planavimo dokumentą, galiojo Specifikacija, numatanti gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžius „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ ir „Daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba“. Parengto detaliojo plano sprendiniuose numatytas žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (I t., b. l. 51–52). Ginčijamame 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatyta žemės naudojimo kita paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (sklypuose Nr. 2–7) (I t., b. l. 8–9). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad rengiamame detaliajame plane pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali būti iki trijų aukštų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi būti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai. Toks skirstymas Specifikacijoje atsirado tik po 2010 m. spalio 1 d., tačiau jis buvo paremtas visai kitais kriterijais. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės sklypo naudojimo pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, tuo tarpu po šios datos įsigaliojusioje Specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas yra paremtas ne namo aukščiu, tačiau butų skaičiumi. Šie du kriterijai negali būti sulyginti. Akivaizdu, kad galima situacija, kai statomas mažaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punkte nustatyta, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams papildomai nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai. Šioje normoje esantis žodis „arba“ patvirtina, kad gali būti nustatomas bet kuris iš nurodytų pastatų tipų. Taigi pareiškėja, apeliaciniame skunde teigdama, kad Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, yra neteisi, todėl šiuos jos argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

71Ginčijamame 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Tačiau iš aptartų teisės normų analizės matyti, kad įrašas įsakyme, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, buvo padarytas ne todėl, kad detaliojo plano rengėjas norėjo pakeisti žemės sklypo naudojimo pobūdį, o atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus. Ginčijamas įsakymas priimtas inter alia remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punktu, kuris nustatė pareigą iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams papildomai nustatyti gyvenamųjų pastatų tipą: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytas gyvenamųjų pastatų tipas (daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai) nepanaikina detaliajame plane numatyto žemės sklypo naudojimo pobūdžio (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba). Tai buvo papildymas, reikalaujamas pagal teisės aktų pakeitimus, tačiau detaliojo plano sprendiniai bet kokiu atveju atitiko reikalavimus, nustatytus pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios Specifikacijos nustatytam žemės naudojimo pobūdžiui „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“. Taigi šiuo atveju buvo nustatytas ne tik maksimalus gyvenamųjų pastatų aukštis, bet ir gyvenamųjų pastatų tipas. Taigi, pareiškėja neturėjo ir negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl tam tikro butų skaičius pastatuose kaimyniniame sklype, nes butų skaičius pagal Specifikaciją iki 2010 m. spalio 1 d. nebuvo reglamentuotas.

72Dėl apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A662-3211/2012, teisėjų kolegija pažymėjo, jog atsakovas, tvirtindamas detaliojo plano sprendinius, ginčijamu įsakymu neturėjo teisinio pagrindo pakeisti tvirtinamo detaliojo plano sprendinius, nustatydamas naują žemės sklypo naudojimo pobūdį, tačiau tai nagrinėjamu atveju ir nebuvo padaryta. Kaip minėta, ginčijamu 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo įgyvendinta įpareigojančio pobūdžio nuostata – papildomai teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyti gyvenamųjų pastatų tipą (vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai). Šios normos įgyvendinimas ginčijamame įsakyme nereiškia, jog buvo panaikintas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, nes detalusis planas buvo pradėtas rengti ir vėliau rengiamas būtent tokiems pastatams statyti. Įrašas dėl daugiabučių pastatų ir bendrabučių nieko nepakeitė, tik patikslino nustatytą žemės sklypo naudojimo pobūdį.

73Teisėjų kolegija pažymėjo, kad detaliojo plano viešas svarstymas susirinkime vyko 2010 m. lapkričio 24 d. 11 val. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu pripažino žinojusi apie detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimą (2010 m. lapkričio 24 d.), tačiau neturėjusi galimybės jame dalyvauti (I t., b. l. 19). Taigi pareiškėja galėjo dalyvauti detaliojo plano viešo svarstymo procedūroje ir pareikšti pasiūlymus, į kuriuos būtų atsižvelgta, tačiau pati šia galimybe nepasinaudojo (pastabų, pretenzijų ir pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių negauta (VII t., b. l. 130) ir vėliau teikė skundą teismui, dėstydama argumentus dėl nesutikimo su viešame susirinkime apsvarstytais dokumentais. Dėl pareiškėjos nurodyto argumento, kad pateiktuose dokumentuose buvo numatyta statyti tik mažaaukščius gyvenamuosius namus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad būtent mažaaukščiai gyvenamieji namai ir buvo statomi pagal patvirtintą detalųjį planą. Detaliojo plano rengimo metu Specifikacijoje buvo numatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis, paremtas pastatų aukščiu, o terminas „mažaaukščiai“ niekaip neapibrėžė butų skaičiaus gyvenamuosiuose namuose. Rengiant detalųjį planą, iki 2010 m. spalio 1 d., niekur ir neturėjo būti duomenų apie ketinamus statyti daugiabučius, nes tokio žemės naudojimo pobūdžio Specifikacijoje nebuvo. Vėliau, priimant ginčijamą įsakymą, tai buvo nurodyta, vykdant teisės aktų pakeitimus, tačiau ne keičiant detaliajame plane nustatytą žemės sklypo naudojimo pobūdį. Taigi pareiškėjos argumentai, kad viešam svarstymui pateiktuose dokumentuose buvo numatyta statyti tik mažaaukščius gyvenamuosius namus ir juose nėra duomenų apie galimybę statyti daugiabučius, atmestini kaip nepagrįsti.

74Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dauguma pareiškėjos reikalavimų dėl statybos leidimų bei pažymų apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto yra išvestiniai iš pagrindinio pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą detalųjį planą. Be to, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino statybos leidimų išdavimo procedūras ir pasisakė dėl jų teisėtumo. Skirtingai nei teigia apeliantė, iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 16 d. statybos leidimo Nr. ( - ) projektinės dokumentacijos (III t., b. l. 86) matyti, kad yra nustatyta 5 m nuo vamzdžio ašies apsaugos zona aplink paklotus vandentiekio tinklus (projektinė dokumentacija, p. 35), taip pat tokia pati apsaugos zona aplink paklotus buitinių nuotekų tinklus ir paviršinių nuotekų tinklus (projektinė dokumentacija, p. 36). Ši apsaugos zona iš esmės įtvirtinta jau ginčijamu detaliuoju planu, kuriame nurodyta, kad visiems naujai įrengtiems inžineriniams tinklams nustatomos normatyvų reikalaujamos apsaugos zonos (I t., b. l. 70). Taigi pareiškėjos argumentas, jog nebuvo nustatyta Specialiosiose sąlygose įtvirtinta apsaugos zona, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Šio statybos leidimo išdavimo atveju yra aktualu tai, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedą rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose ir šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos (3 p.). Nagrinėjamu atveju inžineriniai tinklai yra suplanuoti toliau nei 1 m nuo gretimo žemės sklypo ribos, todėl ir kaimyninio sklypo savininko sutikimas nebuvo reikalingas.

75Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto teisėtumo, tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas pagrįstai pasisakė, jog šiuo atveju pareiškėjos nurodyti argumentai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti ginčijamą detalųjį planą, o naujų argumentų pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė.

76Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjos argumentus dėl to, kad ginčijamas detalusis planas pažeidžia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtino savivaldybės teritorijos dalies, apimančios ( - ) kaimus, ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendinius. Aptariamame specialiajame plane nurodyta, kad ( - ) patenka į urbanizuojamas teritorijas – ( - ) gyvenamąjį struktūrinį vienetą (miestelį) G1 ir šioje teritorijoje suformuotuose sklypuose galima nustatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį. Teisėjų kolegija nustatė, kad specialiojo plano grafinės dalies žymėjimas G1 ir G2 reiškia ne Specifikacijoje numatytus indeksus G1 ir G2 (kaip teigia pareiškėja), bet gyvenamųjų vietovių ( - ) 1 (G1) ir ( - ) 2 (G2) žymėjimus. Šią išvadą teisėjų kolegija padarė atsižvelgdama į Specifikacijos 3 punktą.

77Iš bylos aplinkybių matyti, jog buvo priimti trys įsakymai dėl ginčo žemės sklypo. 2011 m. vasario 19 d. buvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ( - ), kuriuo pakeista ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kita paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (sklypuose Nr. 2–7). 2011 m. vasario 25 d. priimtas skundžiamas nagrinėjamoje byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. ( - ), kuriuo pakeista ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kita paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (sklypuose Nr. 2–7). Vėliau 2011 m. liepos 12 d. priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-1524, kuriuo 2011 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. ( - ) pripažintas negaliojančiu. Taigi iš esmės nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ginčijamas 2011 m. vasario 25 d. įsakymas buvo priimtas dar nepanaikinus ankstesnio 2011 m. vasario 19 d. priimto įsakymo. Nors viešojo administravimo institucijos turi tam tikrą diskrecijos teisę, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (2007 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-231/2007). Taigi, viena vertus, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija iš esmės prieštarauja teisėtumo principui, tačiau, kita vertus, ginčijamo įsakymo panaikinimas vien šiuo pagrindu, neatsižvelgus į tai, kad detalusis planas, kuris patvirtintas šiuo įsakymu, iš esmės yra teisėtas, sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes. Iš bylos aplinkybių matyti, kad, patvirtinus detalųjį planą, ginčo sklype buvo pastatyti gyvenamieji namai, kurie vėliau buvo parduoti šiuo metu ten gyvenantiems fiziniams asmenims. Pareiškėja argumento dėl įsakymų prieštaravimo teisėtumo principui nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad ginčijamo įsakymo panaikinimo sukeltos pasekmės būtų neproporcingos siekiamam tikslui. Neaiškumas ginčo situacijoje kilo dėl teisės aktų pakeitimų, kurie įpareigojo papildomai nustatyti gyvenamųjų pastatų tipą (vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai), pareiškėja aktyviai nedalyvavo teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo procedūrose, o savo reikalavimus reiškė tik vėliau kreipdamasi į teismą, ir tai, kad atsakovai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, įsigiję nebaigtus statyti butus, patys savo lėšomis užbaigė jų apdailos darbus, butus įsigijo paimdami kreditą iš banko, daugelis turi nepilnamečius vaikus, kurie gyvena ginčo namuose.

78Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintas nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 44 str. 1 d.).

79VII.

80Pareiškėja D. D. 2015 m. sausio 29 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A602-1387/2014.

81Teigia, jog procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P502 -165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P146-119/2011, 2011 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P502-19/2011, 2012 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P261-36/2012, 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P822-85/2009. Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ (2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. ( - ) redakcija bei 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. ( - ) redakcija) ir teisėtų lūkesčių principą.

82Teismo išvada tiek vienbutį, daugiabutį, tiek bendrabutį ir daugiabutį, vadovaujantis minėta Specifikacija, priskirti prie mažaaukščio statinio tipo, yra visiškai nepagrįsta, nes specifikacijose nesutampa šių statinių nei naudojimo būdas, nei tipas, tokios išvados negalima daryti ir remiantis nustatytu teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio turiniu, priešingu atveju netektų prasmės minėtų kriterijų išskyrimas.

83Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. ( - ), kuris keitė 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintos Specifikacijos 5.1.1 punktą (iki 2010 m. spalio 1 d. buvo nustatytas naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ po 2010 m. spalio 1 d. keitėsi į „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“, indeksas – G1 – nesikeitė, teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys iš „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai“ keitėsi į „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai“) ir 5.1.2 punktą (iki 2010 m. spalio 1 d. buvo nustatytas naudojimo pobūdis „Daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos“ po 2010 m. sausio 1 d. keitėsi į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“, indeksas – G2 – nesikeitė, teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys iš „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų“ keitėsi į „žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų arba daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai“), nėra naujas teisinis reglamentavimas, nes teritorijų planavimo įstatymas nenumatė jokių nuostatų apie specifikacijas, kurias būtina keisti ir pan., o turi būti vertinamas kaip tikslesnis, aiškesnis specifikacijų reglamentavimas, labiau išgryninantis numatomus statyti pastatus pagal esamą teisinį reglamentavimą, numatantį pastatų tipus, pogrupius (vieno buto, dviejų butų, daugiabučius) (žr. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“), tačiau nekonkuruojantį su įstatymo normomis ir jo nekeičiantį. Specifikacijoje nustatytas naudojimo pobūdžio pavadinimas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“ pats savaime atskleidžia jo turinį, t. y. jog gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai. Šiuo atveju šių namų aukštis neturi viršyti trijų aukštų, kaip ir buvo nustatyta ankstesniame mažaaukščiu gyvenamųjų namų pobūdžio turinyje, o nagrinėjamu atveju UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliajame plane ir aiškinamajame rašte numatytų statyti mažaaukščių gyvenamųjų namų aukštis nuo 8,5 m iki 11 m.

84Teismas sprendime padarė akivaizdžiai klaidingą išvadą kad mažaaukščiai gyvenamieji namai gali būti ne tik vienbučiai ir daugiabučiai, tačiau ir daugiabučiai bei bendrabučiai, nes tai leidžia Specifikacijos 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. ( - ) redakcijos 7 punktas bei įtraukta 10 punkto 2 lentelės 3 pastaba.

85Susipažinus su 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. ( - ) 7 punkto turiniu bei 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. ( - ) akivaizdu, kad minėtu įsakymu ištaisyta klaida, kuomet 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. ( - ) 5.1.1 punkte buvęs mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis buvo konkretizuojamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamų namų statybą, o 5.1.2 punkte buvęs daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos pobūdis detalizuojamas ir konkretizuojamas į daugiabučių gyvenamųjų namų statybos ir bendrabučių, tačiau kartu nebuvo keičiama minėto aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. ( - ) 10 punkto 2 lentelė, kuri numatė detaliojo plano sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdį spalvomis. Akivaizdu, kad keičiant 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose nurodytą žemės naudojimo pobūdį, kartu turėjo būti keičiamas ir 10 punkto 2 lentelės 7 ir 8 punktai. Minėtu 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. ( - ) pakeitus 5.1.1 punkte įtvirtintą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį, akivaizdu, kad jis gali būti keičiamas tik į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį. Pažymi, kad šių pakeitimų nuostatos taikytinos „Iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros“. Tuo tarpu UAB „Savas kiemas“ teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas jau buvo baigtas iki 2010 m. spalio 1 d., visuomenė supažindinta su pateiktais sprendiniais ir papildomai neinformuota apie pakeistus detaliojo plano sprendinius, keičiančius žemės sklypo naudojimo pobūdį ir informacija apie būsimus statinius.

86Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtino UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) detalųjį planą kuris neatitinka nei planavimo dokumentų, nei teisės aktų reikalavimų, o taip pat prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajam planui (reg. Nr. ( - )) ir specialiajam planui (reg. Nr. ( - )), numačiusiam, jog šiame žemės sklype galima tik mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

87Klaipėdos rajono bendrajame plane numatyta, kad ( - ) gyvenamoji zona yra ekstensyvaus užstatymo gyvenamoji zona. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintas Teritorijų planavimo normas, ekstensyvus užstatymas – tai tik sodybinis užstatymas, kai 1-3 aukštu vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype. Pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais (31 p.). Vieno ar dviejų butų pastatai turi būti projektuojami, vadovaujantis STR 2.02.09:2005, kuriuose yra nustatyti maksimalūs teritorijos užstatymo tankumo ir intensyvumo reikalavimai, kuriuos UAB „Savas kiemas“ detaliojo plano sprendiniuose viršija.

88Teismo sprendimo išvada, kad pareiškėja neturėjo teisėtų lūkesčių dėl tam tikro butų skaičiaus pastatuose kaimyniniuose sklypuose, nes to iki 2010 m. spalio 1 d. nenumatė Specifikacija, padaryta netinkamai išaiškinant ir taikant materialines teisės normas, taip pat itin siaurai vertinant ir suprantant teisėtų lūkesčių principo turinį ir kitus pareiškėjos argumentus bei pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjos teise į atitinkamas gyvenimo ir veiklos sąlygas.

89Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu bei nurodo teisėtų lūkesčių sąvoką. Teigia, kad buvo visos sąlygos pareiškėjos teisėtiems lūkesčiams gyventi teritorijoje, kurioje kaimyniniuose sklypuose bus tik sodybinis užstatymas, t. y. 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai bei šioje teritorijoje gyvens ribotas gyventojų skaičius.

90Pagrindas minėtiems teisėtiems lūkesčiams atsirasti buvo priimti, viešai skelbti ir pareiškėjai žinomi teritorijų planavimo dokumentai ir jų rengimo eiga bei pareiškėjos dalyvavimas jų viešame svarstyme. Pareiškėja gauto detaliojo planavimo dokumento pagrindu buvo užtikrinta, kad jos kaimynystėje numatoma dvibučių namų statyba. Abejones pareiškėjai kėlė detaliojo planavimo aiškinamajame rašte ir brėžinyje nurodyti privalomieji užstatymo tankumo ir intensyvumo rodikliai, kurie buvo nurodyti didesni nei tai leidžia STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“. Pareiškėjai buvo žinoma, kad detaliojo plano sprendinių atitikimą teisės aktams tikrina savivaldybės administracija. 2010 m. lapkričio 15 d. nepasibaigus viešojo svarstymo procedūrai pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl teisės aktų taikymo, tikrinant UAB „Savas kiemas“ detaliojo plano sprendinius, bei gautame atsakyme buvo užtikrinta, kad maksimalus teritorijos užstatymo tankumas, intensyvumas, pastatų aukštis yra nustatomi, vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, ir bus patikrinti detalųjį planą pateikus derinti. Nuolatinė statybos komisija 2010 m. gruodžio 15 d. posėdyje nederino detaliojo plano dėl neteisėtų užstatymo tankumo ir intensyvumo rodiklių, bei nurodė planavimo organizatoriui juos pataisyti. Planavimo organizatoriaus pateiktame visuomenės svarstymui aiškinamajame rašte vienintelis nurodytas statinių tipas – dvibučiai gyvenamieji namai – neprieštaravo pareiškėjos lūkesčiams gyventi vienbučių ir dvibučių pastatų kaiminystėje ir tai sąlygojo pareiškėjos tolimesnius veiksmus. Pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad šalia jos sklypo gali būti statomi daugiabučiai pastatai, todėl prieštaravimų ar pasiūlymų dėl būsimų statinių tipo ar žemės naudojimo pobūdžio planavimo organizatoriui nebuvo pateikta. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis D. D. turėjo pagrįstus lūkesčius tiek iš detaliojo plano medžiagos, kurią pateikė planavimo organizatorius UAB „Savas kiemas“, tiek iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštų, kad kaimyniniame sklype bus statomi ne daugiabučiai, o vienbučiai ir/ar dvibučiai pastatai, o sklypų tankumo ir intensyvumo rodikliai detaliojo planavimo dokumentų tikrinimo metu savivaldybės administracijos reikalavimu bus pataisyti, kaip to reikalauja teisės aktai. Teisės aktai, galioję detaliojo plano rengimo metu ir kuriais planavimo organizatorius privalėjo vadovautis, nustatė griežtą žemės sklypų naudojimo pobūdžių turinį ir pobūdžių pakeitimo tvarką kurios keisti minimu būdu, t. y. statyti daugiabučius teritorijoje, neleido ir detaliojo plano rengimo metu daryti Specifikacijos pakeitimai. Pažymi, kad Bendrajame plane ir Specialiajame plane nustatytas ne gyvenamųjų namų aukštingumas atskirose teritorijose, o gyventojų tankumas planuojamose teritorijose. Numatytas galimas gyventojų skaičius tam tikrame ploto vienete užtikrinamas nustatant detaliojo planavimo dokumente būsimų statinių tipą ir skaičių, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai įsakymu Nr. ( - ) nustačius UAB „Savas kiemas“ visų suplanuotų gyvenamosios paskirties sklypų naudojimo pobūdį – daugiabučių gyvenamųjų namų statybos – buvo pažeistos Specialiojo plano nuostatos, leidžiančios tik ekstensyvų teritorijų užstatymą ( - ) k. bei ribotą gyvenamųjų būstų skaičių (50/1 ha), neišskiriant prioritetu statinių aukštingumo. Specialusis planas nedetalizuoja atskirų žemės sklypų kokybinių ir kiekybinių parametrų. UAB „Savas kiemas“ kiekviename sklype suprojektavus ir pastačius daugiabučius namus su minimaliu reglamentuotu butų skaičiumi, viso sudarytų 18 butų, kuriuose gyventų virš 65 gyventųjų. UAB „Savas kiemas“ pastatė dar didesnį butų skaičių – šiuo metu yra pastatyta 49 butai/l ha. Taigi, 1 ha yra tiek butų, kiek turėtų būti gyventojų.

91Pažymi, kad pareiškėjai dėl neteisingo teismo sprendimo kyla grėsmė patirti nuostolius. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi patenkinus pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir sustabdžius ginčijamo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. ( - ), bylos trečioji šalis – UAB „Euro kapitalo fondas“ siekia iš pareiškėjos prisiteisti patirtus nuostolius. Šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškeltos dvi bylos pareiškėjai ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjos turtui.

92Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Savas kiemas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

93Paaiškina, kad 2010 m. gegužės 7 d. Klaipėdos rajono savivaldybė ir UAB „Savas kiemas“ sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. ( - ) dėl 1,0065 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) k. Naudojimo paskirties pakeitimo į kitos paskirties, nustatant naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, padalinimo į sklypus. Ši organizatoriaus teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta 2010 m. balandžio 9 d. planavimo sąlygų sąvado Nr. 109.S ir 2010 m. balandžio 9 d. planavimo sąlygų Nr. 109 pagrindu. 2010 m. balandžio 9 d. planavimo sąlygų sąvado Nr. 109S išdavimo ir 2010 m. gegužės 7 d. sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. Dl-188 „Dėl LR aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeista 3 punkto 1 lentelė. Pagal šią lentelę yra aišku, kad UAB „Savas kiemas“ sudaryta planavimo organizatoriaus teisių sutartis ir detaliojo planavimo sąlygos buvo išduotos pagal tuo metu galiojantį lentelėje nurodytą 5.1.1 punktą, kuriame naudojimo pobūdis yra „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ (G1), kuris, pagal lentelėje nurodytą naudojimo būdą ir pobūdį leidžia žemės sklypuose statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamuosius namus ir jų priklausinius. Taigi šioje teritorijoje galėjo būti statomi tiek vienbučiai tiek daugiabučiai, tačiau neaukštesni nei trijų aukštų t. y. ne daugiaaukščiai pastatai (G2).

94Nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitė žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdžio teisinis reglamentavimas. Tvirtinant UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), detalųjį planą pagrįstai buvo vadovaujamasi 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ( - ), o ne 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. ( - ), nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl LR aplinkos ministro 2005-03-17 Įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 7 punktu 10 punkto 2 lentelės 3 pastaba buvo išdėstyta taip: „Iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai“. UAB „Savas kiemas“ parengtame detaliajame plane aiškiai nurodyta, kad planuojama statyti ne aukštesnius nei trijų aukštų gyvenamuosius pastatus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja painioja sąvokas „daugiabučiai“ ir „daugiaaukščiai“.

95Remiasi TPĮ (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. Xl-619) 22 straipsnio 6 dalimi ir paaiškina, kad pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T11-405 patvirtintą Klaipėdos rajono bendrąjį planą galiojusį iki 2011 m. sausio 24 d. ginčo vietovėje buvo planuojamos gyvenamosios statybos teritorijos. Vadinasi bendrajame plane buvo nustatytas tik teritorijos būdas (G), bet nebuvo nustatytas pobūdis (G1 ir G2). Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios ( - ) kaimus ir gretimos teritorijos vietovių komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano rengimo tikslas buvo: nustatyti susisiekimo tinklą (komunikacinius koridorius) ir rezervuoti teritorijas inžinerinės infrastruktūros vystymui ir nustatyti komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų naudojimo sąlygas, reglamentus, apsaugos priemones, kitus reikalavimus. Niekur šiame specialiajame plane nėra nurodyta, kad planavimo tikslas (uždaviniai) yra gyvenamųjų teritorijų reglamentų keitimas ar tikslinimas. Vadinasi šiuo specialiuoju planu buvo suplanuotos (numatytos) tik susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos, o bendrojo plano sprendiniai dėl gyvenamųjų teritorijų nebuvo tikslinami. Pažymi, kad specialiojo plano grafinės dalies ( - ) miestelio žymėjimas G1 ir G2 yra ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakyme Nr. Dl-188 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ nustatyti gyvenamųjų namų pobūdžio indeksai G1 ir G2, o struktūrinių gyvenamųjų vienetų gyvenamųjų rajonų/miestelių žymėjimas G1 (( - ) 1) ir G2 (( - ) 2). Vadinasi pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios ( - ) kaimus ir gretimos teritorijos vietovių komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą (grafinė dalis) ginčo vietovėje taip pat buvo numatytas tik teritorijos būdas – negyvenamosios teritorijos, o pobūdis nebuvo numatytas. Taigi, UAB „Savas kiemas“ žemės sklypui nesant teritorijoje G1, reglamento pakeitimas negalėjo turėti jokios esminės įtakos, nes toje teritorijoje net ir po 2010 m. spalio 1 d. buvo galima projektuoti ir statyti tiek dviejų butų gyvenamuosius pastatus, tiek trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamuosius pastatus ir bendrabučius (G2).

96Paaiškina, kad pareiškėjai įsigyjant nuosavybę galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. ( - ), pagal kurį teritorija G1 buvo suprantama kaip, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai, o nauja redakcija, kur numatyta tik vienbučiai ir dvibučiai namai, net nebuvo ruošiama. Be to, ( - ) kaime yra ir kitų daugiabučių gyvenamųjų namų, ką patvirtina ( - ) bendruomenės 2014 m. balandžio 16 d. atsakymas ir fotonuotraukos. Be to, tariamai pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali būti svarbesni už visuomenės interesus. Pastatytiems butams, kuriuos prašo nugriauti pareiškėja, įsigyti N. P., A. P., A. Š., A. R., V. J., N. Ž. yra paėmę kreditus už kuriuos įkeisti butai bankams. Atsakovai šiuose butuose gyvena su nepilnamečiais vaikais, be to atsakovai prašomų nugriauti butų statybą yra užbaigę savo darbu ir lėšomis.

97Teisėjų kolegija

konstatuoja:

98VIII.

99Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

100Nurodyta pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktus išaiškinimus. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas, susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją).

101Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 yra išaiškinęs, kad procesas administracinėje byloje atnaujinamas tik tuomet, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamai argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą.

102ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Administracinė byla Nr. A602-1387/2014, kurioje siekiama atnaujinti procesą, buvo užbaigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2015 m. sausio 29 d. (b. l. 54). Pareiškėja prašyme nurodo, jog procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kuris nustato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu turi būti nustatyta trijų sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Taigi, nenustačius bent vienos iš minėtųjų sąlygų, atsižvelgus į tai, kad užbaigtų bylų procesas, kaip minėta anksčiau, gali būti atnaujinamas tik laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negalėtų būti atnaujintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011). Pažymėtina ir tai, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti grindžiamas bylos proceso šalies siekiu, jog būtų iš naujo atliktas įrodymų vertinimas.

103Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia iš esmės tuo, jog pareiškėjos manymu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai vienbutį, daugiabutį, bendrabutį ir daugiabutį priskyrė prie mažaaukščio statinio tipo. Mano, kad tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes specifikacijose nesutampa nei šių statinių naudojimo būdas, nei tipas, tokios išvados negalima daryti ir remiantis nustatytu teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio turiniu, priešingu atveju netektų prasmės minėtų kriterijų išskyrimas. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja pateikia kitokį nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą Specifikacijos nuostatų aiškinimą, iš esmės tik papildydama savo poziciją, išdėstytą apeliaciniame skunde ir nenurodydama pakankamų argumentų, pagrindžiančių esminių materialinės teisės normų pažeidimo egzistavimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiai pasisakė dėl termino „mažaaukštis“ aspekto. Nurodė, jog rengiamame detaliajame plane pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali būti iki trijų aukštų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi būti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai. Toks skirstymas Specifikacijoje atsirado tik po 2010 m. spalio 1 d., tačiau jis buvo paremtas visai kitais kriterijais. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės sklypo naudojimo pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, tuo tarpu po šios datos įsigaliojusioje Specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas yra paremtas ne namo aukščiu, tačiau butų skaičiumi. Šie du kriterijai negali būti sulyginti. Akivaizdu, kad galima situacija, kai statomas mažaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas.

104Iš pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą pateiktų argumentų matyti, jog pareiškėja iš esmės pateikia alternatyvų Specifikacijos normų bei termino „mažaaukštis“ aiškinimą. Mano, kad Specifikacijoje nustatytas naudojimo pobūdžio pavadinimas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“ pats savaime atskleidžia jo turinį, t. y. jog gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai. Šiuo atveju šių namų aukštis neturi viršyti trijų aukštų, kaip ir buvo nustatyta ankstesniame mažaaukščių gyvenamųjų namų pobūdžio turinyje, o nagrinėjamu atveju UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), detaliajame plane ir aiškinamajame rašte numatytų statyti mažaaukščių gyvenamųjų namų, kurių aukštis nuo 8,5 m iki 11 m.

105Taigi, nesutikdama su teismo pateiktais teisės aiškinimo argumentais pareiškėja pateikia tik alternatyvų Specifikacijos normų bei termino „mažaaukštis“ aiškinimą, tačiau nepateikia įrodymų, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje pateiktas aiškinimas yra akivaizdžiai neteisingas. Pareiškėjos nurodyti argumentai iš esmės yra susiję su jos subjektyviu suvokimu, kaip turi būti aiškinamos aptariamos teisės normos. Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012).

106Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą įvertino Specifikacijos nuostatų aiškinimą ir esminių aiškinimo trūkumų nenustatė. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjos argumentacija atspindi tik jos nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo bei alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybę. Pareiškėjai nepateikus svarių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo, nėra pagrindo procesą atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

107Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas taip pat grindžia teisėtų lūkesčių principu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog buvo pažeisti bendrieji teisės principai.

108Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Teisėjų kolegija nenustatė akivaizdaus materialinės teisės normos pažeidimo ją taikant. Jeigu procesas byloje būtų atnaujintas, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų anksčiau aptartai Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

109Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisinio tikrumo, res judicata principus, aptartą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, nes pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

110Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

111pareiškėjos D. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

112Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A602-1387/2014 pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Savas kiemas“, E. G., J. G., L. P., A. P., R. P., N. P., D. B., R. B., O. M., V. M., M. G., M. K., R. K., D. K., J. K., I. P.-Š., A. Š., T. P., A. B., N. Ž., V. J., A. J., A. R., G. P.-R., D. V., V. G., R. G., V. N., R. N., L. K., E. B., G. R., A. M., S. M., P. A., J. A., L. T., G. B. P., V. P., trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant bankrutuojančiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Euro kapitalo fondas“, dėl sprendimų panaikinimo.

113Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 5–7) ir... 5. 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011... 6. 2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus... 7. ( - )... 8. 3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 9. ( - )... 10. 4) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Savas kiemas“ (toliau – ir... 11. Nurodė, jog ginčijamo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos... 12. Nuo 2010 m. spalio 1 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m.... 13. Pareiškėjos teigimu, ji buvo įsitikinusi, kad aplinkiniai sklypai bus... 14. Teigė, kad tokie statybos leidimai negalėjo būti išduoti teritorijai, kuri... 15. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais (I t.,... 16. Argumentavo, kad žemės sklypo detaliojo plano rengimo metu gyvenamosios... 17. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjos... 18. Atsakovas UAB „Savas kiemas“ atsiliepimais (I t., b. l. 80–83, I t., b.... 19. Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Klaipėdos rajono... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Euro kapitalo... 21. II.... 22. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu (II... 23. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 6–10), kuriuo... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi... 25. III.... 26. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 27. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypo, kuris šiuo metu yra išskaidytas... 28. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (... 29. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas detaliųjų... 30. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 31. Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos argumentą, jog buvo pažeista... 32. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su... 33. Iš bylos duomenų matyti, kad planavimo procesas pradėtas iki 2010 m. spalio... 34. Pareiškėja skundo reikalavimą dėl savo pažeistų teisių gynimo grindė... 35. Pareiškėja taip pat ginčijo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos... 36. Iš byloje esančios techninių projektų dokumentacijos matyti, jog prieš... 37. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 8 d. rašte... 38. Patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog planuojamos teritorijos... 39. Ginčijamos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo... 40. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių,... 41. IV.... 42. Pareiškėja D. D. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (V... 43. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:... 44. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad viešai buvo svarstomas ir... 45. 2. Teismas netinkamai aiškino nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitusios... 46. 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-1061 buvo ištaisyta padaryta klaida,... 47. 3. Teismo padaryta išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija,... 48. 4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepagrįstas pirmosios... 49. 5. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų pažymų apie statinių statybą be... 50. 6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog... 51. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė... 52. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 53. Dėl statybos leidimų, kurie buvo išduoti pažeidžiant reikalavimus (( - )),... 54. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą... 55. Atsakovas UAB „Savas kiemas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą... 56. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:... 57. 1. Nesutiko su apeliaciniame skunde išdėstytu Specifikacijos 5.1.1 punkto... 58. 2. Pareiškėja neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio... 59. 3. Pareiškėjos reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo yra... 60. 4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino pažymų apie... 61. 5. Pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl butų skaičiaus... 62. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Euro kapitalo fondas“ pateikė... 63. Paaiškino, kad pareiškėja painioja sąvokas „daugiabučiai“ ir... 64. Atsakovai A. P., N. P., D. B., M. G., M. K., J. K., A. Š., T. P., A. B., N.... 65. Paaiškino, kad Specialiojo plano grafinės dalies žymėjimas G1 ir G2... 66. Nors pagal detalųjį planą galima statyti mažaaukščius daugiabučius... 67. IV.... 68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi... 69. Aptarė nustatytas faktines bylos aplinkybes, rėmėsi Teritorijų planavimo... 70. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad nagrinėjamu atveju planavimo... 71. Ginčijamame 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės... 72. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, kad pirmosios instancijos... 73. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad detaliojo plano viešas svarstymas... 74. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dauguma pareiškėjos reikalavimų dėl... 75. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino... 76. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjos argumentus dėl to, kad ginčijamas... 77. Iš bylos aplinkybių matyti, jog buvo priimti trys įsakymai dėl ginčo... 78. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi... 79. VII.... 80. Pareiškėja D. D. 2015 m. sausio 29 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam... 81. Teigia, jog procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 82. Teismo išvada tiek vienbutį, daugiabutį, tiek bendrabutį ir daugiabutį,... 83. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. ( -... 84. Teismas sprendime padarė akivaizdžiai klaidingą išvadą kad mažaaukščiai... 85. Susipažinus su 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. ( - ) 7 punkto turiniu bei... 86. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2011 m. vasario... 87. Klaipėdos rajono bendrajame plane numatyta, kad ( - ) gyvenamoji zona yra... 88. Teismo sprendimo išvada, kad pareiškėja neturėjo teisėtų lūkesčių dėl... 89. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m.... 90. Pagrindas minėtiems teisėtiems lūkesčiams atsirasti buvo priimti, viešai... 91. Pažymi, kad pareiškėjai dėl neteisingo teismo sprendimo kyla grėsmė... 92. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Savas kiemas“ pateikė atsiliepimą... 93. Paaiškina, kad 2010 m. gegužės 7 d. Klaipėdos rajono savivaldybė ir UAB... 94. Nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitė žemės sklypų, kurių naudojimo būdas –... 95. Remiasi TPĮ (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. Xl-619) 22 straipsnio 6... 96. Paaiškina, kad pareiškėjai įsigyjant nuosavybę galiojo Lietuvos... 97. Teisėjų kolegija... 98. VIII.... 99. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 100. Nurodyta pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir... 101. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje... 102. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 103. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia iš esmės tuo, jog... 104. Iš pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą pateiktų argumentų matyti, jog... 105. Taigi, nesutikdama su teismo pateiktais teisės aiškinimo argumentais... 106. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą įvertino... 107. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas taip pat grindžia teisėtų... 108. Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 109. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisinio tikrumo, res... 110. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 111. pareiškėjos D. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.... 112. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A602-1387/2014... 113. Nutartis neskundžiama....